Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Daivos Jankauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. N. ir A. Z. apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2025 m. sausio 9 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį ir nubaustas terminuotu laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. sausio 30 d. nuosprendžiu, pakeistu 2024 m. balandžio 24 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi bausmes iš dalies sudedant ir A. N. skirta subendrinta 4 (ketverių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į A. N. paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės laiką įskaičiuotas laikas, išbūtas sulaikyme ir suėmime nuo 2024 m. kovo 21 d. iki 2024 m. balandžio 4 d.

Bausmės pradžią A. N. nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2024 m. sausio 9 d.

Po nuosprendžio paskelbimo panaikintos A. N. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Iš A. N. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nepriteistos.

A. Z. pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir nubaustas terminuotu laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į A. Z. paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės laiką įskaičiuotas laikas, išbūtas suėmime nuo 2024 m. balandžio 26 d. iki 2025 m. sausio 9d.

A. Z. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Bausmės pradžią A. Z. nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2025 m. sausio 9 d.

Iš A. Z. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nepriteistos.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti R. Ž. ir E. M., tačiau dėl jų apeliaciniai skundai nepaduoti.

Nukentėjusiosios N. J. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies 19 953, 25 eurų sumai, šią sumą išieškant solidariai iš A. N., A. Z., R. Ž. ir E. M., likusioje dalyje ieškinys atmestas.

Nukentėjusiosios N. J. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies 4 000 eurų sumai, šią sumą išieškant solidariai iš A. N., A. Z., R. Ž. ir E. M., likusioje dalyje ieškinys atmestas.

A. N., A. Z., R. Ž. ir E. M. skirtas turto konfiskavimas, išieškant iš jų automobilio Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 7 350 eurų, iš kiekvieno nuteistojo po 1 837,50 eurų.

Nukentėjusiajai N. J. iš A. N., A. Z., R. Ž. ir E. M. priteista po 437,50 eurų jos turėtų proceso išlaidų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Nuteistųjų A. N. ir A. Z. apeliaciniai skundai atmetami.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliaciniuose skunduose nuteistieji A. N. ir A. Z. neginčija savo kaltės ir jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Nuteistasis A. N. apeliaciniame skunde nesutinka su nukentėjusiajai priteistu neturtinės žalos dydžiu, kelia bausmių bendrinimo klausimą, prašo bausmę skaičiuoti nuo jo sulaikymo dienos, panaikinti arba sumažinti išieškomo automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos dalį bei iš visų nuteistųjų lygiomis dalimis išieškoti priteistą turtinę žalą, leidžiant ją mokėti dalimis. Tuo tarpu kitas nuteistasis A. Z. apeliaciniame skunde nesutinka su jam paskirta bausme ir priteistais civiliniais ieškiniais.

Dėl turto konfiskavimo

7. Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone pripažįstami turintys ekonominę vertę daiktai (prietaisai, įrenginiai, mechanizmai) ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudojo darydamas nusikalstamą veiką.

8. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas įvertinęs byloje esančius duomenis nustatė, jog automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo naudojamas plėšimui įvykdyti, t. y. atvykti į plėšimo vietą bei pasišalinti iš jos su plėšimo būdu užvaldytais pagrobtais pinigais ir daiktais, todėl šią transporto priemonę pripažino nusikalstamos veikos padarymo priemone. Nustatyta, kad šis automobilis nuosavybės teise priklauso tretiesiems asmenims, tai yra UAB „Aldakus“, todėl taikydamas BK 72 straipsnio nuostatas iš nuteistųjų dalimis išieškojo automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą pagal VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ išrašą.

12. Teisėjų kolegija įvertinusi aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą bei aplinkybes, kad visi nuteistieji nusikalstamą veiką padarė bendrai veikdami, pagrobtus pinigus pasidalino, į nusikaltimo vietą atvyko ir iš jos pasišalino tuo pačiu automobiliu Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė trečiajam asmeniui, kuris apie transporto priemonės naudojimą nusikalstamai veikai daryti, nieko nežinojo, daro išvadą, jog apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai taikė turto konfiskavimą ir iš kiekvieno bendravykdytojo išieškojo po lygią automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos dalį. Pažymint, kad konfiskuotinas turtas – tai ne nusikalstama veika padaryta žala, kuriai atlyginti gali būti taikoma solidari žalą padariusių asmenų civilinė atsakomybė, tai baudžiamojo poveikio priemonė, kuria siekiama padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017).

13. Kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje, kai yra sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Byloje nesant tokių duomenų, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje būtent ir rėmėsi VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ išrašu, kuriame nurodoma, kad lengvojo automobilio Volvo (duomenys neskelbtini) vertė su PVM yra 7350 Eur (6 t., b. l. 51). Vien nuteistojo R. Ž. apylinkės teisme nurodytų aplinkybių, kad automobilis buvo patyręs autoįvykį, nepakanka konfiskuotino turto vertės įvertinimui. Automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nusikalstamos veikos įvykdymo metu buvo techniškai tvarkingas, nedaužtas ir eksploatuojamas. Tuo tarpu apeliantai aukštesniajam teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų, įrodančių mažesnę automobilio Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę, todėl pagrindo ją mažinti teisėjų kolegija nenustatė.

Dėl mobiliųjų telefonų

14. Nuteistasis A. Z. apygardos teisme baigiamųjų kalbų metu prašė jam grąžinti bent vieną iš jo paimtą mobilųjį telefoną.

15. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2024 m. kovo 22 d. kratos, atliktos nuteistojo A. Z. motinos N. Z. namuose, metu jo motina savanoriškai pateikė savo sūnaus A. Z. mobilųjį telefoną Redmi IMEI1: (duomenys neskelbtini) ir IMEI2: (duomenys neskelbtini) su „Labas“ SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 119-120). 2024 m. balandžio 4 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad N. Z. laisvanoriškai pateikė mobilaus ryšio telefoną Samsung IMEI: (duomenys neskelbtini) su įkrovimo laidu, kuriuo naudojosi jos sūnus A. Z. (2 t., b. l. 46-47). 2024 m. balandžio 16 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad mobiliajame telefone Samsung jokios tyrimui reikšmingos informacijos nerasta. Mobiliajame telefone Redmi programėlėje „Messenger“ rasti pokalbiai su kitais nuteistaisiais (2 t., b. l. 50-51). Pats nuteistasis A. Z. apygardos teismui nurodė, kad kai važiavo daryti nusikaltimo turėjo tik vieną telefoną, kitame telefone buvo įsidėjęs tik SIM kortelę, bet tai jau buvo po visų įvykių.

16. Teisėjų kolegija įvertinusi, kad mobilusis telefonas Samsung IMEI: (duomenys neskelbtini) su įkrovimo laidu, kuris perduotas saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, darant nusikalstamą veiką nebuvo naudojamas, daro išvadą, jog apylinkės teismas neteisingai išsprendė daiktinių įrodymų klausimą, todėl apelianto prašymą iš esmės tenkina ir mobilaus ryšio telefoną Samsung grąžintina jį pateikusias asmeniui – nuteistojo motinai N. Z., nes pats nuteistasis A. Z. šiuo metu yra suimtas.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos

17. Civiliniame ieškinyje nukentėjusioji N. J. prašė priteisti 21 109,65 Eur turtinės žalos ir 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą solidariai iš visų nuteistųjų. Taip pat 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei turėtas teisinės pagalbos išlaidas (10 t., b. l. 19-26).

18. Apylinkės teismas įvertinęs, jog nukentėjusiajai N. J. plėšimo metu buvo sukeltas išgąstis, šokas, po to sekė dvasiniai išgyvenimai ir buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata priteisė jai 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Konstatavęs, kad tarp nukentėjusiosios dešinio peties operacijos ir nuteistųjų veiksmų nėra priežastinio ryšio, likusioje dalyje ieškinį atmetė. Iš kaltinimo pašalinęs aplinkybę dėl 150 Eur vertės nešiojamojo kompiuterio pagrobimo bei tai, kad pas vieną iš nuteistųjų buvo rasta nukentėjusiosios 2 eurų vertės piniginė ir 1004,40 Eur, nukentėjusiajai N. J. priteisė 19 953,25 Eur turtinės žalos bei proceso išlaidas.

19. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. N. nesutinka su nukentėjusiajai priteistu neturtinės žalos dydžiu, kadangi medicininiai duomenys įrodo, jog N. J. tiek žalos nepatyrė.

20. Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje numatyta, jog sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai N. J. nustatyti šie sužalojimai: muštinė žaizdelė nosies nugarėlėje, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kairio skruosto srityje, dešinio skruosto srityje, kaklo dešinėje, pereinant į vidurinę dalį, dešinio klubo sąnario išoriniame paviršiuje, pereinant į dešinio sėdmens apatinius kvadrantus, dešinio peties sąnario srityje, nosies kaulų lūžis, viršutinio žandikaulio frontalinės ataugos lūžis. Kurie kvalifikuoti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl nosies kaulų lūžių, viršutinio žandikaulio frontalinės ataugos lūžio, kadangi sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (2 t., b. l. 146-147). Pati nukentėjusioji N. J. apklausiama apylinkės teisme parodė, kad 2024 m. vasario 24 d. vakarą jai būnant savo namuose į juos įsibrovė keturi kaukėti vyrai, iš kurių vienas rankoje laikė metalinį strypą, jai grasino papjauti, nušauti, ją pagriebė už drabužių ir patraukė link virtuvės. Ji su juo grūmėsi, bandė atimti metalinį strypą, bet nepajėgė. Jai buvo suduota į nosį, labai bėgo kraujas. Po ko ji nukrito ant dešinio šono, jai pradėjo rišti rankas lipnia juosta, bet ji vis bandė tą juostą nukąsti ir išsilaisvinti. Jai ant kaklo uždėjo koją ir pasakė „gulėk, nes kitaip papjausiu ir nušausiu“. Ji rėkė, kad ją paleistų, sakė, kad ant šaldytuvo yra piniginė. Matė, kad paskutinis vaikinas, išbėgęs iš namo turėjo peilį. Po šio įvykio jai tiek morališkai, tiek fiziškai buvo sunku, atsirado baimė. Ji du kartus lankėsi pas psichologą. Skaudėjo ranką nuo vasario iki birželio mėn., kol jai buvo atlikta peties-sausgyslių operacija. Jaučiasi blogai, pažeminta, nes niekada jos nemušė vyras, nestumdė vaikai. Iš pradžių pas gydytojus nevažiavo, nes buvo visa sumušta, daug mėlynių turėjo, kurios užgijo maždaug už mėnesio. Iki šiol jaučia baimę, geria žolelių arbatas, valerijoną (9 t., b. l. 165-169). Apklausiamas apylinkės teisme nukentėjusiosios vyras liudytojas S. J. taip pat patvirtino, kad žmona po įvykio jautėsi blogai (10 t., b. l. 7-8). Ekspertas L. U. pirmos instancijos teismui patvirtino, kad sužalojimai nukentėjusiajai galėjo atsirasti dėl šešių trauminių poveikių. Ar tie sužalojimai galėjo atsirasti smūgiavimo būdu, ar krentant ir atsitrenkiant, tokių duomenų jis neturi. Negali atmesti, kad kaklo dešinėje pusėje atsiradusi kraujosruva galėjo atsirasti dėl bato spaudimo. Veido sužalojimai galėjo atsirasti suduodant smūgį metaliniu strypu, nes veide buvo padarytos pailgos formos kraujosruvos. Nosies kaulo ir viršutinio žandikaulio frontalinės ataugos lūžis galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu. Po nosies kaulo lūžio galėjo susiformuoti nosies pertvaros defektas. Taip pat pažymėjo, kad nusikalstamos veikos metu raiščių plyšimas nebuvo fiksuotas, nors jai ir buvo sužalotas dešinys petys, tačiau nukentėjusiajai daryta peties operacija nėra susijusi su nusikalstama veika. Tai yra lėtinis susirgimas, uždegimas, kuris atsiranda per tam tikrą laiką, ne iš karto (10 t., b. l. 104-106). Nuteistasis A. Z. apklausiamas apylinkės teisme taip pat neneigė, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jis turėjo metalinį strypą, nukentėjusią pastūmė, bandė jai lipnia juosta rišti rankas, buvo keliu prispaudęs ją prie žemės, jai bėgo kraujas (9 t., b. l. 143-145). Taigi, įvertinusi visas aplinkybes susijusias su N. J. patirtais išgyvenimais: t. y. baimę dėl gyvybės, sveikatos, turto, jai nustatytus sužalojimus, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, patirtą pažeminimą ir bei jaučiamą baimę teisėjų kolegija vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatuoja, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog 4 000 Eur suma yra adekvati nukentėjusiosios patirtoms neigiamos pasekmėms atlyginti ir ją solidariai priteisė iš visų nuteistųjų. Mažinti N. J. priteistos neturtinės žalos atlyginimą apeliacinės instancijos teismas nemato priežasčių, kadangi nagrinėjamu atveju buvo pasikėsinta ne į vieną įstatymo saugomą vertybę – į turtą, sveikatą ir net gyvybę. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, kuriais buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 289,62 Eur iki 6000 Eur (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-238/2014, 2K-258-699/2015, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-168-511/2018, 2K-105-222/2019, 2K-291-495/2020, 2K-185-495/2020, 2K-18-976/2021). Aukštesnysis teismas įvertinęs šioje byloje nustatytų neturtinei žalai apskaičiuoti reikšmingų kriterijų visumą, kasmet vis kylantį pragyvenimo lygį šalyje, tai, kad asmenims veikiant tyčia padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju, pripažįsta, kad teismo nustatytas 4 000 Eur neturtinės žalos dydis neprieštarauja formuojamai teismų praktikai. Tuo tarpu nuteistieji yra sveiki, darbingo amžiaus asmenys, kurių finansinė padėtis ateityje gali pasikeisti priklausomai nuo jų pačių dedamų pastangų. Pažymint, kad tokiam sprendimui įtakos neturi nukentėjusiajai atlikta dešinio peties operacija, nes apylinkės teismas nenustatęs priežastinio ryšio tarp nuteistųjų veiksmų ir atliktos operacijos nukentėjusiosios prašomą neturinę žalą sumažino perpus. Akivaizdu, kad N. J. priteistą neturtinę žalą sudaro ne tik fiziniai sužalojimai sukelti neteisėtais veiksmais, kaip tai nurodo nuteistasis A. N. apeliaciniame skunde, bet ir dvasiniai išgyvenimai, patirtas sukėtimas, emocinė būsena po nusikalstamos veikos ir kt., todėl nėra jokio pagrindo mažinti ir taip nedidelę priteistą neturtinės žalos dalį.

