Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus skundą dėl antstolio D. T. veiksmų, suinteresuoti asmenys - antstolis D. T., L. G.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja kreipėsi su skundu dėl antstolio D. T. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0241/22/01499 (nepiniginis išieškojimas visa apimtimi, išieškotoja – L. G.) ir skundžia 2022-09-07 antstolio priimtą patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-22-28-16094, 2022-09-08 priimtą raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-22-241-22942 ir 2022-09-08 vykdymo išlaidų paskaičiavimą. Nurodo, kad 2022-03-08 pareiškėja įpareigojo L. G. atstovą K. K. iki 2022-04-04 pareiškėjai pateikti turimą (išlikusią) arba kartografuotą planinę medžiagą apie buvusio savininko S. R. (S. R.) iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę buv. Buchta vnk., Vilniaus mieste bei pakviesti dalyvauti liudytojų (kaimo senbuvių), gimusių iki 1935 metų ir galinčių nurodyti buvusio savininko iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemės valdos vietą ir ribas. Paaiškina, kad 2022-06-03 organizuotame kartografavime L. G. bei jos atstovas advokatas K. K. nepateikė planinės medžiagos bei į kartografiją atvyko be liudytojų. Nurodo, kad pareiškėja deda visas pastangas ir atliko visas jai teisės aktais, kaip valstybės žemės patikėtiniui, pavestas funkcijas, atliko visus įmanomus veiksmus, reikalingus patikslinti buvusio savininko S. R. (S. R.) iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemėvaldos kartografiją. Paaiškina, kad pareiškėjai neturint planinės medžiagos bei L. G. ar jos atstovams nepateikus planų bei neatvykus liudytojams, pareiškėja neturi galimybės patikslinti buvusio savininko S. R. (S. R.) iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemėvaldos kartografiją. Pažymi, kad pareiškėja įvykdė Sprendimą ir Nutartį, nes atliko visus įmanomus ir jos kompetencijai priskirtus veiksmus. Nurodo, kad antstolis nesivadovavo CPK 634 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nes nesiėmė jokių teisėtų priemonių, kad Sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai, pavyzdžiui užklausdamas atsakingas institucijas, nepadėjo šalims ginti jų teisių bei įstatymų saugomų interesų. Antstolis nuėjo lengviausiu keliu, tiesiog surašė eilinį Raginimą, kaip ir skolų išieškojimo atvejais. Pareiškėja pažymi, kad priimtas vykdyti vykdomasis raštas nėra susijęs su eiliniu skolos išieškojimu, o su šalių teisių bei įstatymų saugomų interesų įgyvendinimu, todėl L. G. negali būti išieškotoja, o pareiškėja skolininkė. Nurodo, kad antstolis nesivadovavo CPK 651 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir nenustatinėjo, ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Paaiškina, kad Patvarkymas neteisėtas, nes priimtas iš esmės nepatikrinus akivaizdžių kliūčių jam priimti. Nurodo, kad antstolis turėjo teisę ir pagrindą, vadovaudamasis CPK 625 straipsnio 1, 2 dalies sisteminiu ryšiu su CPK 284 straipsnio nuostatomis, įvertinęs pareiškėjos gerokai prieš Raginimą parengtus raštus priimti patvarkymą atsisakyti priimti vykdyti arba bent atidėti vykdymo veiksmus ir sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0241/22/01499 iki kol pareiškėjai bus pateikta planinė medžiaga.

Antstolis D. T. 2022-09-27 patvarkymu Nr. S-SN-1499/22-2 pareiškėjos skundo netenkino. Nurodo, kad 2022-09-07 vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 651 straipsniu patikrino ir patvirtino, kad nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, ir priėmė vykdyti išieškotojos pateiktą antstoliui vykdyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022-08-30 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. I-615-815/2017. Pažymi, kad pareiškėja pateiktame skunde patvirtina, jog įvykdytas teismo įpareigojimas – pakoreguoti buvusio savininko S. R. (S. R.) iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemėvaldos kartografiją ir tęsti nuosavybės teisių atkūrimą į 5,62 ha žemės sklypą, todėl antstolio procesinis dokumentas priimti išieškotojos pateiktą vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdomąją bylą buvo priimtas teisėtai. Antstolis paaiškina, kad skolininkės atstovas nepateikė duomenų, kurie atitiktų CPK 626 ir 627 straipsnius, todėl antstolis neturi teisinio pagrindo stabdyti vykdomąją bylą Nr. 0241/22/01499.

