Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų E. B., A. S. ir J. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1215-485/2010 pagal ieškovo akcinės bendrovės „Swedbank“ ieškinį atsakovams E. B., A. S. ir J. S. dėl skolos, palūkanų priteisimo. Trečiasis asmuo – bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Usana“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2010 m. rugsėjo 16 d. pareiškimu ieškovas patikslino savo ieškinį, atsisakė reikalavimo priteisti 101 691,56 EUR įsiskolinimo ir prašė iš atsakovų E. B. ir A. S. ieškovui solidariai priteisti:

1) kintamas metines palūkanas, kurios apskaičiuojamos imant šešių mėnesių EUR LIBOR (Londono tarpbankinę palūkanų normą) ir pridedant 5 proc. metų palūkanų dydžio Banko skolinimosi rizikos ir pelno maržą, kurios kiekvienų metų vasario 26 d. ir rugpjūčio 26 d. keičiamos šešiems mėnesiams į priekį, imant REUTERS informacinėje bazėje paskelbtų palūkanų keitimo dienos arba prieš tai ėjusios darbo dienos, jeigu palūkanų keitimo diena yra ne darbo diena, šešių mėnesių EUR LIBOR ir pridedant 5 proc. metų palūkanų dydžio Banko skolinimosi rizikos ir pelno maržą, skaičiuojant nuo negrąžintos 97 311 EUR kredito dalies nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki 2010 m. rugpjūčio 23 d.; 2) 6 proc. dydžio įstatymines palūkanas nuo 97 311 EUR sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki 2010 m. rugpjūčio 23 d.; 3) 1 877,75 Lt žyminio mokesčio ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas taip pat prašė iš atsakovės A. S. priteistų sumų išieškojimą nukreipti vykdyti tiek į atsakovei A. S. priklausantį turtą, tiek į bendrą A. S. bei J. S. turtą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Teismas, priteisdamas kredito sutartyje nustatyto dydžio palūkanas, netinkamai taikė CK normas, reglamentuojančias laiduotojo atsakomybės mastą. Kadangi skolininkui UAB „Usana” yra iškelta bankroto byla, atitinkamai už jo prievoles, pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos negali būti skaičiuojamos netesybos ir palūkanos. UAB „Usana“ bankroto byla iškelta 2009 m. rugsėjo 24 d. Kauno apygardos teismo nutartimi. Tokiu būdu skolininko UAB „Usana“ prievolė dėl palūkanų mokėjimo pasibaigė, įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo. Atitinkamai, vadovaujantis CK 6.81 str. 2 dalimi, atsakovų atsakomybė dėl palūkanų sumokėjimo negali būti didesnė nei pagrindinio skolininko. Be to, laiduotojas, įvykdęs prievolę, perima kreditoriaus teises, t. y. įgyja teisę pareikšti skolininkui regresinį reikalavimą (CK 6.83 str.). Tačiau iš atsakovų priteisus ieškovo prašomas kintamas palūkanas, jie atgręžtinio reikalavimo būdu negalės iš skolininko išsireikalauti visos savo sumokėtos sumos, kadangi kintamų palūkanų skaičiavimas skolininkui UAB „Usana“ buvo nutrauktas įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo.Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas kredito sutartyje nustatyto dydžio kintamas palūkanas, net nevertino ar šių palūkanų dydis atitinka protingumo bei teisingumo principus. Kredito sutartyje nustatytas ypatingai sudėtingas palūkanų apskaičiavimo mechanizmas, todėl atsakovai net ir žinodami terminą, už kurį yra reikalaujama priteisti palūkanas, negalėjo apskaičiuoti jų dydžio bei pateikti su tuo susijusių argumentų. Tuo tarpu ieškovas, nors ir galėjo pateikti informaciją apie tai, kokio dydžio sumą sudaro priskaičiuotos kintamos palūkanos, to nepadarė. Pirmosios instancijos teismas, papildomai priteisdamas 6 proc. dydžio procesines palūkanas, iš atsakovų ieškovui priteisė dvigubas palūkanas, kas prieštarauja protingumo ir teisingumo principams bei neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos.

