- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-28
- Bylos Nr.
- 2A-2398-480/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00689-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Albina Rimdeikaitė, Raimondas Buzelis
- Atsakovas
- R. J.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Transmiva“
- Advokatai
- Nerijus Katilius
- Kategorijos
- 1.3.7.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Tamašausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. J. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1009-490/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transmiva“ ieškinį atsakovui R. J. dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2016 m. vasario 8 d. sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Kelio servisas Kaune“, atstovaujama bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Valeksa“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Transmiva“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie SADM Kauno teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2016 m. vasario 8 d. sprendimą Nr. DGKS-594, priimtą darbo byloje Nr. APS-2-23083; priteisti iš atsakovo 9 313,48 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad tarp šalių buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kurią atsakovas buvo priimtas dirbti UAB „Transmiva“ vairuotoju-ekspeditoriumi. 2015 m. liepos 13 d. atsakovui buvo perduotas naudotis techniškai tvarkingas automobilis „Scania R420“ ir priekaba-šaldytuvas „Krone“, atsakovas buvo išsiųstas dirbti į Prancūziją ir Angliją. Komandiruotės metu, 2015 m. liepos 21 d. atsakovas informavo įmonės vadybininką R. Š. apie transporto priemonės skydelyje užsidegusius įspėjamuosius ženklus, informuojančius apie transporto priemonės gedimą. Vadybininkas jam nurodė nedelsiant sustoti ir laukti kol atvyks techninę priežiūrą teikiantys darbuotojai, tačiau atsakovas šio vadybininko reikalavimo nevykdė, nurodžius sustoti, jis važiavo dar 10 km, dėl ko vilkiko variklis perkaito ir buvo visiškai sugadintas. Dėl atsakovo veiksmų sugadinta transporto priemonė buvo remontuojama automobilių servise Anglijoje. Ieškovė bendrai dėl transporto priemonės sugadinimo patyrė 9 313,48 Eur nuostolius. Serviso „Boleyn Recovery and Fleet Services Ltd“ pažymoje nurodyta, kad jei vairuotojas būtų nedelsiant sustojęs, transporto priemonė nebūtų sugadinta. Žalos padarymo ir neteisėtų atsakovo veiksmų ryšys pilnai įrodytas, ieškovei padaryta žala atsirado dėl vilkiko vairuotojo kaltės. Degant raudoniems ženklams transporto priemonių prietaisų skydelyje yra draudžiama važiuoti, privaloma sustoti, tačiau atsakovas nevykdė tokių vadybininko nurodymų ir toliau važiavo, tuo pasielgė labai nerūpestingai ir padarė darbdaviui žalos. Su darbuotoju buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, todėl jis privalo atlyginti darbdaviui dėl savo neteisėtų veiksmų atsiradusią žalą. Atsakovas elgėsi neapdairiai, nerūpestingai, netausojo darbdavio turto, byloje įrodytos visos sąlygos atsakovo materialinei atsakomybei kilti. Ieškovė 2015 m. rugsėjo 9 d. siuntė atsakovui pretenziją dėl nuostolių atlyginimo ir nustatė 7 dienų terminą nuo pretenzijos surašymo dienos nuostoliams atlyginti, tačiau atsakovas pretenzijoje nurodyto reikalavimo nustatytais terminais neįvykdė. Ieškovės atstovės nuomone, Darbo ginčų komisijos 2016 m. vasario 8 d. sprendimas Nr. DGKS-594 darbo byloje Nr. APS-2-23083 yra nepagrįstas, todėl, kad ieškovei trijų mėnesių kreipimosi į Darbo ginčų komisiją terminas turėjo būti skaičiuojamas ne nuo tada, kada buvo išrašytos sąskaitos už remontą, o nuo tada, kai ieškovė suprato, jog atsakovas ieškovei žalos neatlygins.Atsakovas R. J. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog ieškovė neteisingai teigia, jog jis po variklio gedimo neva nevykdė vadybininko nurodymo laukti vietoje, o dar apie 10 kilometrų nuvažiavo su sugedusiu varikliu. Sugedus vilkikui, išbėgus iš variklio aušinimo skysčiui, nebuvo jokios techninės galimybės juo toliau važiuoti. Suveikė automatinė apsauga, kuri blokavo variklio užvedimą. Kaip tik ieškovės vadybininkas jam liepė bandyti važiuoti į šalikelę su sugedusiu varikliu, užpylus aušinimo sistemą vandeniu. Dėl automobilio variklio aušinimo sistemos gedimo nėra jokios atsakovo kaltės, jis vairavo tvarkingai, laikydamasis visų jo eksploatacijos taisyklių, palaikydamas optimalų variklio darbo režimą. Automobilis atsakovui buvo perduotas ką tik suremontuotas, todėl jis turėjo pagrindo manyti, kad jis yra techniškai tvarkingas. Kadangi tarp atsakovo veiksmų ir kilusių pasekmių nėra priežastinio ryšio, todėl tai nesukuria jam pareigos atlyginti dėl įvykusio gedimo ieškovei atsiradusią žalą. Atsakovas negali būti atsakingas nei už atsitiktinį techninį automobilio gedimą, nei už automobilį remontavusios įmonės darbo broką, jei tas gedimas atsirado būtent dėl to broko. Tačiau ieškovė net nebando įrodinėti variklio gedimo priežasties, visą kaltę suversdama atsakovui, kaip vairuotojui. Ieškovė, siųsdama atsakovą į komandiruotę ir išleisdama į reisą, užtikrino, kad visi automobilio, krovinio ir kelionės dokumentai yra tinkamai sutvarkyti, automobilis ir krovinys yra apdrausti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Jonavos rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai; panaikino Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie SADM Kauno teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2016 m. vasario 8 d. sprendimą Nr. DGKS-594; priteisė iš atsakovo R. J. 9 313,48 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (9 313,48 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. kovo 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės UAB „Transmiva“ naudai bei 4,92 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei. Teismo vertinimu, Darbo ginčų komisija nepagrįstai atsisakė nagrinėti ieškovės prašymą, kaip ieškovei praleidus DK 289 str. 1 d. nustatytą trijų mėnesių kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminą. UAB „Transmiva“ su darbuotoju R. J. buvo pasirašiusi visiškos materialinės atsakomybės sutartį, todėl atsakovui buvo žinoma apie jo pareigą atlyginti visą atsiradusią žalą darbdaviui. Atsakovas savo pareigos atlyginti žalą ieškovei neneigė, žadėjo žalą atlyginti. Todėl teismas sutiko su ieškovės pozicija, kad tuo metu, kai buvo išrašytos, pateiktos UAB „Transmiva“ apmokėti ir apmokėtos sąskaitos už transporto priemonės remonto bei priekabos saugojimo paslaugas, ieškovė nelaikė, kad jos teisės jau yra pažeistos, kadangi pagrįstai manė, jog darbuotojas gražiuoju atlygins visą jai padarytą žalą. Atsakovui delsiant atlyginti ieškovei padarytą žalą, ieškovė surašė ir išsiuntė darbuotojui 2015 m. rugsėjo 8 d. pretenziją dėl nuostolių atlyginimo, kurioje pareikalavimo dėl sugadintos transporto priemonės atsiradusią žalą sumokėti per 7 dienas nuo pretenzijos surašymo dienos. Negavus nuostolių atlyginimo pretenzijoje nurodytu terminu, ieškovei tapo aišku, kad jos teisės yra pažeistos. Teismas konstatavo, kad termino pradžia kreiptis į Darbo ginčų komisiją turi būti skaičiuojama nuo atsakovo atsisakymo sumokėti ieškovei patirta žalą momento, todėl ieškovė į Darbo ginčų komisiją kreipėsi nustatytu terminu – 2015 m. gruodžio 18 d., t. y. nepraleidusi 3 mėnesių termino.Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos reikiamos sąlygos atsakovo materialinei atsakomybei kilti. Ieškovė yra patyrusi 9 313,48 Eur žalą. Žalos dydžio atsakovas bylos nagrinėjimo metu neginčijo. Byloje nustatyta, kad vykdant darbo funkcijas 2015 m. liepos 13 d. atsakovui buvo perduotas naudotis techniškai tvarkingas automobilis „Scania R420“ ir priekaba-šaldytuvas. Transporto priemonė atsakovui buvo perduota 2015 m. liepos 14 d., tačiau transporto priemonės gedimas atsirado atsakovui ne iš karto išvykus į komandiruotę, kas leistų konstatuoti, kad transporto priemonė buvo perduota netvarkinga, tačiau tik 2016 m. liepos 21 d, t. y. praėjus 