Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. I. skundą dėl antstolio G. P. veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje – antstolis G. P., J. Ž., M. I., atstovaujamas atstovų pagal įstatymą A. I. ir J. Ž., A. I..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Antstolis G. P. su pareiškėjo skundu nesutiko ir CPK 510 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka persiuntė skundą teismui.

4. Antstolis nurodo, jis vykdo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų išduotus vykdomuosius raštus civilinėje byloje Nr. e2-75-1115/2024 dėl pareiškėjo, J. Ž. ir M. I. iškeldinimo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini). Pasak antstolio, 2024 m. birželio 11 d. skolininkų gyvenamosios vietos adresu išsiųsti raginimai įvykdyti sprendimą, kuriuose buvo nurodyta, kad skolininkai turi išsikelti iš buto iki 2024 m. liepos 12 d., o to nepadarius, skolininkai 2024 m. liepos 12 d. 10 val. bus iškeldinti priverstinai. Antstolis akcentuoja, kad vadovaujantis CPK 627 straipsnio 1 dalies 7 punktu, vykdomąją bylą dėl priverstinio iškeldinimo galima sustabdyti vieninteliu atveju – kai skolininkas suserga.

6. Suinteresuotas asmuo akcentuoja, kad J. Ž. turi butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį ji gali parduoti ir nusipirkti būstą, esantį arčiau pareiškėjo sūnaus valdomo darželio. Suinteresuotas asmuo taip pat akcentuoja, kad iš ginčo buto pareiškėjas su šeima turėjo išsikraustyti per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o šiuo metu nuo teismo sprendimo priėmimo jau yra praėję beveik 2 metai. Taip pat suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėjas ir J. Ž. nemoka ginčo buto išlaikymo išlaidų.

8. Pareiškėjas iki teismo posėdžio dienos pateikė į bylą rašytinius įrodymus apie suinteresuoto asmens J. Ž. sveikatos būklę, t. y. pateikė 2024 m. liepos 23 d. stacionaro epikrizę apie J. Ž. atliktą kairės kojos operaciją.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

9. Byloje kilo ginčas dėl antstolio veiksmų teisėtumo jam atsisakius stabdyti vykdomąją bylą dėl pareiškėjo, jo vaiko motinos ir jų mažamečio vaiko iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų. Ginčas nagrinėjamas vadovaujantis CPK VI dalies nuostatomis.

10. Nustatyta, kad antstolis G. P. vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0019/24/01125, Nr. 0019/24/01126 ir Nr. 0019/24/01127 pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų išduotus vykdomuosius raštus civilinėje byloje Nr. e2-75-1115/2024 dėl pareiškėjo, J. Ž. ir nepilnamečio M. I. iškeldinimo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, išieškotojai M. I. ir A. I.. Antstolis 2024 m. birželio 11 d. išsiuntė skolininkams raginimus iki 2024 m. liepos 12 d. su visais priklausančiais daiktais išsikelti iš ginčo buto ir nurodė, kad priešingu atveju 2024 m. liepos 12 d. 10 val. vyks priverstinis skolininkų iškeldinimas. Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašo stabdyti vykdomąsias bylas iki 2025 m. gegužės.

11. Vykdomosios bylos sustabdymo privalomieji pagrindai yra išvardinti CPK 626 straipsnyje. Pagal šios straipsnio 1 dalį, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą šiais atvejais: 1) skolininkui ar išieškotojui mirus, taip pat reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, kuris yra skolininkas ar išieškotojas, jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas; 2) skolininkui netekus veiksnumo; 3) iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą. Šiuo atveju vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto ar restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui; 4) skolininkui bankui ar Centrinei kredito unijai paskelbus veiklos apribojimą (moratoriumą); 5) gavęs išieškotojo ir skolininko sudarytą taikos sutartį; 6) kai atnaujinamas apeliacinio skundo padavimo terminas, jeigu pagrindas vykdomajam raštui išduoti buvo apskųstasis sprendimas (išskyrus skubiai vykdytinus sprendimus).

12. CPK 627 straipsnyje yra įtvirtinti fakultatyvieji vykdomosios bylos sustabdymo pagrindai, kai antstolis gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus: 1) kai raštu prašo išieškotojas; 2) skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nėra chroniška, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos; 3) kai skolininkas gydosi ligoninėje; 4) kai paskelbta skolininko paieška (CPK 620 straipsnis); 5) kai yra iškeldinimo byla, jei skolininkas ar jo šeimos narys suserga, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos, jeigu liga ne chroniška; 6) teismui išreikalavus vykdomąją bylą; 7) kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo nuostatomis skolininkui ar išieškotojui yra atliekami finansų sektoriaus subjekto pertvarkymo veiksmai; 8) kai griautiname statinyje ar ardytinoje jo dalyje yra turto, priklausančio tretiesiems asmenims, turto savininkai šio turto nepasiima ir turtas neperduodamas saugoti išieškotojui arba turto saugotojui (CPK 771¹ straipsnio 3 dalis).

