- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-26
- Bylos Nr.
- A-555-756/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02047-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- A. S.
- Atsakovas
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2018 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. P-186 (toliau – ir Įsakymas) paskirtą tarnybinę nuobaudą – papeikimą.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
2.1. Departamento Imuniteto skyrius 2018 m. sausio 24 d. pradėjo patikrinimą dėl galimo pareiškėjo padaryto Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) (toliau – ir Įstatymas) pažeidimo. Tarnybinis patikrinimas pradėtas atsižvelgiant į 2018 m. sausio 18 d. pristatytą ir viešai paskelbtą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Ministerija) Centralizuoto vidaus audito skyriaus 2018 m. sausio 17 d. ataskaitą Nr. IV-I. Departamento direktoriaus 2018 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. V-66 sudaryta tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija (toliau – ir Komisija), kuriai buvo pavesta perimti 2018 m. sausio 24 d. pradėtą tarnybinį patikrinimą, jį tęsti, pateikti pareiškėjui patikslintą pranešimą apie tarnybinį nusižengimą, pateikti tarnybinio patikrinimo išvadą. Tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrą atlikusi Komisija pateikė išvadą, kuri Departamento direktoriaus buvo pasirašyta ir registruota 2018 m. kovo 21 d. (Nr. TT-7) (toliau – ir Išvada). Departamento direktoriaus Įsakymu pareiškėjas buvo pripažintas pažeidęs Įstatymo nuostatas ir jam paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Pažymėtina, kad 2017 m. lapkričio 30 d. jau buvo pradėtas pareiškėjo tarnybinis patikrinimas po to paties Ministerijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus viešos spaudos konferencijos, kurioje taip pat buvo nurodyti surinkti duomenys apie galimus pareiškėjo padarytus Įstatymo pažeidimus. Vis dėlto tuo metu tyrimą atlikęs subjektas pagal įvertintus duomenis 2017 m. gruodžio 28 d. pateikė išvadą Nr. TT-14, kurioje konstatuota, kad pareiškėjas nepadarė Įstatymo pažeidimo. Ši išvada (ją 2018 m. sausio 11 d. patvirtinus Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (toliau – ir VTEK) turėjo būti patvirtinta Departamento direktoriaus įsakymu, tačiau tyrimas buvo atnaujintas ir tęsiamas iki tol, kol pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda.
2.2. Pareiškėjo tarnybinis patikrinimas buvo atliekamas tendencingai, Ministerijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus tarnautojams darant spaudimą, todėl nebuvo objektyvus. Tyrimo metu nebuvo išsamiai ir objektyviai įvertinti pareiškėjo paaiškinimuose nurodyti duomenys. Ankstesnius tarnybinius patikrinimus atlikę subjektai tyrimus vykdė nekompetentingai, laiku nesurinko ir neįvertino visų prieinamų galimą tarnybinį nusižengimą kvalifikuojančių duomenų, dėl to buvo pažeisti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyti terminai.
2.3. Visus skundo pagrindą įrodančius duomenis pareiškėjas yra nurodęs jo paaiškinimuose, pridėtuose prie jo pateikto skundo teismui. Pareiškėjas jo tarnybinį patikrinimą atlikusių subjektų nebuvo informuotas, kad tarnybinis patikrinimas atliekamas ir dėl pareiškėjo paskirtos priemokos jo giminaičiui V. K., dėl to pareiškėjui dėl šiuo aspektu nustatyto Įstatymo pažeidimo nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos apsiginti, pateikti paaiškinimus ir duomenis.
2.4. Atliekant pareiškėjo tarnybinio patikrinimo procedūrą akivaizdžiai buvo pažeistas Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) 30 straipsnio 3 dalyje nustatytas tarnybinio patikrinimo atlikimo terminas. Nagrinėjamu atveju tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo terminas turėtų būti skaičiuojamas vėliausiai nuo 2018 m. sausio 18 d., kada Departamente buvo gauta ir viešai visuomenei pristatyta Ministerijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus 2018 m. sausio 17 d. pažyma Nr. IV-I, o galbūt netgi nuo 2017 m. gruodžio mėn., kadangi visiškai identiško turinio audito išvados projektas dėl galimų padarytų pažeidimų (duomenys neskelbtini) ir Departamentui buvo pristatytas 2017 m. gruodžio mėn. pradžioje.
