Kauno apygardos teismo nutartis

2017-03-03 · Civilinė byla Nr. eA2-588-480/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-03
Bylos Nr.
eA2-588-480/2017
Teisminio proceso Nr.
2-09-3-01192-2015-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Albina Rimdeikaitė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Milvinta“, uždarosios akcinės bendrovės „Algraižė“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. eA2-588-480/2017Teisminio proceso Nr. 2-09-3-01192-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3.; 3.3.2.5.; 3.3.4.3. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 3 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Algraižė“, atstovaujamos bankroto administratoriaus V. K., atskirąjį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-803-970/2016 pagal pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Algraižė“, atstovaujamos bankroto administratoriaus V. K., prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. S2-1428-182/2015 pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Milvinta“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Algraižė“ prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

Ginčo esmė

Druskininkų miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. S2- 1428-182/2015 patvirtino pareiškėjų UAB „Milvinta“ ir UAB „Algraižė“ 2015 m. gruodžio 14 d. sudarytą taikos sutartį, pagal kurią pareiškėjai taikiai išsprendė kilusius ginčus dėl 2014 m. gegužės 26 d. Statybos rangos sutarties vykdymo, atsiskaitymo už darbus ir nekokybiškų darbų trūkumų pašalinimo bei konstatavo, kad įvykdžius šios sutarties įsipareigojimus, šalys viena kitai pretenzijų neturės.Pareiškėja BUAB „Algraižė“, atstovaujama bankroto administratoriaus V. K., pateikė teismui prašymą atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. S2-1428-182/2015 ir netvirtinti 2015 m. gruodžio 12 d. taikos sutarties, sudarytos tarp UAB „Milvinta“ ir UAB „Algraižė“. Procesą išnagrinėtoje byloje pareiškėja prašė atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktuose numatytais pagrindais, t. y. dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, bei sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Pareiškėja prašyme nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. kovo 4 d. nutartimi iškėlė UAB „Algraižė“ bankroto bylą. Administratoriui peržiūrėjus BUAB „Algraižė“ apskaitos dokumentus nustatyta, kad UAB „Algraižė“ nemokumas atsirado 2015 m. rugsėjo 30 d., todėl akivaizdu, kad taikos sutarties tvirtinimo metu UAB „Algraižė“ jau buvo nemoki. Atsižvelgiant į tai, kad taikos sutarties patvirtinimo metu BUAB „Algraižė“ dar nebuvo iškelta bankroto byla ir nebuvo paskirtas bankroto administratorius, taikos sutarties sudarymo metu nei bankroto administratoriui, nei UAB „Algraižė“ kreditoriams, kurių interesus bankroto administratorius gina, nebuvo ir negalėjo būti žinoma aplinkybė, kad įmonė yra nemoki. Taikos sutarties sudarymu buvo pažeisti BUAB „Algraižė“ kreditorių interesai, nes taikos sutartimi buvo nutraukta rangos sutartis, kurią įvykdžius BUAB „Algraižė“ tikėjosi gauti nemažas pajamas. Be to, taikos sutartimi UAB .Algraižė“ atsisakė jai priklausančiu sumų, kurios turėjo būti proporcingai paskirstytos kitų kreditorių reikalavimams tenkinti. Jei teismas būtų žinojęs aplinkybę, kad UAB „Algraižė“ yra nemoki, tai būtų lėmę visiškai kitą sprendimą. Šiuo atveju yra pakankamai sunku nustatyti, kuriems konkrečiai kreditoriams BUAB „Algraižė“ buvo skolinga 2016 m. gruodžio 23 