Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-1843-436/2009

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2009-12-18
Bylos Nr.: 2A-1843-436/2009
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Algimantas Kukalis, Dalė Burdulienė, Arūnas Rudzinskas (pran.)
Ieškovas: A. Š., J. R.
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės “Novaturas“
Trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė “Megaturas“

Civilinė byla Nr.2A-1843-436/2009Procesinio sprendimo kategorija (S) 54.3

Pirmosios instancijos teismoTeisėja E.ŠliumpienėKAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gruodžio 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Arūno Rudzinsko, kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės ir Algimanto Kukalio, sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei, dalyvaujant ieškovams A. Š. ir J. R., jų atstovei advokatei S. Ž., atsakovo uždarosios akcinės bendrovės “Novaturas“ atstovėms V. M. ir advokatei Ž. G., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Novaturas“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. Š. ir J. R. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei “Novaturas“ dėl neturtinės žalos atlyginimo, tretysis asmuo byloje uždaroji akcinė bendrovė “Megaturas“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai A. Š. ir J. R. ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovo UAB „Novaturas“ kiekvienam iš jų po 3000,- Lt neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu UAB „Novaturas“, atstovaujamu tarpininko UAB „Megaturas“, 2008 m. spalio 20 d. sudarė turizmo paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo suorganizuoti ieškovų kelionę 2008 m. spalio 21-28 d. į Egiptą ir apgyvendinti viešbutyje „Serenity Makadi Heights“, esančiame šalia jūros, kuriame kambariai bus šalia baseino. Nors nuvykus į Egiptą, ieškovai buvo apgyvendinti pasirinktame viešbutyje, tačiau kitame komplekse „Sport Area“, apie kurį sudarant sutartį ieškovai nebuvo informuoti. Kompleksas „Sport Area“ yra toli nuo pagrindinių viešbučio „Serenity Makadi Heights“ pastatų, todėl ieškovams teko kiekvieną dieną po penkis kartus autobusu vykti apie 1 km prie jūros, maitinimo vietos, baseino, kitų viešbučio teikiamų paslaugų. Tai ypatingai apsunkino ieškovų poilsį bei sukėlė nepatogumus atostogų metu. Be to, kambariai komplekse „Sport Area“ yra pigesni, nei ieškovai sumokėjo kelionės organizatoriui. Dėl komplekso, kuriame buvo apgyvendinti, pretenzijas atsakovo atstovei Egipte ieškovai pareiškė 2008 m. spalio 21 d., t.y. atvykimo dieną. Ji informavo, kad ieškovai 2008 m. spalio 23 d. bus perkelti į kambarius prie baseino ir maitinimo vietos, tačiau iki kelionės pabaigos, tai nebuvo padaryta. Dėl netinkamo turizmo paslaugų sutarties vykdymo, už kurį atsako kelionės organizatorius, neišsipildė ieškovų pagrįsti ir protingi lūkesčiai ir dėl to jie liko nepatenkinti kelione. Todėl ieškovams padarytą neturtinę žalą, kurią jie įvertino po 3000,- Lt, turi atlyginti atsakovas (CK 6.754 str. 5 d.).

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 9 d. sprendimu ieškinį patenkino. Priteisė iš atsakovo ieškovams po 3000 Lt neturtinės žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos (2008 m. gruodžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2130,- Lt bylinėjimosi išlaidų. Be to, iš atsakovo valstybei priteisė 38,- Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (133-139 b.l.). Teismas nustatė, kad ieškovai 2008 m. spalio 20 d. su atsakovu UAB „Novaturas“, tarpininkaujant UAB „Megaturas“, sudarė turizmo paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo suorganizuoti nuo 2008 m. spalio 21 d. 7 nakvynių kelionę į Egiptą, Makadi Bay miestą, apgyvendinant turistus penkių žvaigždučių kategorijos viešbutyje „Serenity Makadi Heights“, o ieškovai sumokėti už paslaugą 6218,- Lt (8-9 b.l.). Nuvykus į Egiptą, ieškovai buvo apgyvendinti viešbučio komplekse Sport area, kuris buvo toli nuo pagrindinio pastato (nuo baseinų, maitinimo įstaigų ir kitų teikiamų paslaugų), jūros ir apie kurį atsakovas, sudarant sutartį, jų neinformavo. Pareiškus pretenzijas vietoje, buvo pažadėta kambarius skubiai pakeisti, tačiau iki kelionės pabaigos jie taip ir liko nepakeisti. Kelionės organizatorius privalo vykdyti sutartį, atsižvelgdamas į turisto protingus lūkesčius, kurių pagal sutarties ir teikiamų paslaugų pobūdį turistas galėjo turėti (Civilinio kodekso 6.754 straipsnio 1 dalis). CK 6.748 str. numato, jog kelionės organizatorius viešai reklamuodamas savo teikiamas paslaugas (kelionių prospektai ir kitokia oficiali informacija) ir prieš turizmo paslaugų teikimo sutarties pasirašymą privalo suteikti turistui įstatymų nustatytos formos ir turinio išsamią informaciją. Apgyvendinimo paslaugų teikėjai, informuodami turistus, privalo pateikti tikslią bei teisingą informaciją apie apgyvendinimo paslaugų teikimo vietą, klasę, teikiamas paslaugas bei apgyvendinimo paslaugų kainą (LR Turizmo įstatymo 10 str.). Jeigu sutartis vykdoma ne pagal turisto lūkesčius, kelionės organizatorius, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, privalo teikti turistui visokeriopą pagalbą ir paramą (CK 6.754 str. 3 d.).

