- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-11-18
- Bylos Nr.
- e2-21775-1149/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23254-2025-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marija Augustinaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Skycop.com“
- Atsakovas
- SKYUP MT Limited
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.1.10Ginčų dėl nedidelių sumų priteisimo nagrinėjimo ypatumai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Marija Augustinaitė, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62² straipsnio 2 dalį veikdama Vilniaus miesto apylinkės teismo vardu,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skycop.com“ ieškinį atsakovui SKYUP MT Limited dėl kompensacijos pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą Nr. 261/2004 priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 800 Eur kompensaciją, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodoma, jog atsakovas, vykdydamas oro pervežimo paslaugas, pažeidė Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento Nr. 261/2004 nuostatas keleivių J. C. ir R. C. atžvilgiu, kadangi 2025 m. kovo 2 d. skrydis Nr. U5 7131, vykęs maršrutu Vilnius (VNO) – Šarm el Šeichas (SSH), atstumas 3 065,72 km, vėlavo atvykti daugiau kaip 3 valandas. Keleiviai yra perleidę savo reikalavimo teisę dėl kompensacijos pagal minėtą reglamentą ieškovei tam, kad ji teismine tvarka išieškotų kompensaciją iš atsakovo. Ieškovė kreipėsi į atsakovą dėl kompensacijos išmokėjimo, tačiau atsakovas kompensacijos pretenzijos pagrindu neišmokėjo.
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateikė prašymą, kuriuo prašo netenkinti ieškovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo; alternatyviai prašo sumažinti ieškovės naudai prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodoma, kad ieškovės prašoma atlyginti bylinėjimosi išlaidų suma yra neproporcinga bei neadekvati realioms teisinės pagalbos sąnaudoms byloje. Atsakovas neginčija ieškinio reikalavimo, faktinės aplinkybės yra aiškios ir ribotos apimties, kas lemia, jog byla laikytina nesudėtinga, joje nėra kilę teisės aiškinimo klausimų, kurių sprendimas reikalautų papildomų specialių žinių ar didelės teisinės analizės, ieškinio turinys yra standartizuotas (šabloninis), o faktinių aplinkybių analizė ir teisinė argumentacija – minimalios apimties. Be to, ieškovė, veikdama kaip profesionali įmonė, kurios pagrindinė veikla – reikalavimų dėl keleivių kompensacijų administravimas – turi ne tik teisinę, bet ir organizacinę bei administracinę infrastruktūras, leidžiančias efektyviai automatizuoti pretenzijų ir ieškinių rengimo procesą. Laiko, kad teisinės pagalbos apmokėjimo suma yra nepagrįsta, ekonomiškai neproporcinga bei nesuderinama su sąžiningumo ir protingumo principais, todėl turėtų būti sumažinta iki realiai patirtų ir pagrįstų išlaidų. Toks sprendimas atitiktų proceso šalių lygiateisiškumo, protingumo, teisingumo bei ekonomiškumo principus.
4. 2025 m. spalio 1 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išaiškinant šalims teisę iki 2025 m. spalio 20 d. pateikti prašymą surengti žodinį bylos nagrinėjimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnis). Prašymų bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka negauta.
