Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2;

1.1.7.1; 1.1.7.2.4; 1.1.7.2.5; 1.1.7.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.8; 1.1.8.10.1;

1.1.8.12; 1.1.8.13; 1.1.8.15; 1.1.9.1; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.1.9.13; 1.1.10.1.1; 1.1.13; 1.2.20.13; 1.2.25.5; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.1.16.1.8;

2.1.16.1.10; 2.1.16.1.14; 2.3.4.3; 2.3.4.13;

2.3.6.4.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1;

2026 m. sausio 7 d.

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorei J. Ž.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, teistas:

1. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2001 m. liepos 19 d. nuosprendžiu pagal 1961 metų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – 1961 metų BK) 246¹ straipsnio 1 dalį, paskirta 1 metų pataisos darbų bausmė be laisvės atėmimo;

2. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2002 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu pagal 1961 metų BK 246¹ straipsnio 3 dalį, taikant 1961 metų BK 43, 44 straipsnius, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 mėnesių laisvės atėmimas ir 750 Lt dydžio bauda;

3. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal 2000 metų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 227 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, paskirta 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda;

4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. spalio 31 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, paskirta 30 parų arešto bausmė; vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, arešto bausmės vykdymas atidėtas 7 mėnesiams;

5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 9 dalį, paskirta galutinė subendrinta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, šią bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. A. (V. A.) 2025 m. birželio 7 d. apie 18 val. 12 min. adresu Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo keturratį motociklą „HB-ATV125G“ būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,01 promilių etilo alkoholio.

Be to, kaltinamasis V. A. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, kuomet žinodamas, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. spalio 31 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, įsiteisėjusiu 2022 m. lapkričio 23 d., buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam, vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones trejus metus, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. spalio 31 d., taip pat 2022 m. lapkričio 30 d. būdamas pasirašytinai supažindintas su teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, sąlygomis ir atsakomybe, gresiančia už vengimą ją vykdyti, jis (V. A.) tyčia piktybiškai nevykdė minėtos baudžiamojo poveikio priemonės, nes 2025 m. birželio 7 d. apie 18 val. 12 min. adresu Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (kraujyje nustatytas 2,01 promilių neblaivumas) vairavo keturratį motociklą „HB-ATV125G“. Tokiu būdu ir veiksmais V. A. vengė vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis V. A. visiškai pripažino savo kaltę dėl abiejų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų bei paaiškino, jog 2025 m. birželio 7 d. pas jį namuose buvo atvykę draugų, iš kurių vienas buvo grįžęs iš užsienio. Draugai turėjo jam padėti prie namų remonto. Iki vairavimo momento jis pats buvo išgėręs 6 skardines po 0,5 l talpos alaus. Po alaus suvartojimo pats sugalvojo pasivažinėti keturračiu motociklu, kuris šiuo metu jam ir priklauso. Jis užsivedė keturratį motociklą ir išvažiavo iš savo namų kiemo. Bevažiuojant neasfaltuotu keliu, nepastebėjo duobės, kurioje įstrigo priekinis keturračio ratas ir jis pats nukrito nuo keturračio motociklo. Pagalbą į įvykio vietą iškvietė jo draugas A. I. Eismo įvykio metu pats patyrė sužalojimus ir buvo apgadintas jo keturratis motociklas. Šiuo metu tas keturratis motociklas yra nevažiuojantis. 2022 metais jam buvo paskirtas uždraudimas vairuoti transporto priemones 3 metams, jam buvo išaiškinta šio uždraudimo visos taikymo sąlygos bei pasekmės už jų nevykdymą. Pripažįsta, jog šio įvykio metu – 2025 m. birželio 7 d. jis neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, nes dar galiojo anksčiau paskirtas toks uždraudimas. Šiuo metu jis yra dirbantis, (duomenys neskelbtini), turintis du nepilnamečius vaikus, kuriems teikia išlaikymą bei turi išlaikymo įsiskolinimą. Yra baustas administracine tvarka, turi nesumokėtų baudų. Sutinka su prokurorės pasiūlyta bausme bei jos dydžiu. Nuoširdžiai gailisi dėl šio įvykio, daugiau taip nepasikartos.

