Marijampolės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės V. S. skundą dėl 2021 m. vasario 25 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. 81/04-315 dėl lygtinio paleidimo taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė V. S. prašo pakeisti 2021 m. vasario 25 d. Komisijos nutarimą Nr. 81/04-315 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, kuriuo nutarta nuteistajam D. K. taikyti lygtinį paleidimą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu ir nuteistojo atžvilgiu lygtinio paleidimo netaikyti. Prokurorės skundo argumentai:

1. visos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės šiuo metu nesudaro absoliutaus pagrindo daryti išvadą, jog nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Teigiamai vertintina tai, kad D. K. paskutiniu metu deda pastangas pasitaisyti, neišreiškia neigiamų nuostatų įstatymų ar priežiūros atžvilgiu, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi tikslų ateičiai, tačiau šiuo metu negalima pripažinti, kad nuteistasis padarė tokią reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų kategoriškai konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. D. K. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Per visą bausmės atlikimo laikotarpį skatintas 2 kartus, tačiau pastebėtina, kad akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjęs, bausmės atlikimo metu 2 kartus buvo užfiksuoti vidaus tvarkos taisyklių pažeidimai – lokalizacija bei nedalyvavo vakariniame nuteistųjų patikrinime ir nors dėl padarytų pažeidimų drausminės nuobaudos neskirtos, tačiau tai atskleidžia nuteistojo neigiamą požiūrį į nustatytos tvarkos laikymąsi;

2. būtina atsižvelgti į tai, kad D. K. šiuo metu atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę ne už vienos nusikalstamas veikas padarymą, todėl veikos pavojingumą, o kartu ir nuteistojo pavojingumą visuomenei, svarbu įvertinti sprendžiant dėl lygtinio paleidimo. Be to, D. K. Lietuvoje teistas dešimtą kartą, du kartus teistas Vokietijos Federacijos Respublikoje, todėl pagrįstai manytina, kad nuteistasis yra linkęs nepaklusti priimtoms elgesio taisyklėms ir jo gyvenimo būdas prieštarauja visuomenės normoms. Pažymėtina, kad nuteistasis ankščiau buvo teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, todėl yra būdingo nusikalstamo modelio dalis. Nuteistasis nuolatos pasirenka situacijas, kurios padidina pakartotinio nusikalstamumo riziką, į tai atsižvelgia specialistai, teikdami socialinio tyrimo išvadą, kurie nurodo vieną iš kriminogeninių veiksnių – gyvenimo stilius ir draugai. Taip pat įvardijamas dar vienas kriminogeninis veiksnys, didinantis nusikalstamo elgesio riziką, tai – mąstymas ir elgesys, kadangi nuteistasis elgiasi impulsyviai, linkęs nuo problemų pabėgti vartodamas narkotines medžiagas, neįvertina visų savo netinkamo elgesio pasekmių;

Motyvuojamoji dalis

3. atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, atliktą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė rizika (80 balų) ir nors balai nuo 90 sumažėjo iki 80, tačiau negalima daryti pagrįstos išvados, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo tiek, kad būtų galima kategoriškai konstatuoti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, juolab kad rizika vis tiek išliko vidutinė, iš kurių statinių veiksnių balų suma sudaro 45 balus ir dinaminio veiksnių suma sudaro net 35 balus. Rizikos pokytis nėra toks žymus, kad galėtų būti laikomas svariu lygtino paleidimo taikymui. Be to, D. K. savo nusikalstamo elgesio riziką turi galimybę sumažinti iki žemos (kuri yra nuo 0 iki 40 balų), aktyviai dalyvaudamas pataisos programose bei stipria motyvacija koreguoti savo elgesį teigiama linkme.