2.5. Abejotini Departamento sprendimai perduoti atlikti tarnybinio patikrinimo procedūrą iš vieno tokios procedūros atlikimo subjekto (padalinio) kitam (Komisijai), perkvalifikuojant galimo nusižengimo sunkumą bei pakeičiant didelę dalį tyrimo aplinkybių, juo labiau, kad atlikus tyrimą nekonstatuota, jog pareiškėjas būtų įvykdęs šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Toks tyrimo subjekto keitimas nėra numatytas teisės aktuose ir gali būti vertinamas kaip bandymas rasti teisėtą būdą pratęsti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrą. Jeigu tyrimo subjekto kreipimasis į VTEK, nors ir nėra pagal Statuto 30 straipsnį įskaitomas į termino, per kurį turi būti skiriama nuobauda dėl tarnybinio nusižengimo, skaičiavimo išimtis, visgi yra aiškiai teisiškai pagrįsta procedūra, tai tyrimo subjekto delsimas pasirašyti įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo nuo VTEK išvados (2018 m. balandžio 26 d. raštas Nr. S-1592-(2.5) gavimo dienos (2018 m. balandžio 26 d.) iki Įsakymo priėmimo ir pareiškėjo supažindinimo su juo dienos (2018 m. gegužės 21 d.) yra visiškai nepateisinamas ir vertintinas kaip nepagrįstas teisinio proceso vilkinimas.
2.6. Vertinant skirtingas VTEK išvadas kyla abejonių dėl šios Įstatymo vykdymo nuostatas prižiūrinčios institucijos vienodos Įstatymo nuostatų taikymo praktikos panašiose situacijose. Pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini) buvo atliktas tarnybinis patikrinimas pareiškėjo žmonos sesers R. K., kuri yra minėtos įstaigos (duomenys neskelbtini) viršininkė, atžvilgiu ir tarnybinio tyrimo išvadoje buvo nustatyti analogiški pažeidimai pareiškėjo galbūt padarytiems pažeidimams – nenusišalinimas nuo dalyvavimo priimant sprendimus (duomenys neskelbtini) Ūkinės-finansinės tarybos posėdžių metu dėl R. B. ir V. K. Pateikus derinimui šią išvadą VTEK, šis subjektas 2018 m. balandžio 6 d. rašte Nr. S-1341-(1.5) nurodė, kad pareigūnė neįvykdė Įstatymo pažeidimo. Tiek pareiškėjo, tiek R. K. pareigos yra vadovaujamosios. R. K. R. B. bei V. K. yra pusseserės, o pareiškėjui šie asmenys yra jo sutuoktinės pusseserės, t. y. pagal civilinę teisę tolimesnės giminaitės, su kuriomis pareiškėjas faktiškai nepalaiko jokių artimų ryšių. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas būtų išskirtinai protegavęs ar kitaip sudaręs išskirtines sąlygas jam artimiems asmenims, kad sprendimai, kuriuos priimant bet kokia forma jis dalyvavo, buvo nesąžiningi, neproporcingi ar pažeidė kitų (duomenys neskelbtini) darbuotojų teisėtus interesus ar lūkesčius, turėjo dar kokias nors negatyvias pasekmes. Todėl išvada, kad pareiškėjas padarė Įstatymo nuostatų pažeidimus, yra nepagrįsta.
Atsiliepimas
2. Atsakovas Departamentas atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:
3.1. Pareiškėjo tarnybinis patikrinimas pradėtas Departamente 2018 m. sausio 18 d. gavus Ministerijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus 2018 m. sausio 17 d. ataskaitą Nr. IV-I, kurioje konstatuota, kad pareiškėjas, vizuodamas ir pasirašydamas dokumentus, priėmė sprendimus dėl su juo susijusių asmenų. Atliekant tarnybinį patikrinimą nustatyta, kad pareiškėjas, eidamas (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo pareigas, sprendė su jo sutuoktinės sesers R. K. bei sutuoktinės pusseserių V. K. ir R. B. darbu (duomenys neskelbtini) susijusius klausimus. Pareiškėjas taip pat dalyvavo priimant sprendimus, susijusius su (duomenys neskelbtini), kurioje dirba jo sutuoktinės tėvas A. D.
