Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pateikdamas naują išvadą, VSD neatliko jokių veiksmų bei nenustatė jokių naujų faktinių aplinkybių, vadovavosi tuo pačiu senu (2023-09-28) pareiškėjos užpildytu Klausimynu, nors po LVAT sprendimo (Nr. eA-1529-821/2024) priėmimo, Migracijos departamentui atnaujinus pareiškėjos prašymo dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo, nagrinėjimą, pareiškėja užpildė ir pateikė atsakovui naują Klausimyną, kuriame ji nurodė, kad nepritaria Rusijos pradėtam karui ir kad Krymas priklauso Ukrainai.

Naujai pateikto Klausimyno VSD nevertino ir juo nesivadovavo, kas tik įrodo, jog 2024-07-29 VSD pateikė itin formalią ir neindividualizuotą išvadą, analogišką pirmajai išvadai ir tik formaliai atliko procedūrą, tačiau nevertino jokių faktinių aplinkybių.

2.3. Taip pat pareiškėja pažymi, kad pareiškėja paskutinį kartą buvo nuvažiavusi į Baltarusiją 2023 m. birželio mėn., ir nuo to laiko ji daugiau nei karto nebuvo Baltarusijoje. Migracijos departamentas remiasi 2024-07-29 VSD išvada, kurioje nurodyti duomenis apie pareiškėją jau du kartus buvo išsamiai išanalizuoti administracinėse bylose, ir šiose bylose teismai abu kartus tenkino pareiškėjos skundus bei nurodė, kad atsakovas priėmė neproporcingus sprendimus, nes neatsižvelgė į tai, kad pareiškėja Lietuvoje gyvena ilgą laiką ir yra įgijusi ilgalaikio gyventojo statusą, o taip pat į jos šeimos, ekonominius ir kt. ryšius Lietuvoje.

Be kita ko, VSD vertinimu, leidimo gyventi Lietuvoje suteikimas asmenims, prijaučiantiems Rusijos režimui, yra nesuderinamas su Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo tikslais, kadangi tokiu būdu būtų sukuriama palanki terpė Rusijos Federacijos režimą palaikantiems asmenims, o tokio režimo agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, tarp jų ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui. Taip pat, VSD turimais duomenimis, pareiškėja periodiškai, keletą kartų per metus, vyksta į Baltarusiją, o tai gali kelti papildomas rizikas ir galimai sudaro palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnyboms užmegzti kontaktus. VSD vertinimu, turėdama leidimą gyventi Lietuvoje, pareiškėja gali būti išnaudota Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui. Atsižvelgdamas į visą išdėstytą informaciją, pareiškėjos pažiūras ir šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD vertina, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

3.3. Nurodo, kad pagal kompetenciją Migracijos departamentas, atlikdamas individualų pareiškėjos vertinimą, konstatavo, kad pareiškėjos šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis yra ilgalaikiai, pareiškėja neturi ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika. Siekiant išsiaiškinti pareiškėjos poziciją dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje, 2023-11-03 buvo atlikta pareiškėjos apklausa, kurios metu pareiškėja nurodė, kad ji gimė Ukrainoje, vėliau gyveno Lietuvoje ir čia baigė mokyklą, o studijuoti išvyko į Baltarusiją. Baltarusijoje ir dabar gyvena jos mama, tačiau ji su ja nebendrauja. Baltarusijoje ji buvo susituokusi su Baltarusijos piliečiu. Iš šios santuokos turi vaikų, kurie kartu su tėvu yra išvykę gyventi į JAV. Į Lietuvos Respubliką ji atvyko gyventi 2013 metais, nes čia susituokė su Lietuvos Respublikos piliečiu. Šiuo metu ji yra susituokusi su kitu Lietuvos Respublikos piliečiu. Pareiškėjos vaikai su ja bendrauja per nuotolį ir jos nelanko.

Be to, paprašyta pakomentuoti savo atsakymus į klausimyno 10 ir 11 klausimus, pareiškėja nurodžiusi, kad Krymas anksčiau priklausė Rusijai, todėl ir dabar teisėtai priklauso Rusijai, o Rusijos kariuomenė Krymą saugo. Nurodė mananti, kad po kurio laiko Lietuvos žmonės irgi taip pat vertins. Pokalbio metu bandė išvesti paraleles su situacija Kosove, kaltino JAV organizavus referendumą Kosove. Pareiškėja galvojanti, kad tokia situacija, kai kariuomenė užima kitos valstybės teritoriją, žmonijos istorijoje yra įprasta, o šiuolaikiniam žmogui apskritai yra būdingi pirmykščio žmogaus instinktai. Anot pareiškėjos, JAV taip pat nesilaiko teisės, o Lietuvoje gyvenantys žmonės daug ko nežino. Teigė, kad jai yra žinoma, kad Kaliningradas Rusijai, o Klaipėda Lietuvai atiteko pagal tą pačią sutartį. Jeigu Rusija turės Vokietijai atiduoti Kaliningradą, tai Lietuva Vokietijai turės atiduoti Klaipėdą.