7 dienoms po išvykimo iš Lietuvos. Byloje esanti važiavimo schema ir žemėlapis patvirtina, kad transporto priemonė po to, kai užsidegė jos prietaisų skyde šviesos signalas (nuo 18 val.), nuvažiavo apie 10 km atstumą. Autoserviso „Boleyn Recovery and Fleet Services Ltd“, vykdžiusio ieškovės transporto priemonės remonto darbus, 2015 m. liepos 22 d. išvadoje dėl transporto priemonės gedimo priežasčių nurodyta, kad transporto priemonės variklio gedimo priežastis – transporto priemonės eksploatavimas be aušinimo skysčio. Dėl šios priežasties buvo sugadintas (perkaitintas) transporto priemonės variklis. Nors atsakovo teigimu po vadybininko nurodymo transporto priemonės neeksploatuoti, jis toliau vilkiku nevažiavo, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas vadybininko reikalavimo nevykdė ir transporto priemonės skydelyje degant įspėjamiesiems ženklams apie transporto priemonės gedimą nuvažiavo dar apie 10 km. Dėl ko transporto priemonė buvo sugadinta. Dėl tokių atsakovo veiksmų sugadinta transporto priemonė buvo remontuojama automobilių servise Anglijoje. Už transporto priemonės remontą ir priekabos saugojimo paslaugas automobilių servisas išrašė ir pateikė UAB „Transmiva“ apmokėjimui sąskaitą 3 909,21 (4 594,48 Eur) sumai. UAB „Transmiva“ dėl įvykusio transporto priemonės gedimo turėjo pirkti naudotą transporto priemonės „Scania“ variklį už 4 719 Eur. Tai patvirtina, kad tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teismas konstatavo, kad yra įrodytos visos sąlygos darbuotojo materialinei atsakomybei kilti. Nagrinėjamu atveju tarp R. J. ir UAB „Transmiva“ 2015 m. liepos 9 d. buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, todėl atsakovas privalo atlyginti visą bendrovei UAB „Transmiva“ padarytą žalą, atsiradusią dėl R. J. neteisėtų veiksmų, dėl kurių buvo sugadinta ieškovei priklausanti transporto priemonė. Teismas įvertinęs aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą, nenustatė pagrindo iš atsakovo priteistinos žalos dydį sumažinti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas R. J. prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, o nesant galimybės priimti naują sprendimą - sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 142-144). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai konstatavo, jog yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, apsprendžiančios atsakovo atsakomybę ieškovei. Teismas nesiaiškino visų faktinių aplinkybių, o taip pat neišnagrinėjo ir neaptarė visų galimų įrodymų šioje byloje. Ši civilinė byla yra susijusi su darbo santykiais, šios kategorijos bylose teismas privalo būti aktyvus, tačiau teismas iki galo neatliko savo pareigos, neišnagrinėjo daugelio klausimų, turinčių esminės reikšmės nustatant tiesą ir priimant teisingą sprendimą.Teismas neapklausė vadybininko R. Š., kuris į teismo posėdį neatvyko. Ieškovė savo ieškinio reikalavimus grindžia išimtinai jo tarnybiniu pranešimu, byloje vien tiktai šiuo rašytiniu įrodymu yra užfiksuotas laikas, kada atsakovas paskambino ieškovei apie automobilio gedimą; iš jo buvo gautas išvestinis dydis - 10 kilometrų atstumas, kurį neva atsakovas nuvažiavo degant raudonam įspėjamajam signalui, draudžiančiam važiuoti. Analizuojant byloje esančius įrodymus, buvo akcentuota, jog R. Š. tarnybiniame pranešime skambinimo laikas iš karto nebuvo įrašytas - palikta tuščia vieta, į kurią vėliau kažkieno ranka įrašytas reikiamas skaičius. Remtis vien tiktai tokiu dokumentu teismas neturėtų, o privalėtų apklausti patį liudytoją, tą dokumentą surašiusį. Tačiau teismas nesiėmė veiksmingų ir jam prieinamų priemonių šį liudytoją kokiu nors būdu apklausti ir taip nustatyti objektyvią tiesą.Teismas neįvertino aplinkybės, kad krovininio automobilio tachografas veikia ir automobilį velkant, jeigu nebuvo atjungtas jo elektros srovės šaltinis. Taigi, ieškovės pateiktas automobilio važiavimo žemėlapis galimai yra nupieštas remiantis neteisingais parodymais, pateiktais velkamo