Marijampolės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro skundą dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutarimo Nr. 81/04-901 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2020 m. rugpjūčio 27 d. priėmė nutarimą Nr. 81/04-901 taikyti nuteistajam D. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Komisijos nutarimas motyvuotas tuo, jog per šį bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėjo, drausminių nuobaudų neturi. Bausmės atlikimo metu skatintas 2 kartus. Atlikdamas bausmę Marijampolės pataisos namuose mokėsi Profesinio rengimo cente ir įgijo siuvėjo kvalifikaciją. Nurodo, kad šiuo metu pateikė prašymą PRC į statybininko - apdailininko specialybės įgijimą. Bausmės atlikimo metu tinkamai bendrauja su daugeliu nuteistųjų, tačiau draugus renkasi atsargiai, vengdamas žinomų tvarkos drumstėjų ir destruktyvių grupių. Nuteistasis teigia palaikantis santykius su draugais, pažįstamais, kolegomis. Pokalbio metu koncentruojasi į bendravimą su artimaisiais. Teigia aktyviai bendradarbiaujantis su „Šeimos gerovės centru“. Ateitį planuoja konkrečiai, nusiteikęs bendradarbiauti su teisėsaugos organais, siekti savo šeimos gerovės. Sūnų įvardina kaip didžiausią stimulą gyvenime stengtis ir laikytis visuomenės normų. Nuteistasis teigia, jei būtų paleistas anksčiau laiko, dirbtų pagalbiniu statybininku UAB (duomenys neskelbtini). Gyventų savo bute, kuriame gyveno ir prieš patenkant į įkalinimo įstaigą. Jo atžvilgiu vykdomą priežiūrą suvokia kaip tašką, nuo kurio reikia pradėti keisti savo gyvenimo būdą. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas: 83 svertini taškai (pagal 2020-07-03 OASys), iš jų statiniai veiksniai sudaro - 45 svertiniai taškai, dinaminiai veiksniai - 38 svertiniai taškai. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra nepriekaištingas, bausmės atlikimo metu jis nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių, nebuvo nė karto baustas drausminėmis nuobaudomis, įvykdė visas individualiame plane numatytas socialinės reabilitacijos priemones, nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos.

Teisme gautas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro skundas dėl Komisijos 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutarimo Nr. 81/04-901 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam, kuriuo prašoma pakeisti Komisijos nutarimą – netvirtinti Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodyta, jog visos nuteistąjį D. K. teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, šiuo metu, nesudaro absoliutaus pagrindo daryti teigiamą išvadą, jog nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Būtina atsižvelgti į tai, kad D. K. šiuo metu atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę už įvykdytas dvi sunkias nusikalstamas veikas, nesunkų nusikaltimą, baudžiamąjį nusižengimą, todėl veikos pavojingumą, o kartu ir nuteistojo pavojingumą visuomenei svarbu įvertinti sprendžiant dėl lygtinio paleidimo. Nors nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąsias bylas ir negali būti laikomas pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau ši aplinkybė neturėtų būti sumenkinama ir sprendžiama visų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visumoje. Be to, D. K. Lietuvoje teistas dešimtą kartą, du kartus teistas Vokietijos Federacinėje Respublikoje, todėl pagrįstai manytina, kad nuteistasis yra linkęs nepaklusti priimtoms elgesio taisyklėms ir jo gyvenimo būdas prieštarauja visuomenės normoms. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis nuolatos pasirenka situacijas, kurios padidina pakartotinio nusikalstamumo riziką, į tai atsižvelgia specialistai teikdami socialinio tyrimo išvadą, kurie nurodo vieną iš kriminogeninių veiksnių, tai būtent gyvenimo stilius ir draugai. Taip pat įvardijamas dar vienas kriminogeninis veiksnys, didinantis nusikalstamo elgesio riziką, tai - mąstymas ir elgesys, kadangi nuteistasis elgiasi impulsyviai, linkęs nuo problemų pabėgti vartodamas narkotines medžiagas, neįvertina visų savo netinkamo elgesio pasekmių. Atlikus nuteistojo D. K. pakartotinio nusikalsta elgesio rizikos vertinimą, atliktą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta, kad jis priklauso vidutinei rizikos grupei (83 svertiniai taškai, iš kurių dinaminiai veiksniai sudaro 38 svertinius taškus, kuriuos nuteistasis ne tik gali, bet ir privalo mažinti), todėl šiuo atveju turi būti nustatyta nuteistojo D. K. padaryta akivaizdi pažanga, mažinant savo nusikalstamojo elgesio riziką. Pažymėtina, kad Komisija, priimdama sprendimą paleisti D. K. lygtinai, sprendimo nepriėmė vienbalsiai - 3 komisijos nariai pasisakė „už“, 2 komisijos nariai pasisakė „prieš“. Įvertinus aptartas aplinkybes, negalima konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių buvimo ir tai, kad nuteistasis savo tikslų galimo lygtinio paleidimo metu sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis bei paklus nustatytai bendro gyvenimo visuomenėje tvarkai. Atlikta bausmės dalis dar nėra pakankama, kad būtų pasiekti bausmės tikslai, kurių siekė teismas, skirdamas nuteistajam tokios trukmės laisvės atėmimo bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų atlikę atitinkamą bausmės dalį. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nuteistieji, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, nuteistuosius, kurių nusikalstamo elgesio rizika aukšta ir kurie nedaro pažangos, kad sumažintų savo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistuosius, atliekančius bausmę už labai sunkius nusikaltimus, taip pat nuteistuosius, atliekančius bausmę už sunkius nusikaltimus, nurodytus Baudžiamojo kodekso XVIII, XX, XXI, XXXV skyriuose, atlikę tris ketvirtadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, lygtinai paleidžiami iš pataisos įstaigų taikant jiems intensyvią priežiūrą.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, tačiau būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Taigi, taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Susipažinus su bylos medžiaga, darytina išvada, jog Komisijos 2020 m. rugpjūčio 27 d. Nr. nutarimas 81/04-901 taikyti nuteistajam D. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra nepagrįstas.

