Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. E. B. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės įmonės Turto banko, dėl buto pripažinimo asmenine nuosavybe, tretieji asmenys S. B., J. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Posėdžio metu liudytojas B. L. nurodė, kad yra ieškovės O. B. kaimynas, gyvena viename namo aukšte (8 aukštas) maždaug nuo 1980 m. Aukšte yra 5 butai, ieškovė gyvena 1 kambario bute, adresu (duomenys neskelbtini), o liudytojas – 3 kambarių bute, adresu (duomenys neskelbtini). Aukšto kaimynai gerai sutaria, draugauja, moterys bendrai spręsdavo laiptinės valymo klausimus, vyrai – ūkinius klausimus. Liudytojas dažnai padėdavo ieškovei su smulkiais buto priežiūros darbais – elektros, santechnikos ir pan., nes turi įgijęs pramonės elektros įrenginių eksploatavimo ir remonto specialybę, anksčiau turėjo įmonę, kuri vertėsi elektros darbais. Apie S. B. nurodė, kad jis buvo ramus, uždaras žmogus, su kaimynais pernelyg nebendravo. Kai susituokė su ieškove, jau nedirbo, liudytojo žiniomis, anksčiau buvo jūrininku. Žinojo, kad kaimynė dirbo Sodroje. S. B. būdavo namuose, nueidavo į parduotuvę, kartais girdėdavosi, kad grodavo armonika. Prie buto pagerinimo neprisidėjo, liudytojas tai žino, nes ir tuo metu padėdavo ieškovei su smulkiais buto priežiūros darbais. Būtų matęs, jei būtų buvęs koks esminis remontas. Liudytojas žinodavo, kad S. B. kartais išvažiuodavo į Klaipėdą pas dukrą. Maždaug nuo 1991 m. jau nematydavo S. B.. Ieškovė jau vėliau butą remontavosi. Apie 1995 m. name buvo vagysčių, tai visi gyventojai tuomet dėjosi šarvuotas duris, ieškovė taip pat. Po 1991 m. niekada nematė, kad būtų atvykęs ieškovės buvęs sutuoktinis. S. B. vaikų niekada nėra matęs atvykusių.

Trečiajam asmeniui S. B. procesiniai dokumentai ir teismo pranešimas įteikti 2020 m. rugpjūčio 18 d. tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis, 124 straispnio 1 dalis) (el. bylos priedas, b. l. 1), šaukimas į teismo posėdį įteiktas 2020 m. spalio 28 d. (el. bylos priedas, b. l. 7). S. B. raštu teismui nurodė, jog į teismo posėdį neatvyks, nes pretenzijų į nurodytą O. E. B. turtą neturi (2020 m. spalio 28 d. DOK-210832) (el. bylos priedas, b. l. 5).

Trečiajam asmeniui J. B., gyvenančiam Jungtinėje Karalystėje, procesiniai dokumentai (ieškinys ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo) įteikti 2020 m. spalio 16 d., remiantis 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlemento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse 10 straipsniu (1) (el. bylos priedas, b. l. 8-9, 12-14). J. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymų arba pagal sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87, 3.101 straipsniai). Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo ir gali būti paneigta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė. Pareiga tai įrodyti tenka sutuoktiniui, tvirtinančiam, kad santuokos metu įgytas turtas yra ne bendroji jungtinė, o asmeninė jo nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šiuo klausimu suformuota, joje įtvirtinta, kad kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3-K-3-24/2010; kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovė O. E. B. (pavardė iki santuokos – B., mergautinė pavardė – Š.) (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su S. B.. Taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto pirmos apylinkės teismo 1995 m. rugsėjo 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2⁹-4075/1995 buvo nutraukta O. E. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir S. B., gim. (duomenys neskelbtini), santuoka, sudaryta Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuokos nutraukimas Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotas (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Byloje pateikta valstybės įmonės Registrų centro 2019 m. vasario 6 d. pažyma patvirtina, kad S. B. mirė (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo 2020 m. kovo 27 d. duomenimis, butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra įgytas 1992 m. kovo 30 d. Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 13-2645 pagrindu, nuosavybės teise registruotas O. E. B. vardu. Taigi, ginčo butas įgytas galiojant Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodeksui (toliau – ir ŠSK), kuris galiojo iki 2001 m. liepos 1 d., kai įsigaliojo CK. SŠK 21 straipsnio 1 dalis nustatė, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir šiuo metu galiojančiame CK (kai taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas) (CK 3.87, 3.88 straipsniai). Nors reguliavimas tiek pagal SŠK, tiek pagal CK iš esmės nesiskiria, pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį, CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki CK įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Taigi šioje byloje sprendžiant santuokoje įgyto turto nuosavybės (asmeninė ar bendroji) klausimą, turi būti vadovaujamasi atitinkamomis CK nuostatomis. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

