Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-05-11 · Civilinė byla Nr. e2S-452-590/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-11
Bylos Nr.
e2S-452-590/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-35153-2016-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vidas Stankevičius
Pareiškėjas
AB SEB banko, S. K., R. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-452-590/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35153-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4.; 3.5.14.; 2.6.38 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vidas Stankevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo AB SEB banko atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria ieškovo prašymas išduoti vykdomąjį raštą tenkintas iš dalies, civilinėje byloje pagal pareiškėjų AB SEB banko, S. K., R. K. pareiškimą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-09-28 nutartimi patvirtino AB SEB banko, R. K., S. K. 2016-09-06 sudarytą taikos sutartį. Pareiškėjas AB SEB bankas 2016-10-31 kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu dėl vykdomųjų raštų išdavimo skolininkams nevykdant taikos sutarties. Nurodė, jog nepaisant aplinkybės, kad R. K. ir S. K. taikos sutartimi buvo suteiktas papildomas terminas skoliniams įsipareigojimams įvykdyti, sudarytas skolos dalimis mokėjimo grafikas iki 2019-05-27, R. K. ir S. K. mokėjimų pagal taikos sutartį visiškai nevykdė. R. K. ir S. K. net nepradėjo vykdyti taikos sutarties, tai yra neįmokėjo pradinės 1 000,00 Eur įmokos, taip pat nesumokėjo dviejų tolesnių periodinių įmokų, todėl vadovaujantis taikos sutarties 1.3.2. punktu egzistuoja pagrindas kreditoriui AB SEB bankui kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo. Nurodė, kad pradinės įmokos pradelstų dienų skaičius prašymo pateikimo dienai viršija 50 dienų, pirmosios grafiko įmokos (turėjo būti sumokėta 2016-09-27) pradelsimo terminas viršija 30 dienų. Pradelsimo terminai gerokai viršija taikos sutartyje numatytą 15 dienų terminą. Prašymo surašymo dienai įsiskolinimas bankui pagal taikos sutartį siekia 9 650,94 Eur. Po taikos pasirašymo skolos suma sumažėjo, kadangi 2016-10-11 atsiradus pagrindinio skolininko UAB „Du Fanai“ sąskaitoje lėšų, 380,00 Eur suma buvo sumažintas įsiskolinimas. Pareiškėjas prašė teismo išduoti vykdomuosius raštus dėl 9 650,94 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų nuo skolos sumos, skaičiuojant nuo vykdomojo rašto išdavimo dienos iki visiško įvykdymo dienos, išieškojimo iš solidarių skolininkų R. K. ir S. K..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 18 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies, išdavė AB SEB bankui vykdomąjį raštą dėl 9 650,94 Eur skolos išieškojimo iš solidarių skolininkų R. K. ir S. K., kitą prašymo dalį atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjas nėra praleidęs Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 606 straipsnyje nustatyto termino, o kadangi teismo patvirtinta taikos sutartis nevykdoma, yra pagrindas dėl neįvykdytos dalies – 9 650,94 Eur skolos išduoti vykdomąjį raštą. Nurodė, jog iš Taikos sutarties sąlygų matyti, kad šalys nebuvo susitarusios dėl procesinių palūkanų mokėjimo tuo atveju, jeigu taikos sutartis bus nevykdoma, ar vykdoma netinkamai, todėl šioje dalyje pareiškėjo prašymo netenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas AB SEB bankas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – tenkinti AB SEB banko prašymą visiškai ir išduoti vykdomąjį raštą dėl 9 650,94 Eur skolos bei 5 proc. metinių palūkanų nuo skolos sumos laikotarpiu nuo vykdomojo rašto išdavimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, išieškojimo solidariai iš R. K. ir S. K.. Nurodė, jog skundžiama nutartimi buvo paneigta pareiškėjo teisė į nuostolių atlyginimą skolininkams praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, t. y. nevykdžius taikos sutartimi prisiimtų finansinių prievolių. Apeliantas nesutinka su nutartyje įtvirtintu teisės aiškinimo ir taikymo nagrinėjamoje situacijoje būdu, kai sutartyje nesutaręs dėl kitokio jų dydžio, kreditorius negali reikalauti kitokių, nei nurodyta įstatyme (CK 6.37 ir 6.210 straipsniuose) palūkanų dydžio, o ne netenka teisės iš viso reikalauti palūkanų. Pažymi, jog išnagrinėjus Taikos sutarties tekstą, negalima teigti, jog taikos sutarties šalys būtų sutarusios kreditoriui (apeliantui) atsisakyti ir nereikalauti procesinių palūkanų nuo skolos sumos, jei skolininkai neįvykdo taikos sutarties. Nurodo, jog prašomoje priverstinai išieškoti vykdomuoju raštu sumoje nėra jokių palūkanų, kompensuojančių kreditoriui nuostolius dėl termino vykdyti skolininkų piniginę prievolę pažeidimo, tai tik pagrindinės skolos, susidariusios dar iki Taikos sutarties sudarymo, likusi dalis, todėl vykdomajame rašte bankui suteikus teisę priverstinai išieškoti 9 650,94 Eur, jokiu būdu bankui netampa kompensuota už laikotarpį nuo vykdomojo rašto pateikimo antstoliui iki realaus skolos išieškojimo. Pabrėžia, jog skundžiama nutartimi buvo pažeista CK 6.37 straipsnio teisės norma bei banko kaip kreditoriaus įstatyminė teisė gauti palūkanas už skolininko praleistą terminą vykdyti piniginę prievolę. Suinteresuoti asmenys R. K. ir S. K. atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas iš dalies pareiškėjo AB SEB banko pareiškimas dėl vykdomojo rašto išdavimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinant, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai).Įstatymas numato teisę šalims išspręsti tarpusavio ginčytinus klausimus taikiai, tikslu užkirsti kelią kilti teisminiam ginčui ateityje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis; CPK 579-582 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983 straipsnis), yra konstatavęs, kad taikos sutartis – tai šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010). Teismo patvirtinta taikos sutartis įgyja galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos mėn. 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010, ir kt.). Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką, nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Taigi vykdomojo rašto išdavimas dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies siejamas su nustatymu, kad viena iš sutarties šalių pažeidė (neįvykdė) joje nustatytų prievolių (CPK 646 straipsnio 3 dalis).Pirmos instancijos teismas, nustatęs, kad teismo patvirtinta taikos sutartis nevykdoma, konstatavo, jog yra pagrindas dėl neįvykdytos dalies skolos išduoti vykdomąjį raštą. Nurodė, jog Taikos sutartimi šalys nebuvo susitarusios dėl procesinių palūkanų mokėjimo tuo atveju, jeigu taikos sutartis bus nevykdoma, ar vykdoma netinkamai, šalys tik Taikos sutarties 1.3.2. punkte numatė, jog skolininkams pažeidus taikos sutartyje nurodytus įsipareigojimus, bankas turi teisę be atskiro pranešimo kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, jokios kitos sankcijos už taikos sutarties netinkamą vykdymą sutartyje nenumatytos, todėl pareiškėjo prašymas šioje dalyje nepagrįstas. Apeliantas su tokia teismo pozicija nesutinka, mano, jog skundžiama nutartimi teismas pažeidė materialinės teisės nuostatas dėl palūkanų už praleistą terminą įvykdyti piniginę prievolę mokėjimo tvarkos (CK 6.37 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-28 nutartyje, kuria patvirtinta taikos sutartis, nurodyta, kad šalių sudaryta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nepažeidžia dalyvaujančių byloje asmenų teisių ir teisėtų interesų (CK 6.983, 6.985 straipsniai). Šalys, sudarydamos taikos sutartį, patvirtino, kad joms žinomos taikos sutarties sudarymo pasekmės; jos kilusį ginčą išsprendė taikiai, abipusių derybų būdu, sulygdamos abiems pusėms palankias taikos sutarties sąlygas. Teismas, tvirtindamas taikos sutartį, nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atsisakyti tvirtinti taikos sutartį, o patvirtinta taikos sutartis įgijo res judicata galią. Atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, jog šalys Taikos sutartimi nesusitarė kreditoriui atsisakyti ir nereikalauti procesinių palūkanų, jei skolininkai neįvykdo taikos sutarties, ir dėl to apeliantas turi teisę reikalauti procesinių palūkanų. Pažymėtina, jog šalys taikos sutartį sudarė abipusių derybų būdu, sulygdamos taikos sutarties sąlygas, ir, kaip teisingai pažymėjo pirmos instancijos teismas, teismo patvirtintoje taikos sutartyje šalys nesusitarė dėl įstatyme numatytų palūkanų mokėjimo tuo atveju, jeigu nebūtų vykdoma ar vykdoma netinkamai taikos sutartis, todėl vertintina, jog nėra pagrindo ir išduoti vykdomojo rašto dėl pareiškėjo prašomų 5 procentų dydžio metinių palūkanų už skolos sumą, skaičiuojant nuo vykdomojo rašto išdavimo dienos iki visiško įvykdymo dienos, išieškojimo iš solidarių skolininkų R. K. ir S. K.. Pabrėžtina, jog spręsdamas dėl vykdomo rašto išdavimo teismas vertina tik taikos sutartimi sulygtų sąlygų nevykdymą ir nekeičia susitarimo esmės. Minėta aplinkybė nurodyta ir teismų praktikoje, kurioje aiškiai ir nedviprasmiškai pasisakyta, jog šaliai nevykdant sutartimi jai nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies prašymu pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2013-09-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013). Remdamasis išdėstytu apeliacinės instancijos teismas vertina, jog pareiškėjo prašomas išduoti vykdomasis raštas dalyje dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo skolos sumos, laikotarpiu nuo vykdomojo rašto išdavimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, išieškojimo solidariai iš R. K. ir S. K., keičia šalių pasirašytos taikos sutarties sąlygas, todėl jis šioje dalyje negali būti išduotas.Kiti atskirojo skundo argumentai nėra susiję su pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumu, taip pat neturi teisinės reikšmės apeliacinės instancijos teismui priimant procesinį sprendimą šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisakė tik dėl ginčo esmės materialiniu aspektu, o dėl kitų argumentų išsamiau nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, pateiktą bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, reglamentuojančias vykdomojo rašto išdavimą pagal nutartimi patvirtintą taikos sutartį jos priverstiniam vykdymui ir atskirajame skunde nurodytos aplinkybės/argumentai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartį.

Teisėjas Vidas Stankevičius