- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-16
- Bylos Nr.
- e2A-975-265/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė, Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas
- Atsakovas
- A. S.
- Ieškovas
- D. S.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. S. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovui A. S. dėl terminuoto tėvystės teisių apribojimo, institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama laikinai apriboti atsakovui A. S. tėvo valdžią sūnaus A. S., gim. Duomenys neskelbtini., atžvilgiu. Nurodė, kad Duomenys neskelbtini. ji pagimdė sūnų A. S., kurio tėvas yra atsakovas A. S.. Su atsakovu susituokę nebuvo, kartu išgyveno tik keletą mėnesių, nes A. S. vartojo alkoholį, narkotines medžiagas, stipriai veikiančius raminamuosius vaistus. Ji ir pati atsakovą ne kartą yra vežusi į gydymo įstaigas tikslu lašelinių pagalba išvalyti jo organizmą nuo alkoholio ar narkotikų. Ji su sūnumi išsikraustė gyventi pas motiną, gyvenančią Duomenys neskelbtini mieste. A. S. užsiimdavo įvairiomis neteisėtomis baudžiamojo įstatymo uždraustomis veikomis, tokiomis kaip plėšimai, vagystės, turto prievartavimas. Dėl tokio atsakovo elgesio ji su sūnumi bei savo motina patirdavo nuolatinį stresą, psichologinę įtampą, baimę, nes mamos namuose buvo daromos kratos, jos ne kartą buvo kviečiamos apklausai į ikiteisminio tyrimo įstaigas. Atsakovas yra teistas net keletą kartų ir atlikęs bausmes įvairiose įkalinimo įstaigose. Su savo sūnumi atsakovas paskutinį kartą matėsi 2013 metais, prieš atliekant bausmę įkalinimo įstaigoje. Per pastaruosius 3 metus atsakovui yra nusiuntusi kelias vaiko nuotraukas, bet atsakovas vaikui nerašo, neteikia jam išlaikymo, ir tik iškėlus šią bylą teisme atsiuntė keletą šimtų eurų. Ji su atsakovu visiškai nebendrauja, su sūnumi nuo 2015 metų gyvena užsienyje, bet kiekvieną vasarą su sūnumi grįžta į Lietuvą pas mano mamą Duomenys neskelbtini. Ji užsienyje turi du verslus, jai sekasi, gauna pastovias pajamas. Tarp nepilnamečio sūnaus ir tėvo (atsakovo) jokio bendravimo ir emocinio ryšio nėra, niekuomet nebuvo, ir dėl nurodytų aplinkybių negalėjo susiformuoti. Siekdama apsaugoti sūnų A. S. nuo žalingos socialinės aplinkos ir neprognozuojamo atsakovo elgesio, galimai žalingos įtakos nepilnamečiui darymo, prašė terminuotai apriboti atsakovo teises bendrauti ir matytis su nepilnamečiu sūnumi.
2. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad su ieškovės nurodytomis jų bendro gyvenimo aplinkybėmis sutinka iš dalies. Pažymėjo, kad jie susipažino anksčiau nei 2007 metais ir kartu gyveno beveik 10 metų. Sutiko su nurodyta aplinkybe, kad buvo ne kartą teistas, atliko bausmes laisvės atėmimo vietose, tačiau nusikalstamų veikų padarymas niekaip neįtakojo sūnaus vystymuisi, jo moralinio ir dorovinio auklėjimo. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmes atsakovas turėjo teisę siekti bendravimo su vaiku, tačiau jis nedarė jokių teisinių veiksmų, kadangi siekė apsaugoti tiek sūnų, tiek pačią ieškovę, kad šie nepatirtų nepatogumų, dvasinio diskomforto. Atsakovo teigimu, ieškovė yra nesąžininga aiškindama vien tik apie neigiamą atsakovo pusę, susijusią su nusikalstamų veikų darymu, teistumais, bausmių atlikimu laisvės atėmimo vietose, kadangi ir ji pati ne kartą buvo įtariama nusikalstamų veikų darymu, tačiau ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti nesurinkus pakankamai pagrindžiančių duomenų. Atsakovas nežinojo, kad ieškovė su sūnumi pasirinko gyvenimui kitą valstybę, o gyvenimas skirtingose valstybėse galėjo ir turėjo įtakos atsakovo ir sūnaus bendravimui, bendravimas tapo iš