Teisme gautas suinteresuoto asmens L. G. atsiliepimas į pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašoma atmesti pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, teismo nuožiūra skirti baudą pareiškėjai už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad administracinėje byloje Nr. I-615-815/2017 (A-231-525/2019), taip pat ir Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme 2002-12-20 administracinėje byloje Nr. A-948-02 atsakove buvo pareiškėja, todėl pareiškėja turi ir visada turėjo galimybę prisijungti prie Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo ir susipažinti su administracinėje byloje Nr. I-615-815/2017 pateiktu atsakovės (pareiškėjos) atsiliepimu (ir jo priedais) į pateiktą skundą. Tai reiškia, jog pareiškėja turi dokumentus, kurių prašo iš suinteresuoto asmens L. G.. Paaiškina, kad pareiškėja įpareigojo suinteresuotą asmenį L. G. pasirūpinti asmenų, gimusių iki 1935 m. atvedimu į posėdį, tačiau šiems asmenims šiuo metu yra mažiausiai 87 metai. Suinteresuoto asmens L. G. žiniomis, tokių asmenų nebėra gyvųjų tarpe. Nurodo, kad antstolis, vykdydamas jam valstybės pavestas funkcijas, pradėjo vykdymo bylą. Todėl, suinteresuoto asmens L. G. įsitikinimu, antstolis nepadarė jokio teisės akto pažeidimo ir veikė pagal savo kompetencijas ir neišeidamas už jos ribų. Kitu atveju, būtų formuojama itin klaidinga praktika, kad bylose su valstybinėmis institucijomis būtų neįmanoma užtikrinti, jog valstybinė institucija, buvusi bylos šalimi, įvykdytų teismo sprendimą. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja 2022 m. birželio mėnesį, tai yra, praėjus daugiau negu 3 m. po teismo sprendimo įsigaliojimo, kreipėsi į Lietuvos centrinį valstybės archyvą ir Lietuvos valstybės istorijos archyvą su prašymu „Dėl tarnybinės pagalbos“, kuriame nurodė konkrečius dokumentus, kurių prašoma. Tai reiškia, jog pareiškėja žinojo, kokių dokumentų trūksta, tačiau šio prašymo neteikė daugiau negu 3 m.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Vykdymo procesas – baigiamoji civilinio proceso stadija, kurio metu priverstinai vykdomas teismo ar kitos kompetentingos institucijos išduotas vykdomasis dokumentas. Jo tikslas – užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą, nepažeidžiant vykdymo proceso šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros. Vykdymo procesą reglamentuoja CPK VI dalies nuostatos, Sprendimų vykdymo instrukcija, kiti norminiai aktai. Įstatymų leidėjas vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją pavedė atlikti valstybės įgaliotam asmeniui – antstoliui. CPK 651 straipsnio 1 ir 3 dalys numato, kad antstolis gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą ir nustatęs, kad nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti, pateiktą vykdomąjį dokumentą priima ir pradeda vykdymo veiksmus, t. y. užveda vykdomąją bylą, surašo patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti bei patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo, o įstatymų nustatytais atvejais – ir raginimą įvykdyti sprendimą ar siūlymą sumokėti skolą, bei išsiunčia juos skolininkui.

Antstolių įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam suteikta vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcija. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis). Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Taigi, teisėtos priemonės, kurias antstolis gali taikyti, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, yra aiškiai apibrėžtos CPK, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir Antstolių įstatyme.

CPK 18 straipsnis numato, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolio D. T. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0241/22/01499 dėl įpareigojimo atlikti veiksmus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atžvilgiu, išieškotojos L. G. naudai. Antstolio D. T. 2022-09-07 priimtu patvarkymu Nr. S-22-241-22872 priimtas vykdyti išieškotojos pateiktas antstoliui vykdyti dokumentas Nr. I-615-815/2017. Antstolis D. T. 2022-09-08 priėmė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-22-241-22942, kuriuo paragino pareiškėją per dešimt dienų nuo šio raginimo gavimo dienos pakoreguoti buvusio savininko S. R. (S. R.) iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemėvaldos kartografiją ir tęsti nuosavybės teisių atkūrimą į 5,62 ha žemės sklypą bei sumokėti 35,40 Eur vykdymo išlaidų į antstolio depozitinę sąskaitą.

CPK 651 straipsnio 1 dalis numato, kad antstolis, gavęs vykdomąjį dokumentą, privalo patikrinti ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Aplinkybių, kurias antstolis turi patikrinti, sąrašą numato CPK 651 straipsnio 2 dalis. Įvertinus vykdomosios bylos medžiagą nenustatyta akivaizdžių kliūčių priimti vykdyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022-08-30 išduotą vykdomąjį raštą Nr. I-615-815/2017, todėl laikytina, jog vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti ir vykdymo veiksmai pradėti pagrįstai. Skolininkės argumentas, kad L. G. ir jos atstovas nebendradarbiavo su Nacionaline žemės tarnyba, nepaneigia fakto, kad teismo įpareigojimas atlikti veiksmus kreditorei iki šiol neįvykdytas, dėl ko kreditorė turėjo teisėtą pagrindą kreiptis į antstolį dėl priverstinio nepiniginio išieškojimo, o antstolis turėjo pareigą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir pradėti vykdymo veiksmus, išsiunčiant skolininkei raginimą (CPK 586-587 straipsniai, 650-651 straipsniai, 653-654 straipsniai).

