Šiaulių apygardos teismo nutartis, 2A-121-267/2013

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-04-19
Bylos Nr.: 2A-121-267/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-29-3-01662-2012-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vytautas Kursevičius, Danutė Burbulienė, Birutė Simonaitienė
Atsakovas: UAB „Saurida“
Ieškovas: R. K.
Trečiasis asmuo: UAB „Ladavas“
Advokatai: Milda Vengeliauskaitė

Kategorijos

50.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Danutė Burbulienė Civilinė byla Nr. 2A-121-267/2013 Teisėjas Ramūnas Antanavičius Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01662-2012-6 Procesinio sprendimo kategorija 50.1.; 121.21.

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 19 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja), kolegijos teisėjų Birutės Simonaitienės ir Vytauto Kursevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Saurida“ apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovei UAB „Saurida“, trečiajam asmeniui UAB „Ladavas“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė R. K. kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu prašydama iš atsakovės UAB „Saurida“ priteisti 13600,00 Lt nesumokėto nuomos mokesčio, 489,60 Lt delspinigių, 3066,52 Lt palūkanų, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ji išnuomojo atsakovei sutartyje nurodytus žemės sklypus, dujų išpilstymo kolonėlę ir kitas materialines vertybes, o atsakovė įsipareigojo kas mėnesį mokėti nuomos mokestį. Atsakovė sumokėjo nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2005-04-12 iki 2006-01-17, tačiau nesumokėjo nuomos mokesčio už 2006 m. vasario – gegužės mėnesius, t. y. 13600,00 Lt, nors išnuomotą turtą ieškovei grąžino tik 2006-06-01.

Atsiliepimas

Nesutikdama su ieškovės R. K. ieškinio reikalavimais atsakovė UAB „Saurida“ teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad apie turto suvaržymus ir ketinimą pardavinėti turtą iš varžytynių atsakovė nebuvo informuota, nors ieškovei tokią pareigą numatė sutarties 3.1.2 p., CK 6.495 str. UAB „Saurida“ sužinojusi apie turto pardavimą, kreipėsi į teismą dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu. 2008-07-21 Kauno apygardos teismo sprendimu UAB „Saurida“ ieškinys atmestas, dėl to UAB „Saurida“ patyrė didelę žalą – 11360,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias turėjo atlyginti kitoms proceso šalims. Kadangi UAB „Saurida“ patyrė didelę žalą, šalys susitarė, jog atsakovė nemokės ieškovei nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2006-02-01 iki 2006-06-01. Nurodė, jog dėl šių aplinkybių ieškinys yra nepagrįstas. Be to, nurodė, jog ieškovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, dėl ieškovės netinkamai vykdytos sutarties UAB „Saurida“ patyrė turtinę žalą ir iš ieškovės prašė priteisti: 11360,00 Lt bylinėjimosi išlaidų civilinėje byloje dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, 10000,00 Lt baudą už sutarties 3.1.2 p. pažeidimą ir 5000,00 Lt baudą už sutarties 4.2 p. pažeidimą, iš viso 26360,00 Lt nuostolių, padarytų piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis.

Trečiasis asmuo UAB „Ladavas“ atsiliepime į ieškinį su ieškiniu sutiko, nurodė, kad UAB „Saurida“ nuomojamo turto dalies savininku tapo 2005-07-04. Nors turėjo nuosavybės teisę į turtą, tačiau turto faktiniu valdytoju išliko iki turto pardavimo nuomos teise R. K. turtą valdžiusi UAB „Saurida“. UAB „Ladavas“ sutarė su R. K., kad iki turtas bus perduotas teisėtam savininkui UAB „Ladavas“, tarp R. K. ir UAB „Saurida“ susiklostę nuomos santykiai tęsis iki faktinio turto valdymo perėmimo, UAB „Ladavas“ pretenzijų dėl ieškovei tenkančios naudos nei R. K., nei UAB „Saurida“ neturės / neturi.

II. Pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės UAB „Saurida“ ieškovei R. K. 13600,00 Lt skolą, 489,60 Lt delspinigius; 5% metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos – 2012-06-19 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1913,63 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė, UAB „Saurida“ prašymą dėl žalos, padarytos piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, atlyginimo taip pat atmetė.