Nuteistasis pateikė atsiliepimą į prokurorės skundą, kuriuo prašo skundo netekinti. Nurodo, kad nuo laisvės atėmimo bausmės pradžios pataisos namų administracija geriausiai galėjo sekti ir įvertinti nuteistojo elgesio ir požiūrį į padarytų nusikaltimų pokyčius, tai, kad nuteistasis nuoširdžiai gailisi dėl nusikalstamų veikų padarymo. Pasitaisiusį nuteistojo elgesį patvirtina net tik jo vidinės nuostatos, bet ir nepriekaištingas elgesys bausmės atlikimo laikotarpiu, aktyvus dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose, nuolatinis užimtumas, visuomenei naudingos veiklos. Komisija nutarimą pagrindė ir akcentavo individualizuodama nuteistojo asmenybę, tiek nuteistojo elgesį, visos bausmės atlikimo metu, atsižvelgiant tiek į apibrėžtą bausmės paskirtį, jog paskirtoji bausmė turi būti proporcinga padarytai nusikalstamai veikai. Šiuo atveju būtent teigiamas elgesys bausmės atlikimo metu, teigiamos nuostatos darbo atžvilgiu, socialiniai ryšiai, nuteistojo asmenybė ir kitos jau anksčiau aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog bausmė jau atliko pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį nuteistojo atžvilgiu ir yra pagrindas tikėtis teigiamo, nenusikalstamo nuteistojo elgesio laisvėje lygtinio paleidimo metu. Prokurorės teiginiai, jog D. K. nedalyvavo vakariniame nuteistųjų patikrinime turi būti atmesti kaip pertekliniai ir deklaratyvūs. Visiškai neatitinkantys tikrųjų faktinių aplinkybių. Teismui prie skundo medžiagos vertinti pateikiama Laboratorinių tyrimų pažyma kaip labai svarus įrodymas, kad dėl labai svarbių motyvų ir priežasčių kolektyviai, netik vienas D. K. neišėjo dėl mirtinos ligos į vakarinį patikrinimą. Nuteistasis turėjo galimybę priimti tokį sprendimą, jokias būdais ne dėl aplaidumo ar tiesiogine tyčia, bet esant tokioms gyvybiškai labai svarbioms aplinkybėms – kai pataisos namuose įsivyravo panika ir chaosas bei situacija tapo nevaldoma, mat pirminės sveikatos priežiūros centras 2020-12-14 buvo uždarytas ir neteikė nei jokios informacijos, nei jokios pagalbos.

Skundas netenkintinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.). Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymima ir tai, kad iš minėto BVK straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, lygtinį paleidimą taikantys subjektai gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

Nustatyta, jog D. K. teistas 2019-10-11 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalyje, 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta apėmimo būdu, griežtesne Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019-02-19 nuosprendžiu paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę šiuo nuosprendžiu paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams. Į paskirtos subendrintos 3 metų laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2019-03-01, 02.34 val. iki 2019-03-01, 14.05 val. (viena para) ir bausmė, atlikta pagal Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019-02-19 nuosprendį. Bausmės pradžia – 2019-06-11, bausmės pabaiga – 2022-06-08.

Komisija skundžiamą nutarimą priėmė atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis neturi drausminių nuobaudų, 2 kartus skatintas, dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose. Byloje yra duomenys, kad nuteistojo mama priims jį gyventi, jam išėjus iš pataisos įstaigos. Atlikdamas bausmę, nuteistasis mokėsi Profesinio rengimo centre ir įgijo siuvėjo kvalifikaciją. Šiuo metu siekia įgyti statybininko specialybę. Pateikė pažymą, kad išėjęs į laisvę bus įdarbintas. Pagal Marijampolės pataisos namų turto valdymo skyriaus pateiktą pažymą vykdomųjų raštų dėl teismo priteistų ieškinių neturi. Diskriminacinių nuostatų nereiškia, jo atžvilgiu vykdomą priežiūrą suvokia kaip tašką, nuo kurio reikia pradėti keisti savo gyvenimo būdą. Dėl bendro gėrio linkęs laikytis visuomenės normų ir įstatymų. Nuteistąjį galima apibūdinti kaip ramaus būdo, siekiantį užsibrėžto tikslo. Su kitais nuteistaisiais sugyvena gerai, mėgsta bendrauti, draugų ratas siauras, bendrauja su daugeliu nuteistųjų, tačiau draugus renkasi atsargiai, vengdamas žinomų tvarkos drumstėjų ir destruktyvių grupių. Nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 80 balų.

Prokurorė nurodo, kad visos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės šiuo metu nesudaro absoliutaus pagrindo daryti išvadą, jog nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Teigiamai vertintina tai, kad D. K. paskutiniu metu deda pastangas pasitaisyti, neišreiškia neigiamų nuostatų įstatymų ar priežiūros atžvilgiu, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi tikslų ateičiai, tačiau šiuo metu negalima pripažinti, kad nuteistasis padarė tokią reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų kategoriškai konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. D. K. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Per visą bausmės atlikimo laikotarpį skatintas 2 kartus, tačiau pastebėtina, kad akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjęs, bausmės atlikimo metu 2 kartus buvo užfiksuoti vidaus tvarkos taisyklių pažeidimai – lokalizacija bei nedalyvavo vakariniame nuteistųjų patikrinime ir nors dėl padarytų pažeidimų drausminės nuobaudos neskirtos, tačiau tai atskleidžia nuteistojo neigiamą požiūrį į nustatytos tvarkos laikymąsi.