Be paties kaltinamojo V. A. prisipažinimo bei paaiškinimų, jo kaltė įrodyta ir kitais šios bylos ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 20 straipsnio atžvilgiu pripažįstami įrodymais ir, vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, teisme buvo ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Liudytojas A. I. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2025 m. birželio 7 d. apie 15 val. 15 min. jis atvyko pas savo draugą V. A. į jo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Pas draugą V. A. buvo ir daugiau susirinkusių draugų, kadangi jie buvo susitarę kartu tinkuoti sieną pas V. A. ir tuo pačiu pasisėdėti. Galiausiai jokių darbų jie neatlikinėjo, nes nusprendė ramiai pasisėdėti, pasikepti mėsos. Pasisėdėjimo metu jis pats (liudytojas) nevartojo alkoholinių gėrimų, tačiau buvo asmenų, kurie vartojo alkoholinius gėrimus, įskaitant ir patį V. A. Pasisėdėjimo metu jis (liudytojas) nusprendė pasivažinėti V. A. priklausančiu kinų gamybos keturračiu motociklu. Pirmasis, pravažiavęs tuo keturračiu buvo jis (liudytojas), tada jie dar pasisėdėjo ir V. A. nusprendė taip pat pasivažinėti keturračiu motociklu. Jis (liudytojas) sakė V. A., kad šis niekur nevyktų, kadangi keturračio kuro bake yra mažai kuro, todėl V. A. nusprendė pasivažinėti tik namų kieme. Kai jie su draugų kompanija jau ruošėsi išvykti iš draugo namų, tai staiga pastebėjo, kad V. A. irgi išvažiavo keturračiu motociklu. Maždaug po 5 minučių jis (liudytojas) taip pat išvažiavo iš V. A. namų, važiuodamas link savo namų, kurie yra (duomenys neskelbtini), apie 150 metrų nuo pagrindinio Šalčininkų kelio, dešinėje pusėje kelkraštyje pamatė stovintį keturratį motociklą ir šalia šios motorinės transporto priemonės gulintį V. A. Jis (liudytojas), nieko nelaukęs, priėjo prie V. A., sakė jo vardą ir bandė su juo kalbėti, tačiau šis nieko jam neatsakė, tik dejavo iš skausmo. Jis (liudytojas) vis stengėsi paklausti, ką jam skauda, tačiau V. A. nesugebėjo nieko prakalbėti, tai jis iš karto paskambino trumpuoju pagalbos telefonu ir papasakojo situaciją. Visą laiką, kol laukė pagalbos, jis bandė kalbėti su V. A., kad šis neprarastų sąmonės. Po kurio laiko, tiksliai negali nurodyti, atvyko baltos spalvos autobusiukas (valstybinio numerio ženklų nurodyti negali), iš kurio išlipo du vyrai apie 45 metų amžiaus ir priėjo prie V. A. Vienas iš jam nepažįstamų vyrų pasakė „V.“ ir pradėjo kažką sakyti V. A. dėl keturračio motociklo, kad galimai jį paims, detaliai negali nurodyti ką pasakė, kadangi pats kalbėjo ir su skubios pagalbos darbuotoja. V. A. sureagavo į minėto vyro pasakymą dėl keturračio motociklo pakeldamas ranką ir kažką neaiškaus pasakė kaip ir sutikdamas, kad šie paimtų keturratį motociklą. Galiausiai tie vyrai patys pasikrovė keturratį motociklą į baltos spalvos autobusiuką ir išvyko. Vienu momentu jam baigus kalbėti su skubios pagalbos darbuotoja, jis paskambino kitiems draugams – S. S. ir H. D., kad šie atvyktų į įvykio vietą, kadangi prieš įvykį minėti draugai taip pat buvo pas V. A. Minėti draugai greitai prisistatė į įvykio vietą ir tuo pat metu atvyko ir medikų ekipažas (b. l. 75 – 77).