Tenkindamas ieškovės ieškinį iš dalies teismas nurodė, kad net ir po turto pardavimo tarp šalių susiklostę nuomos santykiai tęsėsi. Kadangi nuomos santykiai tęsėsi ilgiau nei iki 2005-08-01, nuomos sutartis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.481 str. tapo neterminuota, todėl atsakovė privalėjo ir toliau mokėti nuomos mokestį. Tiek ieškovės paaiškinimai, tiek UAB „Ladavas“ atsiliepime nurodytos aplinkybės patvirtino, kad pasikeitus nuomojamo turto savininkui, ieškovė turėjo daikto savininko UAB „Ladavas“ sutikimą tęsti nuomos santykius su UAB „Saurida“ ir gauti sutartą nuomos mokestį. Kadangi ieškovė nuostolių dydžio neįrodinėjo, teismas priteisė tik paskaičiuotus pagal sutrumpintą šešių mėnesių senaties terminą sutartinius delspinigius, o ieškovės prašymo priteisti 3066,52 Lt palūkanų netenkintino.

Netenkindamas atsakovės reikalavimų dėl ieškovės piktnaudžiavimo procenėmis teisėmis, teismas pažymėjo, kad Sutarties 1.3.1. punkte ieškovė nurodė, jog du iš išnuomojamų objektų yra įkeisti AB bankas NordLB, taigi tinkamai įvykdė tiek sutartyje, tiek Lietuvos Respublikos CK 6.486 str. numatytą pareigą. Be to, atsakovė taip pat sudarė nuomos sutartį ir su BUAB „Autokras“, t. y. sutarties pasirašymo metu žinojo, kad UAB „Autokras“ yra iškelta bankroto byla, todėl galėjo ir turėjo įvertinti galimą riziką. Teismas konstatavo, kad atsakovė tik savo iniciatyva ieškiniu kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, kuris buvo atmestas kaip nepagrįstas. Be to, Kauno apygardos teismo 2008-06-21 sprendime konstatuota, kad UAB „Saurida“ nurodytas CK 6.495 str. reikalavimas nebuvo pažeistas. Teismas taip pat nurodė, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma leido daryti išvadą, kad ieškovė ir atsakovė dėl žalos ir nuomos mokesčio užskaitymo jokio susitarimo sudariusios nebuvo. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės R. K. veiksmuose nėra piktnaudžiavimo požymių, todėl UAB „Saurida“ prašymą dėl nuostolių, padarytų piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, atlyginimo, laikytinas nepagrįstu, atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

Atsakovė UAB „Saurida“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012-10-25 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės R. K. ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Apeliantė nurodo, kad teismas netinkamai nustatė 2005-01-18 Nuomos sutarties tarp UAB „Saurida“ ir R. K. galiojimo terminą ir nepagrįstai rėmėsi pasibaigusia Nuomos sutartimi. 2005-01-18 Nuomos sutarties 5.1 str. nustatyta, kad „Sutartis pasirašoma ir galioja iki turtas bus parduotas kitiems asmenims“. Turtas buvo parduotas 2005-06-14 priverstinio pardavimo būdu varžytinėse. Vadinasi, nuo 2005-07-04 Nuomos sutartis tarp R. K. ir UAB „Saurida“ pasibaigė, o 2005-01-18 Nuomos sutartyje nėra nuostatos, jog pasikeitus turto savininkui nuomos teisiniai santykiai pereina naujajam savininkui.

1. Kadangi 2005-01-18 Nuomos sutartis pasibaigė 2005-07-04, o turtas ir toliau buvo valdomas nuomininko UAB „Saurida“, tarp naujojo savininko UAB „Ladavas“ ir UAB „Saurida“ konkliudentinių veiksmų pagrindu (CK 1.71 str.) susiklostė nuomos teisiniai santykiai, kurie tęsėsi iki 2006-06-01. Šie santykiai turi būti reglamentuojami ne pagal pasibaigusią 2005-01-18 Nuomos sutartį, o pagal bendrąsias teisės aktuose nustatytas nuostatas, įskaitant ir nuomos mokesčio skaičiavimą. Nuo 2006-02-01 nuomos šalių vidinė valia dėl 3400 Lt nuomos mokesčio mokėjimo tapo nesuderinta, todėl nuomos mokesčio dydžiui nustatyti teismas turėjo remtis ne 2005-01-18 Nuomos sutartimi, o teisės aktų bendrosiomis nuostatomis – teisminio proceso metu turėjo būti įrodyta, jog 3400 Lt mėnesinis nuomos mokestis atitinka protingumo kriterijų, to laikotarpio rinkos kainą.

2. Taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog ieškovė R. K. 2006-02-01 - 2006-06-01 laikotarpiu buvo 0,2336 ha žemės sklypo (esančio (duomenys neskelbtini)) ir 0,2866 ha žemės sklypo (esančio (duomenys neskelbtini)) nuomotoja. Mano, kad ieškovė R. K. nuo 2005-07-04 nebebuvo teisėta žemės sklypų valdytoja, ir privalėjo iš karto pateikti nuomininkui „Saurida" dokumentus, patvirtinančius, jog ji turi naujojo turto savininko sutikimą nuomoti turtą ir gauti nuomos mokestį. UAB „Saurida“ iki ieškinio gavimo dienos pagrįstai tikėjo, jog pagal 2005-01-18 Nuomos sutartį yra visiškai atsiskaičiusi, nes su bendrove „Ladavas“, kuri turėjo teisę gauti nuomos mokestį, buvo išsprendusios visus tarpusavio nesutarimus ir jokių pretenzijų viena kitai neturėjo.

3. Taip pat mano, kad teismas be pagrindo išplėtė 2006-02-01 UAB „Ladavas“ pranešimo apie nuomos sutarčių pabaigą aiškinimo ribas, kadangi pranešime naujasis turto savininkas UAB „Ladavas“ pažymėjo, kad 2005-01-18 Nuomos sutartis tarp UAB „Saurida“ ir R. K. yra pasibaigusi, todėl atsakovė ir nebemokėjo nuomos mokesčio.

4. Teismas priteisė 13600 Lt nuomos mokestį neatsižvelgdamas, kad 2006-02-01 – 2006-06-01 laikotarpiu R. K. disponavo tik dujų išpilstymo kolonėle „ADAST 8991.622 LGP“(su „dujininko nameliu“ bei kitomis materialinėmis vertybėmis, esančiomis adresu (duomenys neskelbtini)), ir neįvertino, jog 3400 Lt mėnesinis nuomos mokestis yra per didelis už tokį nuomos objektą. Be to, UAB „Saurida“ patyrė daug nepatogumų, kurie apsunkino naudojimosi išnuomotu daiktu sąlygas: naujojo pastatų savininko UAB „Ladavas“ iniciatyva buvo iškelta civilinė byla dėl priverstinio UAB „Saurida“ iškeldinimo iš patalpų, buvo areštuotos degalinės ir visas jų inventorius, bendrovei UAB „Saurida“ grėsė licenzijos (prekiauti degalais) praradimas, todėl jei, teismo nuomone, R. K. turėjo teisę reikalauti nuomos mokesčio remiantis LR CK 6.487 str. l d., teismas turėjo svarstyti ir nuomos mokesčio sumažinimo klausimą.

5. Mano, kad teismas netinkamai įvertino aplinkybes dėl ieškovės piktnaudžiavimo savo teisėmis: teismas nepasisakė, kodėl netenkino UAB „Saurida“ prašymo skirti baudą iki 20000 Lt, nors prašymas buvo motyvuotas.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė R. K. ir trečiasis asmuo UAB „Ladavas“ nurodo, kad atsakovės apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl turi būti atmestas. Teigia, kad nors Nuomos sutarties 5.1.p. nustatyta, jog nuomos sutartis galios iki turto pardavimo, tačiau nuomos santykiai tęsėsi ir po turto dalies pardavimo. Kadangi tarp šalių sudaryta nuomos sutartis tapo neterminuota ir faktiškai tęsėsi iki 2006-06-02, atsakovė privalėjo ir toliau mokėti nuomos mokestį. UAB „Ladavas“ ir R. K. žodiniu susitarimu buvo sulygta, kad iki momento, kol pažeista turto valdymo teisė bus apginta ir turtas taps faktiškai valdomu teisėto turto savininko UAB „Ladavas“, iki nuosavybės teisės perėjimo UAB „Ladavas“ tarp R. K. ir UAB „Saurida“ egzistavę nuomos santykiai nebus pabaigti/tęsis iki faktinio turto valdymo perėmimo, o UAB „Ladavas“ dėl R. K. iš UAB „Saurida“ tenkančios naudos jokių pretenzijų nei R. K., nei UAB „Saurida“ neturės. Be to, atsakovės mokamas mokestis už nuomą buvo nedidelis, lyginant su tokių nuomos objektų rinkos kaina, nes pagal 2006-01-18 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, sudarytą tarp UAB „Ladavas“ ir UAB „Albara“, nuomos mokesčio dydis sudarė 15000 Lt.

