Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-12-23 · Administracinė byla Nr. eI-9445-402/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-12-23Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-02-24Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-12-23
Bylos Nr.
eI-9445-402/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02001-2019-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Natalja Zelionkienė
Pareiškėjas
R. L.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-9445-402/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02001-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; (S) 51.5; 51.1.1
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 23 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Natalja Zelionkienė,sekretoriaujant Jūratei Žvinklei,dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokato padėjėjai E. Š.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, tretieji suinteresuoti asmenys antstolė D. P. ir antstolis D. K., dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 4360 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo .

Pareiškėjas skunde nurodė ir jo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-12-07 raštu Nr. (1.34.)7R-7970 pareiškėjas ir Kybartų pataisos namai (išregistruotas, juridiniam asmeniui pasibaigus po reorganizavimo) buvo informuoti, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, vykdydama Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą byloje L. prieš Lietuvą, 2018-11-28 mokėjimo nurodymu Nr. 29541, į Kybartų pataisos namų sąskaitą pervedė 6400 Eur teismo priteistos neturtinės žalos. Minėtoji 6400 Eur suma pareiškėjui buvo priteista kaip neturtinės žalos atlyginimas už patirtas kančias dėl netinkamų kalinimo sąlygų. 2018-11-30 Kybartų pataisos namų administracija, iš pareiškėjo gautų pajamų (lėšų, kurios pareiškėjo vardu buvo gautos iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) savavališkai, negavusi pareiškėjo sutikimo, atskaitė 4360 Eur ir pervedė į antstolių D. P. ir D. K. depozitines sąskaitas (antstolei D. P. pervedė 2180 Eur, antstoliui D. K. – 2180 Eur). Pareiškėjas 2018-12-21 kreipėsi su skundu į Kybartų pataisos namus. 2019-01-17 atsakymu Nr. 6/44-11 Kybartų pataisos namai informavo pareiškėją, kad lėšos, kurios pareiškėjo vardu buvo gautos iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, nepatenka į LR CPK 739 str. nurodytus atvejus, kai išieškoti pinigų sumos negalima, pažymėjo, kad LR CPK 585 str. reglamentuoja antstolio reikalavimų privalomumą ir numato sankcijas dėl jų nesilaikymo. Nesutikdamas su 2019-01-17 Kybartų pataisos namų atsakymu, pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka ir terminais kreipėsi su 2019-02-04 skundu į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Pataisos namai padarydami atskaitymą iš pareiškėjo gautų pajamų ir 4360 Eur sumą pervesdami į antstolių D. P. ir D. K. depozitines sąskaitas savavališkai ir neteisėtai disponavo pareiškėjui teisėtai priklausančiomis piniginėmis lėšomis. Dėl šių Marijampolės PN veiksmų patyrė turtinę ir neturtinę žalą, prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, jog su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad į laisvės atėmimo įstaigoje esančią depozitinę sąskaitą pervedamos lėšos yra priskiriamos prie kitų pajamų (neskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 51 skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio išskaitų dydį, nuostatas, dėl ko, išskaitos iš tokių lėšų turi būti vykdomos pagal Marijampolės PN Kybartų sektoriuje nuteistųjų vardu gautus iš antstolių patvarkymus dėl skolos išieškojimo. Kybartų sektoriaus administracija pareiškėjo vardu turėjo antstolių D. P. ir D. K. patvarkymus vykdymui dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų. Minėtuose patvarkymuose antstoliai nurodo, kad iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų išskaityti 70 procentų skolininko pajamų dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (toliau - MM A) ir 20 procentų nuo skolininko pajamų dalies (CPK 736 str. 1 d. 3 p. „pagal kelis vykdomuosius dokumentus - ne daugiau kaip 50 procentų.“), neviršijančios vieno MMA. Lėšos, kurios pareiškėjo vardu buvo gautos iš Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, nepatenka į Lietuvos Respublikos CPK 739 str. nurodytus atvejus, kai išieškoti pinigų sumos negalima. Vadovaujantis CPK 739 straipsnio 9 punktu, Kybartų sektorius vykdydamas antstolių D. P. ir D. K. patvarkymus, iš pareiškėjo gautų pajamų atskaitė 4360 Eur ir pervedė į minėtų antstolių depozitines sąskaitas. CPK 585 str. 3 d numatyta, kad „Jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudo juridinis asmuo, šio straipsnio 2 dalyje numatytą baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui“. Kybartų sektorius, gavęs antstolių D. P. ir D. K. patvarkymus vykdyti išieškojimus iš pareiškėjui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, privalo vykdyti antstolių sprendimus. Tai įrodo, jog išskaitos iš pareiškėjo asmeninių lėšų pagal Kybartų sektoriaus turėtus antstolių patvarkymus, atliktos teisėtai. Atsižvelgiant į tai yra akivaizdu, kad Kybartų sektorius elgėsi taip kaip privalėjo elgtis, todėl pareiškėjo argumentai dėl neteisėtų Kybartų sektoriaus veiksmų, turėtų būti atmetami kaip nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl žalos, kuri, pareiškėjo nuomone, buvo padaryta neteisėtais Marijampolės PN veiksmais, pervedant pareiškėjo lėšas antstoliams.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą.

