Vilniaus apygardos teismo nutartis

3. R. G. atstovas advokatas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. spalio 30 d. nutartį, kadangi ji yra neteisėta ir nepagrįsta.

3.1. Skunde pažymėta, jog administracinių nusižengimų bylos ROIK 22191814114 ir ROIK 22178450452, pagal kurias R. G. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, neteisėtai buvo perduotos nagrinėti Šiaulių apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui, t. y. šios administracinių nusižengimų bylos buvo sujungtos į vieną procesą ir nagrinėjamos žodinio proceso tvarka. Todėl R. G. nesutikdamas su Šiaulių apskrities VPK 2023 m. rugsėjo 26 d. priimtu nutarimu per savo atstovą advokatą 2023 m. spalio 16 d. pateikė skundą, kurį Šiaulių apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius 2023 m. spalio 23 d. raštu Nr. 40-S-12068 persiuntė nagrinėjimui pagal administracinio nusižengimo padarymo vietą – Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams.

3.2. Pareiškėjo ir jo atstovas manymu, skundžiama nutartis dėl bylos perdavimo pagal teismingumą Šiaulių apylinkės teismui buvo priimta skubotai, neįvertinus visų aplinkybių, reikšmingų šiam klausimui išspręsti, bei galiojančio teisinio reguliavimo šiuo aspektu, be kita ko, padarius ir procedūrinį pažeidimą, susijusį su sprendimo priėmimo stadija, todėl ji turi būti naikintina. Skunde akcentuota, jog apylinkės teismas neturėjo teisės persiųsti administracinio nusižengimo bylos pagal teismingumą, kadangi Šiaulių apylinkės teismas iš esmės neteismingas nagrinėti šio galimo nusižengimo, o Vilniaus regiono apylinkės teismo nurodytas teisės aktas ir savo sprendimo pagrindimas juo, labiau yra formalus, sąlygojantis neprotingą proceso delsimą, neatitinkantis ANK nuostatų, įpareigojančių teismą greitai, operatyviai nagrinėti bylas, kadangi įstatymai imperatyviai ir kategoriškai kalba apie šios bylos teismingumo vietą, priskirtiną būtent skundžiamą nutartį priėmusiam teismui. Skunde minimos ANK 622 straipsnio, ANK 572 straipsnio, ANK 628 straipsnio nuostatos.

3.3. Taip pat skunde minimos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, reglamentuojančias bylų perdavimą pagal teismingumą kitam teismui ar kitiems teisėjams, kurios mutatis mutandis taikomos ir administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisenoje, t. y. BPK 226, 227 straipsniai. Pažymėta ir tai, jog kitos aplinkybės, nurodytos šiuose straipsniuose, galinčios turėti reikšmės teritoriniam teismingumui ir leidžiančios nukrypti nuo jo, nagrinėjamai situacijai netaikomos, nes byloje yra identifikuota galimo nusižengimo, kurio buvimą gynyba ginčija, padarymo vieta – (duomenys neskelbtini) savivaldybė ir tai parodo, kad administracinio nusižengimo byla teisminga Vilniaus regiono apylinkės teismui.

3.4. Skunde analizuojamas ir ANK 622 straipsnis, kurio 1 dalyje yra numatytas reikalavimas skundą apskųsti apylinkės teismui pagal institucijos buvimo vietą. Pabrėžta, jog skunde minėtų teisės aktų analizė imperatyviai kalba apie tai, kad apylinkės teismui yra privalu nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, jei galimas nusižengimas padarytas to teismo veiklos teritorijoje. Todėl skunde padaryta išvada, kad skundžiama nutartimi, vien tik dėl formalaus, procedūrinio neatitikimo buvo priimtas klaidingas ir neteisėtas sprendimas (dėl bylos perdavimo Šiaulių apylinkės teismui). Atkreiptas dėmesys į ANK 626 straipsnio 8 dalį, kurioje numatyta, kad klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas arba kiti skunde dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje esantys netikslumai, kurie gali būti pašalinti pasirengimo nagrinėti skundą metu, nėra kliūtis priimti skundą apylinkės teisme. Pažymėta, jog jei teismas manė, kad yra tam tikras netikslumas tai, jis galėjo jį pašalinti pasirengimo nagrinėti skundą metu, kadangi ANK 640 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyti veiksmai – pareiga išreikalauti atsiliepimus, jau buvo įgyvendinta (Šiaulių apskrities VPK, persiųsdamas skundą nagrinėjimui, savo iniciatyva pateikė apylinkės teismui ir atsiliepimą).