Nurodo, kad atsakovės 2012-07-17 prašymas dėl nuostolių, padarytų piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, atlyginimo yra akivaizdžiai nepagrįstas, o kadangi šiuos procesinius dokumentus atsakovės vardu ruošė ir pasirašė kvalifikuota teisininkė, šis prašymas yra ir nesąžiningas. Dėl to prašo atsakovei UAB „Saurida“ skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis nesąžiningai pateikiant nepagrįstą prašymą, 50 procentų šios baudos skiriant ieškovei R. K..

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas

Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl atsakovės prievolės mokėti nuomos mokestį bei ieškovės reikalavimo dėl nuomos mokesčio pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad nuomojamo turto savininkas buvo davęs sutikimą ieškovei tęsti nuomos santykius su atsakove, iš atsakovės UAB „Saurida“ ieškovei R. K. priteisė 13600,00 Lt nesumokėto nuomos mokesčio.

Pažymėtina, kad atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tačiau papildomai pasisako dėl kai kurių tiek apeliacinio skundo, tiek pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas negalėjo remtis jau pasibaigusia nuomos sutartimi, kadangi, pagal Nuomos sutarties 5.1. punktą, sutarties galiojimas baigėsi turtą pardavus kietiems asmenims. Apeliantė mano, kad teismas tokiu atveju privalėjo taikyti bendrąsias teisės aktuose nustatytas nuostatas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuomos santykiai tęsėsi ir po turto pardavimo kitiems asmenims, todėl remdamasis CK 6.481 str. nuostata, konstatavo, kad nuomos sutartis tapo neterminuota. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais teismo sprendimo motyvais. Visų pirma, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, dujų išpilstymo kolonėlė, nurodyta nuomos sutartyje kaip vienas iš nuomos sutarties objektų, nebuvo parduota kitiems asmenims, ji liko R. K. nuosavybe. Nors nuomos sutartyje nurodytas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo parduotas UAB „Ladavas“ 2005-06-14, pastaroji nuosavybės teisę į žemės sklypą įregistravo viešajame registre tik 2005-11-16 (CK 6.393 str. 3 d.). 2005-01-18 sudarytoje negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje nurodyto turto, t. y. dujų išpilstymo kolonėlės, esančios (duomenys neskelbtini), savininke liko ieškovė, o iš bylos duomenų matyti, kad naujasis savininkas UAB „Ladavas“ neprieštaravo, jog ieškovė liktų žemės sklypo valdytoja ir gautų iš jo naudą iki pat UAB „Ladavas“ turto perdavimo momento nuomotojai, t. y. R. K.. Vadinasi, iš esmės nuomos santykiai tarp R. K. ir UAB „Saurida“ pagal 2005-01-18 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį dėl žemės sklypo ir dujų išpilstymo kolonėlės, esančių (duomenys neskelbtini), nenutrūko, tęsėsi iki tol, kol 2006-02-01 UAB „Ladavas“ pareikalavo nuomos sutarties objektą grąžinti nuomotojams. Tas pats pasakytina ir apie nuomos santykių tęstinumą dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovė R. K. šį žemės sklypą valdė nuomos teisės į žemės sklypą pagrindu, kuri nors ir buvo 2005-06-14 parduota UAB „Ladavas“, tačiau viešajame registre įregistruota tik 2006-08-04. Vadinasi, ieškovė R. K. iki pat turto pareikalavimo momento buvo teisėta šio turto nuomotoja.