3.2. Tarnybinio patikrinimo metu ištirtos ir objektyviai įvertintos visos tarnybinei atsakomybei taikyti reikšmingos aplinkybės. Nustatytos aplinkybės buvo pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėjas neveikė taip, kaip teisės aktais jis buvo įpareigotas veikti. Tarnybinis patikrinimas buvo atliktas nepažeidžiant nustatytos tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarkos. Tarnybinės nuobaudos skyrimo terminai nebuvo suėję. Už nustatytą ir įrodytą tarnybinį nusižengimą tarnybinė nuobauda, nustatyta Statuto 29 straipsnio 2 dalies 2 punkte – papeikimas, – pareiškėjui parinkta pagrįstai, yra adekvati padarytam pažeidimui. Minėta nuobauda yra viena švelniausių iš galimų skirti tarnybinių nuobaudų. Skiriant tarnybinę nuobaudą, atsižvelgta į padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis, pareigūno kaltės rūšį ir laipsnį.
II.
3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
4. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento Įsakymo, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, – teisėtumo ir pagrįstumo. Tarnybinio patikrinimo metu buvo vertinama, ar pareiškėjas, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 14 d. iki 2018 m. sausio 24 d. eidamas (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo pareigas ir laikinai eidamas (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, nepažeidė Įstatymo.
5. Teismo nuomone, Komisija Išvadoje įvertino turimus duomenis ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas, nedeklaravęs privačių interesų ir sprendęs klausimus, susijusius su Išvadoje nurodytais asmenimis, pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, 11 straipsnio 1 ir 2 dalis, nevykdė Statuto 25 straipsnio 2 dalies nuostatų, nesilaikė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.) 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatytų pareigų. Teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo atliktą tarnybinio nusižengimo tyrimą vertinti kaip tendencingą ar nepagrįstą faktinėmis aplinkybėmis ir byloje pateiktais įrodymais. Priešingai, atsakovo byloje pateikti duomenys įrodo pareiškėjo veiksmus, dėl kurių buvo pagrindas jam skirti tarnybinę nuobaudą.
6. Teismas pabrėžė, kad Departamento direktoriaus 2018 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. T-31 sudaryta Komisija nebuvo apribota tirti galbūt padarytą nusižengimą dėl pareiškėjo priimtų sprendimų (veiksmų) konkrečių asmenų atžvilgiu, todėl Komisija tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustačiusi naujus duomenis, kurie tyrimo pradžioje galėjo būti nežinomi, pagrįstai vertino aplinkybes, susijusias su priemokų skyrimu pareiškėjo giminaičiui V. K. Pareiškėjui buvo sudarytos galimybės teikti paaiškinimus, kiek tai susiję su viešųjų ir privačių interesų derinimu valstybės tarnyboje. Komisija buvo sudaryta įvertinti visas aplinkybes dėl pareiškėjo interesų derinimo. Todėl, teismo nuomone, pareiškėjui buvo sudarytos galimybės teikti paaiškinimus dėl padaryto tarnybinio nusižengimo.
7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas viešųjų ir privačių interesų deklaracijas, kuriose netinkamai deklaravo privačius interesus, nenurodydamas visų artimų asmenų, dėl kurių gali kilti privačių interesų konfliktas, teikė iki 2017 m. rugpjūčio 20 d. Duomenys apie galimą tarnybinį nusižengimą atsakovui buvo pateikti 2018 m. sausio 18 d. Ministerijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus 2018 m. sausio 17 d. ataskaitoje Nr. IV-1. Tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta 2018 m. gegužės 21 d. Departamento direktoriaus Įsakymu. Nustatęs šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta nepraleidus Statuto 30 straipsnio 3 dalyje nustatyto 1 metų termino tarnybinei nuobaudai skirti.
8. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad tarnybinis patikrinimas atliktas ir ginčijamas Įsakymas priimtas laikantis tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo reikalavimų, nustatytos tvarkos ir terminų, patikrinimą atliko ir nuobaudą paskyrė tam įgalioti pareigūnai, remdamiesi nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Atsakovas, atlikdamas tarnybinį patikrinimą ir skirdamas pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, tarnybinių patikrinimų atlikimo ir nuobaudų skyrimo procedūrų nepažeidė. Taigi pareiškėjui pagrįstai paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jį naikinti.
III.
9. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.
