Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo I. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-924-983/2017 pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovui I. G. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

pareiškėjas prašė atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-924-983/2017 ir pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2017-06-15 sprendimą – ieškovei iš pareiškėjo priteistą 10 000 Eur kompensaciją sumažinti 8 369,50 Eur, t. y. iki 1 630,50 Eur. Nurodė, kad:Trakų rajono apylinkės teismas 2017-06-15 sprendimu atidalijo iš bendrosios dalinės nuosavybės: 0,0595 ha ploto žemes sklypą, 81,65 m² bendro ploto sodo pastatą bei 2 ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini); pareiškėjui nuosavybės teise priteisė 0,0595 ha ploto žemės sklypą, 81,65 m² bendro ploto sodo pastatą (sprendime padarytas akivaizdus rašymo apsirikimas, kadangi bendras sodo pastato plotas sprendimo rezoliucinėje dalyje buvo nurodytas 81,59 m², o ne 81,65 m²) bei du ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini); ieškovei iš pareiškėjo priteisė 10 000 Eur kompensaciją už pareiškėjui atitenkančią didesnę nekilnojamojo turto dalį; priteisė iš pareiškėjo 266,07 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei bei 541 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei;pareiškėjas apie teismo sprendimą sužinojo 2017-11-09. Byla išnagrinėta pareiškėjui nedalyvaujant, pareiškėjui nepranešus apie bylos nagrinėjimą bei netinkamai įteikus siųstus procesinius dokumentus. Teismas neišnaudojo visų priemonių pareiškėjo gyvenamosios vietos ir (ar) darbo vietos adresams nustatyti. Teismas neįpareigojo ieškovės patikslinti pareiškėjo gyvenamosios vietos adresą. Ieškovė turėjo pareiškėjo kontaktus. Jeigu ieškovė nežinojo tikslaus pareiškėjo adreso, tai galėjo šios informacijos pasiteirauti paties pareiškėjo. Apie pareiškėjo adresą galėjo pranešti šalių dukra J. G., dukterėčia S. B. ir kiti asmenys, su kuriais nuolat bendrauja šalys. Pareiškėjas neturėjo pagrindo tikėtis, kad tokia byla gali būti nagrinėjama. Ieškovė teismui pateikė 2016-12-27 pasiūlymą dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau minėtas dokumentas pareiškėjui neįteiktas;teismas, atidalindamas ieškovės turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, nukrypo nuo šalių turimo turto dalių balanso ir ieškovei suteikė ženklų pranašumą. 2011-04-22 kilo gaisras, kuris sugadino sodo namelį ir ūkinius pastatus. Nuo 2011-05-30 pareiškėjas neturi galimybės gyventi (duomenys neskelbtini). Statiniai dar iki bylos nagrinėjimo buvo sudegę, todėl negalimas jų atidalinimas ir kompensacijos už neegzistuojantį turtą priteisimas.Ieškovė su pareiškimo reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad:pareiškėjui teismo procesiniai dokumentai buvo siųsti jo paskutiniu žinomu deklaruotos ir gyvenamosios vietos adresu eilę kartų, tačiau grįžo su žyma, jog jie neatsiimti pašte. Teismas ėmėsi papildomų priemonių nustatyti pareiškėjo gyvenamąją vietą, t. y. atliko asmens duomenų užklausą apie deklaruotą gyvenamąją vietą. Atlikus užklausą paaiškėjo, jog pareiškėjo deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Teismas papildomai patikrino Valstybinio socialinio draudimo duomenis apie įdarbinimus bei nustatė, kad pareiškėjas verčiasi individualia veikla;ieškovė nuo 1992 m. su pareiškėju ryšių nepalaiko. Pareiškėjui visa korespondencija visada buvo siunčiama tik jo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu. Iš pareiškėjo pateiktų nuotraukų neaišku, koks sklypas ir jame esantys statiniai pavaizduoti, neaiški nuotraukų padarymo data. Iš Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Trakų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2011-05-30 pažymos apie kilusį gaisrą matyti, kad 2011-04-22 buvo kilęs gaisras sodo name. Gaisro metu išdegė sodo namo pirmo aukšto ir mansardinio aukšto vidus, sudegė apie 8 m² stogo. Tarnyba nenurodė, kad gaisro metu sudegė visas namas ir kiti ūkiniai pastatai. Pareiškėjas nuo 2011 m. nesikreipė į VĮ Registrų centrą su prašymu išregistruoti sudegusius statinius.