Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė, sekretoriaujant Linai Laniauskienei, dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ atstovui advokatui Tadui Elzbergui, atsakovui V. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovui V. M., dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. sausio 7 d. ieškovė pateikė papildomus paaiškinimus. Nurodė, kad ieškovė prašo priteisti skolą iš už Butui (duomenys neskelbtini) parduotą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2015 m. sausio 31 d., ši skola už nurodytą laikotarpį iš mirusio buto savininko V. Č. nebuvo priteista. Ieškovė paaiškino, kad V. Č. butą pardavė 2014 m. gruodžio 22 d. pirkimo - pardavimo sutartimi, kuri yra pateikta byloje kartu ieškiniu. Buto pirkimo – pardavimo sutarties 7.6 punkte šalys susitarė, kad Pirkėjas sutinka, kad Pardavėjas naudotųsi parduotu butu iki 2015 m. vasario mėn. 1 d., apmokėtų visus mokesčius už teikiamas komunalines paslaugas už faktiškai pragyventą laiką. Buto pirkimo – pardavimo sutarties šalys taip pat buvo sudarę perdavimo – priėmimo aktą, kuriame V. Č. buvo įsipareigojęs sumokėti skolą ieškovei. Kadangi sutartimi V. Č. buvo įsipareigojęs sumokėti už ieškovės parduotą šilumos energiją iki 2015 m. vasario 1 d., ieškovė pagrįstai prašo priteisti skolą už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2015 m. sausio 31 d.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų ir paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas tiekia centralizuotą šilumos energiją butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju ieškovė akcinė bendrovė „Kauno energija“ savo reikalavimo teisę kildina iš Šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos konkliudentiniais veiksmais su V. Č. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.71 straipsnis). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė V. Č.. Iš ieškovo pateiktos pažymos dėl įsiskolinimo už teiktą centralizuotą šilumos energiją Butui matyti, kad laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2015 m. sausio 31 d. susidarė 286,73 Eur skola bei paskaičiuoti 10,56 Eur delspinigiai (1 tomas, b. l. 21-24) už teiktą centralizuotą šilumos energiją Butui.

Iš Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad 2014 m. gruodžio 22 d. pirkimo - pardavimo sutartimi Valdas Č. Butą pardavė, šios sutarties 7.6 punkte šalys susitarė, kad Pirkėjas sutinka, kad Pardavėjas naudotųsi parduotu butu iki 2015 m. vasario 1 d., sumokėtų visus mokesčius už teikiamas komunalines paslaugas už faktiškai pragyventą laiką. Buto pirkimo – pardavimo sutarties šalys taip pat buvo sudarę perdavimo – priėmimo aktą, kuriame V. Č. buvo įsipareigojęs sumokėti skolą ieškovei (1 tomas, b. l. 29-34)

2018 m. sausio 6 d. V. Č. mirė, V. Č. paskutinės gyvenamosios vietos adresas buvo (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b. l. 19).

Iš Testamentų registro ir Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad palikimą 2018 m. balandžio 5 d. priėmė A. M., kuris 2018 m. liepos 11 d. paveldėjimo teises perleido atsakovui V. M., įpėdinis palikimą priėmė pagal antstolio sudarytą turto apyrašą. Iš 2018 m. rugpjūčio 7 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo matyti, kad kreditoriniai įsiskolinimai nurodomi pagal antstolio Sauliaus Užkuraičio 2018 m. gegužės 28 d. sudarytą turto apyrašą (duomenys neskelbtini). Iš 2018 m. gegužės 28 d. sudaryto turto apyrašo (duomenys neskelbtini) matyti, kad be kita ko, kreditorinius įsiskolinimu yra įvardijama 1981,78 Eur skola, 379,82 Eur metinių palūkanų, 376,59 Eur vykdymo išlaidų (antstolės Neringos Bacevičienės vykdomoji byla Nr. 0176/15/00512, akcinės bendrovės „Kauno energija“ kreditorinis reikalavimas).

Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl ieškovo reikalavimo teisės į atsakovą (palikimą priėmusį įpėdinį) V. M. dėl 286,73 Eur skolos ir 10,56 Eur delspinigių sumos (ne)pagrįstumo už ieškovo parduotą šilumos energiją palikėjui V. Č., tiektą butui adresu (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2015 m. sausio 31 d. Atsakovas, atsikirsdamas į ieškinį, nurodė, kad jis ieškovei už Butui tiektą šilumos energiją sumokėjo, t. y. iš viso sumokėjo 2 807,61 Eur, iš jų ieškovei 2 451,12 Eur, o apie kitas ieškovės pretenzijas (šioje byloje prašomą priteisti skolą) CK 5.63 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka per tris mėnesius jam nebuvo pranešta ir nebuvo žinoma, akcentavo, kad visas procedūras atliko pagal teisės aktų reikalavimus, o palikimą priėmė pagal apyrašą, siekdamas apibrėžtumo, todėl jis turi atsakyti tik pagal apyraše nurodytus kreditorinius įsipareigojimus. Akcentavo tai, kad ieškovė pranešime, kuriuo remiasi šioje byloje, nurodė, kad įsiskolinimas už Butą yra tik 2 279,07 Eur taigi jis sumokėjo ieškovei dar daugiau negu nurodoma 2018 m. kovo 2 d. rašte Kauno miesto 9-ojo notarų biuro notarei D. Krištolaitytei.