CPK 655 straipsnyje numatyta, jog raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad CPK 655 straipsnio norma yra imperatyvaus pobūdžio. Vykdydamas šios teisės normos reikalavimus, teismo antstolis, iki pradėdamas priverstinio vykdymo procedūras, privalo paraginti skolininką įvykdyti teismo sprendimą geruoju. Šios teisės normos reikalavimo vykdymas yra viena iš skolininko teisių ir teisėtų interesų garantijos formų, nes skolininkui, nors ir žinančiam, kad dėl jo yra priimtas sprendimas, turintis įpareigojamojo ar draudžiamojo pobūdžio elementų, pranešama apie tai, jog yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodytų veiksmų skolininkas per antstolio nustatytą terminą neįvykdys, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-12-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2012). Nagrinėjamu atveju skolininkei buvo išsiųstas ir tinkamai įteiktas raginimas, kuris informavo skolininkę apie pradėtą vykdymo procesą, kartu suteikiant jai galimybę per nustatytą terminą įvykdyti reikalavimą gera valia, todėl pareiškėjos argumentas, kad antstolio priimtas raginimas Nr. S-22-241-22942 ir patvarkymas Nr. S-22-241-22872 trukdys pareiškėjai tinkamai vykdyti jai teisės aktais paskirtas funkcijas (įsipareigojimus) yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Pareiškėja pateiktu skundu dėl antstolio veiksmų prašo panaikinti antstolio 2022-09-08 priimtą dokumentą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo. Pareiškėja nepateikia argumentų, kodėl turėtų būti panaikintas minėtas dokumentas. CPK 609 straipsnyje numatyta, kad vykdomąsias išlaidas sudaro: vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti; vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Šios išlaidos išieškomos iš skolininko. Kadangi vykdymo byla buvo užvesta ir buvo pradėti vykdymo veiksmai, nenustačius antstolio užvestos vykdomosios bylos nepagrįstumo, pareiškėja privalo atlyginti antstoliui vykdymo išlaidas. Vykdymo išlaidų teisinis reglamentavimas yra pagrindas antstoliams gauti teisingą atlyginimą už darbą. Tai yra konstitucinė kiekvieno žmogaus teisė ir garantija, tiesiogiai susijusi su konstituciniu visų asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms principu bei teisėtų lūkesčių apsaugos principu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-5/2007). Kadangi pareiškėja laiku neįvykdė teismo sprendimu nustatytos pareigos, buvo pradėta išieškojimo procedūra, už kurią antstolis turi teisę gauti atlyginimą. Teismo nuomone, antstolis, veikdamas išieškotojos naudai, už vykdomosios bylos administravimą turi teisę gauti atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašymas dėl 2022-09-08 vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-22-241-22941 panaikinimo, atmestinas.

Dėl kitų pareiškėjos skunde nurodytų argumentų teismas nepasisako, kadangi jie neturi esminės reikšmės priimamo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes bei padarytas išvadas, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju antstolio skundžiami veiksmai ir priimti sprendimai atitinka jiems keliamus įstatymų reikalavimus, nepažeidžia vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 513 straipsnio 1 dalis).

Prašymas dėl baudos skyrimo atmestinas.

Suinteresuotas asmuo L. G. pateiktame atsiliepime dėl antstolių veiksmų prašo skirti pareiškėjai baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Pareiškėjos piktnaudžiavimą grindžia tuo, kad pareiškėja visiškai nepagrįstai apskundė antstolio patvarkymą, akivaizdžiai siekdama stabdyti kartografijos ir nuosavybės teisių atkūrimo procesą, kaip tai darė pastaruosius 3 m.

CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį teismas, nustatęs pirmiau įvardytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-11-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017, 63 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017, 65 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nagrinėjamu atveju pareiškėja 2022-10-03 pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kurį grindė tuo, kad antstolis patvarkymą Nr. S-22-241-22872 ir raginimą Nr. S-22-241-22942, priėmė neteisėtai. Pareiškėja skunde nurodė, kad patvarkymas priimtas nepatikrinus akivaizdžių kliūčių jam priimti. Nurodė, kad antstolis turėjo pagrindą sustabdyti vykdymo veiksmus iki kol pareiškėjai bus pateikta planinė medžiaga. Atsižvelgiant į skundo esmę, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, kadangi pareiškėja pateikė skundą dėl antstolio priimtų patvarkymo Nr. S-22-241-22872 ir raginimo Nr. S-22-241-22942, kurie, pareiškėjos manymu, yra neteisėti, todėl suinteresuoto asmens L. G. prašymas dėl baudos skyrimo skolininkei atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 510-513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriaus skundą dėl antstolio D. T. 2022-09-07 patvarkymo Nr. S-22-241-22872, 2022-09-08 raginimo Nr. S-22-241-22942 ir 2022-09-08 vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-22-241-22941, atmesti.

Atmesti suinteresuoto asmens L. G. prašymą dėl baudos skyrimo skolininkei.

Nutartis per 7 dienas nuo kopijos gavimo skundžiama Vilniaus apygardos teismui atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.