dalies ir dėl šios priežasties apsunkintas. Pažymėjo, kad net ir būdamas laisvės atėmimo vietose atsakovas siuntė ieškovei pinigines lėšas išlaikyti sūnų. Atsakovo manymu, jeigu jis būtų buvęs skolingas, ieškovė turėjo teisę prašyti išduoti vykdomąjį raštą, kad galėtų pagal jį vykdyti išieškojimą, tačiau ji to nedarė, tai rodo, kad išlaikymo įsiskolinimas buvo priteistas tik formaliai. Akcentavo, kad jokių žalingų įpročių neturi, todėl negalima kelti prielaidų, jog nepatvirtinti neigiami jo polinkiai ateityje gali būti žalingi sūnaus vystymuisi. Ieškovė teismui nepateikė jokių leistinų įrodinėjimo priemonių, kad atsakovas sąmoningai ir tyčia vengė atlikti savo pareigą auklėti vaiką, ar kokiu nors būdu piktnaudžiavo tėvo valdžia, žiauriai elgėsi su vaiku, daro ar darė žalingą įtaką sūnui savo amoraliu elgesiu arba nesirūpino juo. Ankstesni teistumai, bausmės atlikimas laisvės atėmimo vietose nėra teisinis pagrindas riboti tėvo teises ir pareigas prieš sūnų. Atsakovas turi visas galimybes mokėti sūnaus išlaikymui lėšas, jeigu ieškovė reikalaus, tai tuomet ir sumokėti įsiskolinimą, nors faktiškai skolos nėra. Pažymėjo, kad susiklostė toks atsakovo gyvenimo laikotarpis, kai šis objektyviai negalėjo šių savo teisių ir pareigų prieš sūnų atlikti, tačiau tai negali būti teisinis pagrindas kaip nors riboti atsakovo teisės matytis ir bendrauti su savo vaiku, jį išlaikyti ir matyti, kaip jis auga.
3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos manymu, būtinas laikinas tėvo valdžios ribojimas A. S. jo sūnaus A. S. atžvilgiu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Plungės apylinkės teismas 2019 m. vasario 12 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Laikinai apribojo atsakovui A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią sūnaus A. S., gim. Duomenys neskelbtini., atžvilgiu. Priteisė iš A. S. 1 275 Eur bylinėjimosi išlaidų D. S. naudai.
5. Nustatė, kad atsakovas A. S. iki sūnaus gimimo buvo teistas už įvairius tyčinius nusikaltimus vienuolika kartų, o gimus sūnui – dar keturis kartus. Kardomoji priemonė suėmimas jam yra buvusi taikyta tiek ieškovės nėštumo metu, tiek praėjus keletui mėnesių po sūnaus gimimo.
6. Įvertino aplinkybes, kad 2015 m. birželio 10 d. Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimu bylos šalių sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su motina jos gyvenamojoje vietoje ir priteistas sūnaus išlaikymas iš skyrium gyvenančio tėvo A. S.. Tačiau net po bausmės atlikimo per metus laiko neteikė sūnaus išlaikymo, ir pirmą 100 Eur sumokėjo tik 2018 m. gruodžio mėnesį, kai buvo iškelta ir pradėta nagrinėti ši byla.
7. Teismas kritiškai vertino atsakovo paaiškinimą, kad esą jo sūnus yra išvežtas į užsienį be jo sutikimo, jis nežinojęs, kur mokėti lėšas, nes jis nei atlikdamas bausmę, nei metus laiko po to būdamas laisvėje nesikreipė į sūnaus artimuosius, į Vaiko teisių apsaugos instituciją, ar kitas įstaigas, kad nustatyti, kur jo bausmės atlikimo metu gyveno jo sūnus su savo motina, kaip jis gyvena ir pan. Nurodė, kad atsakovas ne tik neteikė vaiko išlaikymo, bet ir nedėjo pastangų, kad jo ir vaiko ryšys būtų atkurtas.
8. Nesutiko su atsakovo vertinimu, kad jo gyvenimas skyrium nuo vaiko ir nesirūpinimas juo yra dėl objektyvių priežasčių. Teismo vertinimu, nusikaltimų darymas laikotarpiu po vaiko gimimo ir iš to sekanti bausmė yra A. S. pasirinktas gyvenimo būdas ir tai yra subjektyvi priežastis. Pažymėjo, kad ir per vienerius metus po paskutinės bausmės atlikimo A. S. nevykdė tėvystės pareigų, nes pavienis išlaikymo sumokėjimas po bylos iškėlimo, teismo vertinimu, iš esmės nekeičia situacijos.