3.5. Be to, skunde teigiama, jog apylinkės teismas skundžiamą nutartį priėmė spręsdamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo skundo priėmimo klausimą. ANK 626 straipsnyje numatyta, kad teismas šioje proceso stadijoje nebegali svarstyti teismingumo klausimo, nes įstatymas kategoriškai nurodo, kokius sprendimus gali priimti teismas šiame proceso etape, o būtent: priėmimo klausimą išspręsti rezoliucija, jei skundas priimamas; motyvuota nutartimi atsisakyti priimti skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kai skundą paduoda asmuo, neturintis teisės jo paduoti arba skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir neprašoma šio termino atnaujinti arba prašymas atnaujinti nustatytą skundo padavimo terminą nebuvo patenkintas; nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti. Dėl šios priežasties teismingumo klausimas turėjo būti sprendžiamas dar iki skundo priėmimo klausimo. Paminėta ir tai, jog tas pats teismas (Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rūmai) spręsdamas kito asmens – „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialo, kuris taip pat pateikė skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo šioje administracinio nusižengimo byloje, skundo priėmimo kliausimą, atsisakė jį priimti ir galimo teismingumo pažeidimo neįžvelgė. Todėl susidaro dvejopa situacija, kai identiškas atvejis traktuojamas skirtingai, t. y. to paties teismo, tik skirtingų teisėjų sprendimai toje pačioje administracinio nusižengimo byloje per jų priėmimo stadijas, prieštarauja vienas kitam.

3.6. Skunde nesutinkama ir su ta aplinkybe, jog skundžiamoje nutartyje pažymėta, kad toks sprendimas neskundžiamas. Skunde minima Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, atsižvelgta į Konstitucinio teismas jurisprudencija dėl teisės kreiptis į teismą. Pažymėta, kad pareiškėjo teisė teikti skundą šioje teisenoje tiesiogiai numatyta teisės aktuose, t. y. ANK ir BPK, kurių taikymo nuostatų teismas neanalizavo. ANK 656 straipsnis numato, jog apylinkės teismo nutartis administracinių nusižengimų teisenoje dalyvaujantys asmenys šiame kodekse nustatytais atvejais gali apskųsti atskiruoju skundu apygardos teismui. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos administracinių nusižengimų teiseną apygardos teisme reglamentuojančios taisyklės, išskyrus šiame straipsnyje nurodytas išimtis. Atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, ne vėliau kaip per septynias kalendorines dienas nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos.

3.7. Nurodyta, kad analogiškos nuostatos, susijusios su bylos perdavimu pagal teismingumą, kurios mutatis mutandis taikomos ir administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisenoje, numatytos BPK 439 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje numatytam kad šioje kodekso dalyje nustatyta tvarka neskundžiamos teismų nutartys dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje, dėl galimumo nagrinėti bylą, kai kas nors iš proceso dalyvių neatvyko, dėl pareikštų nušalinimų, dėl naujų įrodymų rinkimo, dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo, dėl pastabų teisiamojo posėdžio protokole bei tvarkos palaikymo teisiamojo posėdžio metu, dėl įrodymų tyrimo teisme atnaujinimo. Šio straipsnio nuostatos aktualios dėl teismo nutarties perduoti bylą pagal teismingumą, kadangi tokios kategorijos sprendimas nepatenka į neskundžiamų teismo nutarčių spektrą. Pabrėžta, jog šis galiojantis teisinis reguliavimas numato, kad skundžiamas sprendimas nagrinėjamu atveju gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, o jo apskundimo tvarką šioje nutartyje eliminavusi teisėja klydo dėl teisės normų taikymo ir jų aiškinimo.