Liudytojas H. D. (H. D.) ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2025 m. birželio 7 d. apie 12.00 val. jis buvo atvykęs pasisvečiuoti pas V. A. į namus adresu (duomenys neskelbtini). Pas V. A. namuose taip pat buvo L. B., S. S. ir A. I. Svečiuose jie gėrė alkoholinius gėrimus – alų, kurio pats išgėrė apie 6 vienetus po 0,568 l talpos skardines. Jis pats nežino, ar tuo metu V. A. vartojo alkoholinius gėrimus, nes nematė, kadangi prie jo alkoholio pastarasis nevartojo, tvarkė automobilį. Apie 16.00 val. iš V. A. namų išvažiavo dirbti, o pas V. A. svečiuose pasiliko tik S. S. ir A. I. Jam dirbant, maždaug apie 18.00 val. gavo skambutį iš S. S., kuris pasakė, kad V. A. nukrito nuo keturračio motociklo ir negali pajudinti kojų. Jis (liudytojas) pasakė, kad tuoj atvyks, nes tuo metu dirbo netoli, maždaug 9 km atstumu. Po to skambučio P. B. atvežė jį iki (duomenys neskelbtini) plento ir nuo jo pėsčiomis jis nuėjo iki tos vietos, kur V. A. buvo apvirtęs su keturračiu motociklu, toje vietoje jau buvo S. S. ir A. I. Priėjęs prie V. A., pamatė, kad šis guli kelkraštyje tarp žolių, tačiau keturračio motociklo ten jau nebuvo. Apie tai, kas įvyko tuo metu su draugais daug nekalbėjo, jie tik sakė jam, kad V. A. važiavo keturračiu motociklu ir apvirto. Priėjus prie V. A., jautė nuo jo sklindantį alkoholio kvapą. Maždaug 10 minučių laikotarpyje atvyko greitoji medicinos pagalba ir jis kartu su S. S. ir A. I. padėjo greitosios medicinos pagalbos darbuotojams įkelti V. A. į automobilį. Greitajai medicinos pagalbai išvažiavus, jis taip pat išvažiavo toliau dirbti. Kiek jam žinoma, S. S. šiuo metu yra išvykęs į Vokietiją dirbti, jei gerai prisimena, tai rugsėjo mėnesio pabaigoje šis turėtų grįžti į Lietuvą (b. l. 79 – 82).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus vyriausios patrulės E. D. tarnybiniame pranešime, kurio pagrindu buvo pradėtas šios bylos ikiteisminis tyrimas, nurodyta, jog 2025 m. birželio 7 d. 18 val. 17 min., patruliuojant kartu su vyr. patruliu N. G., iš policijos komisariato budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad apsivertė su keturračiu 45 metų vyras, kuris yra be sąmonės. Nuo kelio į Šalčininkus pavažiuoti apie 150 m, ten ant kelio pasitiks. Nuvykus į įvykio vietą adresu Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), apie 150 metrų nuo pagrindinio kelio į Šalčininkus, jų laukė pranešėjas A. I. su draugais – H. D. ir S. S. Minėti asmenys paaiškino, kad, kaip vėliau paaiškėjo, V. A. buvo išvežtas į Vilniaus Respublikinę Lazdynų ligoninę su GMP0836 ekipažu. A. I. nurodė, kad V. A. važiavo keturračiu motociklu vienas ir nukrito nuo jo. Nukritusį V. A. pamatė A. I., kuris važiavo paskui jį lengvąja transporto priemone. V. A. gulėjo apie 150 metrų nuo pagrindinio kelio į Šalčininkus, dešiniajame kelkraštyje, o šalia jo stovėjo kinų gamybos keturratis motociklas. A. I. priėjus prie V. A., šis nekalbėjo, tik dejavo. A. I. paskambino trumpuoju pagalbos telefonu, iškvietęs tarnybas, taip pat paskambino draugams H. D. ir S. S., kad šie atskubėtų į įvykio vietą. A. I. teigė, kad kai šis bendravo su skubios pagalbos darbuotoja, buvo atvykę pro šalį galimai V. A. pažįstami du vyrai, kurie pasiėmė keturratį motociklą, kurį vairavo V. A. Pranešėjas A. I. taip pat teigė, kad V. A. buvo neblaivus, kadangi šis jo akivaizdoje vartojo alkoholinius gėrimus. Apžiūrėjus įvykio vietą, vaizdo stebėjimo kamerų nebuvo, kito apgadinto turto ar nukentėjusių asmenų irgi nebuvo. Jie (policijos pareigūnai) buvo nuvykę V. A. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau keturratis motociklas nebuvo pastebėtas. Per PNII naršyklę buvo patikrintas V. A. ir paaiškėjo, kad šis asmuo neturi teisės vairuoti transporto priemones. Tuomet jie (policijos pareigūnai) nuvyko pas V. A. į Respublikinę Vilniaus Lazdynų ligoninę, bandė patikrinti asmens blaivumą, tačiau šis nesugebėjo įpūsti reikiamo oro kiekio, bet neslėpė, kad alkoholinius gėrimus vartojo visą dieną, o vėliau sėdo vairuoti jam pačiam priklausantį 125 cm³ keturratį motociklą būdamas neblaivus. Pasak V. A., važiuodamas jis nepamatė kelio duobės, todėl staigiai pradėjo stabdyti, dėl ko nuvažiavo nuo kelio ir nukrito. Kur šiuo metu yra jo keturratis motociklas, V. A. tiksliai nurodyti nesugebėjo, teigė to nežinąs (b. l. 20 – 21).

