Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „SA Logistic“ vadovo A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolio Mindaugo Dabkaus pareiškimą dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimų nevykdymą uždarosios akcinės bendrovės „SA Logistic“ vadovui A. S., suinteresuoti asmenys byloje – uždaroji akcinė bendrovė „SA Logistic“, uždaroji akcinė bendrovė „Idestus“, uždaroji akcinė bendrovė „Atreksus“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

13. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

14. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

15. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2VP-8122-1019/2020, kuria patenkintas iš dalies antstolio pareiškimas dėl baudos skyrimo už jo reikalavimų nevykdymą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

16. Iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolis Mindaugas Dabkus vykdo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2A-1650-XX/2019, kurios pagrindu buvo areštuotas UAB „SA Logistic“ priklausantis kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, o jo nesant ar esant nepakankamai – piniginės lėšos 36 300 Eur sumai; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2YT-33610-545/2019 dėl skolos išieškojimo iš UAB „SA Logistic“ išieškotojos UAB „Idestus“ naudai; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 11 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-351-905/2019 dėl skolos išieškojimo iš UAB „SA Logistic“ išieškotojos UAB „Atreksus“ naudai; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-351-905/2019 dėl skolos išieškojimo iš UAB „SA Logistic“ išieškotojo UAB „Idestus“ naudai. 2020 m. sausio 10 d. antstolis surašė skolininkei UAB „SA Logistic“ Reikalavimą Nr. S-20-28-862 dėl informacijos apie turimą turtą pateikimo, kuriuo įpareigojo skolininkę UAB „SA Logistic“ per 5 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos pateikti duomenis apie skolininko turimą turtą, turimas turines teises ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis asmenį turtą ir lėšas, partnerystės sutartis, kreditorių ir skolininkų sąrašus, taip pat bendrovės kasos knygą. Reikalavimas buvo išsiųstas skolininkei 2020 m. sausio 10 d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), negavus atsakymo, 2019 m. sausio 22 d. minėtu elektroniniu paštu buvo išsiųstas priminimas apie antstolio reikalavimų nevykdymą. Skolininkas apie dokumentų gavimą patvirtino 2020 m. sausio 20 d. ir 2020 m. sausio 22 d. 2020 m. sausio 24 d. skolininkė pateikė antstoliui elektroniniu paštu 2019 m. gruodžio 31 d, įmonės balanso ataskaitą už 2019 metus, 2019 m. pelno (nuostolių) ataskaitą, skolininkui priklausančio turto sąrašą (pavadintą „pagrindinės priemonės“), įmonės skolininkų sąrašą, įmonės kreditorių sąrašą, taip pat 2020 m. sausio 23 d. dokumentą, nurodantį, kad nuo 2020 m. sausio 10 d. iki 2020 m. sausio 23 d. įmonės kasos likutis sudarė 0 Eur.

17. Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas pritaiko procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis). Tokia bendro pobūdžio taisyklė suponuoja, kad šios procesinės atsakomybės subjektas yra kiekvienas asmuo, kuriam antstolis, neviršydamas jam suteiktų galių, įstatymų nustatyta tvarka pateikia reikalavimus atlikdamas vykdymo veiksmus. Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-695/2017).

18. CPK 585 straipsnyje nustatyta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (1 dalis); asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną (2 dalis). Pagal CPK 645 straipsnį skolininkas privalo antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose (1 dalis); už CPK 645 straipsnyje nurodytų reikalavimų neįvykdymą arba melagingų duomenų pateikimą teismas antstolio teikimu be svarbių priežasčių patvarkymo neįvykdžiusiam asmeniui gali skirti iki penkių šimtų eurų baudą arba nubausti areštu iki trisdešimt parų.