automobilio tachografo. Teismas šio klausimo iš viso nenagrinėjo, nors tai yra viena iš esminių aplinkybių, įrodant atsakovo nekaltumą dėl automobilio sugadinimo.Atsakovas, kaip vairuotojas profesionalas, atsiliepime į ieškinį pasisakė, kad automobiliui sugedus - ištekėjus aušinimo skysčiui ir užsidegus raudonam įspėjamajam signalui, automobilio variklis automatiškai išsijungė, todėl važiuoti tuo automobiliu nebebuvo įmanoma ir dėl to jis fiziškai neturėjo jokios galimybės nuvažiuoti juo 10 kilometrų. Tačiau teismas besąlygiškai priėmė suinteresuoto asmens - ieškovės teiginį, kaip neginčijamai teisingą, ir net nebandė jo patikrinti nepriklausomuose šaltiniuose.Teismas nenagrinėjo priteisiamos žalos atlyginimo dydžio klausimo, konstatavęs, jog atsakovas žalos dydžio neginčijo. Tačiau atsakovas iš principo nesutiko su ieškiniu, nurodydamas to nesutikimo motyvus. Darant prielaidą, kad atsakovo kaltė teisme buvo įrodyta, teismas savo sprendime turėtų pagrįsti ir priteisiamo žalos atlyginimo dydį. Tačiau teismas nesiaiškino, kur ieškovė padėjo pakeistą sugedusį automobilio variklį. Netgi nepanaudojus to variklio atsarginėms dalims, krovininio automobilio variklis turi nemažą vertę kaip metalo laužas. Tai turi konkrečią piniginę išraišką, šiuo atveju reiškiančią ieškovės nepagrįstą praturtėjimą ir atsakovo nuostolius.Ieškovė UAB „Transmiva“, atstovaujama advokato Nerijaus Katiliaus, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 152-159). Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Prašymą kviesti buvusį UAB „Transmiva“ vadybininką R. Š. teismui pateikė ieškovė, jis į teismo posėdžius buvo kviečiamas atvykti net du kartus, tačiau taip ir neatvyko. Ieškovės atstovė, norėdama išvengti proceso vilkinimo, augančių bylinėjimosi išlaidų, nurodė teismui, jog atsisako savo prašymo apklausti liudytoju R. Š., todėl teismas, norėdamas užkirsti kelią proceso vilkinimui, nusprendė, kad bylą yra galima išnagrinėti ir be liudytojo R. Š..Be liudytojo R. Š. apklausos byloje buvo pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, kad egzistuoja visos reikiamos sąlygos taikyti atsakovui materialinę atsakomybę už sugadintą transporto priemonę. Kad atsakovui buvo perduotas naudotis techniškai tvarkingas automobilis, patvirtina į byla pateikta automobilio Techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) Nr. 200-0406034, UAB „Kelio servisas Kaune“ 2015-08-11 raštas dėl transporto priemonių remonto.Faktinę aplinkybę, kad automobilis buvo sugadintas dėl atsakovo veiksmų patvirtina į bylą pateikta 2015-07-22 išvada dėl transporto priemonės gedimo priežasčių. Šią išvadą pateikė Anglijos automobilių servisas, remontavęs ieškovės automobilį. Kad po atsakovo skambučio vadybininkui ir informacijos pateikimo jam apie užsidegusius įspėjamuosius ženklus automobilio prietaisų skydelyje buvo nuvažiuota 10 km patvirtina į bylą pateiktas automobilio važiavimo žemėlapis.Atsakovas apeliaciniame skunde nurodomų argumentų dėl automobilio tachografo taip pat, kad sugedęs variklis galėjo būti parduotas dalimis ir/ar parduotas kaip metalo laužas, nebuvo nurodęs teismui nei savo atsiliepime į ieškinį, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl jie apeliacinės instancijos teismo neturėtų būti vertinami. Be to, atsakovo argumentus dėl automobilio tachografo paneigia byloje esanti Anglijos automobilių serviso 2015-07-22 išvada dėl transporto priemonės gedimo priežasčių. Sugedęs variklis buvo paliktas Anglijos servise.Nors ši byla yra darbo byla, tačiau tai nereiškia, kad teismas turėjo už atsakovą surinkti visus įrodymus jo pozicijai pagrįsti. Remiantis teismų praktika, atsakovas turėjo pareigą pats pateikti įrodymus savo pozicijai pagrįsti, dalyvauti teismo posėdžiuose, o ne laukti kol teismas surinks visus įrodymus už jį jo pozicijai pagrįsti. Atsakovui nepateikus jokių jo teiginių įrodymų, teismas jo nurodytą poziciją pagrįstai įvertino kaip aiškiai nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliantas – atsakovas R. J. prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nemotyvuodamas tokio prašymo. Atsižvelgdama į šį prašymą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tačiau prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantas turėjo galimybę išdėstyti tiek pirmosios instancijos teisme, tiek savo apeliaciniame skunde. Apeliaciniam skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos ir asmeniškai išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra būtinybės, todėl apelianto prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka atmestinas. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas svarbias bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigos paskirstymo, įrodymų vertinimo procedūras (CPK 178 str., 185 str.), tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias darbuotojo materialinę atsakomybę, dėl ko tarp šalių kilęs ginčas buvo išspręstas teisingai, teismo sprendimo išvados ir vertinimai yra pagrįsti byloje surinktų įrodymų visuma. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka ir sutikimo motyvų nebekartoja. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Konstatavus, kad bylą iš esmės išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai atskleidė bylos esmę ir tinkamai pagrindė sprendimą, teisėjų kolegija spręsdama, jog nėra pagrindo tokį sprendimą naikinti pagal apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus, neturi pareigos atsakyti į kiekvieną tokio skundo argumentą. Todėl teisėjų kolegija atsako tik į pagrindinius apeliacinio skundo motyvus.CPK 185 straipsnyje įtvirtintas visapusiško ir objektyvaus bylos įrodymų vertinimo principas, pagal kurį teismas išvadas dėl bylos aplinkybių turi daryti objektyviai įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, jų tarpusavio ryšį, kylančius prieštaravimus, joks įrodymas, išskyrus tuos, kurie tiesiogiai nurodyti įstatyme, teismui neturi prioritetinės, iš anksto nustatytos galios. CPK įtvirtintų įrodinėjimo taisyklių aiškinimo praktika yra nuosekliai išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411-611/2015; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015). Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas dėl to plačiau nepasisako.Aplinkybė, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantas nepagrįstai sureikšmina atskiras bylos aplinkybes, teikia pirmenybę savo pozicijai palankiems įrodymais nepagrįstiems samprotavimams (kaip pvz. ieškovės pateiktas automobilio važiavimo žemėlapis galimai yra nupieštas remiantis neteisingais parodymais, pateiktais velkamo automobilio tachografo ir kt.), tačiau to nepakanka paneigti teismo išvadoms dėl bylos faktų, pagrįstoms visumos byloje esančių įrodymų vertinimu. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių pažeidimo atmetami kaip neįrodyti (CPK 178, 185 str.).Teisėjų kolegijai atsižvelgus į byloje esančius duomenis, pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas iki galo neatliko savo pareigos, neišnagrinėjo daugelio klausimų, turinčių esminės reikšmės nustatant tiesą ir priimant teisingą sprendimą. Darbuotoją ir darbdavį siejantys darbo teisiniai santykiai reglamentuojami darbo įstatymuose ir kituose norminiuose teisės aktuose. Darbo įstatymuose, be kita ko, reglamentuojamos darbuotojų materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygos, dydis (ribos) (DK 4 str. 11 p.). Materialinė atsakomybė pagal darbo teisę yra savarankiška turtinės atsakomybės rūšis. CPK 410 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šiame skyriuje (t. y. darbo bylų nagrinėjimo ypatumai) nustatyta tvarka nagrinėjami dėl darbo teisinių santykių kylantys ginčai, išskyrus ginčus dėl žalos atlyginimo ir kitus šiame Kodekse nustatytus ginčų atvejus. Pažymėtina, kad, teisme darbdaviui reikalaujant taikyti darbuotojui materialinę atsakomybę, šios sąlygų egzistavimo įrodinėjimo pareiga tenka darbdaviui (CPK 12, 178 straipsniai). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Pagal CPK 179 straipsnio, reglamentuojančio teismo veiksmus įrodinėjimo procese, 1 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, o jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Šios nuostatos visa apimtimi taikytinos dispozityviosiose bylose, kilusiose iš materialiųjų teisinių santykių, kurių subjektų galimybė laisvai disponuoti savo materialiosiomis teisėmis ir pareigomis nėra ribojama, ir jų nagrinėjimas bei sprendimas nėra susijęs su viešojo intereso apsauga. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik CPK ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Ši nuostata reglamentuoja bendrosios taisyklės, kad teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva, išimtį ir taikytina nedispozityviosiose bylose (šeimos, darbo, ypatingosios teisenos, bankroto, restruktūrizavimo bei kitose), kuriose teismas pagal įstatymą privalo veikti ex officio. Tokiose bylose teismas ne tik turi teisę, bet ir privalo savo iniciatyva rinkti įrodymus, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys nepateikia įrodymų, taip pat tais atvejais, kai pateiktų įrodymų nepakanka reikšmingoms bylai aplinkybėms nustatyti. Atsižvelgiant į paminėtą (šios nutarties 13 p.), apeliantui teigiant, jog ištekėjus aušinimo skysčiui ir užsidegus raudonam įspėjamajam signalui, automobilio variklis automatiškai išsijungė, todėl važiuoti tuo automobiliu nebebuvo įmanoma ir dėl to jis fiziškai neturėjo jokios galimybės nuvažiuoti juo 10 kilomentų, jog krovinio automobilio tachografas veikia ir automobilį velkant, jeigu nebuvo atjungtas jo elektros srovės šaltinis, o ieškovės pateiktas automobilio važiavimo žemėlapis galimai yra nupieštas remiantis neteisingais parodymais, pateiktais velkamo automobilio tachografo, jam ir teko pareiga įrodyti šias aplinkybes. Tačiau apeliantas nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, paneigiančių serviso „Boleyn Recovery and Fleet Services Ltd“ pažymoje pateikiamos išvados, kad jei vairuotojas būtų nedelsiant sustojęs, transporto priemonė nebūtų sugadinta, teisėtumą. Tokiu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais apeliantas išreiškęs nesutikimą su teismo sprendimo dalimi, kurioje yra konstatuoti jo neteisėti veiksmai dėl nerūpestingumo ir neapdairumo, iš esmės pakartoja savo poziciją dėl ginčo aplinkybių, tačiau nepagrindžia, kad vertindamas įrodymus pirmosios instancijos teismas padarė proceso teisės normų pažeidimų (CPK 12, 178, 185 str.). Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus dėl bylos išnagrinėjimo remiantis išimtinai tiktai R. Š. tarnybiniu pranešimu, atsižvelgusi į faktinius bylos duomenis, konstatuoja tokių teiginių nepagrįstumą. Bylos medžiaga ir skundžiamo sprendimo turinys paneigia apelianto teiginį, jog teismas neturėjo remtis tik tarnybiniu pranešimu, kaip neginčijamu įrodymu. UAB „Tansmiva“ vadybininko R. Š. 2015 m. liepos 22 d. tarnybinis pranešimas buvo vertinamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, kuriais remiantis nustatyta, kad vykdant darbo funkcijas 2015 m. liepos 13 d. R. J. buvo perduotas naudotis techniškai tvarkingas automobilis „Scania R420“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir priekaba-šaldytuvas „Krone“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2015 m. liepos 14 d. UAB „Transmiva“ direktoriaus įsakymu Nr. 15-208 R. J. buvo išsiųstas dirbti į Prancūziją (5 d.) ir Angliją (2 d.). Remiantis UAB „Kelio servisas Kaune“ 2015 m. rugpjūčio 11 d. informacija dėl transporto priemonių remonto 2015 m. liepos 13 d., t. y. prieš perduodant atsakovui, UAB „Transmiva“ transporto priemonė „Scania R420“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir priekaba-šaldytuvas „Krone“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atvykę į UAB „Kelio servisas Kaune“ diagnostikai ir patikrinimui. Po informacijos apie gedimus suteikimo UAB „Transmiva“ ir sąmatos suderinimo, buvo atlikti atitinkamai darbai gedimams pašalinti. Po