Teismas, vertindamas nurodytą skundo argumentą, visų pirma pažymi tai, jog socialinio tyrimo išvadoje fiksuota daug nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių faktų. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis pripažįsta kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, lygtinio paleidimo sąlygų nėra pažeidęs. Gautas pranešimas, kad nuteistojo mama priims jį gyventi, kai asmuo išeis į laisvę. D. K. turi vidurinį išsilavinimą, pataisos namuose įgijo suvirintojo ir šaltkalvio profesines kvalifikacijas. Nuteistasis pateikė pažymą, kad išėjęs iš pataisos įstaigos bus įdarbintas. Atlikdamas bausmę, mokėsi Profesinio rengimo centre ir įgijo siuvėjo kvalifikaciją. Šiuo metu siekia įgyti statybininko specialybę. Pagal Marijampolės pataisos namų turto valdymo skyriaus pateiktą pažymą nuteistasis neturi vykdomųjų raštų dėl teismo priteistų ieškinių. Bausmės atlikimo metu bendrauja su daugeliu nuteistųjų, tačiau draugus renkasi atsargiai, vengdamas žinomų tvarkos drumstėjų ir destruktyvių grupių. Palaiko santykius su draugais, pažįstamais, kolegomis. Pokalbio metu koncentruojasi į bendravimą su artimaisiais. Savivertė adekvati, supranta savo asmenybės trukumus ir privalumus. Emocijos stabilios, nuotaikos fonas ramus. Nuteistasis bendrauja atvirai, atidžiai, geba koncentruoti dėmesį į pokalbio eigą. Nuteistojo aktyvus dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose, siekimas pozityvių asmenybės pokyčių leidžia manyti, kad asmuo geba kritiškai vertinti save, išanalizavęs nusikaltimą lemiančius motyvus, siekia keisti gyvenimo būdą. Ateitį planuoja konkrečiai, nusiteikęs bendradarbiauti su teisėsaugos organais, siekti savo šeimos gerovės. Diskriminacinių nuostatų nereiškia, jo atžvilgiu vykdomą priežiūrą suvokia, kaip tašką, nuo kurio reikia pradėti keisti savo gyvenimo būdą. Dėl bendro gėrio linkęs laikyti visuomenės normų bei įstatymų. Nuteistasis 2 kartus skatintas. Teismo nuomone, visa tai, kas išdėstyta, teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai manyti, kad jis būdamas laisvėje savo tikslų sieks teisėtomis priemonėmis.

Prokurorė teigia, jog bausmės atlikimo metu 2 kartus buvo užfiksuoti vidaus tvarkos taisyklių pažeidimai – lokalizacija bei nedalyvavo vakariniame nuteistųjų patikrinime ir nors dėl padarytų pažeidimų drausminės nuobaudos neskirtos, tačiau tai atskleidžia nuteistojo neigiamą požiūrį į nustatytos tvarkos laikymąsi. Svarbu pažymėti tai, jog iš asmens byloje esančio tarnybinio pranešimo matyti, kad nuteistasis 2020-12-14 nedalyvavo rytiniame ir vakariniame patikrinime, tačiau jis kartu su atsiliepimu pateikė laboratorinio tyrimo rezultatų (duomenų) protokolą, iš kurio matyti, kad iš nuteistojo 2020-12-14, 17.25 val., paimtas mėginys COVID-19 ligos diagnostikai. Tyrimas atliktas 2020-12-15, 07.45 val., ir nuteistajam nustatyta COVID-19 liga. Pažymima, kad bausmės atlikimo metu užfiksuoti vidaus tvarkos taisyklių pažeidimai, už kuriuos drausminės nuobaudos neskirtos, negali būti pakankamu pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui nuteistojo atžvilgiu.