Iš Apžiūros protokolo matyti, jog 2025 m. birželio 7 d. nuo 19 val. 5 min. iki 19 val. 26 min. buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta – bendro naudojimo kelias žvyro danga, esantis Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), važiuojant nuo A15 kelio ir pasukus link (duomenys neskelbtini) kaimo, kur patenkama ant žvyruoto kelio. Iš karto kairėje pusėje matomas oranžinės spalvos stendas, nurodantis sodybos pavadinimą ir kryptį, šalia taip pat yra kelio ženklas „Duoti kelią“ (Nr. 203), už jo yra dar vienas kelio ženklas, kuris nurodo gatvės pavadinimą (Nr. 616). Važiuojant tiesiai žvyruotu keliu, privažiuojami keturi baltos spalvos signaliniai kelio stulpeliai, o kairėje pusėje yra išvažinėtas keliukas. Šalia išvažinėto keliuko matoma išmindyta žolė (įvykio vieta). Vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėta. Daiktų, turinčių reikšmės šiam įvykiui, nepaimta. Apžiūra buvo užfiksuota fotonuotraukose (b. l. 26 – 37).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N 1751/2025(01) nurodyta, jog V. A. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,01 promilių etilo alkoholio. Šlapime nustatyta mažiausia koncentracija 2,04 promilių etilo alkoholio. Kraujyje amfetaminų, benzodiazepinų, kokaino, kokaino metabolitų, opiatų, tetrahidrokanabinolio, tetrahidrokanabinolio metabolitų nerasta. Šlapime amfetaminų, benzodiazepinų nerasta. Imuninės analizės duomenimis, šlapime kokaino, kokaino metabolitų, opiatų, tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties nerasta (b. l. 39).

Iš Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog 2025 m. birželio 20 d. V. A. pateikė keturratį motociklą „HB-ATV125G“, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 44 – 45).

Iš Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, jog 2025 m. birželio 20 d. nuo 12 val. 7 min. iki 12 val. 56 min. buvo apžiūrėtas ir aprašytas keturratis motociklas „HB-ATV125G“, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu fiksuota, jog šio keturračio motociklo priekinė dalis yra sudaužyta. Priekinis žibintas išdaužtas, dešinėje pusėje nulaužtas rato purvasaugis. Keturračio motociklo vairas nulenktas į kairę pusę, vairo mechanizmas neveikia. Suskilęs kairės pusės galinio rato purvasaugis. Matosi įplyšimai, nubrozdinimai ant sėdynės. Keturračio motociklo galinė dalis, ratų ašis be pažeidimų. Priekinė ratų ašis nukrypusi į kairę pusę. Keturračio motociklo spidometro rodyklė rodo nulį. Variklis yra vieno cilindro. Apžiūra buvo užfiksuota fotonuotraukose (b. l. 47 – 55).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-2467 (25) nurodyta, jog ant nuotraukose užfiksuoto keturračio yra sumontuotas benzininis variklis, kurio modelis, tikėtina, 156EMI, darbinis tūris – 125 cm³, gamintojo deklaruojamas maksimalus keturračio greitis – 50 km/h. Pats savaime vidaus degimo, ar elektrinis variklis nėra transporto priemonė. Ant nuotraukose užfiksuoto keturračio sumontuoto benzininio variklio pagrindinės techninės charakteristikos deklaruojamos gamintojo pateikiamos tiriamosios dalies 14 pav.; variklio tipas – keturtaktis, vieno cilindro; galia – 7,4 KW; užvedimas – elektrinis starteris; aušinimas – oru (b. l. 60 – 63).

Iš Nutarimo grąžinti daiktus matyti, jog 2025 m. birželio 20 d. keturratis motociklas „HB-ATV125G“, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo grąžintas kaltinamajam V. A., kuris įsipareigojo saugoti šią transporto priemonę iki kol byla bus baigta nagrinėti teisme (b. l. 65).

Iš Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog 2025 m. liepos 4 d. buvo peržiūrėtas (perklausytas) ir aprašytas Bendrojo pagalbos centro (BPC) garso įrašas. Pokalbis vyksta tarp BPC darbuotojo bei skambinančio asmens vyriško balso. Garso įrašo data – 2025 m. birželio 7 d., laikas – 18:12:26, trukmė – 1.31 min. Iš užfiksuoto garso įrašo nustatyta, kad skambinęs asmuo prašo iškviesti medicininę pagalbą į (duomenys neskelbtini), kadangi apsivertęs keturratį vairavęs maždaug apie keturiasdešimt penkių metų vyriškis, vyriškis sąmoningas, tačiau susižeidęs (b. l. 66 – 68).