Iš esmės tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar palikėjo kreditorius akcinė bendrovė „Kauno energija“ tinkamai pranešė įpėdiniui apie turimą (įgyvendinamą) reikalavimo teisę , ieškovei teigiant, kad yra išpildžiusi LR CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimus, o atsakovui tą neigiant.

Dėl CK 5.63 straipsnio aiškinimo ir taikymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. lapkričio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2012 nurodė, kad šios teisės normos tikslas – suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą – reikšmingas ir nustatyta tvarka yra įgyvendinamas, kai įpėdiniams nėra žinomi palikėjo turtiniai įsipareigojimai. Tokiais atvejais, palikėjo kreditoriams pareiškus reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui ar palikimo administratoriui, užtikrinamas tiek įpėdinių, tiek palikėjo kreditorių teisių teisinis tikrumas, civilinių teisinių santykių stabilumas, įtvirtinus konkretų terminą reikalavimams pareikšti, įpėdinių interesai apsaugomi nuo nepagrįstai ilgai uždelstų pareikšti palikėjo kreditorių reikalavimų.

Ieškovė akcinė bendrovė „Kauno energija“ teigia, kad yra išpildžiusi LR CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimus tinkamai, įgyvendindama savo procesinę teisę, teikė teismui rašytinius paaiškinimus ir įrodymus apie reikalavimų palikimą priėmusiam įpėdiniui pareiškimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (LR CK 5.63 straipsnio 1 dalis), teigdama, kad buvo rūpestinga kreditore ir informavo įpėdinį apie iš mirusiojo teismo sprendimais priteistas, tiek kitas (nepriteistas) skolas raštais:

1. 2018 m. vasario 9 d. raštu akcinė bendrovė „Kauno energija“ Kauno 21 – ajam notaro biurui notarui Vyteniui Lideikiui pranešė apie mirusiojo V. Č. 1155,02 Eur įsiskolinimą (už patiektą šilumą butui Vandžiogalos pl. 9-7, Kaune) ir prašė informuoti mirusiojo įpėdinius apie turimą kreditorinį reikalavimą šiai sumai.

2. 2018 m. kovo 2 d. raštu akcinė bendrovė „Kauno energija“ Kauno miesto 9 – ajam notaro biurui notarei Dalytei Krištolaitytei pranešė apie mirusiojo V. Č. 2279,07 Eur įsiskolinimą (už patiektą šilumą butui M. D. g. 53-3, Kaune) ir prašė informuoti mirusiojo įpėdinius apie turimą kreditorinį reikalavimą šiai sumai.

CK 5.63 straipsnio normos nedetalizuoja, kokia konkrečia forma (žodžiu ar raštu, asmeniškai ar per įgaliotą asmenį) kreditorius turi pranešti įpėdiniui apie turimą (įgyvendinamą) reikalavimo teisę. Toks reglamentavimas suponuoja išvadą, kad kreditorius turi teisę pats pasirinkti informavimo būdą, atsižvelgdamas į tai, jog jis galės įrodyti informacijos apie turimą reikalavimą pateikimo įpėdiniui faktą.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas akcentavo, kad šioje byloje aktualus 2018 m. kovo 2 d. raštas, kurį ieškovas siuntė Kauno miesto 9 – ajam notaro biurui notarei Dalytei Krištolaitytei ir šio rašto išsiuntimo faktu remiasi, argumentuodamas teiginį apie tinkamą pranešimą palikėjo įpėdiniams apie kreditorinius reikalavimus.