19. Įstatymas neapibrėžia sąlygų, kurioms esant antstolis gali įpareigoti skolininką pranešti duomenis apie turimą turtą, dėl to turi būti vadovaujamasi bendrais vykdymo procese taikomais principais. Toks reikalavimas gali būti taikomas, jei tai būtina, kad sprendimas būtų sėkmingai įvykdytas. Įpareigojimo pateikti duomenis apie turimą turtą tikslas – surasti skolininko turtą ir nukreipti į jį išieškojimą. Taikant atsakomybę už neteisėtus veiksmus pagal CPK 645 straipsnio 3 dalį, turi būti nustatyta, ar skolininkas, kuris privalėjo antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą, tokio antstolio reikalavimo neįvykdė dėl svarbių priežasčių. Be kita ko, taikant atsakomybę už neteisėtus veiksmus pagal CPK 645 straipsnio 3 dalį, turi būti nustatyta asmens kaltė kaip atsakomybės pagrindas. Asmuo gali būti nepripažintas kaltu, jei atsisakė teikti informaciją dėl svarbių priežasčių, t. y. svarbios priežastys, dėl kurių informacija nebuvo ir negali būti pateikta, gali būti faktinės ar teisinės aplinkybės, dėl kurių informacija objektyviai negali būti pateikta, pvz., asmuo tokios informacijos neturi dėl to, kad nėra įpareigotas ją turėti ir saugoti, informacija nebuvo išsaugota ir pan. Baudų, skiriamų vykdomojo dokumento vykdymo procese, tikslas – skatinti skolininką domėtis vykdymo eiga, apsaugoti nuo antstolio reikalavimų nevykdymo, garantuoti kuo efektyvesnį ir greitesnį išieškotojo interesų patenkinimą, t. y. skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti vykdomąjį dokumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-916/2017).

20. Iš apelianto procesinių dokumentų (pozicijos) matyti, kad apeliantas teigia, jog pateikė antstoliui visą būtiną informaciją apie bendrovės turimą turtą ir jo buvimo vietą, o visos bendrovės kasos knygos jis neturi teisinio pagrindo antstoliui pateikti, nes antstoliui nesuteikta teisė atlikti bendrovės dokumentų audito ir susipažinti su visais įmonės dokumentais, o perteklinių duomenų pateikimas būtų akivaizdus antstolio piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Pabrėžia aplinkybę, kad antstolis Mindaugas Dabkus bendradarbiauja su išieškotojos UAB „Idestus“ vadovu ir jam teikia iš skolininko gautus dokumentus, dėl to (platinant bendrovės konfidencialius dokumentus) daroma žala bendrovei, nes UAB „Idestus“ yra skolininkės UAB „SA Logistic“ konkurentė. Apeliantas teigimu, šiuo atveju nebuvo nustatyta jo kaltė ir kiti teisiniai pagrindai, kuriais jam buvo galima skirti baudą.

21. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto argumentais nesutinka. Pirmiausia kritiškai vertinami apelianto argumentai, jog antstolio prašoma informacija yra perteklinė ir nesusijusi su privalomai reikalingais atlikti antstolio veiksmais vykdomosiose bylose. Pažymėtina, kad, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, skolininkas neskundė antstolio veiksmų (antstolio 2020 m. sausio 10 d. reikalavimo pateikti informaciją) CPK 510–512 straipsniuose nustatyta tvarka, dėl to ginčo dėl antstolio nustatytų įpareigojimų 2020 m. sausio 10 d. reikalavime teisėtumo nėra, vadinasi, antstolio reikalavimai yra galiojantys, privalomi, teisėti ir vykdytini.

22. Antstolio teisėtų reikalavimų privalomumas reiškia tai, kad įstatymas nesuteikia teisės asmeniui, kurio atžvilgiu atitinkami dokumentai yra priimti, pasirinkti, ar jis vykdys atitinkamus teismo ar antstolio reikalavimus, ar nevykdys, ar vykdys iš dalies. Skolininkas neturi teisės atsisakyti teikti antstoliui reikalaujamos informacijos, spręsdamas už antstolį, ar jam informacija reikalinga; be to, šie duomenys jokiuose viešuosiuose registruose nėra nurodomi, dėl to pareiškėjas nepagrįstai abejoja dėl reikalaujamos pateikti informacijos pertekliaus ir reikalingumo, įvertinus tai, kad antstolio prašomi pateikti duomenys bus naudojami konkrečiam tikslui – siekiant tinkamai įvykdyti vykdomuosius dokumentus. Jeigu skolininkas abejoja dėl dokumentuose (šiuo atveju kasos knygoje) esančios informacijos saugumu, jis apie tai turi informuoti antstolį, nurodydamas, kuriuos konkrečius teikiamus dokumentus laiko konfidencialiais ir juos pateikus, gali prašyti antstolio užtikrinti pateiktų dokumentų konfidencialumą (pvz., neleisti susipažinti kitoms vykdymo šalims), taip pat jei įtaria, jog antstolis atliko neteisėtus veiksmus, teikti skundus dėl antstolio veiksmų CPK 510–512 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau neatsisakyti vykdyti teisėtus (nenuginčytus) antstolio reikalavimus, ar juos vykdyti iš dalies savo pasirinktu būdu, skolininkas privalo bendradarbiauti su antstoliu. Nagrinėjamu atveju skolininkui buvo suformuoti aiškūs reikalavimai (tarp šių reikalavimų – pateikti kasos knygą), dėl to skolininkui neskundus antstolio procesinių veiksmų, skolininkas privalėjo įvykdyti šiuos visus reikalavimus arba nurodyti objektyvas nevykdymo priežastis.