Dar vienas skundo argumentas – būtina atsižvelgti į tai, kad D. K. šiuo metu atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę ne už vienos nusikalstamas veikas padarymą, todėl veikos pavojingumą, o kartu ir nuteistojo pavojingumą visuomenei, svarbu įvertinti sprendžiant dėl lygtinio paleidimo. Be to, D. K. Lietuvoje teistas dešimtą kartą, du kartus teistas Vokietijos Federacijos Respublikoje, todėl pagrįstai manytina, kad nuteistasis yra linkęs nepaklusti priimtoms elgesio taisyklėms ir jo gyvenimo būdas prieštarauja visuomenės normoms. Pažymėtina, kad nuteistasis ankščiau buvo teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, todėl yra būdingo nusikalstamo modelio dalis. Nuteistasis nuolatos pasirenka situacijas, kurios padidina pakartotinio nusikalstamumo riziką, į tai atsižvelgia specialistai, teikdami socialinio tyrimo išvadą, kurie nurodo vieną iš kriminogeninių veiksnių – gyvenimo stilius ir draugai. Taip pat įvardijamas dar vienas kriminogeninis veiksnys, didinantis nusikalstamo elgesio riziką, tai – mąstymas ir elgesys, kadangi nuteistasis elgiasi impulsyviai, linkęs nuo problemų pabėgti vartodamas narkotines medžiagas, neįvertina visų savo netinkamo elgesio pasekmių.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog asmens padaryti nusikaltimai buvo įvertinti priimant teismo nuosprendį ir skiriant bausmę. Be to, asmens padarytų nusikaltimų pobūdis bei sunkumas neužkerta kelio nuteistajam tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo institutu. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą vadovaujamasi ne tik bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais, priešingu atveju lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti. Teismas pripažįsta, kad nustatyti 2 nuteistojo kriminogeniniai veiksniai – gyvenimo stilius ir draugai (nuolat pasirenka situacijas, kurios padidina pakartotinio nusikalstamumo riziką) bei mąstymas ir elgesys (asmeniui būdingas impulsyvumas, linkęs nuo problemų pabėgti vartodamas narkotines medžiagas, neįvertina savo netinkamo elgesio pasekmių). Tačiau svarbu tai, kad nustatyti 3 apsauginiai veiksniai, t. y. gyvenimo sąlygos (turi gyvenamąją vietą), išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti (gauta pažyma, kad išėjus į laisvę bus įdarbintas, turi įgijęs profesiją), ryšiai (geri santykiai su artimaisiais). Teismo vertinimu, minėti apsauginiai, riziką mažinantys veiksniai, visiškai atsveria nustatytus nuteistojo elgesį neigiamai veikiančius veiksnius.

Prokurorė nurodo, kad atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, atliktą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė rizika (80 balų) ir nors balai nuo 90 sumažėjo iki 80, tačiau negalima daryti pagrįstos išvados, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo tiek, kad būtų galima kategoriškai konstatuoti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, juolab kad rizika vis tiek išliko vidutinė, iš kurių statinių veiksnių balų suma sudaro 45 balus ir dinaminio veiksnių suma sudaro net 35 balus. Rizikos pokytis nėra toks žymus, kad galėtų būti laikomas svariu lygtino paleidimo taikymui. Be to, D. K. savo nusikalstamo elgesio riziką turi galimybę sumažinti iki žemos (kuri yra nuo 0 iki 40 balų), aktyviai dalyvaudamas pataisos programose bei stipria motyvacija koreguoti savo elgesį teigiama linkme.

Iš asmens byloje esačių duomenų matyti, kad 2019-07-31 atlikus nuteistojo pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, atliktą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė rizika – 90 balų. 2021-02-17 atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, taip pat nustatyta vidutinė rizika – 80 balų. Taigi, kaip matyti iš pateiktų duomenų, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo 10 balų ir teismas mano, kad tai galima vertinti kaip akivaizdžią pažangą, todėl nepritariama analizuojamam prokurorės skundo argumentui, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo tiek, kad būtų galima kategoriškai konstatuoti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Kaip minėta, prokurorė nurodo, kad statinių veiksnių balų suma sudaro 45 balus ir dinaminio veiksnių suma sudaro net 35 balus. D. K. savo nusikalstamo elgesio riziką turi galimybę sumažinti iki žemos (kuri yra nuo 0 iki 40 balų), aktyviai dalyvaudamas pataisos programose bei stipria motyvacija koreguoti savo elgesį teigiama linkme. Atkreipiamas prokurorės dėmesys į tai, kad atsižvelgiant į tai, jog nuteistajam nustatyti 45 statiniai balai, kurie nekinta, nuteistasis savo nusikalstamo elgesio rizikos sumažinti iki žemos (kuri yra nuo 0 iki 40 balų) neturi jokių galimybių.

Teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgęs į socialinio tyrimo išvadoje nurodytais tyrimo duomenimis, sutinka su Komisijos nutarimu ir mano, jog nuteistasis gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės V. S. skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Prokurorės V. S. skundo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.