Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (pranešėja), Vinco Versecko ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens V. T. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo 2012 m. vasario 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės N. Š. prašymą pakeisti skolininką vykdymo procese; suinteresuotas asmuo L. P.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiamas klausimas ar, mirus skolininkui ir įpėdiniams perėmus jo turtines teises ir pareigas, kreditoriai, kurių reikalavimai patvirtinti teismo procesiniu sprendimu ir vykdomi priverstine tvarka, turi pareikšti reikalavimą CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka, ar vykdymo procesas tęsiamas pagal antstolio prašymą teismui pakeitus vykdymo procese skolininką jo teisių perėmėju.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Dėl CK 5.63 straipsnio taikymo. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nutarė, jog CK 5.63 straipsnis šalių ginčui netaikytinas, nes įpėdinis nesusidūrė su būsimų skolinių įsipareigojimų neapibrėžtumo ar informacijos trūkumo problema. Teismo išvadą, kad priimant palikimą iš AB „Swedbank“ pažymos įpėdinis žinojo apie R. T. turtą ir įsipareigojimus, kasatorius vertina kaip nepagrįstą, nes pažymoje nenurodyta R. A. T. įsipareigojimų suma, joje pateikiama informacija apie įsipareigojimus bankui, o ne kreditorei R. P. Kasatoriaus teigimu, vien ta aplinkybė, kad R. A. T. ir V. T. buvo sutuoktiniai bei bendraskoliai civilinėje byloje, nesuponuoja, jog R. A. T. mirties dieną kasatoriui buvo žinomas tikslus R. A. T. skolos L. P. dydis. Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismo pozicija, kad kreditorė L. P. neprivalėjo pareikšti kasatoriui pretenzijos CK 5.63 straipsnyje nustatytais terminais, lėmė, jog kreditorius (suinteresuotas asmuo L. P.) įgijo nepateisinamą galimybę kontroliuoti savo reikalavimo tenkinimo apimtis, kurioms turėjo įtakos jau pasirinktas palikimo priėmimo būdas (neinformuotas apie L. P. turtinių pretenzijų dydį kasatorius palikimą priėmė ne pagal apyrašą, o pateikdamas prašymą notarui). Kasatorius atkreipė dėmesį į tai, kad nei CK 5.63 straipsnyje, nei kitose materialiosios teisės normose nėra nustatyta, jog kreditorių reikalavimams, kurie jau yra vykdomi, taikomas kitoks teisinis režimas nei reglamentuojama CK 5.63 straipsnyje; Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad CK 5.63 straipsnio reikalavimų nesilaikymas lemia, kad palikėjo turtinė prievolė įpėdiniams nepereina paveldėjimo būdu, nes atitinkama suma nepatenka į palikimo masę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė L. U. D. v. Lietuvos Respublika, atstovaujama Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, ir kt., bylos Nr. 3K-3-243/2011); įpėdinis turi žinoti ne tik aplinkybę, kad dėl skolininko buvo atliekami išieškojimo veiksmai, bet ir konkretų palikėjo prievolės dydį. Dėl nukrypimo nuo teismų praktikos. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, byloje netaikydamas CK 5.63 straipsnio, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos taisyklės, jog net ir vykdymo procese, sprendžiant dėl skolininko fizinio asmens pakeitimo jo teisių perėmėju, turi būti laikomasi CK 5.63 straipsnyje nustatytos kreditorių reikalavimų pareiškimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė L. U. D. v. Lietuvos Respublika, atstovaujama Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, ir kt., bylos Nr. 3K-3-243/2011). Apeliacinės instancijos teismas taip pat netaikė kasacinio teismo praktikos, kad kreditoriaus pretenzijos gali būti reiškiamos įvairia forma ir nebūtinai tiesiogiai paties kreditoriaus, tačiau įpėdiniui turi būti suteikta konkreti informacija apie skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė R. M. v. Lietuvos Respublika, atstovaujama Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-533/2011).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl CK 5.63 straipsnio taikymo

Vadovaujantis CPK 596 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, fizinio asmens mirties atveju antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu išieškotoją ar skolininką nutartimi vykdymo procese pakeičia pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla. Kadangi CPK 596 straipsnis yra proceso teisės norma, kurios įgyvendinimas (procesinių teisių perėmimas) tiesiogiai priklauso nuo materialiųjų subjektinių teisių perėmimo, tai išieškotojas ar skolininkas vykdymo procese pakeičiamas tuo atveju, jei laikomasi materialiosios teisės normose nustatytos tvarkos (pvz., įpėdiniai priima palikimą, kreditorius pareiškia reikalavimą, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams; kt.).

Palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarka nustatyta CK 5.63 straipsnyje, kuriame įtvirtintas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui, arba pareikšti ieškinį dėl paveldimo turto teisme. Kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į tai, ar yra suėjęs jų patenkinimo terminas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. D. V., bylos Nr. 3K-7-190/2009; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė L. U. D. v. Lietuvos Respublika, atstovaujama Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, ir kt., bylos Nr. 3K-3-243/2011; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis J. K. v. Lietuvos Respublika, atstovaujama Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, ir kt., bylos Nr. 3K-3-359/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė R. M. v. Lietuvos Respublika, atstovaujama Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-533/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis J. K. v. Lietuvos Respublika, atstovaujama Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-540/2011). Pasisakydamas dėl CK 5.63 straipsnio taikymo, kai sprendžiamas procesinių teisių perėmimo klausimas vykdymo procese, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, nepriklausomai nuo to, jog kreditoriaus reikalavimas yra vykdomas CPK VI dalyje „Vykdymo procesas“ reglamentuota tvarka, CK 5.63 straipsnio normos turi būti taikomos, t. y. turi būti nustatinėjama, ar kreditoriaus reikalavimas gali būti įgyvendinamas prieš palikimą priėmusius įpėdinius (žr., mutatis mutandis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje antstolė G. A. v. Lietuvos Respublika, atstovaujama Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-18/2012). Ši kasacinio teismo išvada grindžiama tuo, kad aplinkybė, jog prieš palikėją taikoma priverstinio išieškojimo tvarka, savaime netampa žinoma įpėdiniams, nėra ir tokios aplinkybės išviešinimo mechanizmo. Teisėjų kolegija pažymi, kad kreditoriaus reikalavimų pareiškimas mirusio skolininko įpėdiniams CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka reikšmingas norint pasiekti CK 5.63 straipsnio tikslą bei apsaugoti skolininkų įpėdinių interesus, juos informuojant apie palikėjo skolinius įsipareigojimus tais atvejais, kai įpėdiniams nėra žinoma apie palikėjo skolas ar jų kiekį (dydį).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad, mirus skolininkei R. A. T., jos turtines teises ir pareigas paveldėjo sutuoktinis V. T. Spręsdamas dėl antstolio prašymo pakeisti vykdymo procese skolininką jo teisių perėmėju, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad įpėdinis (kasatorius) buvo informuotas apie palikėjos skolą ir įsipareigojimus, nesusidūrė su skolinių įsipareigojimų neapibrėžtumo ar informacijos trūkumo problema palikimo priėmimo metu, todėl pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti vykdymo procese skolininkę R. A. T. skolininku V. T. paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą procesinį sprendimą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad CK 5.63 straipsnio tikslas – suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą – reikšmingas ir nustatyta tvarka yra įgyvendinamas, kai įpėdiniams nėra žinomi palikėjo turtiniai įsipareigojimai. Tokiais atvejais, palikėjo kreditoriams pareiškus reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui ar palikimo administratoriui, užtikrinamas tiek įpėdinių, tiek palikėjo kreditorių teisių teisinis tikrumas, civilinių teisinių santykių stabilumas, įtvirtinus konkretų terminą reikalavimams pareikšti, įpėdinių interesai apsaugomi nuo nepagrįstai ilgai uždelstų pareikšti palikėjo kreditorių reikalavimų. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2002 m. gegužės 13 d. sprendimu suinteresuoto asmens L. P. naudai iš V. T. ir R. A. T. priteista po 17 000 Lt skolos, procese dalyvavo abu skolininkai, jie buvo sutuoktiniai, gyveno santuokoje, todėl šios bylos aplinkybių kontekste teisėjų kolegija konstatuoja buvus pakankamą pagrindą apeliacinės instancijos teismui spręsti dėl kasatoriaus informuotumo apie palikėjos įsipareigojimus. Teisėjų kolegija nurodo, kad neturi teisinės reikšmės kasatoriaus argumentas dėl to, jog skola suinteresuoto asmens naudai priteista ne solidariai – esant solidariai skolai, nekiltų ginčas dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, kreditorius (suinteresuotas asmuo) turėtų teisę reikalauti įvykdyti prievolę (grąžinti priteistą skolą) tiesiogiai iš kasatoriaus.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad savo kasaciniame skunde kasatorius nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kurių ratio decidendi nesutampa su ginčo bylos aplinkybėmis (cituojamos teisės taikymo ir aiškinimo taisyklės suformuluotos bylose, kuriose mirusių skolininkų teises ir pareigas perimdavo valstybė (jai atstovaujančios įgaliotos institucijos), kuri palikėjo turtą paveldi specialia CK 5.62 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl teismas neturi pagrindo vadovautis jose suformuluotais išaiškinimais, ginčo santykiams jos taikytinos mutatis mutandis (dėl taikytinų teisės normų tikslo ir panašių aplinkybių).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje ją nagrinėję teismai tinkamai išaiškino ir pritaikė palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimo tvarką reglamentuojančias teisės normas, sprendžiant dėl CK 5.63 straipsnio taikymo, kai privatus asmuo (artimas giminaitis) perima palikėjo teises ir pareigas, todėl priimti procesiniai teismų sprendimai paliktini galioti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 20,60 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 5 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš suinteresuoto asmens V. T. (a. k. 32709140662) 20,60 Lt (dvidešimt Lt 60 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. k. 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.