Dėl CK 5.63 straipsnio aiškinimo ir taikymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. sausio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2014, be kita ko, išaiškino, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas yra specialusis terminas, skirtas kreditoriaus teisei įgyvendinti ir yra kreditoriaus teisės nukreipti reikalavimą į skolininko įpėdinius įgyvendinimo sąlyga. Tai nėra ieškinio senaties terminas, nes nenustato laiko, per kurį turi būti kreipiamasi į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Kadangi tai ne ieškinio senaties terminas, tai jam netaikomos įstatymo nuostatos, kurios įtvirtintos ieškinio senaties terminui. Pvz., nereikalingas suinteresuotos bylos šalies prašymas, o teismas CK 5.63 straipsnį taiko ex officio, t. y. patikrina, ar kreditorius yra pareiškęs apie savo reikalavimą įpėdiniams CK 5.63 straipsnyje nustatytais būdais ir terminais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-969/2018). Atsižvelgiant į tai, teismas 2020 m. sausio 16 d. nutartimi, siekdamas teisingo bylos išnagrinėjimo, pareikalavo teikti papildomus įrodymus.

Iš byloje pateiktų Testamentų registro išrašo bei 2020 m. kovo 9 d. Kauno miesto 1-ojo notaro biuro notarės R.Lugienės pažymos matyti, kad V. Č. paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), tad paveldėjimo byla po jo mirties yra/buvo vedama Kauno miesto 21-ajame Notaro biure, notaro Vytenio Lideikio. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2020 m. kovo 9 d. Kauno miesto 1-ojo notaro biuro notarės R.Lugienės pažyma patvirtino, kad ieškovo 2018 m. kovo 2 d. raštas buvo gautas Kauno miesto 9-ajame notaro biure, tačiau šio rašto persiuntimo mirusiojo įpėdiniams arba paveldėjimo bylą vedančiam notarui fakto nepatvirtino. Iš Kauno miesto 21-ojo notaro biuro notaro Vytenio Lideikio 2019 m. gruodžio 16 d. rašto matyti, kad 2018 m. kovo 2 d. ieškovo raštas nebuvo gautas.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas teigė, kad ieškovas apie ginčo skolą pranešė tinkamai, pagal mirusiojo deklaruotą gyvenamąją vietą, remdamasis 2014 m. rugpjūčio 12 d. gyventojo registro tarnybos išrašu, jog V. Č. 1991 m. gegužės 6 d. deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra duomenų , jog ieškovas aktualiu laikotarpiu (2018 m. kovo 2 d.) rinktų duomenis apie V. Č. deklaruotą paskutinę gyvenamąją vietą, tačiau esama duomenų, jog 2014 m. gruodžio 22 d. pirkimo - pardavimo sutartimi V. Č. ginčo Butą (adresu duomenys neskelbtini)) pardavė, o pagal 2018 m. gegužės 28 d. sudarytą turto apyrašą (duomenys neskelbtini) turto palikėjui V. Č. priklausė jau kitas butas, adresu duomenys neskelbtini). Be kita ko, akcentuotina, kad ieškovė akcinė bendrovė „Kauno energija“ dėl analogiškų įsiskolinimų už pastarąjį butą (adresu duomenys neskelbtini)) palikėjo įpėdiniams pranešė tinkamai, išsiųsdama 2018 m. vasario 9 d. raštą paveldėjimo bylą po V. Č. mirties vedusiam Kauno 21 – ajam notaro biurui notarui Vyteniui Lideikiui.

Teismo posėdžio metu šalys neginčijo, jog įpėdinis palikimą priėmė pagal antstolio sudarytą turto apyrašą ir į minėtą apyrašą nebuvo įtraukti duomenys apie ieškovo šioje byloje prašomą priteisti skolą. Iš antstolio Sauliaus Užkuraičio pateiktų duomenų matyti, kad į 2018 m. gegužės 28 d. sudarytą turto apyrašą (duomenys neskelbtini) buvo įtrauktas akcinės bendrovės „Kauno energija“ kreditorinis reikalavimas tik pagal antstolės Neringos Bacevičienės 2018 m. gegužės 3 d. pažymą, ieškovo 2018 m. kovo 2 d. raštas nebuvo gautas.