10. Pareiškėjas nurodo, kad teismas bylą išnagrinėjo paviršutiniškai, tai įrodo ne tik teismo išdėstyti motyvai ir sprendimas byloje, bet ir teisminio proceso eiga – vienintelis paskirtas teismo proceso posėdis truko apie 10 minučių, nors byloje nagrinėtina daug duomenų ir aplinkybių. Teismas neįsigilino į visus bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo pateiktus duomenis ir argumentus, neatsižvelgė į teisės aktų reikalavimus, dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisingą sprendimą, kuris turėtų būti naikintinas.
Atsiliepimas
11. Atsakovas Departamentas atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
12. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino, laikydamasis proceso teisės nuostatų. Departamentas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, kuriais remdamasis teismas atmetė pareiškėjo skundą. Nėra pagrindo skundžiamą teismo sprendimą naikinti remiantis pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento direktoriaus Įsakymo, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, – teisėtumo ir pagrįstumo.
14. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame, be kita ko, nurodo, kad teismas bylą išnagrinėjo paviršutiniškai, neįsigilino į visus jo pateiktus argumentus, neatsižvelgė į teisės aktų reikalavimus.
15. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl jis privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008). ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Vertindamas įrodymus, teismas taip pat turi vadovautis ABTĮ 56 straipsnio nuostatomis ir įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4864-968/2019). Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.
16. Pagal nuosekliai formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką kiekvienu konkrečiu atveju teismas, spręsdamas klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi nustatyti, ar atitinkamuose valstybės (statutinio) tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5209-968/2019). Teisėjų kolegija pabrėžia, kad teismui kylančios pareigos nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus įgyvendinimas tiesiogiai susijęs su šios nutarties 16 punkte nurodyta pareiga tinkamai ištirti įrodymus (nustatytas aplinkybes) ir sprendime pateikti jais pagrįstus motyvus.
17. Vertinant skundžiamą teismo sprendimą, konstatuotina, kad teismas sprendime tik apibendrintai nurodė, jog: „Komisija išvadoje įvertino turimus duomenis ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas, nedeklaravęs privačių interesų ir sprendęs klausimus, susijusius su minėtais asmenimis, pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, 11 straipsnio 1 ir 2 dalis, nevykdė Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 25 straipsnio 2 dalies nuostatų, nesilaikė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatytų pareigų.“; „<...> nėra pagrindo atliktą tarnybinio nusižengimo tyrimą vertinti kaip tendencingą ar nepagrįstą faktinėmis aplinkybėmis ir byloje pateiktas įrodymais.“; „byloje pateikti duomenys įrodo pareiškėjo veiksmus, dėl kurių yra pagrindas skirti tarnybinę nuobaudą.“ Vis dėlto iš teismo sprendimo nėra aišku, kokiais motyvais remdamasis teismas priėjo minėtas išvadas, kadangi pirmosios instancijos teismas iš esmės neatliko įrodymų, susijusių su pareiškėjo galimai padarytais pažeidimais, vertinimo, o tik apsiribojo su pareiškėjo galbūt padarytu tarnybiniu nusižengimu susijusių aplinkybių (duomenų), teisės aktų nuostatų ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimo, kad valstybės tarnyboje dirbantis asmuo turi elgtis taip, kad visuomenėje net nekiltų abejonių, jog yra interesų konfliktas, išdėstymu. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad minėtos teismo išvados negali būti vertinamos kaip tinkamai pagrįstos.
18. Pirmosios instancijos teismas taip pat neišnagrinėjo visų pareiškėjo skundo pagrindą sudarančių argumentų (aplinkybių). Nors pareiškėjas skunde buvo pažymėjęs, kad jo skundo pagrindą sudaro ir prie skundo pridėtuose jo paaiškinimuose dėl įtariamo tarnybinio nusižengimo aplinkybių Departamentui nurodyti argumentai (duomenys) (prie pareiškėjo skundo buvo pridėtas 2018 m. vasario 2 d. paaiškinimas ir 2018 m. vasario 26 d. paaiškinimas), tačiau teismas minėtuose paaiškinimuose pareiškėjo nurodytų argumentų (aplinkybių) nevertino. Teismas taip pat neįvertino visų eksplicitiškai pareiškėjo skunde nurodytų argumentų (aplinkybių). Pavyzdžiui, teismas sprendime nepasisakė dėl, pareiškėjo nuomone, skirtingo VTEK Įstatymo nuostatų taikymo vertinant panašias situacijas; pareiškėjo argumento, kad buvo praleistas Statuto 30 straipsnio 3 dalyje nustatytas 30 dienų terminas ginčijamu Įsakymu jam skirti nuobaudą.