Šalies argumentai
5. Teisme 2025 m. spalio 2 d. gauti ieškovės rašytiniai paaiškinimai dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, kuriuose pateiktas prašymas netenkinti atsakovo prašymo nepriteisti ieškovei jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, taip pat netenkinti atsakovo alternatyvaus prašymo sumažinti ieškovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą. Paaiškinimuose nurodoma, jog būtent bylinėjimosi išlaidų klausimas ir atbaido keleivius kreiptis į teismą dėl savo teisių gynimo. Keleiviai bijo ir nenori patirti papildomų išlaidų teisinėms paslaugoms, o avialinijos, įskaitant, atsakovą, tuo naudojasi, visais būdais apsunkindamos keleiviams galimybę atgauti kompensacijas, nes žino, kad daugumoje atvejų keleiviai nesiryš ginti savo teisių teisme ir juo labiau naudojantis advokato paslaugomis. Atsakovas galėtų nepatirti jokių bylinėjimosi išlaidų, jeigu dar ikiteisminėje ginčo sprendimo stadijoje įvykdytų teisėtus teisę į kompensacijas turinčių asmenų reikalavimus, t. y. gavus pretenzijas sumokėtų kompensacijas. Šiuo atveju, ieškovei pateikus pretenziją, atsakovas kompensacijų ieškovei nesumokėjo, kas tik parodo atsakovo nesąžiningus veiksmus ir nenorą bendradarbiauti ikiteisminėje stadijoje, dėl ko ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą, o tai ir sukėlė ieškovės patirtas išlaidas, kurios turi būti atlygintos pilna apimtimi. Ieškovės prašoma priteisti bylinėjimosi suma atitinka rekomenduojamus dydžius ir maksimalių dydžių neviršija, priešingai, yra kelis kartus mažesnė, todėl vertintina kaip protingo ir teisingo dydžio, todėl pagrindo ją mažinti nėra. Nors teisinė argumentacija ieškovės pateikiamuose ieškiniuose iš esmės panaši, nagrinėjamu atveju būtina įvertinti tai, patiriamos laiko sąnaudos faktinių aplinkybių surinkimui, analizei, taip pat turimų įrodymų įvertinimui (jų pakankamumui), kas negali būti vertinama kaip analogiškas darbas. Ieškovė sąžiningai ir rūpestingai vedė bylos procesą, prašoma priteisti teisinės pagalbos išlaidų suma yra pagrįsta, realiai patirta, todėl turėtų būti priteistos visos realiai ieškovės patirtos sumos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
6. Bylose dėl pinigų sumų, neviršijančių penkių tūkstančių eurų, teismas priima sprendimą, kuriame turi būti įžanginė ir rezoliucinė dalys, taip pat trumpai išdėstyti motyvai (CPK 441 straipsnio 3 dalis).
7. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas teikia oro pervežimo paslaugas. Keleiviai J. C. ir R. C. įsigijo lėktuvo skrydžio bilietus kelionei, kuri buvo suplanuota 2025 m. kovo 2 d. iš Vilnius (VNO) į Šarm el Šeichą (SSH), skrydžio Nr. U5 7131, išvykimo laikas 03.10 val., atvykimo laikas 07.50 val., kelionės atstumas 3 065,72 km. Skrydis Nr. U5 7131 vėlavo atvykti, dėl ko keleiviai kelionės tikslą pasiekė daugiau kaip 4 valandomis vėliau – pagal byloje pateiktus duomenis skrydis vėlavo 4 val. 34 min. Keleiviai J. C. ir R. C. 2025 m. kovo 18 d. Reikalavimo perleidimo sutartimis reikalavimo teisę į oro vėžėją dėl piniginės kompensacijos perleido ieškovei. Ieškovė kreipėsi į atsakovą su pretenzija, reikalaudama iki 2025 m. kovo 19 d. išmokėti 800 Eur kompensaciją dėl pavėluoto skrydžio. Atsakovas per pretenzijoje nustatytą terminą kompensacijos ieškovei neišmokėjo.
8. Keleivio teisė gauti kompensaciją iš oro vežėjo yra numatyta Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. vasario 11 d. reglamente (EB) Nr. 261/2004, nustatančiame bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančiame Reglamentą (EEB) Nr. 295/91 (toliau – Reglamentas Nr. 261/2004, Reglamentas). Reglamentas Nr. 261/2004 nustato minimalias keleivių teises, kai juos be jų sutikimo atsisakoma vežti, jų skrydis atšaukiamas ar jų skrydis atidedamas (Reglamento Nr. 261/2004 1 straipsnio 1 dalis). Keleivių, kurių skrydis atšauktas, teisės išdėstytos Reglamento 5 straipsnyje, kurio c punkte tokiems keleiviams įtvirtinta teisė į skrydį vykdančio vežėjo išmokamą kompensaciją, jeigu neįvykdomos Reglamento 5 straipsnio c punkto papunkčiuose nustatytos sąlygos. Pagal Reglamento 5 straipsnio 1 dalies c punkto iii papunktį, atšaukus skrydį, atitinkami keleiviai turi teisę į kompensaciją, nebent jiems buvo pranešta apie atšaukimą mažiau kaip prieš septynias dienas iki tvarkaraštyje numatyto išvykimo laiko ir buvo pasiūlyta keliauti kitu maršrutu, išvykstant ne daugiau kaip viena valanda anksčiau už numatytą išvykimo laiką ir atvykti į galutinę paskirties vietą mažiau kaip dviem valandomis vėliau už tvarkaraštyje numatytą atvykimo laiką. Oro vežėjo pareigos atidėto skrydžio keleiviams, be kita ko, įtvirtintos Reglamento Nr. 261/2004 6 straipsnyje.
9. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) yra išaiškinęs, kad skrydžio atidėjimas ir skrydžio atšaukimas yra skirtingos skrydžių kategorijos ir net ir ilgam atidėti skrydžiai negali būti prilyginami atšauktiesiems, jeigu jie vykdomi pagal iš pradžių numatytą planą. Tačiau ESTT taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad Reglamento 5, 6 ir 7 straipsniai turi būti aiškinami taip, jog atidėtų skrydžių keleiviai gali būti prilyginti atšauktų skrydžių keleiviams teisės į kompensaciją taikymo tikslais. Tokie keleiviai gali remtis Reglamento 7 straipsnyje įtvirtinta teise į kompensaciją, kai dėl atidėto skrydžio praranda tris valandas ar daugiau laiko, t. y. kai jie pasiekia galutinę paskirties vietą tris ar daugiau valandų vėliau nei iš pradžių oro vežėjo numatytas atvykimo laikas. Šis aiškinimas grindžiamas tuo, kad tais atvejais, kai keleivių pervežimas į jų paskirties punktą užtrunka ilgiau, žalą patiria tiek atšauktų, tiek atidėtų skrydžių keleiviai ir kad tokių keleivių patiriama žala yra analogiška, todėl atidėtų skrydžių keleivių situacija iš esmės nesiskiria nuo tos, į kurią patenka atšauktų skrydžių keleiviai pagal Reglamento 5 straipsnio 1 dalies c punkto iii papunktį. Taigi atidėtų skrydžių keleivių teisė gauti kompensaciją Reglamento 7 straipsnio prasme yra pagrįsta vienodo požiūrio principu ir Reglamento siekiu užtikrinti aukštą keleivių apsaugos lygį (ESTT 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimas Sturgeon and Others, C-402/07, C-432/07; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2014).
10. Mokėtinos kompensacijos dydis pagal Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalies nuostatas priklauso nuo skrydžių atstumo. Pagal Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalies nuostatas, keleiviai gauna tokio dydžio kompensaciją: a) 250 Eur visų 1 500 kilometrų ar mažesnio atstumo skrydžių atveju, b) 400 Eur visų didesnio kaip 1 500 kilometrų atstumo Bendrijos vidaus skrydžių ir visų kitų 1 500 – 3 500 kilometrų atstumo skrydžių atveju ir c) 600 eurų visų skrydžių, kuriems netaikomas a arba b punktas, atveju. Nustatant atstumą, pagrindu laikoma paskutinė paskirties vieta, į kurią keleivis dėl atsisakymo vežti arba skrydžio atšaukimo atvyksta vėliau už tvarkaraštyje numatytą laiką (Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalis). Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalyje nurodyti atstumai matuojami pagal ortodrominio maršruto metodą (Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 4 dalis).
11. Vadovaujantis Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalimi, oro vežėjas neprivalo mokėti Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnyje nurodytos kompensacijos tuo atveju, jeigu gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių.
12. Šiuo atveju ištyrus ir įvertinus byloje esančius duomenis nustatyta, kad skrydis Nr. U5 7131, turėjęs vykti 2025 m. kovo 2 d. maršrutu Vilnius (VNO) – Šarm el Šeichas (SSH) vėlavo atvykti, keleiviai skrydžio tikslą pasiekė daugiau kaip 4 valandomis vėliau nustatyto laiko. Sutrikdyto skrydžio atstumas, pagal kurį skaičiuojamas kompensacijos keleiviui dydis, sudaro 3 065,72 km. Atsakovas byloje su ieškinio reikalavimu dėl kompensacijos priteisimo sutiko, jo neginčijo, neįrodinėjo, kad skrydis buvo atidėtas dėl ypatingų aplinkybių, nepriklausančių nuo atsakovo, taigi materialųjį teisinį ieškinio reikalavimą pripažino. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, spręstina, jog keleiviai J. C. ir R. C. įgijo teisę reikalauti iš atsakovo kompensacijos pagal Reglamento 7 straipsnio 1 dalies b punktą, o atsakovas turi pareigą šią kompensaciją išmokėti.