transporto priemonės remonto ir aptarnavimo vilkikas „Scania R420“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir priekaba-šaldytuvas „Krone“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išleistos iš serviso techniškai tvarkingos (b. l. 33). Byloje taip pat yra pateikta „Scania R420“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2015 m. balandžio 15 d. techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita), kurioje nurodoma, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus (b. l. 105). Transporto priemonės gedimas atsirado atsakovui ne iš karto išvykus į komandiruotę, tačiau tik 2016 m. liepos 21 d, t. y. praėjus 7 dienoms po išvykimo iš Lietuvos. Byloje esanti važiavimo schema ir žemėlapis patvirtina, kad transporto priemonė po to, kai užsidegė jos prietaisų skyde šviesos signalas (nuo 18 val.), nuvažiavo apie 10 km atstumą (b. l. 34, 35). Autoserviso „Boleyn Recovery and Fleet Services Ltd“, vykdžiusio ieškovės transporto priemonės remonto darbus, 2015 m. liepos 22 d. išvadoje dėl transporto priemonės gedimo priežasčių nurodyta, kad transporto priemonės „Scania R420“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) variklio gedimo priežastis – transporto priemonės eksploatavimas be aušinimo skysčio. Dėl šios priežasties buvo sugadintas (perkaitintas) transporto priemonė variklis. Transporto priemonės variklis nebūtų sugedęs, jeigu vairuotojas būtų sustabdęs transporto priemonę nedelsiant po įspėjamųjų ženklų pasirodymo prietaisų skydelyje. Transporto priemonės eksploatavimas be aušinimo skysčio sukėlė variklio gedimą (b. l. 65). Byloje surinkti ir įvertinti įrodymai yra patikimi, pakankami tam, kad būtų galima konstatuoti, jog transporto priemonė buvo sugadinta dėl apelianto neteisėtų veiksmų. Apeliantas teigia, jog byla išnagrinėta neapklausus liudytoju R. Š., tačiau nepateikia teisiškai pagrįstų argumentų, kuo neegzistavusi įrodinėjimo priemonė – neapklausto liudytojo parodymai, vertinant juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, būtų aktualūs šiai bylai išspręsti. Kita vertus, pirmosios instancijos teismui nusprendus, jog bylą galima išnagrinėti be liudytojo parodymų, apeliantas tokio prašymo CPK 314 straipsnio nustatyta tvarka apeliacinės instancijos teismui nepateikė.Teisėjų kolegija nustatė, jog nepasitvirtino apeliacinio skundo motyvai, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo priteisiamos žalos atlyginimo dydžio, konstatavęs, jog atsakovas žalos dydžio neginčijo. Byloje esančiais įrodymais teismas nustatė, kad už transporto priemonės remontą ir priekabos saugojimo paslaugas, kurios buvo reikalingos transporto priemonės remonto metu, automobilių servisas „Boleyn Recovery and Fleet Services Ltd“ išrašė ir pateikė ieškovei apmokėjimui sąskaitą faktūrą Nr. 791574493 3 909,21 GBP (4 594,48 Eur) sumai (b. l. 20–26). Be to, UAB „Transmiva“ dėl įvykusio transporto priemonės gedimo turėjo pirkti iš bendrovės UAB „Skaneta“ naudotą transporto priemonės „Scania“ variklį už 4 719 Eur (b. l. 27). Pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovė UAB „Transmiva“ yra patyrusi 9 313,48 Eur žalą, teisėtumo apeliacinio skundo prielaidomis grįsti argumentai nepaneigia, o išvados, kad atsakovas žalos dydžio neginčijo, teisėtumą patvirtina tiek jo atsiliepimas į ieškinį, tiek jo atstovo paaiškinimai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o taip pat ir apeliacinio skundo argumentai, pažymint, jog atsakovas iš principo nesutiko su ieškiniu, nurodydamas to nesutikimo motyvus, todėl apie prašomą priteisti sumą nepasisakė. Sutinkamai su CPK 306 straipsnio 2 dalimi, apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.Kiti apeliacinio skundo motyvai taip pat neturi teisinės reikšmės priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, nepadarė proceso teisės normų pažeidimų, kurie galėtų turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui, todėl apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.