9. Padarė išvadą, kad A. S. vengia atlikti savo pareigas sūnaus atžvilgiu ir tai neabejotinai atitinka tėvų valdžios apribojimo sąlygas, numatytas CK 3.180 straipsnyje, nes atsakovas vengia pareigos auklėti vaiką, jį išlaikyti, daro žalingą įtaką, nes didžiąją sūnaus gyvenimo metų dalį jis atlikinėjo bausmes laisvės atėmimo vietose.
10. Pažymėjo, kad nėra duomenų, jog padėtis negali pasikeisti, todėl nesvarstė neterminuoto tėvų valdžios apribojimo klausimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
11. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
11.1. Teismo sprendimas nepagrįstas, kadangi neatitinka geriausių nepilnamečio sūnaus teisių ir teisėtų interesų. Faktinės aplinkybės, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas sprendė dėl apelianto, kaip tėvo valdžios ribojimo, yra istorinės ir nagrinėjamu laikotarpiu neaktualios. Apelianto gyvenimo aplinkybės, buvusios praeityje, nėra teisinis pagrindas riboti jo, kaip tėvo, teises.
11.2. Ieškovė patvirtino, kad pradėjus bylą teisme apeliantas pradėjo teikti išlaikymą, t. y. tuomet, kai iš ieškovės gavo atsiskaitomąją sąskaitą. Ieškovė patvirtino ir tai, kad kai apeliantas atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, ieškovei buvo perduodamos piniginės lėšos grynais. Ieškovė nepatvirtino, kad apeliantas, kaip nepilnamečio sūnaus tėvas, kokiu nors būdu vengė ankščiau ar / arba dabar atlikti savo pareigą auklėti sūnų. Nei ieškovė, nei teismas nepatvirtino, kad apeliantas kokiu nors būdu ar tai ankščiau piktnaudžiavo, ar bent jau dabar piktnaudžiauja savo, kaip tėvo, valdžia.
11.3. Ieškovė neįrodė, o teismas nepatvirtino, kad apeliantas kada nors ir kokiu nors būdu žiauriai elgėsi su savo sūnumi. Priešingai, iki tol, kol apeliantas turėjo galimybę tiesiogiai dalyvauti vaiko auklėjime, tai kartu su juo leisdavo laiką, juo visokeriopai rūpinosi.
11.4. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas darė ar / arba daro kokią tai žalingą įtaką sūnui savo amoraliu elgesiu
11.5. Teismas pažeidė CPK 380 straipsnio 1 dalį, kadangi neužtikrino nepilnamečio sūnaus išklausymo.
Atsiliepimas
12. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, o skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
12.1. Ieškovė byloje įrodinėjo ir įrodė 2 iš CK 3.180 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, t. y. apeliantas nesirūpino savo sūnumi; apelianto gyvenimo būdas darytų žalingą įtaką nepilnamečiui sūnui.
12.2. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas vaikui neteikė jokio materialinio išlaikymo nuo gyvenimo skyrium su ieškove momento iki ieškinio dėl tėvystės teisių apribojimo pateikimo teismui dienos. Aplinkybė, jog atsakovas nesidomėjo sūnumi ir neteikė jam materialinio išlaikymo septynerius metus, yra pakankama konstatuoti, jog atsakovas visiškai vengė išlaikyti savo sūnų.
12.3. Atsakovo argumentai, jog ieškovė apsunkino apeliantui atlikti savo tėviškas pareigas sūnui, nes išvyko gyventi į Suomiją, nepagrįsti. Pagrindinė išvykimo priežastis – atskirti save ir vaiką nuo netinkamo atsakovo gyvenimo būdo ir aplinkos, t. y. nuo nuolatinio alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimo, atsakovo nusikalstamų veikų darymo, bendravimo su nusikalstamo pasaulio asmenimis.
12.4. Pažymėtina, kad atsakovo gyvenimo būdas net ir po vaiko gimimo momento nekito, tos pačios aplinkybės nuolatos kartojosi. Trijų mėnesių laikotarpis, kuomet atsakovas yra laisvėje, negali būti lemiama aplinkybė, kuria remiantis būtų galima teigti, jog atsakovo gyvenimo būdas ir aplinka pasikeitė ar jos nebeliko, ir tai nebeturi jokios reikšmės nepilnamečio sūnaus gyvenimui bei jo auklėjimui iš tėvo pusės.