3.4. Taip pat atsakovas tvirtina, kad Migracijos departamente 2025-03-12 buvo atlikta pakartotinė pareiškėjos apklausa. Paklausus, kaip vertina žmogaus teises Baltarusijoje, pareiškėja atsakė, kad įstatymai aukščiau už žodžio laisvę, laisvė – anarchija. Akcentavo, kad Lietuvoje nėra žodžio laisvės, nes dėl jos išsakytos nuomonės apie Rusijos pradėtą karą ir Krymo aneksiją, prieš ją šiuo metu Lietuva vykdo represijas. Žmogaus teisės pažeidžiamos JAV ir Lietuvoje, o ne Baltarusijoje. Asmuo bandė išvesti paraleles, kad Antrasis pasaulinis karas prasidėjo fašistams užpuolus Europą, todėl ir Rusija turėjo pirma užpulti Ukrainą (ten kovoja su fašizmu). Pareiškėja neišsakė neigiamos nuomonės ir nepasmerkė Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą (palaiko Rusijos Federacijos karinius veiksmus Ukrainoje). Atsakė, kad legitimiai, pagal tarptautinę teisę Krymas priklauso Ukrainai, tačiau viską parodys laikas. Ji išsakė nuomonę, kad apskritai karas yra blogai, tačiau apie konkretų Rusijos Federacijos pradėtą karą kalbėti nenorėjo ir į klausimus atsakinėjo retoriniais klausimais, vengė tiesių atsakymų. Apklausos metu asmuo neišreiškė Ukrainos palaikymo, kalbėjo abstrakčiais sakiniais, sąmoningai vengė konkrečiai ir aiškiai atsakyti į užduodamus konkrečius klausimus, nuo tiesaus atsakymo išsisukinėjo, nepateikė aiškios ir vienareikšmės pozicijos ir nepasmerkė neteisėtų Rusijos Federacijos veiksmų okupuotose Ukrainos teritorijose.

Be to, Migracijos departamento 2025-03-12 atliktoje pareiškėjos sutuoktinio apklausoje pareiškėjos sutuoktinis nurodęs, kad žmonos pažiūros jam yra žinomos, tačiau vengdamas konfliktų šeimoje, jis apie politiką su ja nekalba. Esą sutuoktinė anksčiau buvo labiau kategoriška, bet jos pusbrolis pulkininkas leitenantas, kariavęs Ukrainos kariuomenėje, bando pakeisti jos nuomonę. Žmonos nuomonę gerbia, nurodė, kad po atliktos operacijos sutuoktinė yra pasikeitusi, todėl stengiasi su ja bendrauti ramiai, o temų, dėl kurių gali kilti konfliktai, neliečia.

Taigi Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjos atsakymus į klausimyno ir apklausos klausimus ir VSD rašte nurodytą informaciją, konstatavo, jog pareiškėja remia Rusijos Federacijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui ir yra lojali Rusijos režimui, todėl gyvendama Lietuvos Respublikoje, ji gali būti išnaudota Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus. Migracijos departamentas taip pat įvertino, kad pareiškėja laikotarpiu nuo 2019-05-07 iki 2023-06-30 12 kartų vyko į Baltarusijos Respubliką, o atsižvelgus į tai, kad pareiškėja praeityje turėjo apie 20 metų trukusius darbo santykius minėtoje valstybėje, šia prasme pareiškėja laikytina pažeidžiama, nes manipuliuojant jos turėtais ekonominiais ryšiais, Baltarusijos režimas gali ją šantažuoti. Įvertinęs, kad pareiškėja kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui ir kitas minėtas su pareiškėja susijusias aplinkybes, Migracijos departamentas konstatavo, kad leidimo nuolat gyventi panaikinimas yra proporcinga priemonė siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, skatinanti nesantaiką, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais bei užkardyti galinčias kilti grėsmes.

3.5. Teigia, kad pareiškėjos asmeniniai interesai, šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiu sutuoktiniu, pragyventas laikotarpis Lietuvos Respublikoje, pareiškėjos sveikatos būklė, negali būti aukščiau Lietuvos Respublikos valstybės saugumo interesų.