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas atsiliepime į pareiškimą ir skunde dėl pirmosios instancijos teismo nutarties nenurodė objektyvių antstolio reikalavimo nevykdymo priežasčių, o dalinis antstolio reikalavimų įvykdymas, kitoks antstolio reikalavimų interpretavimas negu nurodyta reikalavime, nevertinamas kaip tinkamas antstolio reikalavimų įvykdymas, nepateisina reikalavimų nevykdymo ir gali tik švelninti asmens atsakomybę (kaltės laipsnį). Ginčo atveju apeliantui buvo skirta vienkartinė 200 Eur bauda, kuri nesiekia normoje nurodyto vidurkio, dėl to tokia bauda šiuo atveju yra proporcinga, teisinga ir protinga, atsižvelgus į dalinį reikalavimų įvykdymą.

24. Pažymėtina, kad apeliantas kvestionuoja antstolio veiksmus (nurodydamas kaip neteisėtus), kai šis leidžia susipažinti su vykdomosios bylos duomenimis išieškotojui (t. y. kitai vykdymo proceso šaliai). Apeliacinės instancijos teismas tokius argumentus laiko nepagrįstais, nes visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Tiek skolininkas, tiek išieškotojas turėjo ir turi teisę susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga ir joje teikiamais dokumentais, o antstolis turėjo sudaryti sąlygas su jais susipažinti, dėl to šių dokumentų nepripažinus konfidencialiais ar kitaip įstatymo saugomais, antstolis neturėjo pagrindo skolininko teikiamų dokumentų neduoti susipažinti kitoms vykdymo proceso šalims, jeigu skolininkas neprašė pripažinti šių dokumentų konfidencialumo ar kitaip saugomais (ir nurodytos priežastys buvo pagrįstos).

25. Pabrėžtina, kad apeliantas skunde teigia, jog, jeigu antstolis būtų pareikalavęs papildomai pateikti visą kasos knygą, tuomet apeliantas galimai būtų į tai atsižvelgęs ir ją pateikęs, tačiau tame pačiame skunde pažymi, kad antstolis neturėjo teisinio pagrindo reikalauti iš jo visos kasos knygos, kurios apimtys yra didelės, t. y. apeliantas prieštarauja pats sau. Šios aplinkybės labiau tikėtinai rodo, apelianto nenorą teikti tokios informacijos (t. y. kasos knygos) antstoliui, nei, kad tokia informacija (visa kasos knyga) būtų pateikta antstoliui, šiam dar papildomai to paprašius.

26. Kaip minėta, asmuo gali būti nepripažintas kaltu, jei atsisakė teikti informaciją dėl svarbių priežasčių, t. y. svarbios priežastys, dėl kurių informacija nebuvo ir negali būti pateikta, gali būti faktinės ar teisinės aplinkybės, dėl kurių informacija objektyviai negali būti pateikta. Nagrinėjamu atveju, tokių svarbių ir objektyvių priežasčių nenustatyta, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė apelianto kaltę CPK 645 straipsnio 2 dalies prasme.

27. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje atliktu byloje esančių įrodymų ir aplinkybių vertinimu, padarytomis išvadomis ir konstatuoja, kad kiti šioje nutartyje atskirai neaptarti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to atskirai dėl jų nepasisako.

28. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė pareiškėjo prašymą, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, dėl to nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apelianto UAB „SA Logistic“ vadovo A. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.