12.5. Atsakovo nurodytos aplinkybės, susijusios su pastangomis keisti savo gyveimo būdą, vertintos kritiškai, kadangi nepagįstos rašytiniais įrodymais. Taip pat pastebėtina, kad naujos atsakovo gyvenimo aplinkybės atsirado tik iškėlus bylą teisme.
12.6. Šiuo atveju vaiko nuomonė buvo išreiškšta per jo įstatyminę atstovę. Taip pat pažymėtina, kad vaikas tėvo nėra matęs ir jo nepažįsta, todėl nieko apie jį pasakyti negalėtų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
14. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo
15. Byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo laikinai atsakovui apribota tėvo valdžia sūnaus atžvilgiu, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
16. Tėvų valdžios turinys nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinys yra reglamentuotas CK 3.165 straipsnyje, nustatančiame, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais teisei. Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o, vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).
17. Pagal CK 3.180 straipsnio 1 dalį, tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta.
18. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog CK 3.180 straipsnyje išvardytų tėvų valdžios ribojimo pagrindų sąrašas yra baigtinis; kiekvienu nustatytu atveju teismas gali priimti sprendimą riboti tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai; tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaikais; visais išvardytais atvejais ribojant tėvų valdžią turi būti nustatyta tėvų kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1285/2002; 2002 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1423/2002; 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005 ir kt.). Aiškinant CK 3.180 straipsnio 1 dalį ir sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti vadovaujamasi prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, įtvirtintu CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-995/2003).
19. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą turi būti įvertintos aplinkybės, parodančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu laikotarpiu.
20. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos duomenis, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jog atsakovas A. S. iki sūnaus gimimo buvo teistas už įvairius tyčinius nusikaltimus vienuolika kartų, o gimus sūnui – dar keturis kartus. Kardomoji priemonė suėmimas atsakovui taikyta tiek ieškovės nėštumo metu, tiek praėjus keletui mėnesių po sūnaus gimimo. Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. nuosprendžiu A. S. nuteistas terminuoto laisvės atėmimo bausme, 2013 m. spalio 21 d. atsakovas teistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, 2014 m. vasario 14 d. teistas Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, 2015 m. kovo 20 d. teistas Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu. Paskutinę bausmę atlikus atsakovas iš pataisos namų paleistas 2017 m. spalio 20 d.
21. Taip pat nustatyta, kad 2018 – 2019 metais atsakovo atžvilgiu nėra pradėta ikiteisminių tyrimų (b. l. 158). 2019 m. sausio 24 d. raštu UAB „Duomenys neskelbtini“ patvirtino, kad nuo 2019 m. sausio 14 d. atsakovas įmonėje dirba pagalbiniu darbininku (b.l. 166).
22. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos aplinkybės, kurias akcentuoja ir apeliantas, t. y. kad 2018 – 2019 metais atsakovo atžvilgiu nėra pradėta ikiteisminių tyrimų bei kad nuo 2019 m. sausio 14 d. atsakovas praėjo dirbti, nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovas nevengia atlikti savo, kaip tėvo, pareigų.
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pakanka įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad atsakovas iš esmės nesirūpina savo sūnumi, jo tinkamu auklėjimu, neteikia jam reikalingo išlaikymo. 100 Eur sumokėjimas bylos nagrinėjmo metu nelaikytinas tinkamu išlaikymo teikimu. Teiėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas A. S. nevykdo savo pareigos auklėti sūnų bei vengia atlikti savo, kaip tėvo, pareigas.
24. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. sprendimu civilinėje byloje 2-599-325/2015 šalių sūnaus Duomenys neskelbtini gyvenamoji vieta nustatyta su motina jos gyvenamojoje vietoje ir priteistas sūnui išlaikymas (100 Eur) iš skyrium gyvenančio tėvo A. S.. Pažymėtina, kad aplinkybių, jog atsakovas neteikė sūnui priteisto išlaikymo, neginčija ir pats apeliantas.
25. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog vaikų poreikiai yra ne tik fiziologiniai, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas jų emocinių, ugdymo poreikių tenkinimui. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tevų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytinas kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m.kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014). Byloje taip pat nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas A. S. su nepilnamečiu sūnumi būtų sistemingai bendravęs, dalyvavęs jo auklėjime, kreipęsis į ieškovę dėl nematerialios paramos teikimo ar kitaip vykdęs savo, kaip tėvo, pareigas bei siekęs palaikyti ryšį su sūnumi. Taip pat nėra duomenų, jog apeliantas šios civilinės bylos nagrinėjimo metu būtų ėmęsis veiksmų ir siekęs užmegzti ryšį su sūnumi. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal byloje esančius duomenis nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas apskritai žino, kokie yra jo sūnaus poreikiai ir kaip juos geriausiai būtų galima užtikrinti. Šios aplinkybės priešingai, nei tvirtinama apeliaciniame skunde, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad atsakovas iš esmės visiškai nesirūpino sūnumi ir nedalyvavo jo auklėjime, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nusprendė atsakovo, kaip tėvo, valdžią laikinai apriboti.
26. Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodyto vertinimo nekeičia aplinkybė, jog nagrinėjant šią bylą nebuvo apklaustas nepilnametis vaikas. Bylos duomenimis, šalių nepilnametis sūnus bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo septynerių metų amžiaus. Todėl esant byloje pakankamai kitų duomenų apie tarp atsakovo ir sūnaus tarpusavio ryšio nebuvimą bei atsakovo, kaip tėvo, pareigų nevykdymą, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai tiesiogiai teisme neapklausė nepilnamečio vaiko. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, spetynerių metų amžiaus vaiko galimybės, iš esmės nepažįstant biologinio tėvo, suformuluoti konkrečią nuomonę dėl tėvo valdžios apribojimo (asmeninių ir turtinių teisių apribojimo) yra akivaizdžiai ribotos.
27. Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojama, kad ieškovė nusistačiusi priešingai atsakovo siekiui stiprinti ryšį su vaiku atsakovui susitinkant su vaiko jo gyvenamojoje vietoje, t. y. Suomijoje.
28. Pažymėtina, kad CK 3.180 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų (pavyzdžiui, teisės gyventi kartu, reikalauti grąžinti vaiką iš kitų asmenų ir pan.);. Tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams.
29. Nustatytų ir aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog laikinas tėvo valdžios apribojimas skundžiamu sprendimu buvo nustatytas visiškai pagrįstai, nes byloje esantys įrodymai tinkamai patvirtina, kad atsakovas iš esmės nuolatos nuo gyvenimo skyrium su ieškove ir jų sūnumi pradžios vengė atlikti savo pareigą auklėti sūnų bei juo nesirūpino (CK 3.180 straipsnio 1 dalis).
30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, nustačius laikiną tėvų valdžios apribojimą šis apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai išnyksta. Nors šiems pokyčiams įvykti yra reikalingas tam tikras laiko tarpas, paprastai jo trukmė sprendimo priėmimo metu nėra ir negali būti žinoma tiek dėl aplinkybių, kurios turi pasikeisti, sudėtingumo, tiek dėl to, kad šių pokyčių buvimas ar nebuvimas priklauso nuo tėvų, kuriems tėvų valdžia apribota, noro ir pastangų. Kitaip tariant, tam, kad išnyktų tėvų valdžios apribojimo pagrindai, vien konkretus laikotarpis nėra pakankamas, nes, tėvams nesiimant veiksmų savo elgesiui pakeisti, net ir nustačius ilgą apribojimo terminą, teigiamas rezultatas nebus pasiektas. Pažymima, kad, taikant CK 3.180 straipsnio 2 dalį ir laikinai apribojant tėvų valdžią, tokio apribojimo nustatymas neturi būti susiejamas su konkrečiu terminu. Laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas kai teismas, gavęs tėvų, kuriems apribota valdžia, ieškinį (CK 3.182 straipsnio 3 dalis), priima sprendimą konstatuodamas, kad išnyko pagrindai, dėl kurių laikinai apribota tėvų valdžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Išaiškintina, kad atsakovo, kaip tėvo, valdžios apribojimas, išnykus apribojimo pagrindu buvusioms aplinkybėms galės būti panaikinamas.
Dėl bylos procesinės baigties
31. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės, materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).
33. Apelianto apeliacinio skundo netenkinus jo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
34. Ieškovė pateikė prašymą priteisti 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimu. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, susijusius su atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimu, neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 800,00 Eur (aštuonis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.