13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 627 straipsnyje nurodyti pagrindai yra ne įpareigojantys, bet antstoliui suteikiantys teisę sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus. Visi vykdomosios bylos sustabdymo pagrindai yra aiškiai ir vienareikšmiškai įtvirtinti įstatyme. Kitais atvejais, nustatytais CPK 627 straipsnyje, antstolis turi teisę sustabdyti vykdomąją bylą, t. y. savarankiškai nuspręsti dėl vykdomosios bylos sustabdymo reikalingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2013). Taip pat teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad vien aplinkybė, kad skolininkas buvo gydomas ligoninėje, savaime nėra pakankama konstatuoti, jog egzistuoja pagrindas stabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus. Antstolis turi įsitikinti skolininko ligos pobūdžiu, kuris lemtų skolininko negalėjimą ginti savo teises vykdymo procese (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-778-1012/2024).

14. Šiuo atveju nenustatyta, kad egzistuotų CPK 626 straipsnyje išvardinti privalomieji vykdomųjų bylų sustabdymo pagrindai. Pareiškėjas į bylą pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad jo šeimos narys (vaiko motina) 2024 m. liepos 8 d. buvo hospitalizuota viešojoje įstaigoje Vilniaus universiteto ligoninės Santaros Klinikose, kur jai buvo atlikta kairės kojos kulkšnių operacija ir čiurnos fiksacija. Iš pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad J. Ž. išrašyta iš ligoninės 2024 m. liepos 23 d., jai nustatytas nedarbingumas iki 2024 m. rugpjūčio 2 d.

15. Teismo vertinimu, šie pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai nesąlygoja išvados apie antstolio veiksmų neteisėtumą. Visų pirma, byloje nėra įrodymų, kad minėti duomenys apie pareiškėjo vaiko motinos sveikatos būklę buvo pateikti į vykdomąją bylą, todėl priimdamas sprendimą nestabdyti vykdymo veiksmų, antstolis objektyviai negalėjo remtis šia pareiškėjo pateikta informacija. Be to, iš pareiškėjo pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad suinteresuotas asmuo J. Ž. nedarbinga buvo iki 2024 m. rugpjūčio 2 d., byloje nėra duomenų apie pratęstą jos nedarbingumo laikotarpį. Taip pat iš pateiktų duomenų matyti, kad išrašymo iš ligoninės metu J. Ž. būklė buvo akivaizdžiai pagerėjusi, jos pėdos padėtis beveik atsistatė, nėra jokių duomenų apie esminį šio asmens sveikatos būklės pablogėjimą. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad suinteresuoto asmens sveikatos būklė neužkerta jai kelio ginti savo teises vykdymo procese ir, atitinkamai, tokia suinteresuoto asmens sveikatos būklė nesąlygoja poreikio stabdyti vykdymo veiksmus dėl pareiškėjo ir jo šeimos iškeldinimo iš ginčo buto.

16. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo nurodyti argumentai dėl J. Ž. turimos ligos ((duomenys neskelbtini)) šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingi, nes pagal CPK 627 straipsnį, chroniška liga negali būti pagrindu vykdomajai bylai stabdyti. Kaip nepagrįsti atmestini ir pareiškėjo argumentai dėl jo vaiko lankomo darželio ir pareiškėjo turimų naminių gyvūnų. Akivaizdu, kad visais atvejais priverstinis iškeldinimas iš gyvenamosios patalpos sukelia asmeniui tam tikrų nepatogumų, tačiau šie nepatogumai negali būti pagrindu įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo nevykdymui (CPK 18 straipsnis).

17. Galiausiai paminėtina, kad pareiškėjas neturi teisinio procesinio subjektiškumo reikšti reikalavimą dėl vykdomosios bylos Nr. 0019/24/01125 stabdymo, nes skolininkė šioje byloje yra J. Ž., kuri yra veiksni, o teismui nėra pateikti įrodymai, kad pareiškėjas gali būti jos atstovui teisme (CPK 52 straipsnis).

18. Esant nurodytoms aplinkybėms, spręstina, kad antstolis veikė savo įgaliojimų ribose ir nepažeidė proceso įstatymo reikalavimų, todėl pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas.

19. Išieškotojas A. I. šioje byloje patyrė 387,20 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas (už atsiliepimo į skundą surašymą), kurias jis prašo priteisti iš pareiškėjo. Teismui yra pateikti įrodymai, patvirtinantys šių bylinėjimosi išlaidų realumą. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (aktuali redakcija galioja nuo 2015 m. kovo 20 d.), nurodytų maksimalių dydžių.

20. Vadovaujantis CPK 443 straipsnio 6 dalimi, tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Nagrinėjamu atveju byloje yra akivaizdus pareiškėjo (skolininko) ir išieškotojo interesų priešingumas. Esant nurodytoms aplinkybėms ir teismui konstatavus, kad pareiškėjo pateiktas skundas dėl antstolio veiksmų yra nepagrįstas, yra pagrindas tenkinti išieškotojo prašymą ir priteisti jam iš pareiškėjo 387,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 443 straipsniu, 510 straipsniu ir 513 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjo A. I. skundo dėl antstolio G. P. procesinių veiksmų netenkinti.

Priteisti iš pareiškėjo A. I., a. k. (duomenys neskelbtini) išieškotojui A. I., a. k. (duomenys neskelbtini) 387,20 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt septynis Eur 20 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis per 7 (septynias) kalendorines dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.