Atsakovas teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

6.1. Pareiškėja yra Baltarusijos pilietė, kuriai 2019-01-16 išduotas leidimas nuolat gyventi, remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 53 straipsnio 1 dalies 8 punktu. Šis leidimas galiojo iki 2024-01-16.

6.2. Pareiškėja 2023-09-29 pateikė prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi Įstatymo 53 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu.

6.3. 2023-11-13 (Migris) sprendimu Nr. 23S203141 pareiškėjos prašymas pakeisti leidimą nuolat gyventi buvo nutrauktas tuo pagrindu, kad yra priimtas Migracijos departamento 2023-11-10 sprendimas Nr. 23S202191, kuriuo pareiškėjai išduotas leidimas nuolat gyventi Nr. LT7455687 panaikintas, motyvuojant tuo, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

6.4. Migracijos departamentas 2023-11-10 priėmė sprendimą Nr. 23S202191 panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą nuolat gyventi Įstatymo 54 str. 1 d. 2 p. nustatytu pagrindu.

6.10. Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į Regionų administracinis teismo sprendimą ir siekiant išsiaiškinti tikrąją pareiškėjos poziciją dėl Rusijos Federacijos karo veiksmų Ukrainoje ir bendrą požiūrį į dabartinę geopolitinę situaciją bei nustatyti visas reikšmingas aplinkybes klausimui spręsti ir įvertinti individualią pareiškėjos situaciją, 2025-03-12 atliko pakartotinę pareiškėjos apklausą. Apklausiama pareiškėja nurodžiusi, kad labai norėtų nuvykti į Baltarusiją, kurioje nebuvo nuo 2023 m., kad keliauti negali, nes traukiniai nebevažiuoja, autobusu labai ilga kelionė, o ir neturi galiojančio leidimo gyventi. Paklausta, kaip vertina žmogaus teises Baltarusijoje, atsakė, kad įstatymai aukščiau už žodžio laisvę, laisvė – anarchija, kad Lietuvoje nėra žodžio laisvės, nes dėl jos išsakytos nuomonės apie Rusijos pradėtą karą ir Krymo aneksiją, prieš ją šiuo metu Lietuva vykdo represijas; teigusi, kad žmogaus teisės pažeidžiamos JAV ir Lietuvoje, o ne Baltarusijoje. Pareiškėja bandė išvesti paraleles, kad Antrasis pasaulinis karas prasidėjo fašistams užpuolus Europą, todėl ir Rusija turėjo pirma užpulti Ukrainą (ten kovojama su fašizmu). Pareiškėja neišsakė neigiamos nuomonės ir nepasmerkė Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą (palaiko Rusijos Federacijos karinius veiksmus Ukrainoje). Taip pat atsakiusi, kad legitimiai, pagal tarptautinę teisę Krymas priklauso Ukrainai, tačiau viską parodys laikas, taip pat išsakė nuomonę, kad apskritai karas yra blogai, tačiau apie konkretų Rusijos Federacijos pradėtą karą kalbėti nenorėjo ir į klausimus atsakinėjo retoriniais klausimais (jų perklausdama paties Migracijos departamento darbuotojo) ir vengdama tiesių atsakymų į užduodamus klausimus. Apklausos metu pareiškėja neišreiškė Ukrainos palaikymo, kalbėjo abstrakčiais sakiniais, sąmoningai vengė konkrečiai ir aiškiai atsakyti į užduodamus konkrečius klausimus, nuo tiesaus atsakymo išsisukinėjo, nepateikė aiškios ir vienareikšmės pozicijos bei nesmerkė neteisėtų Rusijos Federacijos veiksmų okupuotose Ukrainos teritorijose.

6.11. Migracijos departamentas 2025-03-12 atliko pareiškėjos sutuoktinio apklausą, kurios metu pareiškėjos sutuoktinis nurodė, kad žmonos pažiūros jam yra žinomos, tačiau vengdamas konfliktų šeimoje, jis apie politiką su ja nekalba. Esą sutuoktinė anksčiau buvo labiau kategoriška, bet jos pusbrolis pulkininkas leitenantas, kariavęs Ukrainos kariuomenėje, bando pakeisti jos nuomonę. Žmonos nuomonę gerbia, nurodė, kad po atliktos operacijos sutuoktinė yra pasikeitusi, todėl stengiasi su ja bendrauti ramiai, o temų, dėl kurių gali kilti konfliktai, neliečia.