Teismas konstatavo, jog atsakovas ieškovams suteikė ne tik neišsamią, bet ir klaidinančią informaciją apie apgyvendinimą, kuris yra viena iš atsakovo teikiamų paslaugų (CK 6.748 str.). Iš filmuotos medžiagos, esančios CD laikmenoje (priedas prie bylos), kurioje yra filmuota medžiaga iš kelionės į Egiptą, teismas nustatė, kad atstumas tarp komplekso „Sport Area“ kambarių ir jūros bei kitų viešbučio pastatų, kuriuose teikiamos visos paslaugos ir laisvalaikio pramogos yra tikrai ne 200 m, kaip nurodo atsakovas, o žymiai daugiau, apie 1-1,2 km. Kad atstumas yra didelis, teismas sprendė ir iš to, jog turistus šį atstumą vežioja autobusai. Be to, šio tipo kambariai yra 90,- Lt pigesni nei standartiniai (53-54 b.l.). Iš CD įrašo teismas padarė išvadą, jog kelionė į vieną pusę trunka apie 15 min. Teismas taip pat įvertino, jog ieškovai per dieną šį atstumą turėdavo važinėti 4-5 kartus, nes visos paslaugos (jūra, maitinimas, barai, baseinai, tenisas, sporto salės ir kt.) yra pagrindiniame pastate arba šalia jo. Nurodytas aplinkybes patvirtino ir liudytojas P. B., kuris kartu su ieškovais buvo toje pačioje kelionėje (127 b.l.). Teismas nesutiko su atsakovo atstovės argumentais, kad ji, negavusi CD laikmenos, kaip ieškinio priedo, neturėjo galimybės su juo susipažinti iš anksto. Teismas konstatavo, jog šis CD laikmena visą bylos nagrinėjimo laiką buvo civilinėje byloje ir atsakovas bet kada turėjo galimybę paprašyti teismo leisti jį peržiūrėti, tačiau nei atsakovo, nei trečiojo asmens atstovas tokio prašymo teismui nepateikė. Teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, pripažino, jog komplekso „Sport Area“ tipo kambariai buvo dideliu atstumu nuo kitų viešbučio poilsio, maitinimo ir laisvalaikio vietų. Tokia apgyvendinimo sąlyga (ypatumas) laikytina labai svarbia ir esmine turistų poilsiui, todėl vadybininkė, prieš sudarant sutartį privalėjo apie šią sąlygą išsamiai ir labai aiškiai informuoti ieškovus, kad jie galėtų nuspręsti, ar tokia kelionė juos tenkins. Šiuo atveju turistai liko neinformuoti ir netgi suklaidinti. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja UAB „Megaturas“ vadybininkė J. Č. parodė, kad ji neturėjo viešbučio žemėlapio, nežinojo informacijos apie jo pastatų išsidėstymą bei atstumus, todėl negalėjo apie tai informuoti turistų. Be to, nežinodama tikros padėties, ji ieškovams paaiškino, jog jų kambariai bus šalia pagrindinio viešbučio korpuso (128 b.l.). Tai visiškai neatitiko tikrovės. Vadybininkė parodė ieškovams katalogą su viešbučio nuotraukomis ir aprašymu, tačiau ir čia tikslios informacijos nėra. Aprašyme nurodyta, jog komplekso „Sport area“ kambariai įsikūrę toliau nuo pagrindinio pastato, su langais į sodo pusę, (58 b.l.), tačiau koks tai atstumas ir, kad iki šio tipo kambarių komplekso turistus vežioja autobusas, nenurodyta. Katalogo nuotraukose matyti viešbučio pastatų vaizdai, tačiau komplekso „Sport Area“ tipo kambarių juose nesimato, todėl turistams galėjo susidaryti klaidingas įspūdis, jog jie gyvens būtent šiuose viešbučio pastatuose.

Teismas sprendime taip pat nurodė, jog turizmo paslaugų sutartyje iš viso nebuvo nurodytas kambario tipas, nors tokia grafa ir buvo. Be to, net jei kambarių tipas „Sport Area“ ir būtų joje įrašytas, sutartis ieškovams netaptų aiškesne, nes jie jokios informacijos apie šiuos kambarius ir jų ypatumus neturėjo. Dėl šios priežasties jokios reikšmės turistų apsisprendimui negalėjo turėti sutartyje nurodyta „Sport Area“ tipo kambario kaina ir kelionės čekyje (vaučeryje) (82-83 b.l.) nurodytas kambario tipas. Tuo labiau, kad šis čekis buvo anglų kalba ir ieškovams įteiktas tik oro uoste, lipant į lėktuvą, o visa informacija apie apgyvendinimą turėjo būti suteikta prieš sutarties sudarymą (CK 6.748 str.). Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog ieškovams suteikė visą su organizuojama kelione, o būtent apgyvendinimo sąlygomis, susijusią informaciją.

Teismas taip pat konstatavo, jog kelionės organizatorius neteikė turistams visokeriopos paramos ir pagalbos, nors ši pareiga numatyta įstatyme (CK 6.754 str. 3 d. ) ir turizmo paslaugų sutarties 5.2 punkte. Ieškovai jau pirmą kelionės dieną, t.y. 2008 m. spalio 21 d., pareiškė atsakovo atstovei Egipte R. P. pretenzijas ir pareikalavo pakeisti kambarį. Ši kreipėsi į viešbučio administraciją, kur jai pažadėjo, jog kambarys iki 2008 m. spalio 23 d. 12 val. bus pakeistas. Teismo posėdyje R. P. parodė, jog buvo susitarusi su viešbučio administracija dėl kambario pakeitimo, apie tai tuoj pat pranešė ieškovams, o 2008 m. spalio 23 d. dar kartą telefono žinute jų pasiteiravo, ar kambarį pakeitė, tačiau jokio atsakymo iš jų negavo, todėl padarė išvadą, jog viskas tvarkoje ir daugiau tuo klausimu nesidomėjo (129 b.l.). Teismas sprendė, kad šios aplinkybės patvirtina, jog atsakovo atstovė Egipte R. P. ieškovų atžvilgiu elgėsi nerūpestingai ir neatidžiai. Žinodama ieškovų pretenzijas, ji turėjo pareigą galutinai išsiaiškinti, ar kambarys jiems pakeistas, t.y. ne telefono žinute kreiptis į turistus (tuo labiau, kad į klausimą iš jų negavo jokio atsakymo, todėl tikėtina, jog žinutė jų nepasiekė), o kreiptis į viešbučio administraciją. Teismas atkreipė dėmesį, jog pati liudytoja pripažino, jog tik viena telefono žinute pasiteiravo ieškovų dėl kambario pakeitimo, daugiau jokių pastangų išsiaiškinti padėtį ir padėti turistams iš ji nesiėmė, nors jos, kaip atsakovo atstovės Egipte pareiga taip pat buvo užtikrinti, kad turizmo paslauga būtų suteikta tinkamai ir kokybiškai. Šiuo atveju atstovės požiūris į šią pareigą buvo formalus ir turistai palikti likimo valiai. Dėl tokio nepakankamo atsakovo organizavimo, nepakankamai atidaus ir rūpestingo elgesio ieškovų atžvilgiu atsakovas taip pat privalo prisiimti atsakomybę už netinkamą sutarties vykdymą šiuo aspektu.

Teismas nesutiko su atsakovo argumentu, jog ieškovai nesilaikė privalomos pretenzijų pateikimo tvarkos, nes vietoje nepateikė pretenzijos raštu. Teismas nustatė, jog Sutarties 6.2 punkte numatyta, kad kelionės metu kilus konfliktui ar atsiradus nepasitenkinimui dėl šios sutarties netinkamo vykdymo ar neįvykdymo, pretenzijos nedelsiant turi būti pareiškiamos kelionės organizatoriaus atstovui arba kelionių vadovui, jiems nesiėmus pretenzijų spręsti – turi būti pateikiamos vietoje raštu. Nepavykus konflikto išspręsti, pretenzijas Kelionės organizatoriui galima pareikšti raštu per 10 darbo dienų nuo kelionės pabaigos. Kaip pats atsakovas ir liudytoja R. P. pripažino, ieškovai pretenzijas dėl netinkamo sutarties vykdymo pareiškė kelionės vadovei R. P. pirmąją kelionės dieną. Kelionės vadovė kreipėsi į viešbučio administraciją dėl kambario pakeitimo ir informavo ieškovus, kad 2008 m. spalio 23 d. kambarys bus pakeistas. Vadinasi, atsakovo atstovė jau pirmąją kelionės dieną žinojo apie ieškovų pretenzijas ir pradėjo jas spręsti, tačiau galutinai dėl savo nerūpestingo ir neatidaus elgesio jų neišsprendė. Atsižvelgiant į tai, ieškovai neturėjo pareigos vietoje teikti pretenziją raštu.

Nustatęs, kad atsakovas ieškovams nesuteikė išsamios informacijos apie apgyvendinimo sąlygas bei visokeriopos paramos ir pagalbos kelionėje, todėl jis yra atsakingas už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ir už tai, kad nebuvo pateisinti ieškovų protingi lūkesčiai. Dėl lūkesčių neišsipildymo ieškovai patyrė didelių nepatogumų, įtampą ir stresą, buvo sugadinta jų kelionės nuotaika ir įspūdžiai, po kelionės liko tik nepasitenkinimo ir nusivylimo jausmas, todėl atsakovas jiems turi atlyginti neturtinę žalą, kurios dydis po 3000,- Lt pagal byloje nustatytas aplinkybes yra pagrįstas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Novaturas“ prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais (140-146 b.l.).

1. Teismas netinkamai vertino ieškovams suteiktą informaciją, laikydamas ją klaidinančia ir neišsamia. Katalogo „Žiema 2008/2009. Katalogas I“, kuris pagal turizmo paslaugų teikimo sutarties 1.1.1. punktą yra neatsiejama šios sutarties dalis, 102-103 puslapiuose yra ieškovų pasirikto viešbučio „Serenity Makadi Heights“ aprašymas. Ieškovai su šiuo aprašymu susipažino, todėl klaidingai nurodo, kad nebuvo informuoti apie viešbutyje esantį kompleksą „Sport Area“. Kataloge aiškiai nurodyta, kad viešbutyje esantys „Sport Area“ tipo kambariai yra „įsikūrę toliau nuo pagrindinio pastato, su langais į sodo pusę, ir likusia standartine kambarių įranga“. Taigi ieškovams buvo žinoma apie toliau nuo pagrindinio viešbučio pastato esantį kompleksą „Sport Area“. Be to, UAB „Megaturas“ darbuotoja, kuri prieš sudarant sutartį bendravo su ieškovu, teismo posėdyje parodė, jog ieškovui buvo paaiškinta ne tik apie tai, kad viešbutis yra įsikūręs didelėje teritorijoje, o užsakyti kambariai gali būti toliau nuo jūros, bet ir apie tai, jog jiems užsakyti kambariai ‚Sport Area“ komplekse. Vien tai, jog kambario tipas nebuvo nurodytas sutartyje, nepaneigia UAB „Megaturas“ darbuotojos parodymų. Be to, apie kambarių tipą yra nurodoma vaučeryje. Todėl klaidinančia informacija būtų galima pripažinti tik tokią informaciją, kurioje būtų nurodoma klaidinga komplekso vieta viešbučio teritorijoje ar kitas jo savybes (LR Reklamos įstatymo 2 str. 14 d.), tačiau tokios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu nenustatytos. Be to, vadovaujantis Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos direktoriaus 2003 m. kovo 26 d. įsakyme Nr. 18-V patvirtintų turizmo paslaugų teikimo sutarties standartinių sąlygų 2.1 punktu, kelionių organizatoriui užtenka sutartyje nurodyti vieną iš šių kambarių tipų: apartamentai, vienvietis, dvivietis, trivietis, keturvietis. Jokių papildomų požymių, apibūdinant kambario tipą nurodyti nereikia. Vadinasi, sutartyje būtų pakakę įrašyti kambario tipą „dvivietis“. Būtent tokio tipo kambarį, kurio aprašymas yra pateiktas Kataloge, ieškovai ir gavo, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad atsakovas suteikė turistams klaidinančią informaciją.

Taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad turistams suteikta informacija buvo neišsami. Turizmo įstatymo 10 straipsnis, kurio rėmėsi pirmosios instancijos teismas, numato kokia informaciją turistui turi suteikti apgyvendinimo paslaugų teikėjai, o ne kelionių organizatoriai. Kelionių organizatoriai turistui turi pateikti informaciją, nurodytą CK 6.748 straipsnyje. Ši informacija ieškovams buvo suteikta.

Žemesnės instancijos teismas

2. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nagrinėdamas bylą taip pat pažeidė rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principus. Teismas, nustatydamas, kad kompleksas „Sport Area“ yra 1 km nuo pagrindinių viešbučio pastatų, rėmėsi CD laikmenos įrašu, su kuriuo atstovas neturėjo galimybės iš anksto susipažinti, nes kartu su ieškiniu atsakovui jis nebuvo pateiktas. Be to, teismui pateiktas įrašas pavirtina, kad atstumas tarp komplekso „Sport Area“ ir pagrindinių viešbučio pastatų yra nedidelis, o kelionė trunka trumpiau nei 15 min. Vaizdo įrašo kokybė prasta, vaizdas labai mažas, todėl objektai atrodo maži, dėl ko negalima objektyviai įvertinti atstumo. Liudytojo P. B. parodymai dėl esamo atstumo taip pat vertintini kritiškai, nes jis jo nematavo. Tai, jog liudytojas P. B., gyvenęs kito tipo kambariuose, už kelionę sumokėjo mažiau, nei ieškovai, nepatvirtina, kad ieškovai už kelionę permokėjo, nes liudytojui buvo pritaikyta nuolaida. Teismas priėmė nagrinėti ieškinį su trūkumais, t.y. prie jo pateiktas viešbučio žemėlapis nėra išverstas į valstybinę kalbą.

3. Teismas neteisingai konstatavo, kad atsakovas nesuteikė ieškovams pagalbos ir taip pažeidė sutartį. Visų pirma, ieškovai nepareiškė pretenzijų tinkama forma. Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos direktoriaus 2003 m. kovo 26 d. įsakyme Nr. 18-V patvirtintų turizmo paslaugų teikimo sutarties standartinių sąlygų 9.2 punkte ir pasirašytos turizmo paslaugų teikimo sutarties 6.2 punkte numatyta, kad kelionės metu kilus konfliktui arba atsiradus nepasitenkinimui dėl šios sutarties netinkamo vykdymo ar neįvykdymo, pretenzijos turi būti iš karto pareiškiamos kelionės organizatoriaus atstovams arba kelionių vadovui, jiems nesiėmus pretenzijų spręsti – turi būti pateikiamos vietoje raštu. Nepavykus konflikto išspręsti, pretenzijas kelionės organizatoriui galima pareikšti raštu per 10 darbo dienų nuo kelionės pabaigos. Kelionės metu ieškovei pretenzijų raštu nepareiškė. Be to, atsakovo atstovė Egipte, gavus ieškovų pretenziją žodžiu, ėmėsi ją spręsti, kreipėsi į viešbučio registratūrą. Jai buvo pažadėta, kad kambarys bus pakeistas po dviejų dienų. Ieškovai patys neinformavo atstovės, kad jiems kambarys nepakeistas, nors ši apie tai jų teiravosi trumpąja žinute. Atsakovo atstovės Egipte informavo, kad ieškovai po 2008 m. spalio 23 d. ar vėliau į jas dėl apgyvendinimo sąlygų viešbutyje nesikreipė, į trumpąsias žinutes neatsakė.

4. Teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovą atlyginti ieškovams neturtinę žalą. Teisės doktrinoje laikomasi nuostatos, kad asmens patirti neigiami padariniai vertintini adekvatumo atžvilgiu ir pernelyg dideli išgyvenimai neatlygintini, jei jie susiję su mažareikšmiu teisių pažeidimu. Ieškovų nurodyti neigiami išgyvenimai iš viso negalėjo kilti, o jei ir kilo – tai laikytini mažareikšmiais. Be to, šiuo atveju atsakovas visas teisės aktuose ir sutartyje nustatytas pareigos įvykdė, todėl nėra visų būtinų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais (154-158 b.l.).

1. Bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovo suteikta informacija apie viešbutį „Serenity Makadi Heights“ buvo klaidinanti ir neišsami, todėl šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas konstatavo pagrįstai.

Žemesnės instancijos teismas

2. Apelianto argumentai apie rungimosi ir lygiateisiškumo principų pažeidimą yra visiškai nepagrįsti. Atsakovas jau nuo pirmojo parengiamojo teismo posėdžio žinojo, kad byloje yra ieškovo pateikta CD laikmena, todėl jei norėjo susipažinti su jos turiniu iki teismo posėdžio, tai tikrai galėjo padaryti.

3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas nesuteikė ieškovams visapusiškos pagalbos kelionės metu, todėl ir šioje dalyje apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.

4. Ieškovai nepažeidė pretenzijų pareiškimo tvarkos, numatytos sutartyje, o kaip tik jos laikėsi, ką ir nustatė pirmosios instancijos teismas.

5. Teismas, visapusiškai ištyręs bylos aplinkybes, pagrįstai ieškovas priteisė po 3000,- Lt neturtinės žalos atlyginimo, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat atmestini.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą patenkinti. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais kaip ir apeliacinis skundas (160-162 b.l.).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovo UAB „Novaturas“ atstovės apeliacinį skundą palaikė, prašė jį tenkinti. Ieškovai ir jų atstovė apeliacinį skundą prašė atmesti.

Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad jis tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Šioje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl neturtinės žalos, padarytos netinkamu turizmo paslaugų teikimo sutarties vykdymu, atlyginimo (CK 6.754 str. 5 d.).

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas, pilnai tenkindamas ieškinį, nustatė, kad ieškovams iki sutarties sudarymo buvo pateikta klaidinanti ir neišsami informacija apie viešbutį „Serenity Makadi Heights“, kuriame jie pareiškė norą apsigyventi kelionės metu. Be to, ieškovams pirmąją kelionės dieną atsakovo atstovei pareiškus pretenzijas dėl jų apgyvendinimo viešbučio komplekse „Sport Area“, nutolusiame nuo pagrindinių pastatų ir apie kurį jie nebuvo tinkamai informuoti, ji nors ir pradėjo rūpintis ieškovų apgyvendinimu arčiau viešbučio „Serenity Makadi Heights“ pagrindinių pastatų, tačiau visokeriopos pagalbos ir paramos nesuteikė, nes ieškovai kituose kambariuose apgyvendinti nebuvo.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovams buvo suteikta klaidinanti informacija apie viešbutį „Serenity Makadi Heights“. Šalių sudarytos 2008 m. spalio 20 d. turizmo paslaugų teikimo sutarties 1.1.1. punktas numato, kad Katalogas, kainynas ir/arba kitas kelionę aprašanti medžiaga ir/ar pakeista programa yra neatskiriamas šios sutarties priedas (9 b.l.). Tarp šalių nėra ginčo, jog ieškovai gavo katalogą „Žiema 2008/2009. Katalogas I“ prieš sudarant 2008 m. spalio 20 d. turizmo paslaugų teikimo sutartį. Tai patvirtina ir sutarties sąlyga, jog turistas patvirtina, kad prieš pasirašydamas šią sutartį gavo katalogą. Katalogo 102-103 puslapiuose yra pateikta informacija apie viešbutį „Serenity Makadi Heights“ (17-18; 57-58 b.l). Kataloge nurodyta, kad „Sport Area“ tipo kambariai yra įsikūrę toliau nuo pagrindinio pastato. 2008 m. spalio 20 d. turizmo paslaugų teikimo sutartyje yra nurodytas tik viešbutis „Serenity Makadi Heights“, kuriame ieškovai apsigyvens kelionės metu, o kokių nors duomenų apie kambarį sutartyje nėra (8 b.l.). Nuo 2008 m. sausio 1 d. galiojanti Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos direktoriaus 2003 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 18-V patvirtintų turizmo paslaugų teikimo sutarties standartinių sąlygų redakcija, galiojusi šalims sudarant 2008 m. spalio 20 d. turizmo paslaugų teikimo sutartį, taip pat nenumato privalomo reikalavimo sutartyje nurodyti informaciją apie kambarį. Todėl apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog 2008 m. spalio 20 d. turizmo paslaugų teikimo sutartyje nėra ieškovų specialių pageidavimų dėl kambario tipo, dydžio, vietos ar pan., sprendžia, kad šalys buvo susitarusios tik dėl viešbučio, kuriame apsigyvens ieškovai, tačiau ne dėl reikalavimų kambariui pasirinktame viešbutyje. Ieškovams iš Kataloge nurodytos informacijos buvo žinoma, kad dalis viešbučio „Serenity Makadi Heights“ kambarių yra „Sport Area“ tipo, todėl jie rašytinėje 2008 m. spalio 20 d. turizmo paslaugų teikimo sutartyje neišreiškę specialių pageidavimų dėl kambario, negalėjo nežinoti, jog gali būti apgyvendinti tokio tipo kambaryje. Be to, kaip matyti iš kainyno, kuris kaip ir Katalogas pagal 2008 m. spalio 20 d. turizmo paslaugų teikimo sutarties 1.1.1. punktą yra neatskiriamas šios sutarties priedas, ieškovai už kelionę sumokėjo tokią sumą, kuri atitinka „Sport Area“ tipo kambario kainą (54 b.l.). Nustatytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, neleidžia daryti išvados, jog ieškovams iki sutarties sudarymo buvo pateikta klaidinanti informacija apie viešbutį „Serenity Makadi Heights“.

Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovams buvo suteikta neišsami informacija apie viešbutį „Serenity Makadi Heights“, teisėjų kolegija pažymi, kad su jais nesutinka. Nors Kataloge nurodyta, kad „Sport Area“ tipo kambariai yra įsikūrę toliau nuo pagrindinio pastato, tačiau tikslesnės informacijos apie šiuos kambarius sutartyje, Kataloge ar kitose ieškovui prieš pasirašant sutartį pateiktuose dokumentuose nėra. Tokia apie viešbutyje „Serenity Makadi Heights“ esančius „Sport Area“ tipo kambarius informacijos apimtis yra akivaizdžiai nepakankama. Iš pateiktos informacijos turistai gali pagrįstai tikėtis, kad nurodyto tipo kambariai, nors ir yra toliau nuo pagrindinio pastato, tačiau atstumas yra toks, kuriam įveikti, nereikia naudotis transporto priemonėmis (autobusiukais). Be to, kaip pirmosios instancijos teismo posėdyje paliudijo trečiojo asmens darbuotoja J. Č., ji ieškovams, nors ir neturėdama informacijos apie atstumą nuo pagrindinio korpuso iki „Sport Area“ tipo kambarių, aiškino, jog šio tipo kambariai pigesni, nes yra šalia pagrindinio korpuso (128 b.l.). Gavę paaiškinimą, kad „Sport Area“ tipo kambariai yra šalia pagrindinio korpuso, ieškovais taip pat galėjo pagrįstai tikėtis, kad jie laisvai galės savo jėgomis pasiekti pastatus, kuriuose yra teikiamos maitinimo, baseino ar kitos esminės paslaugos, bei neteks naudotis transporto priemonėmis norint įveikti atstumą tarp pastatų. Nustatytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad kelionių organizatorius prieš sudarant turizmo paslaugų teikimo sutartį ieškovams suteikė neišsamią informaciją apie viešbutyje „Serenity Makadi Heights“ esančius „Sport Area“ tipo kambarius.

Taip pat teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atstumą nuo viešbučio „Serenity Makadi Heights“ pagrindinio pastato iki „Sport Area“ komplekso, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ar pažeidė įrodinėjimo taisykles. Visų pirma, pažymėtina, kad turizmo paslaugų teikimo sutartis, sudaryta tarp kelionės organizatoriaus, besiverčiančio turizmo paslaugų teikimu, ir fizinio asmens, kuris turizmo paslaugas perka asmeniniams poreikiams tenkinti, be kita ko, yra vartojimo sutartis. Vartojimo sutarties atveju turistas laikytinas silpnesniąja šalimi. Todėl visi neaiškumai dėl sutarties tinkamo vykdymo aiškintini vartotojo naudai. Ieškovai teigia, kad atstumas tarp viešbučio „Serenity Makadi Heights“ pagrindinio pastato ir „Sport Area“ komplekso, kuriame jie buvo apgyvendinti, yra daugiau kaip 1 km atstumas. Tokius savo teiginius ieškovai grindė byloje apklausto liudytojo P. B., kuris buvo toje pačioje kelionėje kaip ir ieškovai, parodymais (127 b.l.) ir filmuota medžiaga, kuri buvo peržiūrėta teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme (130 b.l.). Atsakovas savo atstovų teiginių, kad atstumas tarp pastatų buvo nedaugiau kaip 200 m nepagrindė jokiais kitais objektyviais įrodymais. Nepateikė grafinės ar filmuotos medžiagos, kuri paneigtų ieškovų pateiktų įrodymų turinį. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad nors atsakovui nebuvo kartu su ieškiniu pateiktas ir jo priedas CD laikmena, kurioje buvo filmuota medžiaga apie viešbučio aplinką, tačiau vien dėl to pripažinti, jog buvo pažeisti rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principai negalima. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, CD laikmena visą bylos nagrinėjimo laiką buvo civilinėje byloje ir atsakovas bet kada turėjo galimybę paprašyti teismo leisti jį peržiūrėti, tačiau atsakovo atstovai tokio prašymo teismui niekada nereiškė. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad CD laikmena buvo nurodyta kaip ieškinio priedas. Be to, atsakovas dar parengiamajame posėdyje nurodė, kad jam nepateikta CD laikmenos egzempliorius, todėl akivaizdu, kad jam buvo žinoma apie ją dar pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje, tačiau iniciatyvos ją peržiūrėti iki teismo posėdžio atsakovas neišreiškė. Įvertinusi nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus apie atstumą tarp pastatų, vertindamas šiuos įrodymus įrodinėjimo taisyklių nepažeidė, todėl pagrįstai pripažino, jog atstumas tarp pastatų tikrai yra apie 1 km.

Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog atsakovas kelionės metu suteikė ieškovams visokeriopą pagalbą ir paramą. Atsakovo atstovė Egipte, pirmąją kelionės dieną gavus ieškovų žodines pretenzijas dėl komplekso, kuriame jie apgyvendinti, ėmėsi šią problemą spręsti, t.y. kreipėsi į viešbučio administraciją, kuri jai pažadėjo, jog kambarys iki 2008 m. spalio 23 d. 12 val. bus pakeistas. Tačiau vėlesni atsakovės veiksmai pirmosios instancijos teismui leido daryti pagrįstą išvadą, jog ji visokeriopos pagalbos ir paramos ieškovams iki galo nesuteikė. Teismo posėdyje R. P. paaiškino, jog 2008 m. spalio 23 d. telefono žinute ieškovų pasiteiravo, ar kambarį pakeitė, tačiau jokio atsakymo iš jų negavo, todėl padarė išvadą, jog viskas tvarkoje ir daugiau tuo klausimu nesidomėjo (129 b.l.). Toks atsakovo atstovės Egipte R. P. elgesys ieškovų atžvilgiu pagrįstai laikytas nerūpestingu ir neatidžiu. Žinodama ieškovų pretenzijas, ji turėjo pareigą galutinai išsiaiškinti, ar kambarys jiems pakeistas, t.y. ne telefono žinute kreiptis į turistus (tuo labiau, kad į klausimą iš jų negavo jokio atsakymo, todėl tikėtina, jog žinutė jų nepasiekė), o kreiptis į viešbučio administraciją. Be to, tik viena telefono žinute pasiteiravus ieškovų dėl kambario pakeitimo ir daugiau jokių pastangų išsiaiškinti padėtį ir padėti turistams nesiėmus, buvo akivaizdžiai pažeista kelionės organizatoriaus pareiga užtikrinti, kad turizmo paslauga būtų suteikta tinkamai ir kokybiškai. Taigi atstovės požiūris į šią pareigą buvo formalus, o dėl nepakankamo atidaus ir rūpestingo elgesio ieškovų atžvilgiu atsakovas privalo prisiimti atsakomybę už netinkamą sutarties vykdymą šiuo aspektu.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog ieškovai, kelionėje nepateikę pretenzijos raštu, nesilaikė privalomos pretenzijų pateikimo tvarkos. Sutarties 6.2 punkte numatyta, kad kelionės metu pretenzijos raštu turi būti pareiškiamos tik tuo atveju, jei kelionės organizatoriaus atstovas arba kelionių vadovas nesiima pretenzijų spręsti. Byloje vienareikšmiškai nustatyta, kad kelionių organizatorių atstovė iškilusias problemas ėmėsi spręsti, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovai jas kelionės metu turėjo pareikšti raštu. Be to, sutarties 6.2 punktas numato, kad nepavykus konflikto išspręsti, pretenzijas Kelionės organizatoriui galima pareikšti raštu per 10 darbo dienų nuo kelionės pabaigos. Kaip matyti iš atsakovo atsakymuose į rašytinę ieškovų pretenziją nurodytų datų, šių reikalavimų ieškovai laikėsi (11, 12-13 b.l).

Nustačiusi, kad atsakovas ieškovams nesuteikė išsamios informacijos apie apgyvendinimo sąlygas bei visokeriopos paramos ir pagalbos kelionėje, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ieškovams teisę į neturtinės žalos, patirtos dėl pagrįstų ir protingų lūkesčių neišsipildymo, atlyginimą (CK 6.754 str. 5 d.).

Kita vertus, teisėjų kolegija, pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas sprendime formaliai nurodė, kokiais kriterijais remiantis nustatomas neturtinės žalos dydis, tačiau realiai jais nesirėmė ir jų išsamiai neanalizavo.

Byloje nustatyta, kad ieškovų pagrįsti ir protingi lūkesčiai neišsipildė ir ieškovai liko nepatenkinti kelione dėl to, jog jiems prieš kelionę nesuteikus išsamios informacijos apie viešbučio kompleksą, kuriame jie buvo apgyvendinti, teko 4-5 kartus per dieną važinėti autobusiukais į pagrindinį viešbučio pastatą, esantį už 1 km ir kuriame buvo teikiamos maitinimo, baseino ir kitos paslaugos; vieno važiavimo trukmė, įskaitant autobusiuko atvykimą, užimdavo apie 15 min. Be to, ieškovams, kuriems prieš kelionę nebuvo suteikta išsami informacija apie viešbučio kompleksą, kuriame jie buvo apgyvendinti, kelionės metu atsakovo atstovė ieškovams nesuteikė visokeriopos pagalbos ir paramos, sprendžiant kambarių pakeitimo klausimą. Akivaizdu, kad nurodytos priežastys ieškovams sukėlė tam tikrus nepatogumus ir nepasitenkinimą. Tačiau šių nepatogumų reikšmę reikia vertinti viso atsakovo suteikto turizmo paslaugų paketo kontekste. Ieškovams kitos turizmo paslaugų paketo paslaugos (vežimo, maitinimo, kambarių įrangos ar kokybės ir pan.) buvo suteiktos kokybiškai. Ieškovė nors ir teigė, kad dėl vežiojimo autobusiukais, susirgo (ją perpūtė vėjas), tačiau tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad autobusiukai, vežioję ieškovus į pagrindinį viešbučio pastatą, būtų vykę nereguliariai ar jie būtų pavėlavę į kokią nors paslaugą. Nustatant ieškovų patirtos neturtinės žalos dydį taip pat įvertintina tai, jog jie autobusiukais buvo vežiojami nemokamai. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad vien ta aplinkybė, kad ieškovai, tinkamai neinformuoti, buvo apgyvendinti komplekse, nutolusiame nuo pagrindinio viešbučio pastato apie 1 km, iš kurio tekdavo 4-5 kartus per dieną vykti autobusiukais, nėra pagrindas konstatuoti, jog tai sukėlė ieškovams ypatingų išgyvenimų ir nepatogumų. Dėl to ieškovų patirtą neturtinę žalą įvertinti beveik kelionės kainos dydžio suma, t.y. po 3000,- Lt, nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl patirtų nepatogumų ieškovams per jų poilsio savaitę padaryta neturtinė žala sudaro po 600,- Lt, t.y. apie penktadalį kelionės kainos.

Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija keičia pirmosios instancijos teismo sprendimą, mažindama priteistos neturtinės žalos dydį iki 600,- Lt kiekvienam ieškovui.

Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitus ir priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį sumažinus, keistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

Pagal CPK 93 straipsnį bylinėjimosi išlaidos atlyginamos tai šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, o jeigu ieškinys patenkintas dalinai, tai bylinėjimosi išlaidos šalims atlyginamos proporcingai.

Ieškovai byloje reiškė 6000,- Lt turtinį reikalavimą (5 b.l.). Ieškovų reikalavimas patenkintas iš dalies priteisiant jiems po 600,- Lt neturtinės žalos atlyginimo. Taigi, jų reikalavimai patenkinti 20 procentų. Ieškovai už ieškinį sumokėjo 180,- Lt žyminio mokesčio (6 b.l.), todėl jiems iš atsakovo priteistini 36,- Lt (180 x 20/100 = 36,- Lt).

Atsakovas už apeliacinį skundą, kuriuo ginčijo 6000,- Lt sumą, sumokėjo 180,- Lt žyminio mokesčio (147 b.l.). Kadangi apeliacinis skundas iš dalies patenkintas, priteistas neturtinės žalos atlyginimas sumažintas iki 600,- Lt kiekvienam ieškovui, tai apeliacinis skundas patenkintas 80 procentų, todėl atsakovui iš ieškovų priteistini 144,- Lt (180 x 80/100 = 144,- Lt).

Kadangi šalių priešpriešiniai reikalavimai dėl žyminio mokesčio atlyginimo yra vienarūšiai, tai taikant jų įskaitymą galutinė žyminio mokesčio suma, kuri priteisiama iš ieškovų atsakovui, yra po 54,- Lt ((144 - 36)/2 = 54,- Lt).

Pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos padarytos (CPK 88 straipsnis); 2) nustatyti būtinų išlaidų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis).

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalių turėtas užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme dydis neviršija rekomenduotino (ieškovų – 1950,- Lt (7, 112, 113 b.l.); atsakovo – 2000,- Lt (51 b.l.)), bet vien tai nesuteikia teisės priteisti atsakovui faktiškai turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, nes jos yra nepagrįstai didelės. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama byloje pareikšto turtinio reikalavimo dydį, advokatų darbo sąnaudas, byloje nagrinėtus teisės klausimus, kurie nėra ypatingai sudėtingi, nustato, kad atsakovo, kuris yra profesionalus ir vienas didžiausių turizmo paslaugų teikėjų Lietuvoje, kuriam žinomi teisiniai turizmo paslaugų aspektai, be to, kurį byloje atstovavo ne tik advokatė, bet ir įmonės darbuotoja, pirmosios instancijos teisme būtinos ir pagrįstos išlaidos advokato pagalbai apmokėti sudaro – 400 Lt (CPK 98 straipsnis). Jos atlyginamos pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį ir iš atsakovo ieškovams priteisiama 390,- Lt (1950 x 20/100 = 390,- Lt) advokato pagalbos išlaidų, iš ieškovų atsakovui – 320,- Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (400 x 80/100 = 320,- Lt).

Spręsdama dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, teisėjų kolegija atsižvelgia į nedideles advokatų darbo ir laiko sąnaudas, bei į kriterijus nurodytus anksčiau (ginčijamą sumą, nagrinėtus nesudėtingus teisės klausimus, atsakovo statusą), todėl nustato, kad atsakovas turėjo būtinų ir pagrįstų 250,- Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (149 b.l.), o ieškovai turėjo būtinų ir pagrįstų 700,- Lt išlaidų (166 b.l.). Šioje instancijoje priimtas procesinis sprendimas atsakovo naudai, nes apeliacinis skundas patenkintas 80 procentų, todėl jam iš ieškovų priteistina 200,- Lt advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme (250 x 80/100 = 200,- Lt), iš atsakovo ieškovams – 140,- Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (700 x 20/100 = 140,- Lt)..

Kadangi šalių priešpriešiniai reikalavimai dėl advokato pagalbos išlaidų atlyginimo yra vienarūšiai, tai taikant jų įskaitymą, šalims turėtos advokatų pagalbos išlaidos neatlygintinos ((390 + 140) – (320+160) = 0 Lt).

Proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai valstybei iš šalių priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu: iš ieškovų po 15,20 Lt, iš atsakovo 7,80 Lt.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Patenkinti iš dalies atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Novaturas“ apeliacinį skundą.

Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. sprendimą ir jį išdėstyti taip:

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Novaturas“ (juridinio asmens kodas 135567698, buveinė Vytauto pr. 32-408, Kaunas, LT-44328, a.s. (duomenys neskelbtini)) ieškovams A. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ir J. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)) po 600,- Lt (šešis šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo dienos (2008 m .gruodžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Novaturas“ (juridinio asmens kodas 135567698, buveinė Vytauto pr. 32-408, Kaunas, LT-44328, a.s. (duomenys neskelbtini) iš ieškovų A. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ir J. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)) priteisti po 54,- Lt žyminio mokesčio.

Iš ieškovų A. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ir J. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)) valstybei priteisti po 15,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Novaturas“ (juridinio asmens kodas 135567698, buveinė Vytauto pr. 32-408, Kaunas, LT-44328, a.s. (duomenys neskelbtini),) valstybei priteisti 7,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Kolegijos pirmininkas Arūnas RudzinskasTeisėjai Dalė BurdulienėAlgimantas Kukalis