19. Pabrėžtina ir tai, kad nors teismas sprendime nurodė, jog pareiškėjui buvo suteiktos galimybės teikti paaiškinimus, kiek tai susiję su viešųjų ir privačių interesų derinimu valstybės tarnyboje, tačiau nenustatė, ar pareiškėjas buvo informuotas apie įtarimus dėl padarytų teisės aktų pažeidimų, susijusių su priemokų skyrimu jo giminaičiui V. K., ar dėl šių įtarimų pareiškėjui buvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus tarnybinį patikrinimą atliekančiam subjektui. Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino ir pareiškėjo argumentų (aplinkybių), kad apie įtarimus dėl padarytų teisės aktų pažeidimų, susijusių su priemokų skyrimu jo giminaičiui V. K., jis nebuvo informuotas, dėl to nuo šių įtarimų jis negalėjo apsiginti.
20. Atsižvelgusi į šios nutarties 18–20 punktuose išdėstytas nuostatas, teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pareiškėjo argumentams, kad teismas išnagrinėjo bylą paviršutiniškai, neįvertino visų pareiškėjo nurodytų argumentų (aplinkybių). Teismas taip pat tinkamai nemotyvavo sprendime padarytų išvadų, o, kaip minėta, iš esmės tik apsiribojo aplinkybių (duomenų), teisės aktų ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimo dėl valstybės tarnautojo pareigos vengti interesų konflikto išdėstymu. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad skundžiamas teismo sprendimas neatitinka šios nutarties 16–17 punktuose paminėtų esminių teismo sprendimui keliamų reikalavimų, todėl negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.
21. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad, perdavus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylos nagrinėjimas bus užvilkintas. Pareiškėjo 2019 m. lapkričio 25 d. prašyme „Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo termino“ (IV t., b. l. 131) nurodyta pozicija, kad bylą reikia išnagrinėti skubiau, nes paskirta nuobauda gali daryti įtaką 2020 m. atliekant jo 2019 m. tarnybinės veiklos vertinimą, neturi jokio teisinio pagrindo, kadangi, kaip pats pareiškėjas nurodo, tarnybinės nuobaudos 1 metų galiojimo terminas jau pasibaigęs, o šioje byloje nagrinėjamus pažeidimus pareiškėjas jei ir padarė, tai padarė anksčiau nei 2019 m., t. y. ne 2020 m. vertintinos pareiškėjo tarnybinės veiklos metais. Dėl išdėstytų aplinkybių yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
22. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turi nustatyti, ar nebuvo padaryta pareiškėjo akcentuojamų tarnybinio nusižengimo tyrimo ir nuobaudos skyrimo procedūrų pažeidimų, o jei buvo padaryta tokių pažeidimų, įvertinti, ar jie yra pagrindas pripažinti ginčijamą Įsakymą neteisėtu ir nepagrįstu (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.). Nenustatęs minėtų procedūros pažeidimų ar nepripažinęs, kad dėl jų savaime yra pagrindas vertinti ginčijamą Įsakymą kaip neteisėtą ir nepagrįstą, teismas, vertindamas pareiškėjo skunde nurodytus argumentus (aplinkybes) dėl, jo nuomone, nepagrįstai nustatytų pažeidimų, turi nustatyti, ar tirtuose pareiškėjo veiksmuose buvo Įsakymu konstatuoto tarnybinio nusižengimo sudėtis. Šiuo aspektu pastebėtina, kad Komisijos Išvada, kurios pagrindu priimtas ginčijamas Įsakymas, pasiūlyta Departamento direktoriui pripažinti, kad pareiškėjas pažeidė teisės aktus priimdamas (dalyvaudamas priimant) sprendimus (atlikdamas veiksmus) tik dėl V. K., R. B. ir (duomenis neskelbtini), t. y. ne dėl visų Išvadoje nurodytų asmenų.
23. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti skundžiamą teismo sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu, šį sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.