Apeliantė neginčija aplinkybės, kad nuo 2006‑02-01, kai nuomos santykiai iš esmės nutrūko pareikalavus perduoti turtą nuomotojai, ji toliau naudojosi nuomos sutarties objektais, bet nuomos mokesčio nebemokėjo. Apeliantė mano, kad ieškovė neturi teisės reikalauti 2006-02-01 – 2006-06-01 laikotarpio nuomos mokesčio, nes tokią teisę iš esmės turi tik UAB „Ladavas“ ir bando įrodyti, kad nuomos objektų naujasis savininkas UAB „Ladavas“ nebuvo davęs ieškovei sutikimo nuo 2006-02-01 valdyti žemės sklypus. Teisėjų kolegijos manymu, šiuo atveju apeliantė yra neteisi. Visų pirma, iš UAB „Ladavas“ 2006-02-01 pranešimo apie nuomos sutarčių pabaigą aiškiai matyti trečiojo asmens (naujojo žemės sklypų savininko) pozicija dėl nuomos sutarties objekto nuomotojo. Šiame pranešime reikalaujama turtą grąžinti ne naujajam turto savininkui, bet būtent nuomotojams, t. y. šiuo atveju ieškovei R. K. (116–117 b. l.). Atsakovės argumentus taip pat paneigia tiek ieškovės, tiek trečiojo asmens UAB „Ladavas“ paaiškinimai pirmosios instancijos teismui, kurių apeliacinės instancijos teismas nekartoja, bei argumentai atsiliepime į apeliacinį skundą. Pastarajame nurodoma, kad UAB „Ladavas“ ir R. K. žodiniu susitarimu buvo sulygta, kad iki momento, kol pažeista turto valdymo teisė bus apginta ir turtas taps faktiškai valdomu teisėto turto savininko UAB „Ladavas“, iki nuosavybės teisės perėjimo UAB „Ladavas“ tarp R. K. ir UAB „Saurida“ egzistavę nuomos santykiai nebus pabaigti/tęsis iki faktinio turto valdymo perėmimo, o UAB „Ladavas“ dėl R. K. iš UAB „Saurida“ tenkančios naudos jokių pretenzijų nei R. K., nei UAB „Saurida“ neturės. Byloje nėra įrodymų, paneigiančių šiuos šalių paaiškinimus, todėl atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad laikotarpiu nuo 2006-02-01 iki kol nuomojamas turtas buvo perduotas nuomotojai, nors ir nebuvo nuomos objekto savininkė, tačiau teisę valdyti svetimą turtą ir gauti iš jo naudą jai suteikė tuometinis turto savininkas.

Šioje nutartyje konstatavus, kad iš esmės nuomos sutartis, sudaryta tarp R. K. ir UAB „Saurida“ baigė galioti 2006-02-01 UAB „Ladavas“ pranešimu ir reikalavimu grąžinti nuomotojai turtą, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai motyvavo sprendimo dalį dėl nuomos mokesčio skolos priteisimo. CK 6.499 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad, nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą ir tuo atveju, jeigu nuomininkas daiktą grąžina pavėluotai, nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, bei atlyginti nuostolius. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad pagal CK 6.499 straipsnio 2 dalį priteisiama ne nuomos mokesčio skola, bet šioje normoje nustatytas nuomotojo patirtų nuostolių už laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, kompensavimo mechanizmas, kuriuo įtvirtinta nuomininko pareiga kompensuoti dėl be teisėto pagrindo naudojamo daikto savininko ir (ar) nuomotojo patirtus praradimus (negautas pajamas), sumokant pastarojo naudai pasibaigusioje nuomos sutartyje šalių sulygtą nuomos mokestį, preziumuojamą kaip realius nuomotojo dėl neteisėtų nuomininko veiksmų patirtus praradimus, bei atlyginant kitus, nuomotojo įrodytus nuostolius, kurių neapima nuomos mokestis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB ,,Vilniaus dailė“, bylos Nr. 3K-3-132/2008; 2010 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. UAB ,,Mogita“, bylos Nr. 3K-3-85/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio pataisos namai v. UAB ,,Panevėžio Lironta“, bylos Nr. 3K-3-37/2011). Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad pasibaigus nuomos sutarčiai turto savininkas 2006-02-01 pareikalavo grąžinti nuomojamą turtą nuomotojai, darytina išvada, kad ieškovė tuo pačiu turėjo teisę gauti ir nuostolius dėl nelaiku grąžinto turto. Todėl iš atsakovės turėjo būti priteisti ieškovei (nuomotojai) pasibaigusioje nuomos sutartyje šalių sulygto nuomos mokesčio dydžio nuostoliai – 13600 Lt, kaip nuostoliai dėl neteisėtais nuomininko veiksmais patirtų praradimų, bei 489,60 Lt delspinigiai, kurių dydžio atsakovė neginčija, kaip kiti nuomotojo nuotoliai, kurių neapima nuomos mokestis. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, tačiau teisingai paskirstė ieškovės naudai iš atsakovės priteistinas sumas, todėl skundžiamo sprendimo dėl šių aplinkybių keisti ar naikinti apeliacinės instancijos teismas neturi įstatyminio pagrindo.

Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepasisakė dėl 20000 Lt baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo ieškovei. Remiantis CPK 95 straipsniu, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytos dvi būtinos sąlygos įstatyme numatytoms pasekmėms už piktnaudžiavimą procesine teise kilti, tai yra šalies nesąžiningumas ir ieškinio nepagrįstumas jį pateikiant teismui. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškinį pareiškė, naudodamasi CPK 5 straipsnyje numatyta teise, savo reikalavimą motyvavo, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai pripažino ieškovės ieškinį pagrįstu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti klausimo dėl 20000 Lt baudos skyrimo ir atsakovės nurodomų 26360 Lt nuostolių priteisimo.

Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą taip prašo atsakovei paskirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų šios baudos skiriant ieškovei R. K.. Ieškovė nurodo, kad atsakovės 2012-07-17 prašymas dėl nuostolių atlyginimo yra akivaizdžiai nepagrįstas. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Kaip jau minėta, CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytos dvi būtinos sąlygos įstatyme numatytoms pasekmėms už piktnaudžiavimą procesine teise kilti, tai yra šalies nesąžiningumas ir ieškinio nepagrįstumas jį pateikiant teismui. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad tarp ieškovės ir atsakovės yra susiklostę konfliktiški santykiai, šalys viena kitos atžvilgiu reiškia prašymus dėl baudų skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašymų byloje reiškimas savaime nėra laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, o yra teisės kreiptis į teismą realizavimas. Nagrinėjamu atveju atsakovė prašymą dėl nuostolių priteisimo teismui pateikė siekdama apginti savo interesus, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad tokiais veiksmais, t. y. naudodamasi bylos nagrinėjimo procese jai suteiktomis teisėmis, atsakovė piktnaudžiavo procesu ir kad dėl to jai turėtų būti skiriama bauda.

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktas 2012-12-14 Pinigų priėmimo kvitas, 2012-06-05 PVM sąskaita už teisines paslaugas MV Nr. 00083/2012 bei 2012-12-12 Atstovavimo sutartis (170–172 b. l.). Iš šių rašytinių įrodymų matyti, jog ieškovė R. K. už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą advokatei Mildai Vengeliauskaitai sumokėjo 1210 Lt. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliantės apeliacinis skundas atmestinas, bei į LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas „Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, įvertinusi pateiktus dokumentus, pagrindžiančius turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, ieškovės R. K. naudai iš atsakovės UAB „Saurida“ priteisia ieškovės patirtas 1210 Lt bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir konstatuoja, kad apylinkės teismas iš esmės tinkamai įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Nors teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl nuomos sutarties galiojimo nesutiko, tačiau iš esmės priimtam sprendimui pritaria ir, remdamasi bylos medžiaga bei CPK 320 str. 1 d. nuostata, pagal kurią apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, nustačiusi, kad nėra CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, apeliacinį skundą atmeta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės UAB „Saurida“, į. k. 266916280, buveinė – Montuotojų g. 8, Mažeikiai, ieškovės R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai 1210 Lt (vieno tūkstančio dviejų šimtų dešimties litų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė Danutė Burbulienė Teisėjai Vytautas Kursevičius Birutė Simonaitienė