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad Marijampolės PN arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTĮ 24 str. 2 d. 4 p., 25 str., 56 str. 4 d., 67 str., 71 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Marijampolės PN Kybartų sektoriuje 2018-02-19 ir 2018-11-08 buvo gauti antstolių patvarkymai dėl skolos išieškojimo iš skolininkui (pareiškėjui) priklausančių lėšų. Teisingumo ministerija 2018-11-28 pervedė 6400 Eur, kurie buvo įskaityti į pareiškėjo laisvės atėmimo vietoje esančią sąskaitą. Atsižvelgiant į tai, kad Marijampolės PN Kybartų sektoriuje buvo gauti antstolių patvarkymai, Marijampolės PN Kybartų sektoriaus darbuotojai, atsakingi už patvarkymų vykdymą, 2018-11-30 pervedė antstoliams atitinkamas piniginių lėšų sumas. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad antstoliui D. K. pervesta 21800 Eur, vykdant patvarkymą Nr. 0174/14/17725; antstolei D. P. pervesta 21800 Eur, vykdant patvarkymą Nr. 0068/15/00794.

Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 585 straipsnio 1 dalis numato, jog antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudo juridinis asmuo, 585 straipsnio 2 dalyje numatytą baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui (CPK 585 straipsnio 3 dalis). CPK 688 straipsnis numato išieškojimo nukreipimą į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esantį pas kitus asmenis ar priklausantį skolininkui iš kitų asmenų. CPK 689 straipsnis reglamentuoja antstolio atliekamą piniginių lėšų, esančių kredito įstaigose bei pas kitus asmenis areštą, kai antstolis nukreipia išieškojimą į pinigines lėšas.

Lėšos, patenkančios į skolininko sąskaitą, kurią administruoja pataisos namai, nepatenka į CPK 739 straipsnyje (negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; 2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; 3) valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; 4) išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; 5) laidojimo pašalpa; 6) išmokos, mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai; 7) išeitinės išmokos) nurodytus atvejus, kai išieškoti pinigų sumos negalima. Pinigų sumos, pervestos į pareiškėjo sąskaitą nuo pervedimo momento tampa pareiškėjo lėšomis, į kurias antstolis turi teisę nukreipti išieškojimą, vadovaujantis CPK 733 straipsnio nuostatomis.

CPK 668 straipsnyje nustatyti apribojimai, kuriais yra apsaugomas turtas reikalingas patenkinti būtiniausius skolininko ir jo šeimos narių poreikius. CPK 668 straipsnio 1 dalis nustato, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šių reikmenų sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje.

Nagrinėjamu atveju Marijampolės PN Kybartų sektoriui pateiktų antstolių patvarkymų esmė buvo pareiškėjui priklausančių lėšų areštas su nurodymu areštuotas lėšas pervesti į antstolių sąskaitas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose (žr., pvz., 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1377-822/2016, 2017 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-482-602/2017 ir kt.) patvirtina, kad pataisos įstaiga, gavusi teisėtą antstolio patvarkymą dėl pareiškėjo sąskaitoje esančių piniginių lėšų arešto ir areštuotų lėšų pervedimo į antstolio nurodytą depozitinę sąskaitą, šį patvarkymą privalo vykdyti, pervesdama skolininko pinigų sumas, išskyrus nustatytas CPK 739 straipsnyje, iš kurių išieškojimas nėra galimas.

Teismas pažymi, kad pagal antstolių patvarkymus pervesdami pareiškėjo sąskaitoje esančias pinigines lėšas Marijampolės PN Kybartų sektorius neatlieka jokių išieškotojo funkcijų, o tik CPK 585 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka vykdo privalomus antstolių nurodymus. Pažymėtina, kad pervestos lėšos nebuvo gautos kaip parama ar pašalpos CPK 739 straipsnio prasme, taip pat nelaikytinos kaip darbo užmokestis CPK 736 straipsnio prasme, todėl išieškojimas iš jų buvo galimas.

Akcentuotina, kad išieškojimą į pareiškėjo asmenines lėšas, esančias Marijampolės PN Kybartų sektoriaus sąskaitoje, nukreipė antstoliai, kurių priimtų patvarkymų teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Taigi šiuo aspektu nėra nustatyti būtent Marijampolės PN, kuris nagrinėjamoje byloje yra atsakovės Lietuvos valstybės atstovas, neteisėti veiksmai.

Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, aktualų teisinį reglamentavimą ir nurodytą teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti nepagrįstais ir (ar) neteisėtais Marijampolės PN veiksmus pagal pateiktus antstolių patvarkymus, areštuojant pareiškėjo asmenines lėšas, esančias Marijampolės PN Kybartų sektoriaus depozitinėje sąskaitoje, ir atliekant tų lėšų pervedimą antstoliams. Nenustačius Marijampolės PN neteisėtų veiksmų, nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie žalos buvimo faktą bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės ir turtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius 2019-11-22 pateikė į bylą pažymą dėl 145,60 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo. ABTĮ 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad tuo atveju, jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, taikydamas šio įstatymo 40, 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnį, proceso šalis, jos naudai priėmus sprendimą, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, tarp jų - atstovavimo išlaidas. Kadangi pareiškėjo skundas buvo netenkintas, nėra pagrindo tenkinti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimą per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Natalja Zelionkienė