Iš Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog 2025 m. liepos 3 – 4 dienomis buvo peržiūrėti ir aprašyti policijos pareigūnų kūno „body“ vaizdo stebėjimo kamerų vaizdo bei garso įrašai. Apžiūrimas pirmas vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20250607-184945UTC+0300.mp4“, kurio trukmė – 30 min. Pokalbiai vyksta lietuvių kalba. Vaizdo įraše matoma, kad policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, matomi trys vyrai, iš kurių vienas vilki geltonos spalvos marškinėlius su šviesą atspindinčiais atšvaitais, kitas vyras vilki raudonos spalvos marškinėlius, trečiasis vyras (iš ikiteisminio tyrimo duomenų atpažįstamas, kaip A. I.), kuris, paklaustas policijos pareigūnų, nurodė, kad medikai su asmeniu išvyko į gydymo įstaigą, taip pat nurodė, kad keturratį kažkas išvežė, atvažiavo nepažįstami ir išvežė. A. I. nurodė, kad išvažiuodamas vienas per kelią pamatė, kad guli, taip pat pasakė, kad tas asmuo važinėjo vienas. Paklaustas, ar keturratį vairavęs vyras buvo blaivus, nurodė to nežinantis, tikriausiai buvo neblaivus. Taip pat A. I. paklaustas nurodė, kad ten 125 kubų kinų keturratis. Vyras, vilkintis geltonos spalvos marškinėlius su šviesą atspindinčiais atšvaitais, paklaustas nurodė, kad su keturračiu važiavęs asmuo prieš važiuodamas vartojo alkoholį. Daugiau reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui neužfiksuota.

Apžiūrimas antras vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20250607-190828UTC+0300.mp4“, kurio trukmė – 14.02 min. Pokalbiai vyksta lietuvių kalba. A. I. vaizdo įraše nurodė, kad keturratį išsivežė baltas autobusiukas, valstybinio numerio ženklų ar automobilio markės pasakyti jis negali. Daugiau reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui neužfiksuota.

Apžiūrimas trečias vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20250607-195045UTC+0300.mp4“, kurio trukmė – 9.46 min. Pokalbiai vyksta lietuvių kalba. Vaizdo įraše policijos pareigūnams atvykus į gydymo įstaigą, darbuotojai praneša, kad asmuo, vairavęs keturratį, šiuo metu yra reanimacijoje. Vaizdo įraše matomas asmuo, vairavęs keturratį (iš ikiteisminio tyrimo duomenų atpažįstamas, kaip V. A.), gulintis lovoje, paklaustas, kodėl vairavo keturratį, šis nurodė, norėjęs, kad šuniukas pabėgiotų. Paklaustas, kaip atsitiko eismo įvykis, nurodė nepamatęs, kad yra kelio duobė. Paklaustas, ar vartojo alkoholį, nurodė vartojęs alkoholį, taip pat nurodė, kad alkoholį vartojo visą dieną. Pasiteiravus, kas paėmė keturratį iš įvykio vietos, V. A. nurodė nežinantis, kas galėjo jį paimti, nurodė, kad keturratis neregistruotas, bet priklauso jam pačiam. V. A. nepavyko pasitikrinti blaivumą. Paklaustas, dar nurodė, kad keturratis, su kuriuo jis važiavo, yra 125 kubų. Daugiau reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui neužfiksuota.

Apžiūrimas šeštas vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20250607-204115UTC+0300.mp4“, kurio trukmė – 27.13 min. Pokalbiai vyksta lietuvių kalba. Vaizdo įraše A. I. paklaustas nurodė, kad pirmasis su keturračiu važiavo jis, nurodė, kad tas keturratis priklauso V. A., taip pat nurodė, kad jam pravažiavus su keturračiu, jie dar pasisėdėjo, išgėrinėjo. Paklaustas nurodė, kad pasisėdėjimo metu V. A. atsisėdo ant keturračio kieme pavažinėjęs pirmyn, atgal, išvažiavo iš kiemo. Tuo metu A. I. ir kiti su juo buvę asmenys jau ruošėsi išvažiuot iš V. A. Paklaustas A. I. nurodė, kad V. A. išvažiavus keturračiu, maždaug po 5 minučių išvažiavo ir pats A. I. link namų ir pamatė dešinėje pusėje keturratį bei šalia gulintį V. A. A. I. nurodė, kad, pamatęs gulintį V. A., sustojo ir priėjo prie jo, o V. A. tuo metu dejavo, į nieką nereagavo. Toliau A. I. nurodė, kad bandė kalbėtis su V. A., bet šis nieko neatsakė, tuomet A. I. iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir toliau kalbino V. A., negali tiksliai pasakyti kuriuo metu atvažiavo baltas autobusiukas, iš kurio išlipo du vyrai apie 45 metų amžiaus ir priėjo prie V. A. bei pašaukė jį vardu, negali tiksliai pasakyti, ką jie dar kalbėjo su V. A., kuris tiems vyrams kažką atsakė, bet tiksliai negali pasakyti, nes tuo metu kalbėjo su greitąja medicinos pagalba. Per tą laiką vyrai iš balto autobusiuko pasiėmė keturratį ir jį išsivežė. A. I. nurodė, kad baigęs kalbėti su greitąja medicinos pagalba, paskambino dviem draugams – S. S. ir H. D., kurie kartu sėdėjo pas V. A., kad šie atvyktų, jie atvyko tuo pačiu metu kaip ir greitoji medicinos pagalba. Daugiau reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui neužfiksuota (b. l. 69 – 72).