d., tačiau atsižvelgiant į tai, kad bankroto byla buvo iškelta praėjus vos 15 dienų nuo taikos sutarties sudarymo, yra pagrindo manyti, kad beveik visi teismo patvirtinti kreditoriai turėjo reikalavimo teisę į UAB „Algraižė“ taikos sutarties sudarymo metu. Taikos sutartimi neteisėtai buvo suteikta pirmenybė vienam iš galimų kreditorių, su juo galutinai atsiskaityta ir tokiu būdu pažeistos kitų BUAB „Algraižė“ kreditorių teisės, dėl ko, ginčijama taikos sutartis turėtų būti panaikinta nuo jos sudarymo momento. Taikos sutartimi buvo nutraukta tik pusiau įvykdyta statybos rangos sutartis, dėl ko BUAB „Algraižė“ negavo tikėtųsi gauti pajamų, o UAB „Milvinta“ žinojo, jog sudaroma taikos sutartis yra akivaizdžiai nenaudinga BUAB „Algraižė“. Ginčijama taikos sutartimi buvo sumažintas BUAB „Algraižė“ turtas, todėl jos sudarymas iš esmės prieštaravo BUAB „Algraižė“ tikslams ir pažeidė kitų Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1324-390/2016 patvirtintų BUAB „Algraižė“ kreditorių teises ir interesus. Pareiškėjos manymu, termino pareiškimui dėl proceso atnaujinimo pateikti nepraleido, bet jeigu teismas manytų, kad terminas pateikti prašymą praleistas, prašė šį terminą atnaujinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Druskininkų miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 1 d. nutartimi pareiškėjos BUAB „Algraižė“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. S2-1428-182/2015 atmetė, priteisė iš pareiškėjos BUAB „Algraižė“ suinteresuoto asmens UAB „Milvinta“ naudai 1 000,00 Eur išlaidų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti. Teismas nustatė, kad Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis įsiteisėjo 2015 m. gruodžio 23 d. Tarp šalių 2014 m. gegužės 26 d. sudaryta Statybos rangos sutartis patvirtina, kad darbų objektas buvo poilsio namo Nr. 3, adresu (duomenys neskelbtini), statyba. Įvertinęs tai, kad segtuvas su poilsio namo statyba bankroto administratoriui buvo perduotas 2016 m. balandžio 8 d., prašymas atnaujinti procesą teismui pateiktas 2016 m. liepos 8 d., teismas pripažino, kad pareiškėjos atstovas nepraleido įstatymo nustatyto trijų mėnesių termino prašymui atnaujinti procesą paduoti. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kiek pradelstų įsipareigojimų UAB „Algraižė“ turėjo 2015 m. rugsėjo 30 d. bei taikos sutarties sudarymo ar jos tvirtinimo teisme metu, taip pat nėra duomenų, kokia taikos sutarties sudarymo bei tvirtinimo teisme metu UAB „Algraižė“ buvo turto vertė, todėl teigti, jog įmonė 2015 m. rugsėjo 30 d. bei sudarant taikos sutartį ar tvirtinant ją teisme buvo nemoki, nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjos atstovo nurodytos aplinkybės, jog vos po 15 dienų nuo taikos sutarties patvirtinimo teisme buvo kreiptasi dėl UAB „Algraižė“ bankroto bylos iškėlimo, kad įmonės nemokumo atsiradimas nėra žaibiškas procesas ir įmonei bankroto byla turėjo būti iškelta kur kas anksčiau pačios savaime įmonės nemokumo neįrodo. Teismas sprendė, kad pareiškėjos atstovas neįrodė, jog prieš teismui patvirtinant taikos sutartį bei jos tvirtinimo metu UAB „Algraižė“ buvo nemoki, todėl atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą nėra pagrindo. Teismas nurodė, kad taikos sutarties teisme tvirtinimo metu UAB „Algraižė“ dar nebuvo iškelta bankroto byla bei jai nebuvo nustatytas nemokumas, tačiau įmonė turėjo finansinių įsipareigojimų, jai net 17 kartų buvo taikytas turto areštas, todėl pripažintina, kad taikos sutarties tvirtinimo teisme metu ji turėjo ne vieną kreditorių, jos finansinė padėtis buvo pakankamai sunki. Nagrinėjamu atveju jokių akivaizdžių Statybos rangos sutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl Statybos rangos sutartis ginčo taikos sutarties sudarymo metu buvo galiojanti ir vykdytina. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad dalį darbų pagal Statybos rangos sutartį UAB „Algraižė“ atliko nekokybiškai. UAB „Algraižė“ nekokybiškų darbų ir statybos defektų nei pati, nei per trečiuosius asmenis nepašalino, dėl ko UAB „Milvinta“ darbų trūkumams ištaisyti turėjo užsakyti kitas įmones ir dėl to patyrė nuostolius, kuriuos pagal Statybos rangos sutarties 9.8 punktą turėjo teisę padengti sulaikyta 35 000,00 Eur suma. Pareiškėjos atstovas neginčija taikos sutartimi nustatytų nekokybiškai atliktų darbų vertės dydžio, aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas spręsti, kad taikos sutartyje sutarti nuostoliai yra nepagrįsti ar neprotingi, nėra. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad UAB „Algraižė“ nebuvo įgijusi teisės reikalauti sumokėti sulaikytos 35 000,00 Eur sumos, sprendė, jog UAB „Algraižė“ taikos sutartimi ne atsisakė jai priklausančios reikalavimo teisės, o sumažino jos mokėtiną nuostolių sumą už nekokybiškai atlikus statybos darbus. Teismo patvirtinta ginčijama taikos sutartis teismo nutartimis nustatytų imperatyvių draudimų disponuoti pas trečiuosius asmenis esančiomis lėšomis ir turtinėmis teisėmis, nepažeidė. Taikos sutartimi UAB „Milvinta“ atsisakė reikalavimo dėl 21 338,58 Eur padarytų nuostolių atlyginimo, o UAB „Algraižė“ išsaugojo ir neprarado teisės į 27 211,65 Eur apmokėjimą už atliktus darbus, o tai leidžia pagrįstai spręsti, jog teismo patvirtinta taikos sutartis nepažeidė BUAB „Algraižė“ kreditorių interesų bei neprieštaravo UAB „Algraižė“ tikslams. Buvusio UAB „Algraižė“ direktoriaus rašytiniai paaiškinimai, kad UAB „Algraižė“ statomame objekte yra atlikusi nemažai kokybiškų darbų, kurie dėl UAB „Milvinta“ kaltės nėra aktuoti ir už juos nėra atsiskaityta, patys savaime neįrodo, jog UAB „Algraižė“ realiai yra atlikusi daugiau darbų nei nurodyta pateiktuose atliktų darbų aktuose bei turi teisę reikalauti UAB „Milvinta“ sumokėti už atliktus darbus, o kitų įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes (faktiškais atliktus konkrečius darbus, šių darbų vertę), teismui nepateikė, todėl teigti, kad UAB „Algraižė“ turi teisę gauti iš UAB „Milvinta“ daugiau pinigų nei nurodyta taikos sutartyje, nėra pagrindo. BUAB „Algraižė“ iki Statybos rangos sutartyje nustatyto galutinio termino – 2015 m. lapkričio 30 d. sutartų darbų nepabaigė, duomenų jog šis terminas būtų buvęs pratęstas, byloje nėra. Priešingai iš UAB „Algraižė“ 2015 m. lapkričio 30 d. pranešimo nustatyta, kad UAB „Algraižė“ Statybos rangos sutartį vienašališkai nutraukė. Taigi, pareiškėjos atstovas nepagrįstai nurodo, kad Statybos rangos sutartis buvo nutraukta ginčijama taikos sutartimi bei nesudarius taikos sutarties UAB „Algraižė“ būtų ir toliau vykdžiusi darbus ir už juos gavusi pajamas. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Algraižė“ neturėjo teisės reikalauti taikos sutartimi atsisakytos sumos bei pareiškėjos atstovas neįrodė, jog BUAB „Algraižė“ turi galiojančią reikalavimo teisę į UAB „Milvinta“ už atliktus statybos darbus pagal tarp šalių sudarytą Statybos rangos sutartį, darytina išvada, jog Šalių sudaryta ir teismo patvirtina taikos sutartis neprieštarauja pareiškėjo atstovo nurodytoms imperatyvioms įstatymo normoms, juridinio asmens tikslams ar buvo sudaryta nenaudingomis sąlygomis (CK 1.80 str., 1.82 str. 1 d., 1.91 str.). Teismas sprendė, kad nėra pagrindo atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja BUAB „Algraižė“, atstovaujama bankroto administratoriaus V. K., prašo panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje ir išspręsti klausimą iš esmės - atnaujinti procesą civilinėje byloje eA2-803-970/2016. Atskirąjį skundą pareiškėja grindžia šiais argumentais: Teismas prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėjo pažeidžiant operatyvumo principą. Prašymas buvo priimtas tik iš trečio karto, nustatyti trūkumai buvo formalūs, o nutartimis galimai tyčia buvo siekiama vilkinti prašymo priėmimą arba siekiama apskritai nenagrinėti pateikto prašymo. Prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo išnagrinėtas praėjus beveik 5 mėnesiams nuo pirmojo prašymo pateikimo, nors tas pats teismas taikos sutarties patvirtinimo tarp UAB „Algraižė“ ir UAB „Milvinta“ klausimą išsprendė ypatingos skubos tvarka per 8 dienas.Teismas nutartyje visiškai neatsižvelgė į byloje egzistuojantį viešąjį interesą, į kreditorių teisių ir interesų pažeidimus bei nepagrįstai sprendė, kad procesas dėl taikos sutarties pavirtinimo neatnaujintinas. Esant net menkiausiai abejonei, jog taikos sutartimi buvo pažeisti BUAB „Algraižė“ kreditorių interesai, teismas, atsižvelgdamas į akivaizdžiai egzistuojantį viešąjį interesą, privalėjo procesą dėl taikos sutarties patvirtinimo atnaujinti.Taikos sutarties patvirtinimo metu BUAB „Algraižė“ dar nebuvo iškelta bankroto byla ir nebuvo paskirtas bankroto administratorius, taikos sutarties sudarymo metu nei bankroto administratoriui, nei UAB „Algraižė“ kreditoriams nebuvo ir negalėjo būti žinoma aplinkybė, kad įmonė yra nemoki, todėl ši naujai paaiškėjusi aplinkybė sudaro pagrindą atnaujinti procesą.Taikos sutartimi buvo pažeisti BUAB „Algraižė“ kreditorių interesai, nes taikos sutartimi buvo nutraukta rangos sutartis, kurią įvykdžius BUAB „Algraižė“ tikėjosi gauti nemažas pajamas; UAB „Algraižė“ atsisakė jai priklausančių sumų, kurios turėjo būti proporcingai paskirstytos kitu kreditorių reikalavimams tenkinti. Jei teismas būtų žinojęs aplinkybę, kad UAB „Algraižė“ yra nemoki, tai būtų lėmę visiškai kitą sprendimą. BUAB „Algraižė“ būdama nemoki, ginčijama taikos sutartimi atsisakė piniginių reikalavimų iš UAB „Milvinta“, ko pasėkoje sumažėjo BUAB „Algraižė“ galimybės atsiskaityti su kitais kreditoriais ir neteisėtai buvo suteikta pirmenybė vienam iš galimų kreditorių.Teismas išėjo už pareikšto prašymo ribų, nes pasisakė dėl taikos sutarties patvirtinimo iš esmės bei konstatavo, kad taikos sutartis patvirtinta nepažeidžiant įstatymo nuostatų, BUAB „Algraižė“ tikslų bei jos kreditorių interesų. Klausimo sprendimas dėl taikos sutarties teisėtumo ir galiojimo turėtų būti sprendžiamas tik po to, kai išsprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo, o ne ta pačia nutartimi. Esminis nagrinėjamos bylos momentas yra tai, jog taikos sutartis buvo patvirtinta tarp UAB „Milvinta“ ir faktiškai nemokios UAB „Algraižė“, taip pažeidžiant tiek BAUB „Algraižė“ interesus, tiek kitų BUAB „Algraižė“ kreditorių interesus.Teismo vertinimas, kad nėra duomenų apie UAB „Algraižė“ finansinę padėtį 2015 m. gruodžio 23 d., todėl negalima teigti, kad taikos sutarties patvirtinimo dieną UAB „Algraižė“ buvo nemoki, yra nelogiškas. UAB „Algraižė“ pagal 2015 m. gruodžio 31 d. balansą buvo