Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. B. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, suinteresuoti asmenys byloje – G. B., V. B. (V. B.), A. B. (A. B.), institucija, teikianti išvadą byloje, – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė palaikė pareiškimą, prašė teismo jį tenkinti.

6. Suinteresuotas asmuo byloje – V. B. (V. B.), A. B. (A. B.), atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

7. Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, pateiktoje išvadoje nurodė, kad socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis, N. B. šeima nuo 2016 m. kovo 13 d. iki 2018 m. kovo 14 d. dėl socialinių įgūdžių stokos, vaikų nepriežiūros buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnyje įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principas reiškia, kad sprendžiant visus klausimus, susijusius su vaikais, privalu atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Atsižvelgiant į pareiškime nurodytas aplinkybes, į tai, jog nurodoma, kad palikėjas skolų neturėjo, išvadą byloje teikiančios institucijos vertinimu, palikimo priėmimas pareiškėjos nepilnamečio vaiko vardu nepilnamečio vaiko teisių ir jo teisėtų interesų nepažeis.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

8. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

9. CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-158-706/2016).

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos sudaro pagrindą terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Šį klausimą teismai turi spręsti visų bylos aplinkybių kontekste, ypač atsižvelgti į tai, jei palikimą prašoma priimti nepilnamečių vaikų interesais, bei įvertinti, kokios yra vaikų materialinės gyvenimo sąlygos tam, kad, atsisakius pratęsti terminą palikimui priimti, nepagrįstai nenukentėtų nepilnamečių vaikų interesai, nes to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007). Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas.

11. Minėta, kad šioje civilinėje byloje pareiškėja prašo atnaujinti įstatyme nustatytą terminą nepilnamečio E. B. vardu priimti jo senelio M. B. palikimą. Atsižvelgiant į tai, kad E. B. yra nepilnametis, jo teisių gynimo teisme galimybė nagrinėtina ne tik individualaus, bet ir viešojo intereso aspektu. Pareiškėja – E. B. atstovė pagal įstatymą, per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Byloje nustatyta, kad palikėjas yra E. B. senelis, o E. B. – palikėjo vaikaitis, pagal įstatymą paveldintis jo mirusiam tėvui, paveldint pagal įstatymą, tenkančią palikimo dalį (CK 5.12 straipsnis).

12. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). M. B. palikimo atsiradimo laikas – 2021 m. gruodžio 30 d.. Įstatyme nustatytas trijų mėnesių terminas M. B. palikimui priimti baigėsi 2022 m. kovo 30 d.. Teismui pateiktais duomenimis M. B. (B.) palikimą priėmė jo sutuoktinė – suinteresuotas asmuo byloje G. B..

13. Teismo vertinimu, palikimo priėmimo termino praleidimą nagrinėjamu atveju lėmė objektyvios priežastys. Prie tokių priežasčių priskirtinos pareiškėjos nurodomos aplinkybės, susijusios su pareiškėjos teisinių žinių stoka, – pareiškėja nurodė, kad jai nebuvo žinomos teisinės procedūros, kurias reikia atlikti, siekiant priimti palikimą, ji nežinojo apie pareigą nepilnamečio vaiko atstovui pagal įstatymą kreiptis į teismą dėl teismo leidimo priimti ar atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, o, apie tai sužinojusi, ji 2022 m. balandžio mėn. kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrių, 2022 m. gegužės 5 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu nuspręsta teikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą, po ko buvo kreiptasi į teismą. Teismo nuomone, pareiškėja elgėsi sąžiningai, rūpestingai ir pagal savo sugebėjimus bei išsilavinimą atliko visus būtinus veiksmus savo nepilnamečio sūnaus teisės į palikimą įgyvendinimui.

14. Teismo manymu, dėl nurodytų priežasčių neturėtų nukentėti nepilnamečio vaiko interesai, juo labiau, kad pareiškėja, išsiaiškinusi, kad negebės savarankiškai įgyvendinti įstatyme nustatytų reikalavimų, nedelsiant kreipėsi teisinės pagalbos, ir, pasinaudojusi jai suteikta teisine pagalba, pateikė pareiškimą teismui dėl termino atnaujinimo, t. y. ėmėsi priemonių palikimą priimti kuo skubiau. Tai, kad pareiškėja laiku neatliko įstatyme nurodytų veiksmų dėl palikimo priėmimo, neturėtų lemti neigiamų padarinių (teisės paveldėti praradimo) atsiradimo nepilnamečiui E. B.. Atsižvelgtina ir į tai, kad praleisto termino trukmė nėra nepateisinamai ilga, jog būtų pagrindas atsisakyti atnaujinti praleistą terminą, vertinant termino atnaujinimo galimybę civilinių teisinių santykių stabilumo užtikrinimo aspektu.