13. Minėta, tarp ieškovės ir keleivių J. C. ir R. C. buvo sudarytos reikalavimo teisių perleidimo sutartys, kuriomis ieškovei perleista reikalavimo teisė reikalauti kompensacijos dėl atidėto skrydžio Nr. U5 7131, taigi ieškovė įgijo teisę atsakovui reikšti visus reikalavimus, kuriuos atsakovui turėjo teisę reikšti pradiniai kreditoriai (keleiviai) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalis). Aplinkybių, kad reikalavimas negalėjo būti perleistas ar pažeistų atsakovo interesus, nenustatyta (CK 6.101 straipsnis, 6.102 straipsnis). Duomenų, jog kompensacija ieškovei buvo išmokėta nėra pateikta (CPK 178 straipsnis). Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika, pripažintina, jog ieškovės reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas ir iš atsakovo ieškovei priteistina 800 Eur kompensacija (2 keleiviai x 400 Eur = 800 Eur) (Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies c punktas, 3 dalis, 7 straipsnio 1 dalies b punktas, CPK 140 straipsnio 2 dalis, 185 straipsnis, 268 straipsnio 5 dalis).
14. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovei prašant, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. rugpjūčio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
15. Ieškovė byloje pateikė duomenis, jog už ieškinio pareiškimą sumokėjo 23 Eur žyminį mokestį bei patyrė 726 Eur teisinės pagalbos (advokato) išlaidas, kurias prašo iš atsakovo priteisti. Atsakovas pateikė prašymą nepriteisti ieškovei jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, arba sumažinti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė su tokiu prašymu nesutinka.
16. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
17. Teismų praktikoje nurodoma, jog bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 15 punktas). Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, pirmosios instancijos teisme yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-969/2018, 36 punktas). Taigi kertinis principas, kuriuo paremtos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, yra tas, kad pralaimėjęs moka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 15 punktas).
18. CPK 93 straipsnio 4 dalis numato, jog teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 18 punktas; 2025 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-916/2025).
19. Civilinio proceso įstatymo nuostatos, sudarančios CPK 93 straipsnio 4 dalies turinį, negali būti aiškinamos per plačiai – nukrypimas nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių yra galimas tik šių nuostatų expressis verbis (tiesiogiai, aiškiais žodžiais) reglamentuotais pagrindais (netinkamas šalies procesinis elgesys ir kt.). Teismas, nukrypdamas nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, turi argumentuotai atskleisti, koks yra CPK 93 straipsnio 4 dalies taikymo pagrindas, t. y., pvz., aiškiai įvardyti, koks šalies procesinis elgesys šios normos taikymo prasme laikytinas netinkamu ir kokios aplinkybės patvirtina atitinkamo elgesio netinkamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 16 punktas).
20. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog, sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, tai yra vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą, t. y. paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021, 29 punktas; 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-684/2023).
21. Šiuo atveju ieškinys pareikštas 2025 m. rugpjūčio 21 d. 16:20:44. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, jog teismuose yra išnagrinėtos civilinės bylos, kuriose reikalavimai atsakovui reikšti dėl kompensacijų už vėlavusį 2025 m. kovo 2 d. skrydį Nr. U5 7131 priteisimo: Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-37926-862/2025 (ieškinys pareikštas 2025 m. rugpjūčio 22 d. 09:57:51), Kauno apylinkės teisme išnagrinėtos: civilinė byla Nr. e2-32241-1107/2025 (ieškinys pareikštas 2025 m. rugpjūčio 21 d. 18:24:21), civilinė byla Nr. e2-32265-1144/2025 (ieškinys pareikštas 2025 m. rugpjūčio 22 d. 10:04:24), civilinė byla Nr. e2-32267-1107/2025 (ieškinys pareikštas 2025 m. rugpjūčio 