6.12. Migracijos departamentui buvo pateikti medicininiai dokumentai. Asmenį gydantis gydytojas nurodė, kad po gydymo 2016 m., pacientė gyveno visavertį gyvenimą, o būklė pablogėjo tik 2023 metų lapkritį, kai dėl baimės netekti leidimo gyventi Lietuvoje, asmuo patyrė įtampą ir nerimą.

6.13. VSD Migracijos departamentui adresuotame 2023 m. balandžio 12 d. rašte „Dėl klausimyno vertinimo” Nr. 18-3956 (toliau – ir VSD Raštas) nurodoma, kad, jei užsienietis teigiamai atsako į klausimyno 10 klausimą ir (arba) atsakydamas į 11 klausimą tvirtina, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, jis taip išreiškia paramą Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, kad užsienietis remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, o taip pat, kad asmuo yra lojalus Rusijos režimui ir gali būti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus. Galimybės gyventi Lietuvos Respublikoje suteikimas asmenims, akivaizdžiai prijaučiantiems režimui, yra nesuderinamas su Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo tikslais, kadangi tokiu būdu būtų sukuriama palanki terpė Rusijos Federacijos režimą palaikantiems asmenims, o tokio režimo agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, tarp jų ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui. Atsižvelgęs į išdėstytą informaciją ir šiandieninę geopolitinę situaciją VSD Rašte vertina, kad užsieniečių, pritariančių Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai, gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

6.14. VSD Migracijos departamentui adresuotame 2024-07-29 VSD rašte Nr. 18-6977 nurodoma, kad atliktas pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimas. Pareiškėja, pildydama Migracijos departamento klausimyną, nurodė, kad pritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainoje ir Krymas priklauso Rusijos Federacijai. Pareiškėja paaiškinime, rašytame 2023-09-28, nurodė, kad Rusija Ukrainoje kariauja su fašizmu, o Krymas priklauso Rusijai dėl surengto referendumo, kurio norėjo gyventojai. VSD vertinimu, užsienietė, nurodydama Klausimyne, kad pritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainoje, o Krymas priklauso Rusijos Federacijai, taip pat paaiškinime teigdama, kad Rusija Ukrainoje kariauja su fašizmu ir Krymas priklauso Rusijai, taip išreiškia paramą Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, kad asmuo remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, bei yra lojalus Rusijos režimui ir gali būti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus. VSD turimais duomenimis, pareiškėja periodiškai, keletą kartų per metus vyksta į Baltarusiją, o tai gali kelti papildomas rizikas ir galimai sudaro palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnyboms užmegzti kontaktus. VSD vertinimu, pareiškėjai išdavus leidimą gyventi Lietuvoje, ji gali būti išnaudota Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui. Atsižvelgdamas į visą anksčiau išdėstytą informaciją ir pažiūras, šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD vertina, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

6.15. Įvertinęs VSD rašte pateiktą išsamią informaciją dėl pareiškėjos, Migracijos departamente atliktą pareiškėjos apklausą, atsakovas padarė išvadą, pareiškėja nepateikė aiškios ir vienareikšmės pozicijos neteisėtai okupuotos suverenios Ukrainos valstybės teritorijos dalies – Krymo pusiasalio aneksijos klausimu bei pritarė Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje, tokiu būdu išreikšdama palaikymą Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai, todėl tokio asmens (pareiškėjos) buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Esant tokiai situacijai, ginčijamais Sprendimu1 ir Sprendimu2, vadovaujantis Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame numatyta, jog leidimas nuolat gyventi panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, bei atsižvelgus į tai, kad pagal VSD pateiktą išvadą pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, Migracijos departamentas pareiškėjai nepakeitė leidimo nuolat gyventi ir išduotas leidimas nuolat gyventi buvo panaikintas.

7. Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Įstatymas, nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką.

Skundžiamais sprendimais panaikintas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjai išduotas Įstatymo 53 straipsnio 1 dalie 8 punkte numatytu pagrindu, t. y. kaip trečiosios šalies pilietei, Lietuvos Respublikoje įgijusiai ilgalaikio gyventojo statusą, todėl Įstatymo nuostatos, susijusios su tokio jos statuso (ilgalaikio gyventojo statuso) panaikinimu, turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į atitinkamas 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyvos 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso (toliau – ir Direktyva 2003/109/EB), su kuria yra suderintos Įstatymo nuostatos (Įstatymo 1 str. 2 d., jo priedo 7 p.), nuostatas.

Europos Sąjungos teisingumo teismo (toliau – ir ESTT) jurisprudencijoje dėl Direktyvos 2003/109/EB nurodoma, kad pagrindinis šios direktyvos tikslas – trečiųjų valstybių piliečių, kurie ilgam apsigyveno valstybėse narėse, integracija. Tuo tikslu, kaip nurodyta minėtos direktyvos 16 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos teisės aktų leidėjas manė, kad ilgalaikiams gyventojams turi būti taikoma sustiprinta apsauga nuo išsiuntimo (2017 m. gruodžio 7 d. Sprendimo Wilber López Pastuzano / Delegación del Gobierno en Navarra, byloje Nr. C-636/16, 23 ir 24 punktai ir juose nurodyta jurisprudencija).

Direktyvos 2003/109/EB 9 straipsnio, reglamentuojančio statuso panaikinimą arba praradimą, 1 dalis nustato, kad ilgalaikiai gyventojai praranda teisę į ilgalaikio gyventojo statusą tais atvejais, kai: a) paaiškėja, kad ilgalaikio gyventojo statusas įgytas apgaulės būdu; b) nutarta taikyti išsiuntimo priemonę pagal 12 straipsnį; c) praleista ilgiau nei 12 mėnesių iš eilės išvykus iš Bendrijos teritorijos. Direktyvos 2003/109/EB 12 straipsnio, reglamentuojančio apsaugą nuo išsiutimo, 1 dalis nustato, kad valstybės narės gali priimti sprendimą išsiųsti ilgalaikį gyventoją tiktai tuo atveju, jei jis ar ji kelia realią ir pakankamai rimtą grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, o 3 dalis – kad prieš priimdamos sprendimą išsiųsti ilgametį gyventoją, valstybės narės turi atsižvelgti į šiuos veiksnius: a) gyvenimo jų teritorijoje trukmę; b) suinteresuoto asmens amžių; c) to pasekmes suinteresuotam asmeniui ir jo šeimos nariams; d) ryšius su gyvenamąja šalimi arba ryšių su kilmės šalimi nebuvimą.

Direktyvos 2003/109/EB 8 konstatuojamojoje dalyje nurodoma, kad ilgalaikio gyventojo statusą norintys gauti ir išlaikyti trečiosios šalies piliečiai neturėtų kelti grėsmės viešajai tvarkai arba visuomenės saugumui. Viešosios tvarkos sąvoka gali apimti teistumą už rimto nusikaltimo įvykdymą. Sąvokos „visuomenės saugumas“ apibrėžtis Direktyvoje 2003/109/EB nėra pateikiama.

Dėl visuomenės saugumo ESTT yra nusprendęs, kad jis apima ir valstybės narės vidaus, ir išorės saugumą (žr., be kita ko, 1999 m. spalio 26 d. sprendimo Sirdar, C 273/97, Rink. p. I 7403, 17 punktą; 2000 m. sausio 11 d. sprendimo Kreil, C 285/98, Rink. p. I 69, 17 punktą; 2000 m. liepos 13 d. sprendimo Albore, C 423/98, Rink. p. I 5965, 18 punktą ir 2003 m. kovo 11 d. sprendimo Dory, C 186/01, Rink. p. I 2479, 32 punktą). ESTT taip pat yra nusprendęs, kad grėsmė institucijų ir esminių viešųjų tarnybų veikimui bei gyventojų išlikimui, taip pat didelio neigiamo poveikio išoriniams santykiams ar taikiam tautų sugyvenimui rizika arba grėsmė kariuomenės interesams gali paveikti visuomenės saugumą (žr., be kita ko, 1984 m. liepos 10 d. sprendimo Campus Oil ir kt., 72/83, Rink. p. 2727, 34 ir 35 punktus; 1995 m. spalio 17 d. sprendimo Werner, C 70/94, Rink. p. I 3189, 27 punktą; minėto sprendimo Albore 22 punktą ir 2001 m. spalio 25 d. sprendimo Komisija prieš Graikiją, C 398/98, Rink. p. I 7915, 29 punktą).

Pagal Įstatymo nuostatas, leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, išduotas Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytu pagrindu, t. y. kaip trečiosios šalies piliečiui, Lietuvos Respublikoje įgijusiam ilgalaikio gyventojo statusą, panaikinamas, jeigu: leidimas gautas apgaulės būdu (Įstatymo 54 str. 1 d. 1 p.); jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui (Įstatymo 54 str. 1 d. 2 p.); jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai (Įstatymo 54 str. 1 d. 21 p.); užsienietis gyvena ne Europos Sąjungos valstybėje narėje ilgiau negu 12 mėnesių iš eilės (Įstatymo 54 str. 1 d. 3 p.); užsienietis kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje gyvena ilgiau negu 6 metus arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įgyja ilgalaikio gyventojo statusą (Įstatymo 54 str. 1 d. 4 p.).

Pagrindas, numatytas Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte, turi būti aiškinamas atsižvelgiant į minėtas Direktyvos 2003/109/EB nuostatas bei aiškinimą ESTT praktikoje, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, suponuoja pareigą institucijai, sprendžiančiai dėl leidimo nuolat gyventi ilgalaikio gyventojo statusą įgijusiam užsieniečiui (Įstatymo 53 str. 1 d. 8 p.) panaikinimo pagrindu, numatytu Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nustatyti, kad: 1) jis ar ji kelia realią ir pakankamai rimtą grėsmę valstybės saugumui. Šiuo aspektu pažymėtina, kad apibrėžtis „reali ir pakankamai rimta grėsmė valstybės saugumui“, skirtingai nuo „grėsmės valstybės saugumui“, t. y. mažiau apibrėžto tiek pagal lygį, tiek pagal pasekmes situacijos / konteksto apibūdinimu, susijusi su situacijos, kurioje konkretus veiksmas arba įvykis kelia tiesioginę ir rimtą grėsmę valstybės saugumui, apibūdinimu; 2) ar tokie veiksniai, kaip užsieniečio gyvenimo šalies teritorijoje trukmė, jo amžius, pasekmės jam ir jo šeimos nariams, ryšiai su Lietuvos Respublika ir ryšių su kilmės šalimi buvimas / nebuvimas, nedaro sprendimo, kuris yra pagrindas priimti sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiųsti jį iš šalies (Įstatymo 125 str. 1 d. 1 p., 126 str. 1 d. 3 p.), neproporcingu konkrečioje situacijoje.

Pagal šio Įstatymo 4 straipsnio 4 dalį užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD.

Įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad VSD, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.

Taip pat minėto Įstatymo 54 straipsnyje nustatyti leidimo nuolat gyventi panaikinimo pagrindai. Leidimas nuolat gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui (1 dalies 2 punktas).

Leidimo nuolat gyventi panaikinimo tvarką detalizuoja Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-445 (toliau – ir Aprašas). Paaiškėjus bent vienam iš Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 punkte ar 3 dalyje arba Lietuvos Respublikos asmenų perkėlimo į Lietuvos Respubliką įstatymo (toliau – Asmenų perkėlimo įstatymas) 6 straipsnio 3 dalyje, arba 2020 m. sausio 24 d. Briuselyje ir Londone pasirašyto Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos Bendrijos (toliau – Susitarimas) 15 straipsnio 3 dalyje nustatytų leidimo nuolat gyventi panaikinimo pagrindų ir esant tai patvirtinančių duomenų ir (ar) dokumentų, Migracijos departamentas išnagrinėja dokumentus dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 punktuose ar 3 dalyje arba Asmenų perkėlimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nurodyto pagrindo paaiškėjimo Migracijos departamente dienos priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą nuolat gyventi arba sprendimą nepanaikinti leidimo nuolat gyventi (Aprašo 104 p.).

Pagal Aprašo 105 punktą Įstatymo 4 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytais atvejais Migracijos departamentas, gavęs VSD informaciją apie užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui, Policijos departamento arba Valstybės sienos apsaugos tarnybos informaciją apie užsieniečio keliamą grėsmę viešajai tvarkai, išnagrinėja dokumentus dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo Įstatymo 4 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytos VSD, Policijos departamento arba Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacijos gavimo Migracijos departamente dienos priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą nuolat gyventi.

Aprašo 74.6. punkte nurodyta, kad užsienietis teikdamas prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo, be kita ko, užpildyti Migracijos departamento parengtą klausimyną, jeigu užsienietis (vyresnis nei 18 metų) atitinka Valstybės saugumo departamento patvirtintame sąraše nustatytą kategoriją (-as).

8. Baltarusijos autokratinio režimo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, kurios 16 punkte konstatuojama: „Autoritarinio Baltarusijos Respublikos politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti Rusijos Federacijos įtaka Baltarusijos Respublikai, politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką.“

9. Dėl Rusijos keliamos grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui Nacionalinio saugumo strategijos 14 punkte teigiama: „Didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iš augančio Rusijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonę, bet ir pažeisdama tarptautinę teisę, Rusijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui“. Lietuvos Respublikos Seimas 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos agresijos prieš Ukrainą“ pasmerkė Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos karinę agresiją prieš Ukrainą ir siekį nuversti teisėtai išrinktą Ukrainos valdžią, išreiškė tvirtą paramą Ukrainos suverenitetui, nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir tarptautiniu mastu pripažintų jos sienų neliečiamybei, taip pat pakvietė sustiprinti Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių visuomenių atsparumą priešiškų šalių vykdomoms hibridinėms ir jų specialiųjų tarnybų keliamoms grėsmėms.

10. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją (pareiškimo Nr. 1365/07)).

Administracinių teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018).

LVAT praktikoje ne kartą konstatuota, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023; 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010).

11. Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą1 ir Sprendimą2, įvertino pareiškėjos gyvenimo Lietuvoje aplinkybes (pareiškėja gyvenamąją vietą Lietuvoje (Vilniuje) deklaruoja nuo 2013 m., pirmasis leidimas nuolat gyventi buvo išduotas dar 2019 m., vėliau leidimas nuolat gyventi buvo keičiamas); jos šeiminius ryšius (byloje nustatyta, kad pareiškėjos sutuoktinis yra Lietuvos Respublikos pilietis; pareiškėjos pilnametis sūnus yra Baltarusijos Respublikos pilietis, kuris nuo 2013-06-20 iki 2016-10-10 turėjo leidimą laikinai gyventis); ekonominius ryšius (nustatyta, kad pareiškėja nuo 1993-01-16 iki 2013-01-31 gyveno ir dirbo Baltarusijos Respublikoje ir jai buvo mokamos draudžiamosios pajamos, o nuo 2013-08-01 iki 2023-01-13 buvo įdarbinta Lietuvos Respublikoje ir jai buvo mokamos draudžiamosios pajamos,), nustatyta, kad turėdama leidimą nuolat gyventi, pareiškėja iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką ir atgal vyko: išvyko 2019-05-07, atvyko 2019-05-12, išvyko 2019-06-14, atvyko 2019-06-20, išvyko 2019-09-27, atvyko 2019-09-29, išvyko 2020-01-03, atvyko 2020-01-04, išvyko 2020-02-14, atvyko 2020-02-17, išvyko 2021-08-02, atvyko 2021-08-04, išvyko 2021-11-11, atvyko 2021-11-23, išvyko 2022-04-29, atvyko 2022-05-01, išvyko 2022-08-26, atvyko 2022-08-28, išvyko 2022-09-17, atvyko 2022-09-18, išvyko 2023-06-02, atvyko 2023-06-04, išvyko 2023-06-19, atvyko 2023-06-30, taip pat įvertinti ir pareiškėjos užpildyto klausimyno bei apklausos duomenys. Migracijos departamentas šioje situacijoje sprendė, kad įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, šiandieninę geopolitinę situaciją ir VSD atliktą vertinimą, laikytina, kad yra surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog asmens asmeninis interesas gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas, todėl leidimo nuolat panaikinimas ir atsisakymas pakeisti leidimą laikytina proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą bei siekiant užkardyti galinčias kilti grėsmes.

12. Valstybės saugumas yra visuomenei svarbi ir esminę reikšmę turinti vertybė. Apie tai, kad nacionalinio saugumo užtikrinimas yra aukščiausias bet kurios valstybės vidaus ir užsienio politikos tikslas, kad valstybės sugebėjimas išsaugoti nepriklausomą identitetą prieš valstybes, kurios laikomos priešiškomis yra pagrindinis nacionalinio saugumo tikslas ir pagrindinė vertybė, akcentuojama LVAT praktikoje (žr., pvz., 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-846-756/2020).

13. Sprendžiant dėl pareiškėjos keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui, vertintina ir tai, kad 2023-11-03 apklausos metu pareiškėja paprašyta pakomentuoti savo atsakymus į klausimyno 10 ir 11 klausimus, pareiškėja nurodė, kad Krymas anksčiau priklausė Rusijai, todėl ir dabar teisėtai priklauso Rusijai, o Rusijos kariuomenė Krymą saugo, be to, pareiškėja mananti, kad Lietuvos žmonės po kelių metų irgi galvos taip, kaip ji. Apklausiama pareiškėja bandė išvesti paraleles su situacija Kosove, kaltino JAV organizavus referendumą Kosove, galvojanti, kad tokia situacija, kai kariuomenė užima kitos valstybės teritoriją, žmonijos istorijoje yra įprasta, o šiuolaikiniam žmogui apskritai yra būdingi pirmykščio žmogaus instinktai. Pareiškėja mananti, kad JAV taip pat nesilaiko teisės, o Lietuvoje gyvenantys žmonės daug ko nežino; jai yra žinoma, kad Kaliningradas Rusijai, o Klaipėda Lietuvai atiteko pagal tą pačią sutartį. Jeigu Rusija turės Vokietijai atiduoti Kaliningradą, tai Lietuva Vokietijai turės atiduoti Klaipėdą.

Pažymėtina, kad pirmą kartą pildydama klausimyną ir parteikdama pareiškimą (2023-09-28) pareiškėja vienareikšmiškai palaikė Rusijos režimo pradėtą karą ir vertino jį kaip kovą su fašizmu. Sistemiškai įvertinus jos teiktus paaiškinimus apklausų metu darytina išvada, kad ji iš esmės atkartoja visuotinai žinomą Rusijos režimo propagandinį naratyvą – esą Rusija Ukrainoje karą turėjo pradėti preventyviai atakuodama ir kovodama su „fašizmu“. Taigi pareiškėja žinodama, kad jos Migracijos departamentui teikiami paaiškinimai turės įtakos jos nuolatinio gyventojo statusui ir tolimesniems ryšiams su Lietuvos Respublika savo klausimyne nurodyto palaikymo Rusijos Federacijos kariniams veiksmams savo rašytiniais paaiškinimais ir paaiškinimais apklausų metu nepaneigė, minėtus Rusijos Federacijos veiksmus toliau pateisino, žmogaus teisių apsaugos kontekste palaikė Baltarusijos režimą.

Taigi, teismo vertinimu, tokios apklausos metu pareiškėjos išsakytos nuostatos akivaizdžiai parodo, jog pareiškėja remia Rusijos Federacijos vykdomą agresiją prieš kaimynines valstybes, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui ir ji yra lojali Rusijos režimui, todėl, gyvendama Lietuvos Respublikoje, ji gali būti išnaudota Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, todėl šiuo atveju neabejotinai yra pagrindas daryti išvadą, kad ji kelia didelę grėsmę regiono valstybių, tarp jų ir Lietuvos nacionaliniam saugumui. Tai patvirtina 2024-07-29 Valstybės saugumo departamento išvadą, kad pareiškėja kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Dar kartą pakartota pareiškėjos anksčiau išsakyta pozicija parodo, kad pareiškėja domisi įvykiais, seka naujienas ir nors byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėja aktyviai reiškia savo nuomonę ar ją kursto, tačiau tai nereiškia, kad pareiškėja nekelia grėsmės valstybės saugumui. Byloje nėra duomenų, paneigiančių pareiškėjos keliamos grėsmės realumą.

20. LVAT 2024 m. gegužės 22 d. sprendime įvertino su pareiškėja susijusią situaciją ir pasisakė, kad anksčiau priimtuose sprendimuose Migracijos departamentas neatsižvelgė ir nenagrinėjo pareiškėjos pateiktų medicininių dokumentų, iš kurių matyti, kad jai reikalinga kitų asmenų pagalba, atkreipė dėmesį, kad byloje taip pat yra VšĮ Karoliniškių poliklinikos 2024 m. vasario 2 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymas, kuriame nurodyta, jog pareiškėja kreipėsi su prašymu nustatyti specialius poreikius, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog pacientė ne Lietuvos pilietė, nukreipti į NDNT specialių poreikių nustatymui negalima. (minėto sprendimo 45, 46 punktas).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėjai 2018-11-13 atlikta galvos smegenų operacija, neurochirurgo konsultuota 2019-01-31, Išvada: pacientės būklė pagerėjusi - atsistačiusi eisena, kalba, dizartrija nežymi, ryja gerai, vaikšto, apsitarnauja, aktyvi. Pareiškėjai neįgaliojo pažymėjimas išduotas 2023-03-16 ir galioja iki 2025-02-21. 2024-02-02 ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, kad pareiškėja kreipėsi su prašymu nustatyti jai spec. poreikius, minėtame aprašyme nurodyta, kad pareiškėjai sustabdytas leidimas gyventi Lietuvoje, todėl nukreipti spec. poreikių nustatymui negalima, jos savijauta patenkinama. Iš Sprendimo 1 ir Sprendimo 2 turinio matyti, kad atsakovas sveikatos būklės aspektu iš esmės pasisakė tiek, kad pareiškėja iki 2023 m. dirbo, lankėsi Baltarusijoje, o sveikatos būklė pradėjo blogėti tik 2023 m. lapkričio mėnesį, kai buvo prasidėjęs procesas dėl leidimo pakeitimo ir apklausos, susijusios su pozicijos apie Rusijos karinę agresiją vertinimu.

Pareiškėja prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.