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad:iš vykdomosios bylos Nr. 0007/17/01248 matyti, kad iki 2017-11-09 apeliantas buvo policijos surastas bei apklaustas. Pareiškėjas 2017-10-30 gavo antstolės M. G. siųstus patvarkymus dėl turto arešto, vykdymo išlaidų išieškojimo ir pan. Iš antstolės patvarkymų galima sužinoti skolos dydį, teismą, priėmusį vykdytiną sprendimą, tačiau negalima nustatyti nei pareikštų reikalavimų pagrindo bei dalyko, nei teismo sprendimo turinio. Sužinojęs apie vykdomą išieškojimą nedelsiant kreipėsi į teismą prašydamas pateikti bylą;teismas neišnaudojo visų priemonių pareiškėjo gyvenamosios vietos ir (ar) darbo vietos adresams nustatyti. Teismas neįpareigojo ieškovės patikslinti pareiškėjo gyvenamosios vietos adresą, nesiaiškino ar galėtų būti taikomas kitas procesinių dokumentų įteikimo būdas. Ieškovė nuolat bendravo su pareiškėju, turėjo pareiškėjo kontaktus. Informaciją apie pareiškėjo adresą taip pat galėjo pranešti šalių dukra J. G., dukterėčia S. B. ir kiti asmenys, su kuriais nuolat bendrauja šalys. Pareiškėjas neturėjo informacijos apie nagrinėjamą bylą ir neturėjo pagrindo tikėtis, kad tokia byla gali būti nagrinėjama;teismas aplinkybę, kad šalių turtas buvo padalintas taip, kad pareiškėjui atiteko neegzistuojantis turtas, o ieškovei atiteko reali kompensacija už neegzistuojanti turtą, laikė neesmine teisės taikymo klaida. Teismas atidalino ne tik apeliantui, bet ir ieškovei priklausantį turtą, kuriai apie kilusį gaisrą buvo žinoma. Ieškovė turėjo tokią pačią pareigą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre duomenų apie turimą turtą pasikeitimą, kaip ir pareiškėjas. Ieškovė ne tik neįregistravo turimo turto duomenų pasikeitimo, bet ir pasinaudojo šia situacija savo interesams patenkinti.Ieškovė su pareiškėjo atskirojo skundo reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad:Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2017-10-25 raštas patvirtina, kad pareiškėjas buvo surastas ir raštiškai apklaustas. Pareiškėjui apie vykdomą teismo sprendimą tapo žinoma 2017-10-25, o ne 2017-11-09. Apklausus asmenį policijoje kiekvienas protingas, rūpestingas, apdairus asmuo neabejotinai netrukus sužinotų apie antstolio atliekamus veiksmus, nepriklausomai nuo antstolio įteiktų pranešimų. Pareiškėjas gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini) nurodė todėl, kad slapstėsi nuo savo prievolių tretiesiems asmenis vykdymo;pareiškėjui teismo procesiniai dokumentai bei šaukimai buvo siųsti jo paskutiniu žinomu deklaruotos ir gyvenamosios vietos adresu eilę kartų, tačiau grįždavo su žyma, jog jie neatsiimti pašte. Teismas ėmėsi papildomų priemonių nustatyti pareiškėjo gyvenamąją vietą: pateikė užklausas Gyventojų registrui bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Teismui nepavykus įteikti procesinių dokumentų pagal pareiškėjo deklaruotą gyvenamąją vietą, teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo gyvenamoji ar darbo vieta nežinomos. Ieškovė su pareiškėju nepalaiko ryšių nuo 1992 m. Pareiškėjas galėjo ir turėjo numatyti, kad jam bus iškelta civilinė byla dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, nes neprižiūrėjo turto, t. y. nemokėjo turto išlaikymo mokesčių. Pareiškėjas turėjo ir turi pareigą rūpintis jam siunčiama korespondencija ir jos gavimu;iš pareiškėjo pateiktų nuotraukų neaišku, koks sklypas ir