nemoki ir tai yra prejudicinis faktas. Teismas nutartyje pats konstatavo, kad UAB „Algraižė“ turėjo finansinių įsipareigojimų, jai buvo taikytas turto areštas, todėl teismas pats sau prieštarauja. UAB „Milvinta“ žinojo UAB „Algraižė“ finansinę padėtį bei taikytus areštus, nes UAB „Milvinta“ mokėjimą UAB „Algraižė“ po taikos sutarties patvirtinimo atliko tiesiogiai antstoliui. Todėl UAB „Milvinta“ buvo nesąžininga, o patvirtinta taikos sutartis pažeidė kitų BUAB „Algraižė“ kreditorių interesus.Suinteresuotas asmuo UAB „Milvinta“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:Prašymas dėl proceso atnaujinimo yra išnagrinėtas tinkamai, įstatyme numatytais terminais, o bylos nagrinėjimo trukmę išimtinai lėmė pačios pareiškėjos veiksmai. Pati pareiškėja operatyviai netaisė trūkumų, o tą darė maksimaliais terminais, 2016 m. spalio 27 d. pateikė teismui prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo. Be to, skundo motyvai dėl bylos nagrinėjimo vilkinimo ir operatyvumo principo pažeidimo iš esmės nesusiję su šios bylos nagrinėjimo dalyku. Byloje viešo intereso egzistavimas pats savaime nėra priskiriamas prie proceso atnaujinimo pagrindų, dėl ko, priešingai nei nurodoma atskirajame skunde, vien ta aplinkybė, kad šioje byloje egzistuoja viešas interesas, nėra tinkamas pagrindas atnaujinti procesą pareiškėjos prašomoje byloje.Vien ta aplinkybė, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. kovo 4 d. nutartimi iškeldamas UAB „Algraižė“ bankroto bylą, be visų kitų dokumentų vertino ir 2015 m. gruodžio 31 d. balansą, nėra pagrindas konstatuoti UAB „Algraižė“ nemokumo nei derybų dėl taikos sutarties sudarymo, nei pačios taikos sutarties sudarymo ar jos patvirtinimo teisme metu. Jokių naujai paaiškėjusiu aplinkybių, kurios egzistavo taikos sutarties sudarymo ir jos patvirtinimo teisme metu, šioje byloje nenustatytina. UAB „Milvinta“ nežinojo ir neturėjo jokių objektyvių galimybių sužinoti apie UAB „Algraižė“ finansinę padėtį. Tiek iki taikos sutarties sudarymo, tiek iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Algraižė“ dirbo visi darbuotojai, įmonė pilnai vykdė veiklą, dirbo kituose objektuose. Sodrai kiekvieną mėnesį UAB „Algraižė“ iki bankroto bylos iškėlimo skaičiavo po 30000 Eur mokesčių, kas tik įrodo, kad skolos Sodrai susidarė po taikos sutarties patvirtinimo. Mokėjimą pagal taikos sutartį į antstolio sąskaitą UAB „Milvinta“ atliko tik po taikos sutarties patvirtinimo ir nutarties įsiteisėjimo UAB „Algraižė“ prašymu.Statybos rangos sutartis su UAB “Algraižė” jau buvo nutraukta vienašališkai ir taikos sutartimi buvo įtvirtinti veiksmai pagal Statybos rangos sutarties sąlygas darant nuolaidas UAB „Algraižė“, kadangi UAB „Algraižė” ne tik, kad netęsė darbų, bet nesudarius taikos sutarties dėl nekokybiškai atliktų darbų jai būtų išskaičiuota iš mokėtinų lėšų už atliktus darbus ne sulaikyta 35 000 Eur suma, bet 53 154,62 Eur. Todėl teismas pagrįstai ir teisingai pažymėjo, jog UAB „Algraižė“ net nebuvo įgijusi reikalavimo teisės i 35 000 Eur sumą. Sudarius taikos sutartį UAB „Algraižė“ sumažino savo mokėtinus nuostolius, tokiu būdu papildomai gaunant 21 338.58 Eur pajamų, kurios buvo skirtos jos finansiniams įsipareigojimams padengti, dėl ko jos sudarymas negalėjo prieštarauti UAB „Algraižė“ kreditorių interesams.Tai, kad teismas vertino visus pareiškėjos prašyme nurodomus motyvus, tame tarpe ir motyvus dėl taikos sutarties teisėtumo, jos atitikties BUAB „Algraižė“ tikslams bei BUAB „Algraižė“ kreditorių interesų pažeidimo/nepažeidimo, CPK 366 straipsnyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų kontekste, negali būti laikoma išėjimu už prašymo ribų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu

Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teisimų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2011; 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios aplinkybės, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-192/2011, 2014 m. spalio 30 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-468/2014). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 str. 2 d.).Apeliantė (pareiškėja) atskirajame skunde teigia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas proceso atnaujinimo pagrindas, nes paaiškėjo reikšminga aplinkybė, buvusi nagrinėjant bylą ir priimant procesinį sprendimą, jog UAB „Algraižė“ taikos sutarties sudarymo ir tvirtinimo teisme metu buvo nemoki, ko pasėkoje sumažėjo BUAB „Algraižė“ galimybės atsiskaityti su kitais kreditoriais ir neteisėtai buvo suteikta pirmenybė vienam iš galimų kreditorių. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos, UAB „Algraižė“ ir UAB „Milvinta“ 2015 m. gruodžio 15 d. kreipėsi į teismą, prašydamos patvirtinti 2015 m. gruodžio 14 d. sudarytą taikos sutartį. Druskininkų miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-1428-182/2015 konstatavęs, kad taikos sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia šalių teisių bei įstatymo saugomų interesų, UAB „Algraižė“ ir UAB „Milvinta“ prašymą tenkino bei patvirtino jų sudarytą taikos sutartį. Kauno apygardos teismas 2016 m. kovo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1324-390/2016 UAB „Algraižė“ iškėlė bankroto bylą. Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip jos būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš byloje pateiktos 2016 m. rugpjūčio 18 d. pažymos nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 14 d. UAB „Algraižė“ skolos kreditoriams viso sudarė 1 729 207,68 Eur, tačiau iš šios pažymos neaišku, kokia šių skolinių įsipareigojimų dalis yra pradelsta. Be to, pagal byloje esančius dokumentus UAB „Algraižė“ turto vertę galima nustatyti tik 2015 m. gruodžio 31 d. pagal Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartį bei 2015 m. rugsėjo 30 d. pagal UAB „Algraižė“ balansą, tačiau nėra duomenų, kokia taikos sutarties sudarymo bei tvirtinimo teisme metu buvo pareiškėjos turto vertė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad įmonė 2015 m. rugsėjo 30 d. bei sudarant taikos sutartį ar tvirtinant ją teisme buvo nemoki, nėra teisinio pagrindo.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės nurodytomis aplinkybėmis, kad bankroto administratorius apie įmonės sandorius sužino nuo atitinkamų dokumentų gavimo, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą (ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p., 11 str. 3 d. 8 p.), tačiau vien tai savaime nereiškia, jog apeliantės nurodomos aplinkybės apie įmonės nemokumą taikos sutarties sudarymo momentu, kaip proceso atnaujinimo pagrindas, atitinka šios nutarties 13 punkte aptartus kriterijus.Pagal CPK 365 straipsnio 1 dalį prašymus atnaujinti procesą turi teisę pateikti šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys. Civilinės bylos, kurios nagrinėjimą prašoma atnaujinti, šalis buvo UAB „Algraižė“, kuriai po bankroto bylos iškėlimo atstovauja bankroto administratorius. Jis įmonės (pareiškėjos) vardu pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad sprendžiant dėl aptariamo pagrindo atnaujinti procesą buvimo, teismas turi nustatyti ne kada proceso šalies bankroto administratorius (kaip teigiama pareiškime) sužinojo (jam naujas) aplinkybes, neva sudarančias pagrindą atnaujinti procesą, o ar šaliai (pareiškėjui) bylos nagrinėjimo metu jos nebuvo (neturėjo būti) žinomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilėje byloje 3K-3-360/2014).Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmiau nurodytos bankroto administratoriaus sužinotos aplinkybės apie ankstesnį jo administruojamos bendrovės nemokumą nevertintinos kaip naujai paaiškėjusios, nes neatitinka kriterijaus – kad jos nebuvo ir neturėjo būti žinomos pareiškėjui, nors egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą (nutartį). Net jei ir būtų nustatyta aplinkybė, jog pareiškėja UAB „Algraižė“ taikos sutarties patvirtinimo metu buvo nemoki, ji taip pat nelaikytina sudarančia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą pagrindą atnaujinti procesą, nes ji negalėtų būti vertinama kaip tokia, kuri pareiškėjai (jos atstovams bylos nagrinėjimo metu) negalėjo būti nežinoma ir yra naujai paaiškėjusi. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytu pagrindu

CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu procesas atnaujinamas dėl to, kad buvo nuspręsta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad prašyme dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, pareiškėjas turi nurodyti konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, pagrįstus materialine teisės norma, dėl kurių teismas nusprendė neįtraukęs į procesą, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiniams teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, taip pat nurodyti momentą, kada pareiškėjas sužinojo apie jo teisėms ir pareigoms turintį įtakos teismo sprendimą. Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012).Nagrinėjamu atveju apeliantės prašymas atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu, iš esmės grindžiamas aplinkybėmis, kad taikos sutartimi buvo pažeisti BUAB „Algraižė“ kreditorių interesai, nes šia sutartimi buvo nutraukta rangos sutartis, sumažintas UAB „Algraižė“ mokumas sumažinant UAB „Milvinta“ piniginius įsipareigojimus BUAB „Algraižė“; aplinkybė, kad BUAB „Algraižė“ yra nemoki būtų įtakojusi taikos sutarties patvirtinimą, be to, taikos sutarties patvirtinimas apsunkino kitų BUAB „Algraižė“ kreditorių reikalavimų įvykdymą ta apimtimi, kuria BUAB „Algraižė“ atsisakė jai mokėtinų sumų ir negavo tikėtųsi gauti pajamų pagal statybos rangos sutartį.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paminėti apeliantės argumentai niekaip nepatvirtina, kad teismo patvirtinta taikos sutartimi prašomame atnaujinti procese buvo tiesiogiai nuspręsta dėl BUAB „Algraižė“ kreditorių materialiųjų teisių ar pareigų, taip pat, kad taikos sutartis pažeidė BUAB „Algraižė“ turėtas kokias nors materialiąsias teises.Kaip minėta, pareiškėjų UAB „Milvinta“ ir UAB „Algraižė“ 2015 m. gruodžio 14 d. sudaryta taikos sutartis patvirtinta Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-1428-182/2015, kurioje apeliantė prašo atnaujinti procesą. Tuo tarpu bankroto byla pareiškėjai UAB „Algraižė“ Kauno apygardos teismo iškelta 2016 m. kovo 4 d. nutartimi, kreditoriniai reikalavimai pareiškėjos bankroto byloje patvirtinti 2016 m. birželio 14 d. nutartimi. Nurodytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog prašomojoje atnaujinti civilinėje byloje