Apeliantai nepagrįstai remiasi Įmonių bankroto įstatymo normomis, nes šio įstatymo nuostatos taikomos tik bankrutuojančios įmonės atžvilgiu, bet ne fizinių asmenų, laidavusių už bankrutuojančios įmonės prievoles, atžvilgiu (ĮBĮ 1 str. 3 d.). Atsakovai, kaip solidarūs skolininkai, negali prieš banką, kaip kreditorių, naudoti tokius atsikirtimus ir gynybos priemones bei naudotis tokiomis teisėmis, kurios susiję išimtinai tik su asmeniniu trečiojo asmens statusu .Atmestini apeliantų argumentai, kad jiems turi būti taikomas toks pats atsakomybės mastas kaip ir BUAB „Usana“, kadangi laidavimo sutarčių nuostatos lemia kitokį teisinių santykių aiškinimą. Be to, pačiose laidavimo sutartyse numatyta, kad laidavimo sutartys galioja iki visiško prievolių bankui pagal kredito sutartį įvykdymo.Nepagrįstai apeliantai teigia, kad priteisus iš jų sutartines palūkanas, jie šių palūkanų negalės regreso tvarka išsiieškoti iš BUAB „Usana“. Toks aiškinimas prieštarauja CK 6.83 straipsnio 2 dalies nuostatoms.CPK 306 straipsnio 2 dalis nurodo, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Kadangi atsakovai pirmosios instancijos teisme sutartinių palūkanų dydžio neginčijo, todėl apeliacinio skundo dalis dėl sutartinių palūkanų dydžio nepagrįstumo nenagrinėtina.Nepagrįsti apeliantų argumentai dėl dvigubų palūkanų priteisimo. CK 6.37, 6.210, 6.872, 6.874, 6.881 straipsniai ir teisės teorija išskiria dvi palūkanų rūšis – mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas ir kompensavimo funkciją atliekančias palūkanas, ir jos abi gali būti priteistos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 7 d. sprendimas keistinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliaciniu skundu atsakovai kelia materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laiduotojų atsakomybės mastą už skolininko neįvykdytas prievoles ir palūkanų priteisimo dydžio, aiškinimo ir taikymo klausimus, kai skolininkui iškėlus bankroto bylą, reikalavimas pareiškiamas laiduotojams.

Nagrinėjamoje byloje Kauno apygardos teismas skundžiamu 2010 m. spalio 7 d. sprendimu nusprendė iš atsakovų E. B. ir A. S. ieškovui „Swedbank“, AB, (kreditoriui) solidariai priteisti kredito sutartyje numatytas kintamas metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos 97 311 EUR kredito dalies nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki 2010 m. rugpjūčio 23 d., taip pat 6 proc. įstatymines palūkanas nuo 97 311 EUR sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo dienos (2009 m. gruodžio 1 d.) iki kredito grąžinimo dienos (2010 m. rugpjūčio 23 d.). Atsakovai apeliaciniu skundu nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, motyvuodami tuo, kad teismas netinkamai taikė CK normas, reglamentuojančias laiduotojų atsakomybę, ir neatsižvelgė į Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto reglamentavimą.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl laidavimą reglamentuojančių materialiosios teisės normų, yra atkreipęs dėmesį į laidavimo, kaip akcesorinės (papildomos, šalutinės ir nuo pagrindinės prievolės priklausančios) prievolės, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009; 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010; 2011 m. balandžio 4 d nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Kasacinis teismas išaiškino, kad laidavimo, kaip akcesorinės prievolės, pobūdis lemia, jog laidavimas yra priklausomas nuo juo užtikrinamos pagrindinės prievolės. Laidavimo akcesoriškumas, be kita ko, reiškia, kad: kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas (CK 6.76 str. 2 d.); negali būti laiduojama už didesnę sumą, negu skolininkas skolingas, o jeigu laiduojama suma viršija skolą, tai ji turi būti sumažinta iki skolos dydžio (CK 6.78 str. 2 d.); laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, nuostolių atlyginimą, netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 str. 2 d.); laiduotojas turi teisę pareikšti kreditoriaus reikalavimui visus atsikirtimus, kuriuos galėtų reikšti skolininkas (CK 6.82 str. 2 d.) ir kt. Akcesorinei prievolei būdinga, kad ji priklauso nuo pagrindinės prievolės ir negali šios viršyti. Taigi, jeigu laidavimo sutartyje nenustatyta kitaip, tai laiduotojas už skolininką atsako prieš kreditorių tokiu pat mastu, kaip ir skolininkas.

Iš šios bylos medžiagos matyti, kad 2006 m. kovo 10 d. ieškovas ir UAB „Usana“ sudarė kredito linijos sutartį Nr. 06-014999-KL (pakeista ir papildyta 2007 m. rugpjūčio 3 d., 2007 m. vasario 26 d. ir 2009 m. vasario 26 d. susitarimais) (11-25 b. l. 1 t.), pagal kurią bankas suteikė šiai įmonei kreditą. Sutartimi šalys susitarė, jog už suteiktą kreditą bus mokamos kintamos metinės palūkanos (kredito linijos sutarties 2.1 p., 2007 m. vasario 26 d. ir 2007 m. rugpjūčio 3 d. pakeitimai), kurios skaičiuojamos nuo kredito gavėjo paimtos ir negrąžintos kredito sumos iki kredito grąžinimo bankui dienos (kredito linijos sutarties 5.1 p.). Be šių palūkanų, sutarties šalys susitarė, jog vadovaujantis CK 6.37 straipsniu, kredito gavėjui nevykdant sutartyje numatytų įsipareigojimų ir bankui įstatymų nustatyta tvarka kreipusis teismą dėl skolos pagal sutartį išieškojimo, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško skolos grąžinimo bankui dienos kredito gavėjas privalės papildomai mokėti bankui 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo visos kredito gavėjo įsiskolinimo sumos (kredito linijos sutarties 5.5 p.). Ieškovo ir atsakovų E. B. bei A. S. 2007 m. rugpjūčio 3 d sudarytose laidavimo sutartyse nustatyta, kad: laiduotojas atsako bankui ta pačia apimtimi, kaip ir kredito gavėjas – už kredito grąžinimą, palūkanų bei netesybų sumokėjimą, nuostolių atlyginimą bei kitų kredito sutartyje nustatytų mokėjimų sumokėjimą bankui (3.2 p.); laiduotojas įsipareigoja, kredito gavėjui tinkamai nevykdant visų ar dalies prievolių pagal kredito sutartį, patenkinti banko reikalavimus laidavimo sutartyje nustatyta tvarka (5.1 p.); laidavimo sutartis galioja iki visiško prievolių bankui pagal kredito sutartį įvykdymo (10.1 p.). Taigi šalių sudarytose laidavimo sutartyse laiduotojų (atsakovų) atsakomybės mastas nustatytas skolininko – kredito gavėjo UAB „ Usana“ – atsakomybės apimtimi. Taip pat nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartimi UAB „Usana“ buvo iškelta bankroto byla (63-64 b. l., 1 t.), iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad Kauno apygardos teismas 2009 m. gruodžio 18 d. nutartimi UAB „Usana“ bankroto byloje patvirtino ieškovo „Swedbank“, AB, 1 001 286,21 Lt dydžio finansinį reikalavimą, o 2010 m. sausio 27 d. nutartimi patikslino „Swedbank“, AB, finansinį reikalavimą jį padidindamas iki 1 004 311,87 Lt (188-189 b. l., 1 t.).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, susijęs su bankroto bylos skolininkui iškėlimu ir šio teisiškai reikšmingo fakto įtaka skolininko prievolės įvykdymą užtikrinančių laiduotojų prievolės apimčiai.

Pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas. Taigi, pagal šį specialų įstatymą bankroto bylos nagrinėjimo laikotarpiu netesybų ir palūkanų skaičiavimas negalimas. Nepriklausomai nuo to, kaip bankroto byla bus užbaigta – įmonės likvidavimu ar bankroto bylos nutraukimu – skolininko (įmonės, kuriai iškelta bankroto byla) pareiga mokėti kreditoriui netesybas (palūkanas) bankroto bylos nagrinėjimo laikotarpiu neatsiranda. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Taigi, iškėlus UAB „Usana“ bankroto bylą, šiam skolininkui, vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktu, buvo nutrauktas kredito sutartyje nustatytas palūkanų skaičiavimas, atitinkamai sumažėjo ir skolininko (trečiojo asmens) prievolės mastas bankui (ieškovui).

Kaip jau minėta aukščiau, laiduotojas negali būti atsakingas didesniu mastu negu skolininkas (CK 6.76 str., 6.78 str. 2 d., 6.81 str. 2 d.), todėl Įmonių bankroto įstatymo teisinio reglamentavimo pagrindu modifikavus (sumažėjus) laidavimu užtikrintai skolininko (trečiojo asmens) prievolei, atitinkamai modifikuojasi (sumažėja) ir laiduotojo prievolė, kylanti iš laidavimo sutarties (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktu, buvo nutrauktas palūkanų už visas BUAB „Usana“ prievoles skaičiavimas, buvo pagrindas atsakovų E. B. ir A. S., kaip laiduotojų, prievolių ieškovui mastą nustatyti tokį patį, kaip ir trečiojo asmens UAB „Usana“ prievolės. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad nepagrįstai ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, jog atsakovai, kaip laiduotojai, negali prieš jį naudoti tokius atsikirtimus ir gynybos priemones, kuriuos įgijo skolininkas UAB „Usana“, iškėlus jam bankroto bylą, nes toks aiškinimas prieštarauja CK 6.82 straipsnio 2 dalies reglamentavimui ir kasacinio teismo suformuotai praktikai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).

Bankroto byla UAB „Usana“ iškelta 2009 m. rugsėjo 24 d. Ieškinys šioje byloje paduotas 2009 m. lapkričio 27 d. Atsižvelgus į šias aplinkybes, darytina išvada, jog nebuvo teisinio pagrindo iš atsakovų E. B. ir A. S. ieškovui priteisti sutartyje numatytas kintamas palūkanas nuo negrąžintos 97 311 EUR kredito dalies nuo bylos iškėlimo teisme dienos, kadangi laiduotojai pagal laidavimo sutartis negali atsakyti didesniu mastu nei skolininkas.

Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas iš atsakovų E. B. ir A. S. 6 proc. dydžio įstatymines palūkanas nuo 97 311 EUR sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos (2009 m. gruodžio 1 d.) iki kredito grąžinimo dienos (2010 m. rugpjūčio 23 d.) ieškovui priteisė nepagrįstai.

CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, t. y. procesines palūkanas. Jų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Procesinės palūkanos skaičiuojamos, kai yra pareikštas kreditoriaus prašymas jas skaičiuoti, ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo, jei šalys nėra sutarusios kitaip arba išieškotojas bendru sutarimu ar savo pareiškimu bei veiksmais nėra atsisakęs procesinių palūkanų skaičiavimo. Aptariamos palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos, kurią sudaro pagrindinė skola kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-223/2011).

Procesines palūkanas moka skolininkas, kuriam pareikšti reikalavimai teisme ir jeigu jie patenkinti. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo šios normos pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas, kurios vertinamos kaip minimalūs kreditoriaus nuostoliai. Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, ar skolininko prievolė grąžinti priteistą sumą kilo iš laidavimo kaip šalutinės prievolės, kad jo, kaip laiduotojo, atsakomybė yra tokia pati kaip ir pagrindinio skolininko, nes procesinių palūkanų mokėjimas kaip civilinė atsakomybė, kyla iš laiduotojo neteisėtų veiksmų – pinigų nesumokėjimo geruoju, esant jo galiojančiai prievolei grąžinti pinigus kreditoriui už kitą asmenį. Jeigu pagrindinis skolininkas negrąžina paskolos ir dėl jos priteisimo teisme pareiškiamas ieškinys už skolininką laidavusiam asmeniui, kuris irgi geruoju nevykdė savo prievolės pagal laidavimo sutartį, tai savo prievolės nevykdęs laiduotojas yra tinkamas skolininkas pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį dėl palūkanų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-61/2011). Taigi, pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė laiduotojo atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).

Kaip matyti iš laidavimo sutarčių, ieškovas ir atsakovai susitarė, jei kredito gavėjas (šiuo atveju trečiasis asmuo UAB „Usana“) tinkamai nevykdo visų ar dalies prievolių pagal kredito sutartį, laiduotojai per 10 kalendorinių dienų nuo banko rašytinio pranešimo gavimo dienos privalo įvykdyti visas kredito gavėjo prievoles pagal kredito sutartį (laidavimo sutarčių bendrųjų nuostatų 4.1 p.). Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovai neįvykdė šių savo sutartinių įsipareigojimų, todėl ieškovui „Swedbank“, AB, atsirado teisė prašyti priteisti iš laiduotojų procesines palūkanas, o teismui atsirado teisinis pagrindas priteisti minėtas palūkanas. Kadangi laidavimo sutartyse nenustatyta laiduotojų atsakomybė didesniu palūkanų dydžiu, negu numatyta įstatymuose, taip pat nėra aplinkybių, leidžiančių konstatuoti, jog atsakovai yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovų ieškovui solidariai priteistina penkių procentų dydžio metinės procesinės palūkanos, kurios ieškovo prašymu skaičiuojamos nuo 97 311 EUR nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki 2010 m. rugpjūčio 23 d., kai buvo grąžintas kreditas, nuo kurio buvo skaičiuojamos sutartinės ir procesinės palūkanos.

Šioje nutartyje išdėstytų argumentų ir aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias laiduotojų atsakomybės mastą už skolininko neįvykdytas prievoles (CPK 330 str.), todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina, panaikinant sprendimo dalį, kuria buvo priteistos kintamos sutartinės palūkanos, o pirmosios instancijos teismo priteistas procesines palūkanas sumažinant iki 5 proc. dydžio (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatą, bylinėjimosi išlaidos yra paskirstomos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Nagrinėjamoje byloje buvo patenkintas 41,5 proc. ieškinio reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismo iš atsakovų E. B. ir A. S. ieškovui priteistos bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 779,27 Lt.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 7 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti šio sprendimo dalį, kuria ieškovui „Swedbank“, AB, iš atsakovų E. B. ir A. S. solidariai priteistos kintamos metinės palūkanos, kurios apskaičiuojamos imant šešių mėnesių EUR LIBOR ir pridedant 5 proc. metų palūkanų dydžio Banko skolinimosi rizikos ir pelno maržą, kurios kiekvienų metų vasario 26 d. ir rugpjūčio 26 d. keičiamos šešiems mėnesiams į priekį, imant REUTERS informacinėje bazėje paskelbtų palūkanų keitimo dienos arba prieš tai ėjusios darbo dienos, jeigu palūkanų keitimo diena yra ne darbo diena, šešių mėnesių EUR LIBOR ir pridedant 5 proc. metų palūkanų dydžio Banko skolinimosi rizikos ir pelno maržą, skaičiuojant nuo negrąžintos 97 311 EUR kredito dalies nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki 2010 m. rugpjūčio 23 d.

Šiuo sprendimu iš atsakovų E. B. ir A. S. ieškovui „Swedbank“, AB, priteistas 6 proc. dydžio procesines palūkanas sumažinti iki 5 procentų dydžio, priteistą patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti iki 779,27 Lt.

Kitą Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 7 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.