Iš Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono 2022 m. spalio 31 d. teismo baudžiamojo įsakymo matyti, jog V. A. buvo nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, jam paskirta 30 parų arešto bausmė; vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-2263 redakcija), paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 7 mėnesių laikotarpiui. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, V. A. paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 3 metus naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos – 2022 m. spalio 31 d. Šis teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 23 d. (b. l. 87, 88 – 95).

Iš Baudžiamojo poveikio priemonės priežiūros plano matyti, jog 2022 m. lapkričio 30 d. V. A. buvo pasirašytinai supažindintas su jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise atlikimo tvarka, sąlygomis bei atsakomybe už jos nevykdymą (b. l. 96 – 100).

Dėl įrodymų vertinimo bei veikų kvalifikavimo

Teismas, ištyręs byloje BPK nustatyta tvarka gautus duomenis ir įvertinęs jų leistinumą, patikimumą bei pakankamumą, konstatuoja, jog kaltinimai V. A. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį yra visiškai įrodyti. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Byloje surinkti ir pirmiau aptarti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis V. A. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis vairavo motorinę transporto priemonę – jam pačiam priklausantį keturratį motociklą „HB-ATV125G“, būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (nustatytas 2,01 promilių neblaivumas) ir tuo jis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Tuo tarpu baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį numatyta tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, todėl ji laikoma baigta, kai padaroma veika, įvertinta kaip teismo paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės arba baudžiamojo poveikio priemonės vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytas baudžiamasis nusižengimas – vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemones padaromas tik tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-72-976/2022). Teismų praktikoje dėl BK 243 straipsnio taikymo išaiškinta, jog tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Kriterijai, apibūdinantys šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, jos piktybiškumas (piktavališkumas), rodantys aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-59/2012, Nr. 2K-254-511/2018, Nr. 2K-201-895/2020, Nr. 2K-45-942/2021 ir kt.). Tais atvejais, kai asmens veiksmuose nėra sistemingumo vengiant vykdyti teismo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, būtina asmens padarytos veikos (pvz., vienkartinio teismo paskirto draudimo vairuoti transporto priemones pažeidimo) pavojingumą vertinti piktybiškumo kriterijaus aspektu, atsižvelgiant į visumą byloje nustatytų reikšmingų aplinkybių, lemiančių šios veikos pavojingumą, t. y. atsižvelgiant į konkrečios veikos padarymo priežastis, ar nustatyta objektyvių priežasčių, kurioms esant asmuo nebūtų galėjęs laikytis jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, kaltininko tyčios turinį, veikos padarymo aplinkybes (padaryti šiurkštūs Kelių eismo taisyklių pažeidimai, chuliganiškas transporto priemonės vairavimas, sukeltas eismo įvykis ir pan.), požiūrį į taisyklių, reglamentuojančių kelių eismo saugumą, laikymąsi, požiūrį į teisingumą, kaip BK 243 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos objektą, į polinkį nesilaikyti eismo saugumo reikalavimų, baudžiamojo poveikio priemonės sąlygų pažeidimo pobūdį.