objektyviai nebuvo įmanoma įtraukti UAB „Algraižė“ kreditorių, kadangi bylos nagrinėjimo metu teismas jokia apimtimi ir jokia forma nesprendė dėl jų materialiųjų teisių ir pareigų, o jų įtraukimas į procesą nebūtų daręs įtakos priimamam teismo sprendimui (nutarčiai). Išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo patvirtinta dviejų juridinių asmenų UAB „Milvinta“ ir UAB „Algraižė“ 2015 m. gruodžio 14 d. sudaryta taikos sutartis, pagal kurią pareiškėjai taikiai išsprendė kilusius ginčus iš 2014 m. gegužės 26 d. Statybos rangos sutarties, kuriuose kiti UAB „Algraižė“ kreditoriai nedalyvavo. Priešingas aiškinimas, jei bankrutuojančios įmonės kreditoriams, kurių kreditoriniai reikalavimai patvirtinti vėliau nei buvo priimti teismo sprendimai (nutartys) išnagrinėtose bylose, būtų suteikiama teisė kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, paneigtų vieną esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principą. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, nenagrinėjęs bylos iš esmės, t. y. neatnaujinęs proceso, pasisakė dėl taikos sutarties patvirtinimo iš esmės bei konstatavo, kad taikos sutartis patvirtinta nepažeidžiant įstatymo nuostatų, BUAB „Algraižė“ tikslų bei jos kreditorių interesų. Pagal CPK 370 straipsnio nuostatas prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas susideda iš trijų savarankiškų stadijų: 1) prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimo sprendimas, 2) prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas, 3) bylos, kurioje atnaujintas procesas, nagrinėjimas. Tik teismui priėmus nutartį atnaujinti procesą teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 str. 4 d.). Todėl sutiktina su apeliantės argumentais, kad klausimo sprendimas dėl taikos sutarties teisėtumo ir galiojimo turėtų būti sprendžiamas tik po to, kai išsprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo, o ne ta pačia nutartimi. Tačiau aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje pasisakė dėl taikos sutarties patvirtinimo teisėtumo nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį neteisėta.Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į byloje egzistuojantį viešąjį interesą. Apeliantė pagrįstai nurodo, kad bankroto bylos susijusios su viešuoju interesu, siekiant maksimaliai patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus, nustatyta speciali bankroto procedūra. Tačiau pažymėtina, kad CPK 366 straipsnio 1 dalyje numatytas proceso atnaujinimo pagrindų sąrašas yra baigtinis, todėl byloje viešo intereso egzistavimas pats savaime nėra priskiriamas prie proceso atnaujinimo pagrindų. Proceso atnaujinimo pagrindai, nepatenkantys į CPK 366 straipsnio 1 dalies sąrašą, neturi teisinės reikšmės ir jų pagrindu procesas negali būti atnaujintas. Kiti apeliantės atskirajame skunde išdėstyti argumentai esminės reikšmės, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, teisingai aiškino ir taikė proceso atnaujinimą reglamentuojančias proceso teisės nuostatas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus atskirąjį skundą, suinteresuotam asmeniui UAB „Milvinta“ iš apeliantės BUAB „Algraižė“ priteistinos išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės BUAB „Algraižė“, įmonės kodas 249733070, atstovaujamos bankroto administratoriaus V. K., 600,00 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas suinteresuotam asmeniui UAB „Milvinta“, įmonės kodas 303210964.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Albina Rimdeikaitė