Taigi, byloje nustatytinos dvi aplinkybės: pirma, ar butas buvo įgytas už asmenines ieškovės lėšas, ir antra, ar buvo aiškiai išreikšta ieškovės valia įgyti butą savo asmeninėn nuosavybėn.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus komunalinio butų ūkio eksploatavimo įmonė „Žinyba“, atstovaujama A. S. (pardavėjas), ir O. E. B. (pirkėjas) sudarė 1992 m. kovo 30 d. sutartį Nr. 13-2645, pagal kurią Vilniaus komunalinio butų ūkio eksploatavimo įmonė „Žinyba“ 1992 m. kovo 3 d. sprendimu (įkainojimo aktas Nr. 554) pardavė, o pirkėjas nupirko 36,41 kv. m butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini). Sutarties 2 punkte nurodoma, kad buto kaina 12 541 rublis, iš kurių: a) 1 529 rublius pirkėjas sumokėjo į Lietuvos taupomojo banko Vilniaus m. Žalgirio sk. filialą Nr. (duomenys neskelbtini) grynais pinigais (kvito Nr. 0230 7 ir data 1992 m. kovo 14 d.); b) valstybės vienkartinėmis išmokomis bei kitomis tikslinėmis kompensacijomis 11 012 rublių, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), 1992 m. kovo 14 d. Iš byloje pateikto Kvito DMOO2 matyti, kad B. O. E,, T., 1992 m. kovo 14 d. sumokėjo buto kainos dalį – 1529 rublius (įmokos kodas 22767, mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini)). Taupomojo banko pranešime apie nurašymą iš nebalansinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), 1992 m. kovo 14 d. Nr. (duomenys neskelbtini) iš B. O. E., T. nurašyti Vilniaus komunalinio butų ūkio eksploatavimo įmonei „Žinyba“ už buto privatizaciją 11 012 rublių. 1991 metais Vilniaus komunalinio butų ūkio eksploatavimo įmonei „Žinyba“ už buto privatizavimo paslaugas ieškovė sumokėjo 170 rublių. Lietuvos Respublikos respublikinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro „Valda“ išduotoje buto byloje, nurodoma, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini) savininkas yra B. O. E. T, butas inventorizuotas 1992 m. vasario 21 d.

CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008). Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

Nesant pareikštų prieštaravimų ieškovės nurodytoms faktinėms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad yra tikėtina, kad ieškovė, kaip ji nurodo, su sutuoktiniu S. B. kartu nebegyveno nuo 1991 m. metų, sutuoktinis nemokėjo komunalinių mokesčių, neatliko buto pagerinimo, niekada nereiškė jokių pretenzijų į ieškovei priklausantį butą, ieškovė savo asmeninėmis lėšomis sumokėjo už buto įsigijimą. Liudytojo B. L. parodymai patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes: liudytojas patvirtino, kad nuo 1991 m. jau nebematė S. B. ieškovės bute, teigė, kad nėra matęs, jog ieškovės bute tol, kol gyveno jos sutuoktinis, būtų buvęs atliekamas remontas, butas santuokos metu būtų esmingiau gerinamas, sutuoktinis buvo nedirbantis, pensininkas. Atsižvelgiant į šiuos duomenis bei tai, jog remiantis Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto Orderiu 032750, matyti, kad ieškovei (pilietei Š. O.E.T) 1982 m. kovo 11 d. buvo išduotas orderis apsigyventi bute (duomenys neskelbtini), vertintina, kad ieškovė dar iki santuokos sudarymo su S. B. turėjo tikslą butą įgyti asmeninėn nuosavybėn. Duomenų, kad ieškovės buvęs sutuoktinis S. B. būtų siekęs įgyvendinti savo teisę į buto dalį ar siekęs ją įforminti savo vardu, byloje nėra. S. B. dukra S. B. ir anūkas J. B. nereiškia savo teisių į turto dalį, kas vertintina, jog butą, esantį (duomenys neskelbtini), laiko tėvo/senelio buvusios sutuoktinės turtu. Kartu pažymėtina, jog ieškovei orderis gyventi bute (duomenys neskelbtini), išduotas 1982 m. kovo 11 d. Byloje pateikta Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) santuokos liudijimo kopija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta O. E. Š. (po santuokos sudarymo pavardė – B.) ir M. B. santuoka, taigi, ieškovei teisė gyventi bute – (duomenys neskelbtini), buvo suteikta dar iki santuokos sudarymo su pirmuoju vyru M. B..