15. Teismas , spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti, kad termino palikimui priimti atnaujinimas ypač neigiamai paveiktų suinteresuoto asmens byloje G. B. teisėtus interesus. Tokias aplinkybes turėjo įrodyti suinteresuotas asmuo byloje (CPK 178 straipsnis), tačiau atitinkami įrodymai į bylą nebuvo nepateikti. Taigi, termino palikimui priimti atnaujinimas, tenkinant pateiktą pareiškimą, šiuo atveju nevertintinas kaip nepagrįstai ir neteisėtai suvaržantis ar pažeidžiantis suinteresuoto asmens byloje G. B. teises.

16. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas pareiškėjos pareiškimą tenkina, atnaujindamas įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą M. B., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.

17. Pareiškėja taip pat prašo išduoti teismo leidimą priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo M. B. mirties, nepilnamečio E. B., gimusio (duomenys neskelbtini) vardu.

18. Pagal CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktą be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą. Reikalavimas gauti teismo leidimą nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą nustatomas siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus. Todėl, kai nagrinėjamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas sprendžia atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus (CK 3.3 straipsnis).

19. Pareiškėja yra nepilnamečio E. B. motina, ji jį išlaiko, todėl pareiškėja gali tinkamai atstovauti nepilnamečio vaiko interesus.

20. Aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą laikyti, kad palikimo priėmimas pareiškėjos nepilnamečio vaiko vardu, gali pažeisti šio nepilnamečio vaiko interesus, nenustatytos. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai išduodamas teismo leidimas jos nepilnamečio vaiko E. B. vardu priimti palikimą.

21. Teisme gauta 2023 m. balandžio 12 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jos duomenimis, šioje byloje pareiškėjai suteiktos antrinės pagalbos išlaidų suma – 232,54 Eur.

22. CPK 443 straipsnio 6 dalis nurodo, kad nagrinėjant ypatingosios teisenos bylas dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

23. Atsižvelgiant į paminėtas nuostatas, ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose bylinėjimosi išlaidos byloje dalyvaujantiems asmenims gali būti atlyginamos tik išimtiniais atvejais, t. y. jeigu nustatoma, kad dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2013). Taigi, tik esant nurodytoms aplinkybėms, teismas turi diskrecijos teisę spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims arba priteisti jas iš asmens, kurio pareiškimas atmestas.

24. Nagrinėjamu atveju, nors suinteresuotas asmuo G. B. ir nesutiko su pareiškimu, tačiau, net ir esant priešingai jos pozicijai dėl byloje pareikštų reikalavimų, pareiškėja vis tiek būtų privesta kreiptis į teismą dėl teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, todėl vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš suinteresuoto asmens šiuo atveju neišieškotinos.

25. Teismo 2023 m. kovo 17 d. nutartimi, konstatavus, kad suinteresuotų asmenų byloje – V. B. ir A. B., gyvenamoji bei darbo vietos yra nežinomos ir egzistuoja visos sąlygos procesinių dokumentų įteikimui viešo paskelbimo būdu, V. B. ir A. B. skirtus procesinius dokumentus nutarta įteikti viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnio 1 – 2 dalys). Kadangi minėtoje teismo nutartyje konstatuotos aplinkybės neišnyko, teismas sprendžia, jog egzistuoja pagrindas V. B. ir A. B. skirtą 2023 m. gegužės 4 d. nutarties kopiją taip pat įteikti viešo paskelbimo būdu, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsniu, teismas

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą M. B., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.

Išduoti N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), leidimą priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo M. B. mirties (duomenys neskelbtini)., nepilnamečio vaiko E. B. (E. B.), gimusio (duomenys neskelbtini), vardu.

Nepriteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Nutartis dalis dėl termino palikimui priimti atnaujinimo per 7 (septynias) dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Kita nutarties dalis neskundžiama.

Įteikti V. B. ir A. B. skirtus procesinius dokumentus – 2023 m. gegužės 4 d. nutarties kopiją, viešo paskelbimo būdu, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje ir nurodant tokio turinio pranešimą: Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose 2023 m. gegužės 4 d. priimta nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos N. B. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, teismo leidimo, priimti paikimą nepilnamečio vaiko vardu, išdavimo, suinteresuoti asmenys byloje – G. B., V. B. (V. B.), A. B. (A. B.), institucija, teikianti išvadą byloje, – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, kuria pareiškėjos pareiškimas tenkintas. Šiuo pranešimu suinteresuotiems asmenims byloje – V. B. ir A. B., 2023 m. gegužės 4 d. nutartis įteikiama viešo paskelbimo būdu. Suinteresuoti asmenys byloje – V. B. (V. B.), A. B. (A. B.), nutarties dalį dėl termino palikimui priimti atnaujinimo turi teisę per 7 (septynias) dienas nuo nutarties priėmimo dienos skųsti atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus. Suinteresuotiems asmenims byloje – V. B. ir A. B. procesiniai dokumentai (2023 m. gegužės 4 d. nutartis) laikomi įteiktais pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną.