- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-18
- Bylos Nr.
- e2-451-889/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07964-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Milda Valiulytė
- Ieškovas
- A. A. T., A. V., A. A.
- Atsakovas
- G. U.
dalyvaujant ieškovams A. A. T., A. V. (A.), ieškovų atstovams advokatui G. Ž., advokato padėjėjai S. Š.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. A. ir A. A. T. ieškinį atsakovei G. U. dėl skolos priteisimo ir įskaitymo sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 480 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2018-02-10 ieškovai ir atsakovė sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Sutarties pagrindu nuo 2018-03-01 ieškovams buvo perduotos laikinai naudotis 58,30 kv. m bendro ploto gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Nuomos sutartimi ieškovai įsipareigojo sumokėti dviejų mėnesių nuomos dydžio avansą — 960 Eur, kurį atsakovė turėjo grąžinti pasibaigus sutarčiai ir pilnai atsiskaičius, jei nepadaryta žala nuomojamom patalpom ar turtui. Teigia, kad išnuomotos patalpos buvo su trūkumais (kenkėjai), atsakovė sąmoningai nepateikinėjo sąskaitų, pagrindžiančių komunalinių ir kitų paslaugų sumas. Galiausiai, abi sutarties šalys gražiuoju susitarė nutraukti nuomos sutartį nuo 2018-07-01, nesilaikant Sutarties 3.2.8 ir 4.1 punktuose numatytų sąlygų. Ieškovai išsikėlė iš patalpų paaiškinę, kad atsakovė neinformavo apie esminį patalpų trūkumą — kenkėjus (skruzdes). Atsakovė sutarties nutraukimo metu minėtus trūkumus pripažino, jokių pretenzijų nekėlė. Taip pat ieškovai nurodė, kad sutinka, jog sumokėto avanso dalis - 480 Eur būtų užskaityta kaip nuomos mokestis už paskutinį mėnesį. Iš likusios 480 Eur dalies sutiko leisti atskaityti komunalinių mokesčių dydį, su sąlyga, kad jis bus pagrįstas rašytiniais įrodymais. 2018-07-01 atsakovė raštu patvirtino, kad butas tvarkingas, raktus gavo, patalpos grąžintos. 2018-07-17 atsakovė el. paštu pareikalavo ieškovus apmokėti patirtus nuostolius — „Viena sąskaita“ 237,62 Eur, KRATC -15,88 Eur, Balticum TV 16 Eur, sąskaitą už skruzdžių naikinimą — 70 Eur, grąžinti sumokėtą kompensaciją už skruzdžių sugadintus maisto produktus — 300 Eur, viso 639,50 Eur. Prie elektroninio laiško pridėjo tik UAB „Klaipėdos regiono atliekų centro“ sąskaitą. Iš minėto laiško ieškovai suprato, kad atsakovė ne tik neketina grąžinti dalies sumokėto avanso, bet reikalauja papildomai sumokėti 639,50 Eur. 2018-07-23 ieškovai išsiuntė pretenziją dėl informacijos suteikimo, kurioje išvardijo visas sistemoje „Viena sąskaita“ pastebėtas klaidas, sąskaitų trūkumus ir paprašė išsamiai paaiškinti kas sudaro 237,62 Eur sumą. Nesutiko patenkinti kitų reikalavimų. Atsakovei aplaidžiai vykdant komunalinių paslaugų apskaitą, ieškovai neturėjo galimybių įvertinti kokia dalimi yra ir buvo pagrįstos prašomos sumokėti komunalinių išlaidų sumos. Teigia, kad atsakovė ėmėsi veiksmų naikinant kenkėjus ir sumokėjo ieškovams kompensaciją dėl sugadintų maisto produktų. Vos ieškovai nutraukė nuomos santykius, atsakovė ėmė reikalauti atlyginti kenkėjų naikinimo išlaidas ir grąžinti geranoriškai sumokėtą kompensaciją. 2018-05-21 UAB „Dezinfa“ atsakovės užsakymu patalpose atliko skruzdžių naikinimo veiksmus. Pažymi, kad 2018-06-01 atsakovė sutiko sumokėti ieškovams 300 Eur kompensaciją už skruzdžių sugadintus maisto produktus. Ieškovai tvirtina, kad patys sutiko 480 Eur avanso dydį panaudoti nuomos mokesčiui už paskutinį mėnesį užskaityti, todėl iš sumokėto 960 Eur avanso reikalauja priteisti iš atsakovės tik 480 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovų solidariai atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad turi verslo liudijimą, leidžiantį jai nuomoti gyvenamąsias patalpas. Ieškovai atsakovei dėl patalpų jokių pretenzijų neturėjo ir tik 2018 metų gegužės viduryje atsakovai pradėjo reikšti pretenzijas, kad bute yra skruzdžių, jos sugadino maisto produktus, ieškovai negali bute miegoti, reikia pinigų nakvynei ir maistui. Atsakovė davė ieškovams 300 Eur nakvynei bei maistui, iškvietė UAB „Dezinfa“ į ieškovų nuomojamą butą, kad išnaikintų skruzdėles. Teigia, kad ieškovai gyveno nešvariai ir netvarkingai, skruzdės atsirado dėl pačių ieškovų kaltės. Šalys susitarė nutraukti nuomos sutartį nuo 2018-07-01, tačiau liko skolingi atsakovei už komunalinius mokesčius 639,50 Eur. Nuomos laikotarpiu nuo 2018-03-01 iki 2018-07-01 skola už komunalines paslaugas sudaro 269,26 Eur: 91,23 Eur už elektros energiją, 60,21 Eur už šaltą vandenį, 2,89 Eur už karštą vandenį, 16 Eur už šiukšlių išvežimą, 32 Eur už televizijos „Balticum“ paslaugas, 64,15 Eur UAB „Danės būstas“, 2,78 Eur už naudojimąsi vienos sąskaitos paslauga. Atlikus įskaitymą iš depozito, ieškovai dar lieka skolingi 159,26 Eur (269,26 Eur komunaliniai mokesčiai + 70 Eur skruzdžių naikinimas + 300 Eur už neva sugadintus produktus ir nakvynę + 480 Eur nuoma už paskutinį mėnesį = 1 119,26 Eur – 960 Eur depozitas = 159,26 Eur). Teigia, kad nepasinaudojo nuomos sutarties 4.1 punktu – pasilikti pusę depozito sumos, kai sutartis nutraukiama raštu prieš 2 savaites įspėjus kitą pusę apie nuomos sutarties nutraukimą.
Šalies argumentai
Ieškovai pateikė ieškinio papildymą, prašo pripažinti atsakovės G. U. taikytą įskaitymą negaliojančiu dalyje dėl 480 Eur depozito mokesčio įskaitymo už komunalinius ir kitų paslaugų mokesčius, skruzdžių naikinimą, kompensacijos už maisto produktus ir nakvynę grąžinimo (pagal 2018-07-17 ir 2018-08-02 pranešimus). Nurodo, kad neginčija 480 Eur nuomos mokesčio įskaitymo į depozito mokestį (bendras mokestis buvo 960 Eur), ginčija jį likusioje dalyje 480 Eur, kurioje įskaitytos skruzdžių naikinimo, kompensacijos už maisto produktus, nakvynę ir komunalinių paslaugų dalyje. Iki 2018-07-17 atsakovė nebuvo pareiškusi jokių pretenzijų dėl skruzdžių atsiradimo bute ar jų naikinimo išlaidų grąžinimo. Atvirkščiai, ieškovai 2018 m. gegužės viduryje pareiškė pretenzijas atsakovei, kad bute yra skruzdžių, nurodė galimus kaltininkus (gretimo buto savininkus remontavusius terasą) ir prašė panaikinti kenkėjus ir kompensuoti su tuo susijusias išlaidas. Tuo metu atsakovė turėjo vykdyti savo sutartinę prievolę užtikrinti ieškovams tinkamą nuomojamo būsto kokybę (be kenkėjų) ir kompensuoti jiems išlaidas, kurias šie patyrė dėl kenkėjų sugadintų maisto produktų ir negalėjimo laikinai naudotis nuomojamu būstu. Atsakovė sumokėjo už UAB „Dezinfa“ suteiktas paslaugas skruzdžių naikinimo paslaugas, šalys geruoju sutarė dėl kompensacijos dydžio ir ieškovai patvirtino raštu tokią kompensaciją gavę. Ieškovų nuomone, tokia aplinkybė įrodo, kad santykyje dėl skruzdžių atsiradimo ir naikinimo jie buvo kreditoriai, o atsakovė skolininkė. Žalos atlyginimo klausimą šalys išsprendė gražiuoju ir atsakovės prievolė ieškovams pasibaigė. Jeigu atsakovė pakeitė nuomonę ar manė sumokėjusi lėšas apgaule, ji turėjo pareikšti ieškovams tokį reikalavimą, įrodinėti jų kaltę dėl kenkėjų atsiradimo, reikalauti per konkretų terminą išspręsti šį klausimą ir tik tada taikyti jam įskaitymą. Teigia, kad lieka neaišku, dėl kokių priežasčių skruzdės pateko į nuomojamą būstą ir kas yra kaltas jų atsiradimo. Kas iš esmės kelia abejonių ir dėl to, ar tikrai buvo įskaitytos ieškovams tenkančios mokėti sumos. Ieškovai ir atsakovė nutraukė sutartį 2018-07-01. Komunalinių paslaugų tiekėjai dar nebuvo gavę rodiklių duomenų už 2018 m. birželio mėnesį. Atitinkamai ieškovai sąskaitas pagrindžiančias visas mokėtinas sumas galėjo gauti ir po liepos 20 dienos. Ši aplinkybė logiškai išplaukia ir iš 2018-07-01 atsakovės pastabos, kad depozitas bus grąžintas sumokėjus mokesčius. Nepaisant visų išdėstytų aplinkybių, atsakovė pirmąkart įskaitymą mokesčių dalyje pritaikė 2018-07-17, nesuėjus šalių sutartyje sutartam mokėjimo terminui. Teigia, kad 2018-08-02 įskaitymas buvo negaliojantis, nes reikalavimai nebuvo tinkamai apibrėžti, t. y. atsakovė nebuvo reikalavimų pagrindusi rašytiniais įrodymais.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame prašo ieškinį ir ieškinio papildymą atmesti, priteisti iš ieškovų solidariai atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad susidarius nuomos mokesčio skolai, turėjo teisę įskaityti jų 244,23 Eur dydžio skolą į depozitą. Ieškovai turėjo teisę reikalauti grąžinti depozitą, o atsakovė – apmokėti už nuomą, komunalinius mokesčius ir grąžinti nepagrįstai ir be teisinio pagrindo įgytus 300 Eur, nes dėl šių nuostolių atsiradimo yra jų pačių kaltė ir jie nepagrįstai ir nesąžiningai atsakovės sąskaita praturtėjo šia 300 Eur dydžio suma. Ieškovai nepagrindė jokiais įrodymais, kad būtų patyrę 300 Eur dydžio žalą dėl namuose atsiradusių skruzdžių.
Teismo posėdyje ieškovai ir jų atstovai ieškinį palaikė, prašė ieškinį tenkinti. Atsakovė ir jos atstovė ieškinį prašė atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
nustatyta, kad 2018-02-10 tarp šalių buvo sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, pagal kurią atsakovė perdavė ieškovams laikinai valdyti ir naudoti gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), o ieškovai įsipareigojo mokėti nuomos mokestį (t. 1, b. l. 16-18). Sutarties pagrindu nuo 2018-03-02 ieškovams buvo perduotos laikinai naudotis 58,30 kv. m bendro ploto gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 179). Pagal sutartį ieškovai įsipareigojo sumokėti dviejų mėnesių nuomos dydžio depozitą — 960 Eur, kurį atsakovė turėjo grąžinti pasibaigus sutarčiai ir pilnai atsiskaičius, jei nepadaryta žala nuomojamom patalpom ar turtui. 2018-05-21 į minėtą buvo atvykę UAB „Dezinfa“ darbuotojai naikinti skruzdžių, paslaugos kaina – 70 Eur (t. 1, b. l. 19). Šalys susitarė nutraukti nuomos sutartį bendru sutarimu. 2018-06-01 atsakovė pasirašė, kad butas tvarkingas, raktus gavo, depozitą grąžins, kai apmokės sąskaitas (t. 1, b. l. 20), tačiau šalys nurodo, kad nuomos sutartis buvo nutraukta 2019-07-01. 2019-01-23 ieškovė pervedė atsakovės sutuoktiniui A. U. 244,43 Eur sumą už komunalines sąskaitas (t. 1, b. l. 200). Minėtą sumą A. U. 2019-02-21 pervedė atgal ieškovei (t. 2, b. l. 58). Iš byloje pateiktų paskaičiavimų matyti, kad laikotarpiu nuo 2018 m. kovo mėnesio iki 2018 m. birželio mėnesio, t. y. tuo metu, kai ieškovai gyveno nuomojamame bute, buvo susidarę 461,47 Eur dydžio mokesčiai už komunalines paslaugas, kuriuos pagal nuomos sutartį atsakovai buvo įsipareigoję apmokėti. Ieškovai apmokėjo 217,24 Eur, likusi neapmokėta suma sudaro 244,23 Eur (t. 1, b. l. 31-72). Atsakovė nurodė, kad atliko įskaitymą, t. y. iš ieškovų sumokėtos 960 Eur depozito sumos išskaitė sumą už nesumokėtus komunalinius mokesčius, 70 Eur už skruzdžių naikinimą, 300 Eur už atsakovės sumokėtus ieškovams už sugadintus produktus ir nakvynę, 480 Eur nuomą už paskutinį mėnesį.
Įskaitymas yra vienas Civilinio kodekso nuostatomis reglamentuojamų prievolės pasibaigimo pagrindų. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas yra suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pareikalavimo momentu. Įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes jam atlikti pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.130 straipsnio nuostatas, yra pažymėjęs, kad tam, jog būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Trans Group LT“ v. BUAB „Glikasta“, bylos Nr. 3K-3-301/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Belvedere prekyba“ v. UAB „Departus“, bylos Nr. 3K-3-116/2012).
Šalys nurodė, kad nuomos sutartį nutraukė 2018-07-01. Už laikotarpį nuo 2018 metų kovo mėnesio iki 2018 metų birželio mėnesio buvo paskaičiuoti tokio dydžio komunaliniai mokesčiai už butą, adresu (duomenys neskelbtini): UAB „Energijos skirstymo operatorius“ – 102,42 Eur, AB „Klaipėdos energija“ – 125,57 Eur, AB „Klaipėdos vanduo“ – 74,37 Eur, UAB „Danės būstas“ – 73,68 Eur, UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ – 15,87 Eur, UAB „Balticum“ – 64 Eur, UAB „Viena sąskaita“ – 5,56 Eur, iš viso 461,47 Eur (t. 1, b. l. 31-72). Ieškovai buvo įsipareigoję apmokėti komunalinius mokesčius, tačiau sumokėjo tik 217,24 Eur. Likusi 244,23 Eur suma už komunalinius mokesčius nebuvo sumokėta. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad atsakovė turėjo teisę išskaičiuoti 244,23 Eur sumą iš ieškovų sumokėto depozito.
Atsakovė 2018-07-17 pranešime nurodė, kad paskaičiavo 639,50 Eur skolą, kurią sudaro 237,62 Eur Viena sąskaita už paslaugas, 15,88 Eur KRATC, 16 Eur už Balticum TV paslaugas, 70 Eur sąskaita už skruzdžių naikinimą, 300 Eur grąžintina kompensacija (t. 1, b. l. 30). 2018-08-02 atsakovės atstovės pateiktame atsakyme nurodyta, kad skola už komunalines paslaugas sudaro 269,26 Eur, taip pat iš depozito išskaičiuoja 70 Eur sąskaitą už skruzdžių naikinimą, 300 Eur grąžintiną kompensaciją (t. 1, b. l. 77-78). Pažymėtina, kad šalys nuomos sutartyje nebuvo aptarusios klausimo, kam tenka išnaikinti bute atsiradusius parazitus ir ieškovams pranešus apie šią problemą, pati atsakovė apmokėjo 70 Eur sąskaitą už skruzdžių naikinimą. Ieškovai ir liudytojas V. V. patvirtino, kad bute atsirado skruzdžių. Byloje apklausti liudytojais ieškovų nuomoto buto kaimynai J. P. ir A. V. patvirtino, kad pas juos butuose niekada nebuvo skruzdžių. Liudytojas A. V. nurodė, kad 2018-05-17 ryte rado sirupu aplaistytą savo lauko medinę terasą ir dėmės baigėsi ties kaimynų terasos durimis į ieškovų nuomotą butą. Ieškovė nurodė, kad nuomojamo buto nebūdavo terasoje su ieškovu nebūdavo, ir mano, kad skruzdės galėjo atsirasti dėl kaimynų terasos remonto. Byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, dėl kokios priežasties ieškovų nuomojame bute atsirado skruzdės –šalys ir jų atstovai rėmėsi prielaidomis (CPK 185 straipsnis). Byloje taip pat nėra duomenų, kad skruzdėlių bute atsirado dėl ieškovų kaltės (CPK 178 straipsnis). Atsakovė pripažino savo, kaip buto savininkės, prievolę apmokėti už parazitų bute sunaikinimą, spręsdama šią problemą ir apmokėdama už paslaugas. Dėl šios priežasties, pasibaigus nuomos sutarčiai, laikyti, kad ji turėjo galiojančią ir vykdytiną reikalavimo teisę į nuomininkus dėl šios 70 Eur sumos apmokėjimo ir ją įskaityti iš depozito nebuvo teisinio pagrindo – jis atliktas nepagrįstai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis).
Atsakovė iš ieškovų sumokėto depozito užsiskaitė 300 Eur, kuriuos, kaip ji teigia, nepagrįstai sumokėjo ieškovams už neva sugadintus maisto produktus ir nakvynę. Laiko, kad ieškovai nepagrindė, kad patyrė žalą dėl sugadintų maisto produktų bei kad dėl skruzdžių negalėjo nakvoti nuomojamame bute, dėl to laiko, kad 300 Eur ieškovams duoti nepagrįstai.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita. Teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankišku prievolės atsiradimo pagrindu, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. G. L.ir kt., bylos Nr. 3K-3-369/2014; 2014 m. sausio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje ŽŪB ,,Pėdžiai“ v. R. D. G., bylos Nr. 3K-3-136/2014; 2012 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „4 vėjai ir KO“ v. UAB „Swedbank lizingas“, bylos Nr. 3K-3-99/2012; kt.). Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytą turtą, teismas visų pirma turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kyla (jei kyla) prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto išreikalavimo taisykles, ginčo atveju turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 21 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-236-611/2016).
Šalys pripažįsta, kad 2018-06-01 atsakovė sutiko sumokėti ieškovams 300 Eur kompensaciją už skruzdžių sugadintus maisto produktus. Tuo metu tarp šalių ginčo nebuvo, tačiau šalims nutraukus nuomos sutartį, atsakovė pakeitė savo nuomonę, ir 300 Eur išskaičiavo iš ieškovų depozito, motyvuodama, kad ieškovai šią sumą gavo nepagrįstai. Pažymėtina, kad tokiu atveju, jeigu atsakovė laikė, kad ieškovams 300 Eur sumos sumokėjimą laiko nepagrįstu ieškovų praturtėjimu, tokią aplinkybę jį įrodinėti privalėjo teisme, civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka pareiškusi ieškinį, o ne savo iniciatyva išskaičiuoti šią sumą iš ieškovų depozito, nes tuo metu atsakovė neturėjo galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės į ieškovus dėl 300 Eur grąžinimo. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad atsakovė nepagrįstai išskaičiavo iš ieškovų depozito jos pačios sumokėtą ieškovams 300 Eur kompensaciją už sugadintus maisto produktus ir nakvynę viešbutyje (CK 6.131 straipsnio 1 dalis).
Atsakovė taip pat šalių susitarimu išskaičiavo iš ieškovų depozito 480 Eur nuomą už paskutinį mėnesį. Tai buvo padaryta šalių sutarimu, ginčo dėl to tarp šalių nėra.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, laikytina, kad iš ieškovų depozito išskaičiavusi sumas už nuomą už paskutinį mėnesį bei neapmokėtus komunalinius mokesčius atsakovė ieškovams turėjo grąžinti 235,77 Eur (960 Eur – 480 Eur – 244,23 Eur). Todėl ieškovų ieškinys tenkintinas iš dalies, pripažintinas negaliojančiu atsakovės taikytas įskaitymas dėl 235,77 Eur depozito mokesčio įskaitymo už komunalinius ir kitų paslaugų mokesčius, skruzdžių naikinimą, kompensacijos už maisto produktus ir nakvynę grąžinimo (pagal 2018-07-17 ir 2018-08-02 pranešimus) bei ieškovams iš atsakovės priteistina 235,77 Eur skola.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Todėl ieškovams iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Ieškovai prašo priteisti iš atsakovės jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė A. A. sumokėjo iš viso 100 Eur žyminį mokestį už ieškinį, 1 000 Eur už teisines paslaugas (t. 1, b. l. 11, 80; t. 2, b. l. 41).
Laikytina, kad ieškinys patenkintas 49 procentais, todėl ieškovams iš atsakovės priteistinas 50 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis, ).
Atsakovė patyrė 605 Eur išlaidų už advokato pagalbą (t. 1, b. l. 198).
Ieškinys yra tenkintas beveik 50 procentų, todėl abi šalys turi teisę į pusę savo patirtų pagristų išlaidų teisinei pagalbai atlyginimo (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Šalių priešpriešiniai reikalavimai dėl advokato pagalbos išlaidų atlyginimo yra vienarūšiai, atsižvelgiant į byloje pareikšto turtinio reikalavimo dydį, advokatų darbo sąnaudas, byloje nagrinėtus teisės klausimus, todėl vertintina, kad patirtos bylinėjimosi išlaidos dėl teisinės pagalbos yra beveik lygios, jų apimtis ir pagrįsta vertė yra iš esmės tokia pati, todėl šalims turėtos advokatų pagalbos išlaidos neatlygintinos. Tokia išvada atitinka ir formuojamą teismų praktiką (žr. Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-1843-436/2009).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
tenkinti ieškinį iš dalies.
Pripažinti negaliojančiu atsakovės G. U. 2018-07-17 ir 2018-08-02 pranešimais ieškovams A. A. ir A. A. T. taikyto įskaitymo dalį dėl 235,77 Eur depozito mokesčio įskaitymo už skruzdžių naikinimą, kompensacijos už maisto produktus ir nakvynę grąžinimo, komunalinius ir kitų paslaugų mokesčius.
Priteisti solidariai ieškovams A. A. ir A. A. T. iš atsakovės G. U. 235,77 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 235,77 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018-09-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 50 Eur sumokėto žyminio mokesčio.
Atmesti kitą ieškinio dalį.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.