22 d. 10:11:36), Šiaulių apylinkės teisme išnagrinėtos: civilinė byla Nr. e2-16764-907/2025 (ieškinys pareikštas 2025 m. rugpjūčio 21 d. 16:43:27), civilinė byla Nr. e2-16808-457/2025 (ieškinys pareikštas 2025 m. rugpjūčio 21 d. 16:56:47), civilinė byla Nr. e2-16811-476/2025 (ieškinys pareikštas 2025 m. rugpjūčio 21 d. 17:46:57), civilinė byla Nr. e2-16821-1252/2025 (ieškinys pareikštas 2025 m. rugpjūčio 22 d. 09:44:57), Panevėžio apylinkės teisme išnagrinėtos: civilinė byla Nr. e2-12912-649/2025 (ieškinys pareikštas 2025 m. rugpjūčio 21 d. 16:29:45), civilinė byla Nr. e2-12913-857/2025 (ieškinys pareikštas 2025 m. rugpjūčio 21 d. 16:36:25), ir kt. Taigi nurodytu atveju matyti, jog ieškovė 2025 m. rugpjūčio 21 – 22 dienomis teismams pareiškė vienarūšius ieškinius, kurių pagrindu iškeltos vienarūšės civilinės bylos, t. y. ieškiniai yra pareikšti tos pačios ieškovės tam pačiam atsakovui dėl tų pačių faktinių aplinkybių – 2025 m. kovo 2 d. skrydžio Nr. U5 7131 vėlavimo ir kompensacijų pagal Reglamentą Nr. 261/2004 priteisimo ieškovės naudai. Papildomai pastebėtina, jog ieškiniai teismams teikti vienas po kito, laiko tarp ieškinių pareiškimo skirtumas sudaro minutes. Šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, jog ieškovė, pareikšdama ieškinį šioje byloje, žinojo, kad yra dar kitų keleivių iš to paties 2025 m. kovo 2 d. skrydžio Nr. U5 7131 perimti reikalavimai dėl kompensacijos pagal Reglamentą Nr. 261/2004 išmokėjimo. Neabejotina, jog šiuos reikalavimus ieškovė galėjo apjungti, pareikšdama vieną ieškinį, taip sutaupydama ne tik proceso išlaidas, bet ir teismo bei kitos proceso šalies laiką. Tuo tarpu šioje situacijoje reiškiant atskirus ieškinius iš esmės yra dirbtinai išskaidytas ginčas.
22. Taip pat pastebėtina, kad minėtose civilinėse bylose visus ieškinius ieškovės vardu pateikė ir elektroniniu parašu pasirašė tas pats ieškovę atstovaujantis advokatas. Todėl tiek ieškovė, tiek jos atstovas galėjo ir turėjo žinoti, jog dėl to paties 2025 m. kovo 2 d. skrydžio Nr. U5 7131 vėlavimo reiškiami keli ieškiniai, kuriuose iš esmės skiriasi tik reikalavimo teises perleidę keleiviai ir reikalaujamų kompensacijų dydžiai, tuo tarpu ieškinių teisinis ir faktinis pagrindas sutampa, jie yra iš esmės vienodos formos, pasikartojančio turinio.
23. Teismų praktikoje pažymima, kad bylinėjimosi kaštai neturėtų būti naudojami kaip būdas pasipelnyti ar ekonomiškai „nubausti“ atsakovą, ypač tais atvejais, kai ieškovas galėjo sutaupyti bylinėjimosi sąnaudas bei sutelkti visus vienarūšius reikalavimus į vieną procesą. Todėl esant nurodytoms aplinkybėms, sutiktina su atsakovo pozicija, kad ieškinio dėl kiekvieno tapataus perleisto reikalavimo reiškimas atskirose bylose, kiekvienoje formuojant kelis kartus didesnes bylinėjimosi išlaidas, vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 7 straipsnis, 8 straipsnis). Ieškovės procesiniai veiksmai (dėl to paties skrydžio vėlavimo reiškiant atskirus reikalavimus) neatitinka CPK 7 straipsnyje įtvirtintų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų ir tai sudaro pagrindą teismui taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatas ir nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.
24. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, taip pat įvertinus tai, kad nagrinėjama byla nesudėtinga, nedidelės apimties, prašomos priteisti išlaidos iš esmės siekia ieškinio sumą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, remiantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 23 Eur žyminis mokestis ir 2/3 dalimis sumažintos išlaidos teisinei pagalbai apmokėti, t. y. 242 Eur; iš viso 265 Eur (23 Eur + 242 Eur) (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270, 441 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo SKYUP MT Limited 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) kompensaciją, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. rugpjūčio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 265 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skycop.com“ naudai.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.