jame esantys statiniai jose yra pavaizduoti, nėra aiški nuotraukų padarymo data. Iš Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Trakų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2011-05-30 pažymos apie kilusį gaisrą matyti, kad 2011-04-22 kilo gaisras sodo name. Gaisro metu išdegė sodo namo pirmo aukšto ir mansardinio aukšto vidus, sudegė apie 8 m² stogo. Tarnyba nenurodė, kad gaisro metu sudegė visas namas ir kiti ūkiniai pastatai. Pareiškėjas nuo pat 2011 m. nesikreipė į VĮ Registrų centrą su prašymu išregistruoti sudegusius statinius. Šalims priklausęs turtas įvertintas 28 039 Eur. Ieškovė, būdama sąžininga ir siekdama išlaikyti santykių pusiausvyrą, atsižvelgdama į sunkesnę pareiškėjo turtinę padėtį sutiko su mažesne negu ½ dalis priteistina pinigine kompensacija, t. y. prašė 10 000 Eur vietoje daugiau kaip 14 000 Eur.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Dėl naujų įrodymų prijungimo apeliacinio proceso metu

Ieškovė su atskiruoju skundu pateikė 2018-04-24 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertinimo pažymą (El. b. l. 60), tačiau nesuformulavo prašymo šį įrodymą prijungti, kaip tai nurodyta CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog dėl naujų įrodymų prijungimo būtina pasisakyti (CPK 3 straipsnio 7 dalis, CPK 314 straipsnis).CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kurios numato, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-916/2017, nutarties 35–36 punktai).Pareiškėjas prašydamas atnaujinti procesą įrodinėja aplinkybę, jog Trakų rajono apylinkės teismas 2017-06-15 sprendimu priteisė 10 000 Eur kompensaciją už neegzistuojantį nekilnojamąjį turtą, t. y. sudegusį sodo namelį ir ūkinius pastatus. Pareiškėjas neįrodinėjo aplinkybių, susijusių su žemės sklypo verte. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovės pateikta 2018-04-24 žemės sklypo vertės pažyma neturi įtakos sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą, kadangi pareiškėjas aplinkybių, susijusių su žemės sklypo verte, neįrodinėjo. Dėl šios priežasties laikytina, jog pateikta žemės sklypo pažyma nesusijusi su klausimais, nagrinėjamais pagal pareiškėjo atskirąjį skundą, todėl nėra teisinio pagrindo šį įrodymą prijungti prie bylos medžiagos apeliacinio proceso metu.

Dėl terminų (senaties) skaičiavimo, sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo

Dėl proceso atnaujinimo pagrindų

Pareiškimas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-924-983/2017 grindžiamas CPK 368 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, t. y. buvo padarytos 2 aiškios teisės taikymo klaidos: apylinkės teismas priimdamas sprendimą netinkamai informavo pareiškėją apie vykstantį teisminį procesą ir sprendimu atidalino bei priteisė pareiškėjui faktiškai neegzistuojančio (sudegusio) nekilnojamojo turto dalį, priklausiusią ieškovei, už kurį iš pareiškėjo ieškovės naudai buvo priteista 10 000 Eur kompensacija. Pirmąją aiškią teisės taikymo klaidą apeliantas įrodinėja tuo, kad pareiškėjo gyvenamosios vietos adresą buvo galima nesudėtingai nustatyti, todėl teismas nepagrįstai procesinius dokumentus įteikė viešo paskelbimo būdu. Antroji aiški teisinė klaida įrodinėjama tuo, kad teismas pasisakė dėl šalių teisių ir pareigų į neegzistuojantį (sudegusį) nekilnojamąjį turtą bei dėl to iš pareiškėjo ieškovės naudai priteisė 8 369,50 Eur daugiau, nei turėjo priteisti. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad procesas gali būti atnaujintas, jei yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą) ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad terminas „aiški klaida“ yra vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai, neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018, nutarties 24 punktas). Pareiškėjui teigiant, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie prasidėjusį teisminį procesą civilinėje byloje Nr. 2-924-983/2017, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiama nutartimi teisingai įvertintos pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl netinkamo procesinių dokumentų įteikimo.Procesinių dokumentų ir teismo pranešimų bei šaukimų į posėdį įteikimo tvarka reguliuojama CPK XI skyriaus antrojo skirsnio (CPK 117–132 straipsniai) normomis. CPK 130 straipsnio 1 dalis reguliuoja procesinių dokumentų įteikimą viešo paskelbimo būdu. Kasacinis teismas išaiškinęs, jog procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu yra išimtinis ir CPK numato dvi būtinas CPK 130 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygas: pirma, kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos ir, antra, kai CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2016, nutarties 26 punktas). Ieškovė reikalavimus Trakų rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-924-983/2017 pareiškė 2017-02-01, ieškinys teisme teisėjos rezoliucija priimtas 2017-03-09 (civilinės bylos Nr. 2-924-983/2017 b. l. 20). Ieškinyje nurodytas pareiškėjo gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini). Pagal CPK 122 straipsnio 1 dalį (CPK 2016-06-30 redakcija, galiojusi nuo 2017-01-02 iki 2017-07-01), procesiniai dokumentai įteikiami fizinio asmens gyvenamojoje ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra. Pagal CPK 123 straipsnio 1 dalį (CPK 2016-06-30 redakcija), jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai. Apylinkės teismas, priėmęs ieškinį, ieškinio su priedais kopiją pareiškėjui išsiuntė ieškovės nurodytu pareiškėjo buvimo vietos adresu (duomenys neskelbtini) (civilinės bylos Nr. 2-924-983/2017 b. l. 24). Dokumentai nei pareiškėjui, nei kitiems asmenims, išvardintiems CPK 123 straipsnio 3 dalyje (CPK 2016-06-30 redakcija), buvo neįteikti ir grąžinti teismui 2017-03-16 (civilinės bylos Nr. 2-924-983/2017 b. l. 25). Nepavykus įteikti procesinių dokumentų pareiškėjui apylinkės teismas, įgyvendindamas CPK 123 straipsnio 3 dalį, patikrinęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis apie pareiškėjo darbovietes (civilinės bylos Nr. 2-924-983/2017 b. l. 27) nustatė, jog pareiškėjas verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą, tačiau jokių kontaktinių adresų nebuvo nurodęs. Taip pat buvo patikrintas ir Gyventojų registrų centras, kuriame nurodyta pareiškėjo deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) (civilinės bylos Nr. 2-924-983/2017 b. l. 28). Teismas pakartotinai 2017-03-21 išsiuntė pareiškėjui procesinius dokumentus adresu (duomenys neskelbtini), tačiau dokumentai nebuvo įteikti (civilinės bylos Nr. 2-924-983/2017 b. l. 29–30). Apylinkės teismas 2017-03-27 nutartimi nutarė įteikti procesinius dokumentus pareiškėjui viešo paskelbimo būdu ir tą pačią 2017-03-27 paskelbė viešo turinio pranešimą interneto puslapyje http://pranesimai.teismai.lt/teismu_pranesimai/ (civilinės bylos Nr. 2-924-983/2017 b. l. 31– 32). Parengiamasis teismo posėdis apylinkės teisme buvo numatytas 2017-06-01 13 val. (civilinės bylos Nr. 2-924-983/2017 b. l. 33). Apylinkės teismas pranešimą apie parengiamąjį teismo posėdį išsiuntė 2017-04-25 (civilinės bylos Nr. 2-924-983/2017 b. l. 34). Pranešimas pareiškėjui įteiktas nebuvo. Pranešimas apie parengiamąjį teismo posėdį, vyksiantį 2017-06-01, pareiškėjui taip pat buvo įteiktas viešo paskelbimo būdu (civilinės bylos Nr. 2-924-983/2017 b. l. 35–36). Apeliacinės instancijos teismas, apibendrinęs aukščiau nurodytą informaciją, sprendžia, jog prieš priimant 2017-06-15 sprendimą pareiškėjo gyvenamoji ir darbo vietos buvo nežinomos. Tą patvirtina ir vykdomosios bylos Nr. 0007/17/01248 medžiaga, kadangi informaciją apie aktualų pareiškėjo buvimo vietos adresą pavyko sužinoti tik paskelbus pareiškėjo paiešką per policiją 2017-10-25. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, jog neįteikus procesinių dokumentų asmeniui teismas turėtų nuspręsti, ar procesiniai dokumentai turėtų būti pakartotinai siunčiami nurodytais adresais, ar turėtų būti imamasi papildomų priemonių adresato gyvenamosios vietos ir (ar) darbo vietos adresams nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2016, nutarties 28 punktas). Apylinkės teismas buvo pakankamai aktyvus bandydamas įteikti procesinius dokumentus pareiškėjui: tikrino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir Gyventojų registro duomenis, procesinius dokumentus adresu (duomenys neskelbtini) siuntė ne vieną kartą. Byloje nėra jokių kitų duomenų apie galimą kitą pareiškėjo adresą, kuriuo siunčiant procesinius dokumentus pareiškėją būtų buvę galima informuoti apie teisminį procesą. Informacinėje teismų sistemoje „Liteko“ taip pat nebuvo kitų duomenų apie tai, kad pareiškėjui procesinius dokumentus galima būtų buvę įteikti kitu, nei ieškovės nurodytu adresu. Darytina išvada, jog apylinkės teismas buvo aktyvus ir išnaudojo visus protingus būdus informuoti pareiškėją apie teisminį procesą.Pasisakant dėl antrosios CPK 130 straipsnio 2 dalies sąlygos pastebėtina, jog byloje nėra duomenų apie tai, jog apylinkės teismas aiškinosi galimybę paskirti kuratorių byloje. Pagal bendrąją taisyklę procesiniai dokumentai gali būti įteikiami viešo paskelbimo būdu tik tuo atveju, jei teismas, išaiškinęs suinteresuotai šaliai galimybę paskirti kuratorių, nustato, kad tokios galimybės byloje nėra, tačiau dėl šios taisyklės nesilaikymo reikšmės sprendimo teisėtumui sprendžiama pagal individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2016, nutarties 29 punktas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors apylinkės teismas nesiaiškino galimybės skirti kuratoriaus, tačiau tokia aplinkybė nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo teigti, kad buvo padaryta akivaizdi teisės taikymo klaida. Kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, ieškinyje buvo suformuluotas prašymas teikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu (civilinės bylos Nr. 2-924-983/2017 b. l. 3) tuo atveju, jeigu procesiniai dokumentai pareiškėjui nebūtų įteikti. Pažymėtina, jog apylinkės teismas galimybę įteikti procesinius dokumentus pareiškėjui kitu, nei nurodytu ieškinyje, adresu aiškinosi ir 2017-06-01 posėdžio metu tiesiogiai užduodamas klausimus ieškovei ir jos atstovei dėl pareiškėjo gyvenamosios vietos (civilinės bylos Nr. 2-924-983/2017 b. l. 40, garso įrašo takelio 00:02:10 – 00:05:00 min). Ieškovės atstovė paaiškino, jog ieškovė santuoką su pareiškėju nutraukė 1992 m., o ieškovė faktiškai nuo 2004 m. nesinaudojo ginčo sodyba ir jokių ryšių su pareiškėju nepalaiko. Ieškovei buvo žinomas pareiškėjo mobiliojo telefono numeris (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjas į skambučius neatsiliepė. Pareiškėjas nurodė, jog aiški teisės taikymo klaida buvo padaryta dar ir todėl, kad apylinkės teismas padalino faktiškai neegzistuojantį (sudegusį) nekilnojamąjį turtą. Nustatyta, kad ieškovė Trakų rajono apylinkės teismo prašė atidalinti šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: 0,0595 ha ploto žemes sklypą, 81,65 m² bendro ploto sodo pastatą, ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) (civilinės bylos Nr. 2-924-983/2017 b. l. 2–4). Trakų rajono apylinkės teismas 2017-06-15 sprendimu atidalino minėtą nekilnojamąjį turtą, visą nekilnojamąjį turtą priteisė pareiškėjui, o ieškovei iš pareiškėjo priteisė 10 000 Eur kompensaciją už