Nagrinėjamoje byloje pirmiau aptartų įrodymų visuma taip pat patvirtina, jog kaltinamasis V. A. vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, nes žinodamas, kad 2022 m. spalio 31 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jis buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones trejus metus, 2022 m. lapkričio 30 d. būdamas pasirašytinai supažindintas su teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, sąlygomis ir atsakomybe, gresiančia už vengimą ją vykdyti, jis tyčia piktybiškai 2025 m. birželio 7 d. būdamas neblaivus (kraujyje nustatytas 2,01 promilių neblaivumas) vairavo keturratį motociklą bei sukėlė eismo įvykį, kurio metu susižalojo pats ir apgadino transporto priemonę. Tai, kad kaltinamasis V. A. po šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo, 2023 m. rugsėjo 21 d. nutarimu buvo nubaustas administracine tvarka už automobilio vairavimą, neturint tam teisės, šios aplinkybės įrodo, kad jis ne tik piktybiškai, bet ir sistemingai nevykdė 2022 m. spalio 31 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl pirmiau aptarti kaltinamojo V. A. veiksmai visiškai atitinka ir BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstamomis veikomis padarytą žalą. Kaltinamasis V. A. padarė dvi atskiras baigtas nusikalstamas veikas, iš kurių vieną (BK 281¹ straipsnio 1 dalis) baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), o kita veika (BK 243 straipsnis) priskiriama baudžiamųjų nusižengimų kategorijai (BK 12 straipsnis). Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kadangi jis pats suvokė pavojingą savo veikų pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltinamasis V. A. Lietuvos Respublikoje teisiamas šeštą kartą, anksčiau paskirtas bausmes jis yra atlikęs ir jo teistumas yra išnykęs, todėl baudžiamojo įstatymo atžvilgiu jis laikomas neteistu (BK 97 straipsnio 6 dalis; b. l. 155 – 160). Kaltinamasis V. A. yra ne kartą baustas administracine tvarka ir turi dar neįvykdytų administracinių nuobaudų – nesumokėtų baudų (b. l. 143 – 153). Byloje esančiais Sodros duomenimis, kaltinamasis yra dirbantis (b. l. 140). Paties kaltinamojo V. A. teigimu, jis nėra (duomenys neskelbtini), turintis du nepilnamečius vaikus. Byloje nėra jokių duomenų dėl šio kaltinamojo sveikatos sutrikimų, susijusių su psichikos bei priklausomybių ligomis, taip pat nekyla ir abejonių dėl jo pakaltinamumo. Šioje byloje kaltinamojo V. A. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs abi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl jų gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, V. A. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos tokios nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Įvertinus visas nustatytas ir ištirtas šios bylos aplinkybes bei nedrausmingą kaltinamojo V. A. asmenybę, kuri yra linkusi daryti įvairaus pobūdžio bei sunkumo teisės pažeidimus, nepasimokanti iš ankstesnių teistumų, tai, kad šis kaltinamasis praeityje jau buvo teistas už analogišką nusikalstamą veiką – transporto priemonių vairavimą, kai vairuoja neblaivus asmuo, tai sprendžiama, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti šį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamas veikas padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus įgyvendinta tik paskyrus šiam kaltinamajam prokurorės pasiūlytas su realiu laisvės atėmimu susijusias bausmės rūšis – už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – terminuotą laisvės atėmimą, o už BK 243 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką – areštą, kadangi tik tokios bausmės rūšys visiškai atitiks visus bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. Tų pačių motyvų pagrindu kaltinamajam V. A. skiriamų laisvės atėmimo ir arešto bausmių dydžiai nustatomi neviršijantys šių bausmių vidurkio (BK 49 straipsnio 3 dalis, 50 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 2 dalis).

Kaip minėta, kaltinamasis V. A. padarė dvi atskiras nusikalstamas veikas, todėl jam paskiriama bausmė už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, o po to, paskiriama ir galutinė subendrinta bausmė. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas pastebi, jog šiuo atveju kaltinamojo V. A. įvykdytos nusikalstamos veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, todėl šiam kaltinamajam paskirtos bausmės subendrinamos taikant bausmių apėmimo būdą, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę (BK 63 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 5 dalies 1 punktas).

Šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, o kaltinamasis V. A. visiškai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 2 dalis numato, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pažymėtina, jog bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio 2 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis). Vertinant pirmiau jau aptartą kaltinamąjį V. A. charakterizuojančių duomenų visumą, jo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, esamą šeiminę padėtį, turimus nepilnamečius išlaikytinius, teismas sprendžia, jog šiuo atveju yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai šio kaltinamojo atžvilgiu dar gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 5 dalis). Todėl kaltinamajam V. A. skiriamos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas 2 metų laikotarpiui, paskiriant jam pareigas – dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 5.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 6 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Prokurorė siūlė paskirti kaltinamajam V. A. tris baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise, turto konfiskavimą ir dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programose bei kursuose (BK 68, 72, 72⁵ straipsniai).

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad šis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 42 straipsnio 6 dalis numato, jog padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių. Pažymėtina, jog fiziniam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamasis V. A. šiuo metu nagrinėjamas nusikalstamas veikas įvykdė būdamas neblaivus ir jau neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones. Todėl šiam kaltinamajam gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 straipsnis). Pažymėtina, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už BK 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu BK nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų <...> (BK 68 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju, sprendžiant šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, būtina įvertinti, jog V. A. padarė su Kelių eismo taisyklių pažeidimais susijusias nusikalstamas veikas, kėlusias realų pavojų tiek jam pačiam, tiek ir kitiems eismo dalyviams. Svarbu pažymėti tai, jog kaltinamasis V. A. vairavo keturratį motociklą dienos metu kaimo teritorijoje, kai jam buvo nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (2,01 promilių), be to, bevairuodamas jis sukėlė ir eismo įvykį. Kaip jau minėta, kaltinamasis V. A. už transporto priemonės vairavimą, kai vairuoja neblaivus asmuo, teisiamas ne pirmą kartą ir šiuo metu jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai BK nustatyta tvarka jam jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos esant neblaiviam (b. l. 155 – 160). Be to, jis yra baustas ir administracine tvarka už transporto priemonių vairavimą neturint tam suteiktos specialios teisės (b. l. 143 – 153). Taigi, vertinant šioje byloje nustatytų aplinkybių visetą, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos bausmės paskirties įgyvendinimui būtina paskirti kaltinamajam V. A. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, o šios priemonės terminą nustatant prokurorės pasiūlytam laikui – 6 metams. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog šios bylos ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. liepos 10 d. kaltinamajam V. A. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, kuria jam yra uždrausta vairuoti kelių transporto priemones. Kadangi minėta kardomąja priemone – specialiosios teisės sustabdymu V. A. yra taikomi visiškai analogiški apribojimai kaip ir jam skiriama baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl šiuo atveju šios poveikio priemonės terminas turi būti skaičiuojamas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2025 m. liepos 10 d.

Kaltinamasis V. A. abi nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus vairuodamas kelių transporto priemonę – jam pačiam nuosavybės teise priklausantį keturratį motociklą „HB-ATV125G“. Šiuo atveju, atsižvelgiant į teismų praktiką panašiose bylose, kaltinamojo V. A. vairuotas keturratis motociklas „HB-ATV125G“ pripažįstamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone, kuri BK 72 straipsnio 2 dalies atžvilgiu laikoma konfiskuotinu turtu. Baudžiamasis įstatymas numato ir tai, jog tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamasis V. A. bevairuodamas savo keturratį motociklą „HB-ATV125G“ sukėlė ir eismo įvykį, kurio metu šis keturratis motociklas buvo stipriai apgadintas, šiuo metu yra nevažiuojantis. Atsižvelgiant į tai, sprendžiama, jog nėra tikslinga konfiskuoti ir paimti valstybės nuosavybėn V. A. priklausantį keturratį motociklą „HB-ATV125G“. Tuo tarpu bylos medžiagoje yra pateikta (duomenys neskelbtini) pažyma apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje, iš kurios matyti, jog keturračio motociklo „HB-ATV125G“, kurio techninės charakteristikos sutampa su kaltinamojo V. A. vairuoto keturračio motociklo „HB-ATV125G“ techninėmis charakteristikomis, 2025 metų birželio mėnesį vidutinė kaina su PVM Lietuvoje buvo 522 Eur (b. l. 64). Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, daroma išvada, jog nusikalstamos veikos padarymo priemonės – keturračio motociklo „HB-ATV125G“ vertė byloje buvo aiškiai ir tiksliai nustatyta pateiktoje (duomenys neskelbtini) pažymoje, kuria teismas toliau ir vadovaujasi. Taigi, įvertinus padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo bei sunkumo laipsnį, kilusias pasekmes, kaltinamojo asmenybę ir, vadovaujantis BK 67 straipsnio, 72 straipsnio nuostatomis, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį bei jos tikslus, kaltinamajam V. A. skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš jo valstybės naudai konfiskuotino turto – keturračio motociklo „HB-ATV125G“ vertę atitinkančią 522 Eur sumą.

Pagal BK 72⁵ straipsnį, teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė BK numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai. Kaip pirmiau minėta, kaltinamasis V. A. įvykdė dabar nagrinėjamas nusikalstamas veikas būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju kaltinamojo neblaivumas turėjo įtakos jo apsisprendimams bei pasirinkimams dėl neteisėto elgesio modelio ir tai tiesiogiai nulėmė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų įvykdymą. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam V. A. skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo prevencijos programoje, įpareigojant jį šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 1 metus nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl kitų klausimų

Šios bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam V. A. buvo paskirtos dvi kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei specialiosios teisės sustabdymas. Šios V. A. paskirtos kardomosios priemonės panaikinamos tik įsiteisėjus šiam teismo nuosprendžiui (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – viena DVD-R laikmena su vaizdo bei garso įrašais, kuri saugoma atskirame voke prie bylos, – paliekama toliau saugoti prie bylos visą jos saugojimo laiką (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 302 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 312 – 313 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. A. (V. A.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

V. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir nubausti jį 27 (dvidešimt septynių) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu V. A. paskirtas bausmes subendrinti, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti jam galutinę subendrintą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, V. A. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi, šiuo nuosprendžiu V. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį šiuo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 5.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią V. A. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti V. A. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant jam 6 (šešerius) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. liepos 10 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, paskirti V. A. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo valstybės naudai konfiskuotino turto – keturračio motociklo „HB-ATV125G“ vertę atitinkančią 522 Eur (penkių šimtų dvidešimt dviejų eurų) dydžio sumą, kuri turi būti sumokėta į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72⁵ straipsniu, paskirti V. A. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programoje, įpareigojant jį šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 1 (vienerius) metus nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti V. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD-R laikmeną su vaizdo bei garso įrašais, saugomą atskirame voke prie bylos, – palikti toliau saugoti prie bylos visą jos saugojimo laiką.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per šį nuosprendį priėmusį Vilniaus regiono apylinkės teismą.