Įvertinus tai, jog ieškovė pateikė duomenis, kad ji viena įsigijo turtą, vėliau jį privatizavo, byloje esantys kvitai patvirtina, kad pinigų sumas už įgytą nekilnojamąjį turtą įmokėjo asmeniškai O. E. B., tuo tarpu teismui nėra pateikta duomenų, kad buvęs sutuoktinis butų valdęs ieškovės investicinę sąskaitą ar turėjęs pagrįstą manymą, jog butas yra įgyjamas abiejų sutuoktinių vardu, teismas sutinka, jog byloje surinkti visi rašytiniai įrodymai, paneigia sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją.

Vertintina, kad yra įrodytos abi aplinkybės: pirma, kad ieškovė butą įsigijo už asmenines lėšas, antra, kad ji siekė butą įsigyti asmeninėn nuosavybėn. Atsižvelgiant į tai, teismas tenkina ieškinio reikalavimą ir pripažįsta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra asmeninė O. E. B. nuosavybė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis).

Ieškovė, teikdama ieškinį teismui, sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį (2020 m. balandžio 4 d. mokėjimo nurodymas per „Swedbank“, AB). Teismas 2020 m. rugpjūčio 7 d. rezoliucine nutartimi atidėjo dalies (t. y. 432 Eur) žyminio mokesčio sumokėjimą iki galutinio sprendimo byloje priėmimo. Ieškovė 2020 m. lapkričio 25 d. pateikė teismui prašymą priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant 1080 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Byloje pateiktos sąskaitos už teisines paslaugas (Nr. VB-20/04/22-2, Nr. VB-20/08/14-3) bei advokato išlaidų apmokėjimą patvirtinantys duomenys (2020 m. balandžio 23 d. mokėjimo nurodymas Nr. 19 apie sumokėtą 810 Eur, 2020 m. rugpjūčio 14 d. mokėjimo nurodymas Nr. 35 apie sumokėtą 270 Eur).

Sprendžiant dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pažymėtina, kad nors sprendimu ieškovės ieškinio reikalavimas tenkintas pilnai, taigi sprendimas priimtas ieškovės naudai, tačiau vertintina, kad nagrinėjamoje situacijoje nėra atsakovo Turto banko kaltės. Ieškovė turėjo pareigą domėtis ir laiku susitvarkyti nuosavybės dokumentus, vertintina, kad bylos nagrinėjimo būtinybė atsirado ir dėl ieškovės neveikimo. Atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį, t. y. į tai, jog atsakovas sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir atliko procesines pareigas, nevilkino bylos nagrinėjimo, teismas konstatuoja, kad ieškovės turėtos išlaidos (sumokėta žyminio mokesčio dalis ir išlaidos teisinei pagalbai apmokėti) iš atsakovo nepriteistinos (CPK 93, 98 straipsniai).

Ieškovė, atsižvelgiant į tai, kad ji yra senatvės pensininkė, šiuo sprendimu atleidžiama nuo nesumokėtos žyminio mokesčio dalies mokėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268-270, 376 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra O. E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninė nuosavybė.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Įsiteisėjusią sprendimo kopiją išsiųsti VĮ Registrų centrui.