Teismas pažymi, kad pagal CK 5.63 straipsnį reikalaujama pareikšti reikalavimus įpėdiniui, todėl, nesant duomenų, kad įpėdinis gavo ieškovo 2018 m. kovo 2 d. raštą, vien tik šio rašto siuntimo Kauno miesto 9 – ajam notaro biurui notarei Dalytei Krištolaitytei faktas nepatvirtina, kad kreditorė tinkamai pranešė įpėdiniui apie palikėjo skolas. Šiuo atveju kreditorei tenka pareiga įrodyti, kad įpėdinis minėtą raštą gavo per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad įpėdiniui buvo įteiktas ieškovo 2018 m. kovo 2 d. raštas ar jis buvo kitaip informuotas apie palikėjo ginčo skolą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo, todėl kreditorė nagrinėjamu atveju negali remtis vien tik šio rašto siuntimo faktu kaip tinkamu pranešimu įpėdiniui apie palikėjo skolas per nustatytą trijų mėnesių terminą. Akcentuotinas ir 2018 m. kovo 2 d. rašto turinys, kuriuo pranešama apie mirusiojo V. Č. 2279,07 Eur įsiskolinimą ieškovui ir prašoma informuoti mirusiojo įpėdinius apie ieškovo kreditorinį reikalavimą 2279,07 Eur sumai, tačiau skolos suma nedetalizuojama, t. y. nenurodoma nei laikotarpis, kuriuo susidarė ši skola, nei kreditorinių reikalavimų sudėtis (t.y. neaišku, ar nurodoma tik pagrindinė skolos suma, ar suma su netesybomis). Galop pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas per LR CK 5.63 straipsnio 1 dalies nustatytą atnaujinamąjį 3 mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą būtų pareiškęs ieškinį teisme dėl paveldimo turto.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, atsakovo paaiškinimus, sprendžia, kad ieškovas neįrodė informacijos apie turimą reikalavimą pateikimo įpėdiniui faktą per trijų mėnesių atnaujinamąjį terminą (LR CK 5.63 straipsnio 1 dalies). Aukščiau aptartų aplinkybių kontekste teismas pritaria atsakovo pozicijai, jog nepaisant ieškovo pastangų pranešti įpėdiniui apie turimą (įgyvendinamą) reikalavimo teisę, išsiunčiant 2018 m. kovo 2 d. raštą, atsakovui (įpėdiniui) iki šios bylos iškėlimo teisme buvo žinoma tik apie į apyrašą įtrauktus kreditorius reikalavimus už Butui tiektą šilumos energiją pagal antstolės Neringos Bacevičienės 2018 m. gegužės 3 d. pažymą.

Dėl ieškovės atstovo teismo posėdžio metu nurodytų argumentų, jog ieškovė dėjo maksimalias pastangas informuoti įpėdinius apie susidariusią skolą, todėl turi teisę į tokios skolos priteisimą, o įpėdinis, sužinojęs apie neįtrauktą į apyrašą skolines pareigas, privalo nedelsiant kreiptis į notarą dėl vykdomojo pavedimo papildyti turto apyrašą išdavimo, teismas atkreipia dėmesį į tai, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-122-916/2016 pasisakyta dėl turto apyrašo reikšmės palikėjo kreditoriaus pareigai pareikšti reikalavimą palikimą priėmusiam įpėdiniui per įstatyme nustatytą terminą. Minėtoje nutartyje nurodyta, kad aplinkybė, jog antstolis, sudarydamas turto apyrašą, įtraukia ir skolą kreditoriui, savaime nereiškia, kad tampa nebeaktualus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas kreditoriui per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti savo reikalavimus ir kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal turto apyrašą, besąlygiškai turės tenkinti šio kreditoriaus reikalavimą iš paveldėto turto.

Teismas papildomai pastebi, jog ieškovė neįrodė informacijos apie turimą reikalavimą pateikimo įpėdiniui faktą per trijų mėnesių terminą (LR CK 5.63 straipsnio 1 dalis), taigi nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovė šį terminą praleido, tačiau nepraleido šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinto naikinamojo 3 metų termino. Jeigu kreditorius praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą reikalavimams palikimą priėmusiems įpėdiniams pareikšti ir kyla ginčas dėl šio specialiojo termino atnaujinimo, tai teismas kreditoriaus prašymu nustato, dėl kokių priežasčių jis šį terminą praleido, o nustatęs, kad priežastys buvo svarbios, sprendžia dėl jo atnaujinimo, jeigu nėra suėjęs naikinamasis trejų metų terminas, kuris skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Taigi nagrinėjamu atveju kreditorius, siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas atnaujinti šį terminą CK 5.63 straipsnio 4 dalies pagrindu. Nagrinėjamoje byloje teisiškai reikšminga aplinkybė yra ta, kad ieškovė neprašė atnaujinti praleistą 3 mėnesių terminą, todėl bylą nagrinėjantis teismas sprendžia tik dėl termino praleidimo pasekmių.

Ieškovei neįrodžius informacijos apie turimą reikalavimą pateikimo įpėdiniui faktą per 3 mėnesių atnaujinamąjį terminą (LR CK 5.63 straipsnio 1 dalis) ir neprašant atnaujinti šį terminą (LR CK 5.63 straipsnio 4 dalis), teismas atmeta ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovui V. M. dėl skolos priteisimo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Ieškovės ieškinį atmetus, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos. Atsakovas prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo byloje nepareiškė ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, sudarančios 5,18 Eur, priteisiamos iš ieškovės valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“, juridinio asmens kodas 235014830, ieškinį atsakovui V. M. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo atmesti.

Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“, juridinio asmens kodas 235014830, valstybei 5,18 Eur (penkis eurus ir 18 centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.