Nuteistasis D. K., a/k (duomenys neskelbtini) teistas 2019-10-11 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 259 str. 1 d. - 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64¹ str. paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 1 metai laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 9 d. ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su 2019-02-19 Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų nuosprendžiu ir paskirta - galutinė bausmė 3 metai laisvės atėmimo. Įskaičiuota 3 dienos. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 1 metai 9 mėnesių ir 12 dienų.

Teismas vertina, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, anksčiau 10 kartų teistas Lietuvos Respublikoje, 2 kartus Vokietijos Federacinėje Respublikoje, yra atlikinėjęs laisvės atėmimo bausmę, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, jis ir toliau darė nusikaltimus, kas rodo nuteistojo pavojingumą visuomenei bei polinkį nusikalsti. Nors šios aplinkybės nėra vertinamos kaip esminės sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę, tačiau jos apibūdina nuteistojo asmenybę ir vertinamos kitų asmenį apibūdinančių aplinkybių visumoje. Be to, anksčiau buvo teistas už analogiškas nusikastamas veikas, todėl teisės pažeidimui būdingas nusikalstamas modelis. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis iki bausmės atlikimo turėjo nuolatinį pajamų šaltinį, gaudavo socialines pašalpas. Dabartinis bei ankstesni nuteistojo teisės pažeidimai susiję su finansinės naudos siekimu, todėl galima teigti, kad dalis pajamų buvo gaunama nusikalstamu būdu.

Pagal „OASys“ metodiką D. K. nustatyta vidutinė 83 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, iš jų dinaminiai veiksniai sudaro 38 svertinus taškus, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Išlieka nuteistojo nusikalstamam elgesiui įtaką darantys kriminogeniniai veiksniai: gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys. Neatliktos bausmės dydis (1 metai 9 mėnesiai ir 12 dienų iš paskirtų 3 metų) taip pat negali būti visiškai sumenkinamas. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl šiuo atveju, nėra pagrindo daryti išvados, jog atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.

Be to, Komisija, priimdama sprendimą paleisti D. K. lygtinai, sprendimo nepriėmė vienbalsiai - 3 komisijos nariai pasisakė „už“, 2 komisijos nariai pasisakė „prieš“.

Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl prokuroro skundas dėl Komisijos 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutarimo Nr. 81/04-901 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tenkintinas – Komisijos nutarimas keistinas, netaikant nuteistajam D. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 164 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis bei 4 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro skundą tenkinti.

Pakeisti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą Nr. 81/04-901 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam D. K. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.