pareiškėjui atitekusią ieškovės ½ nekilnojamojo turto dalį (civilinės bylos Nr. 2-924-983/2017 b. l. 42–45). Iš Trakų rajono apylinkės teismo 2017-06-25 sprendimo matyti, jog priteisiant ieškovei kompensaciją buvo vadovautasi VĮ Registrų centro 2017-01-30 išrašuose nurodyta vidutine nekilnojamųjų daiktų verte. Pareiškėjas teismui pateikė Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Trakų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2011-05-30 pažymą apie kilusį gaisrą, kurioje nurodyta, jog 2011-04-22 kilusio gaisro metu sodo name, esančiame (duomenys neskelbtini), išdegė sodo namo pirmo ir mansardinio aukšto vidus, sudegė apie 7 m² stogo (El. b. l. 8). Iš Trakų rajono apylinkės teismo 2017-06-15 sprendimo turinio matyti, jog 2011-04-22 įvykusio gaisro aplinkybė byloje nebuvo nagrinėjama. Tai reiškia, jog byloje nenustatyta aplinkybė, kokią įtaką nekilnojamajam turtui – sodo bei ūkiniams pastatams – bei jų vertei turėjo kilęs gaisras. Nekilnojamojo turto registro centro išrašuose informacija apie gaisro padarytą žalą nekilnojamajam turtui neatsispindi, todėl išrašuose pateikiama statinių vidutinė rinkos vertė nelaikytina patikima. Pareiškėjas nurodė, jog visi buvę statiniai sudegę, šią aplinkybę įrodinėjo į bylą pateiktomis nuotraukomis (El. b. l. 9–12). Iš dalies sutiktina su ieškovės teiginiais, kad nuotraukos nėra itin informatyvios, nes jose nesimato kokie pastatai sudegė, tačiau iš pateiktų fotonuotraukų galima daryti išvadą, jog nufotografuotame žemės sklype yra apgriuvusių bei galimai sudegusių statinių. Jokių kitų įrodymų, paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybės, ieškovė nepateikė. Sutiktina su pareiškėju, jog atidalinamas gali būti tik išlikęs, realiai egzistuojantis nekilnojamasis turtas (Civilinio kodekso 4.80 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismui 2017-06-15 sprendime nevertinus gaisro aplinkybės ir gaisro padarinių įtakos padalintam nekilnojamajam turtui, t. y. neišsiaiškinus, ar gaisras sunaikino tik dalį dalintinų statinių, ar visus bei kokia buvo gaisro įtaka nekilnojamojo turto vertei, buvo nenustatytos bylai reikšmingos aplinkybės. Svarbių bylai aplinkybių nenustatymas, kaip antai ar dalintinas nekilnojamasis turtas yra realiai išlikęs, laikytinas aiškia CK 4.80 straipsnio 1 dalies (materialinės teisės normos) taikymo klaida, galimai lėmusį neteisingą teismo sprendimo priėmimą, todėl yra pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog vykdomojoje byloje Nr. 0007/17/01248 antstolė M. G. 2018-01-17 paskyrė ginčo turto vertinimo ekspertizę, kuri gali turėti reikšmės nagrinėjamai bylai (v. b. l. 76).

Dėl kitų pareiškėjo teiginių

Pareiškėjas nurodė, jog neturėjo pagrindo tikėtis, kad jam bus pareikšti reikalavimai teisme ir todėl neturėjo pareigos domėtis viešai teismų skelbiamais pranešimais. Taip pat teigė, jog neegzistuojančius statinius iš Nekilnojamojo turto registro išregistruoti pareigą turėjo ir ieškovė. Nurodytų teiginių analizė bei vertinimas, atnaujinus procesą užbaigtoje civilinėje byloje, neteko prasmės, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma. Remiantis išdėstytais motyvais konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias bylos proceso atnaujinimo institutą. Esant tokioms aplinkybėms atskirasis skundas tenkinamas, o apskųsta nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo I. G. atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo I. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo tenkinti ir atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-924-983/2017 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

Perduoti atnaujintą civilinę bylą Nr. 2-924-938/2017 nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismui pakartotinai.