22. Turtinė žala CK 6.249 straipsnio 1 dalyje apibūdinama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

23. Nuteistasis A. N. apeliaciniame skunde neginčija nukentėjusiajai priteistos turtinės žalos dydžio, tačiau prašo jos atlyginimą padalinti lygiomis dalimis visiems keturiems nuteistiesiems bei leisti ją išmokėti dalimis.

24. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nėra pagrindo tenkinti šio apelianto prašymo, kadangi pagal CK 6.279 straipsnio 1 dalį – bendrai padarę žalą asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai. Todėl nustatant, kad kalti asmenys turi atlyginti žalą lygiomis dalimis, būtų pažeisti nukentėjusiojo asmens interesai. Be to baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos nenumato priteistos žalos išdėstymo dalimis.

25. Apygardos teisme baigiamųjų kalbų metu buvo keliamas klausimas ir dėl 15 svarų pagrobimo iš nukentėjusiosios, tačiau apeliantai su civiliniu ieškiniu dėl turininės žalos sutiko. Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs pirmosios instancijos teismo nustatyto turtinės žalos atlyginimo dydžio teisėtumą ir pagrįstumą, daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai išsprendė turtinės žalos nustatymo klausimą. Teisėjų kolegija su skundžiamo nuosprendžio motyvais dėl 15 svarų pagrobimo (nuosprendžio 21 lapas) sutinka ir jų nekartoja.

Dėl bausmių

26. Nuteistasis A. N. apeliaciniame skunde teigia, kad jam apylinkės teismo paskirta bausmė yra per griežta, prašo taikyti bausmių apėmimo būdą ir bausmę skaičiuoti nuo jo sulaikymo dienos, t. y. 2024 m. spalio 8 d. Nuteistasis A. Z. apeliaciniame skunde nesutinka su jam paskirta bausme, tačiau jokių argumentų nepateikia.

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.

28. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė. Be to pažymėtina, kad po skundžiamo nuosprendžio priėmimo, t. y. nuo 2025 m vasario 1 d. įsigaliojo BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmių skyrimo taisykles, pakeitimai, priimti 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573. Pagal šiuo metu galiojančią BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Taigi, bausmės dydis nebėra skaičiuojamas nuo vidurkio, kaip buvo numatyta iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusioje BK 62 straipsnio 2 dalies redakcijoje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija). Todėl teisėjų kolegija šiuo atveju tikrindama nuteistiesiems A. N. ir A. Z. pirmosios instancijos teismo parinktas bausmės rūšis bei nustatytus jų dydžius, vadovaujasi apeliacinių skundų nagrinėjimo metu galiojančia nauja BK 61 straipsnio 2 dalies redakcija, kuri lengvina nuteistųjų teisinę padėtį ir turi grįžtamąją galią, t. y. taikoma ir nusikalstamoms veikoms, padarytoms iki šio įstatymo įsigaliojimo.

29. BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo iki septynerių metų bausmė (įstatymo redakcija galiojusi iki 2025 m. vasario 1 d.). Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusi įstatymo redakcija sunkina nuteistųjų teisinę padėtį, kadangi pagal BK 180 straipsnio 2 dalį baudžiama laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų. Todėl teisėjų kolegija vadovaujasi BK 180 straipsnio 2 dalies redakcija, galiojusia nusikalstamos veikos padarymo metu.

30. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. Z., atsižvelgė į tai, kad padarytas sunkus nusikaltimas, veikiant tiesiogine tyčia. Įvertino apelianto atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Skundžiamame nuosprendyje teismas vertino, kad A. Z. anksčiau teistas 20 kartų ir šią nusikalstamą veiką įvykdė turėdamas neišnykusį teistumą bei neatlikęs paskutiniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės, taip pat per 1 metus iki nusikaltimo padarymo 11 kartų buvo baustas administracine tvarka. Teismas taip pat pažymėjo, kad A. Z. vaidmuo plėšime buvo pagrindinis – būtent jis nukentėjusiosios atžvilgiu naudojo fizinį smurtą bei grasino tuoj pat jį panaudoti ir jo veiksmais buvo sužalota nukentėjusioji N. J.. Šių duomenų pagrindu apylinkės teismas A. Z. skyrė 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija įvertinusi padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, pobūdį, nuteistojo asmenybę, jo vaidmenį nusikaltimo padaryme, lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir nustatytas net tris sunkinančias aplinkybes bei tai, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą įstatyme numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, daro išvadą, kad tiek bausmės rūšis, tiek jos dydis nuteistajam A. Z. buvo parinkti tinkamai, nepriklausomai nuo to, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. pasikeitė baudžiamasis įstatymas reglamentuojantis bausmių skyrimo nuostatas. Akivaizdu, jog A. Z. padarytas teisės pažeidimas, kuomet buvo pasikėsinta ne į vieną įstatymo saugomą vertybę (turtą, sveikatą ir net gyvybę), turint neišnykusį teistumą, nebuvo atsitiktinis ar nulemtas nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių. Apeliantas iš ankstesnių patyrimų nepasimoko, sistemingai pažeidinėja teisės normų reikalavimus (8 t., b. l. 47-66), administracinių nuobaudų nemoka (8 t., b. l. 76-83), jokia prasminga veikla neužsiima, nedirba (8 t., b. l. 85). Taigi, teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, nenustatė aplinkybių dėl kurių A. Z. apylinkės teismo paskirta bausmė turėtų būti keičiama. Tokių aplinkybių nenurodė ir pats apeliantas.

31. Skirdamas A. N. 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, apylinkės teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas vienas tyčinis sunkus nusikaltimas. Atsižvelgė į jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, t. y. kad jo vaidmuo plėšime nebuvo pagrindinis, jis prieš nukentėjusiąją fizinio smurto nenaudojo, negrasino tuoj pat jo panaudoti. Taip pat pažymėjo, kad A. N. nuo pat pradžių pilnai prisipažino nusikaltęs, apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu išsamiai paaiškino įvykio aplinkybes. Skundžiamame nuosprendyje teismas vertino, kad apeliantas teistas penkis kartus, administracine tvarka nebaustas, nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, pilnai neatlikęs bausmės pagal paskutinį teismo nuosprendį. Nustatė vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir tris jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkaudamas (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai nurodė kokiais duomenimis remiantis buvo parinkta bausmės rūšys ir jos dydis nuteistajam A. N.. Akivaizdu, kad A. N. nagrinėjamu atveju nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kadangi nusikaltimą padarė lygtinio paleidimo metu ir nepraėjus nei mėnesiui po jo atžvilgiu priimto nuosprendžio pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Jokių naujų duomenų, kurių nebūtų įvertinęs apylinkės teismas, apeliantas skunde nenurodė. Aplinkybės susijusios su jo prisipažinimu ir nuosekliu parodymų davimu ikiteisminio tyrimo metu skundžiamame nuosprendyje įvertintos skiriant A. N. mažesnę laisvės atėmimo bausmę nei kitiems bendrininkams, todėl konstatuotina, kad A. N. skirta bausmė atitinka šiuo metu galiojančias bausmių skyrimo nuostatas bei yra teisinga.

32. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad suėmimas šioje baudžiamojoje byloje A. N. buvo skirtas nuo 2024 m. kovo 21 d. iki 2024 m. balandžio 4 d. (7 t., b. l. 85-94). Ir jis vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytas į A. N. paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės laiką. Apelianto nurodomą datą, t. y. 2024 m. spalio 8 d., jis buvo pasiųstas atlikti kitu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės, todėl nėra pagrindo bausmės pradžią skaičiuoti nuo šios dienos, kadangi bausmė skundžiamu nuosprendžiu buvo subendrinta su neatliktos bausmės dalimi pagal Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. sausio 30 d. nuosprendį, pakeistą 2024 m. balandžio 24 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, vadovaujantis BK 64 straipsniu.

33. BK 64 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis (BK 64 straipsnio 3 dalis).

34. Nagrinėjamu atveju, priimant skundžiamą Alytaus apylinkės teismo 2025 m. sausio 9 d. nuosprendį, A. N. buvo neatlikęs ankstesniu Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. sausio 30 d. nuosprendžiu, pakeistu 2024 m. balandžio 24 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, paskirtos ir neatliktos bausmės dalies, todėl pirmosios instancijos teismas bendrindamas bausmes būtent ir vadovavosi BK 64 straipsniu, kuriame apelianto prašomas bausmių bendrinimo būdas – apėmimas nėra numatytas. Pažymint, kad A. N. apylinės teismas taikė palankesnį bausmių bendrinimo būdą – dalinį, o ne visišką sudėjimą, todėl pagrindo švelninti nuteistajam teisinę padėtį teisėjų kolegija nenustatė.

Dėl proceso išlaidų

35. 2025 m. kovo 5 d. byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam A. N., kurią sudaro 627,08 Eur.

36. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nors apeliacinis procesas šiuo atveju vyko nuteistojo A. N. iniciatyva jo apeliacinį skundą atmetant, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuteistasis šiuo metu yra įkalinimo įstaigoje, jam skirta reali laisvės atėmimo bausmė, jis taip pat turės atlyginti civilinį ieškinį bei konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo A. N. nepriteisia.

37. Teisėjų kolegijai išėjus į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo, 2025 m. kovo 6 d. ir 2025 m. kovo 18 d. byloje buvo gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam A. Z., kurią sudaro 360,42 Eur ir nuteistajam A. N., kurią sudaro 716,67 Eur. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad prašymai ir įrodymai, patvirtinantys proceso išlaidų faktą ir dydį, turi būti pateikti laiku, tai yra iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos (šiuo atveju – iki teisėjų kolegijos išėjimo į pasitarimų kambarį), todėl šie Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai gauti 2025 m. kovo 6 d. ir 2025 m. kovo 18 d. negali būti nagrinėjami.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų A. N. ir A. Z. apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. sausio 9 d. nuosprendį.

Mobilųjį telefoną Samsung IMEI: (duomenys neskelbtini) su įkrovimo laidu, kuris perduotas saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, adresu: (duomenys neskelbtini), grąžinti N. Z..

Nepriteisti iš nuteistojo A. N. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sudariusių dėl advokato teiktos teisinės pagalbos, pagal 2025 m. kovo 5 d. pažymą.

Palikti nenagrinėtus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymus dėl išlaidų atlyginimo pagal 2025 m. kovo 6 d. ir 2025 m. kovo 18 d. pažymas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.