Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lina Navickytė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. M. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi ir 443 straipsnio 5 dalimi, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai – CPK 123, 130 straipsniuose nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl byloje pateiktais rašytiniais įrodymais patvirtintų faktinių aplinkybių.

9. Iš 2019 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymos apie gimimą Nr. (P1-5763) P2-10040 nustatyta, kad 1916 m. spalio 29 d. buvo pakrikštyta K. ir E., iki santuokos K., J. duktė vardu J., gim. 1916 m. spalio 21 d., (duomenys neskelbtini).

10. Byloje pateikta Metrikos ištrauka iš Žaslių dekanato Žaslių bažnyčios 1916 metų gimusiųjų ir pakrikštytųjų metrikų knygų patvirtina, kad J. J. gimė 1916 m. spalio 21 d. (duomenys neskelbtini), K. ir E., g. K., J. šeimoje, Žaslių valsčiuje.

11. Iš 2019 m. gegužės 21 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo atsakymo Nr. R4-1336 į pareiškėjos 2019 m. gegužės 20 d. prašymą dėl pilietybės ir gyvenimo Lietuvoje nustatyta, kad Trakų apskrities viršininko archyviniame fonde rasta žinių apie Žaslių valsčiaus valdybos išduotus vidaus pasus 1927-1940 m. byloje, duotųjų pasų žinių lapuose įrašyti: J. E., gyv. (duomenys neskelbtini), 1922 m. birželio 26 d. gavusi pasą Nr. 1168296/4796; J. K., gyv. (duomenys neskelbtini), 1928 m. kovo 5 d. gavęs pasą Nr. 1177641/7241. Skiltyje „Keli asmenys į pasą įrašyti“ nurodyta – „5“ (asmenys neįvardinti).

12. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2021 m. gruodžio 14 d. pažyma apie K. ir E. J. pilietybę bei gyvenimą Lietuvoje Nr. R4-4329 patvirtina, kad Trakų apskrities viršininko archyviniame fonde, Žaslių valsčiaus duotųjų pasų žinių lapų byloje, duotųjų pasų 1922 m. ir 1928 m. žinių lapuose įrašyti: eil. Nr. 4796 – E. J., gyvenusi (duomenys neskelbtini) (taip dokumente) kaime, kuriai 1922 m. birželio 26 d. išduotas vidaus pasas: paso blanko Nr. 1.168296 (taip dokumente); į pasą įrašytas 1 (vienas) asmuo; eil. Nr. 7241 – K. J. (vardas – taip dokumente), gyvenęs (duomenys neskelbtini) (taip dokumente) kaime, kuriam 1928 m. kovo 5 d. išduotas vidaus pasas; paso blanko Nr. 1177641; į pasą įrašyti 5 (penki) neįvardinti asmenys. Daugiau žinių apie K. (K.) J. ir E. J. gyvenimą Trakų apskrities Žaslių valsčiuje, daugiau dokumentų, patvirtinančių jų turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę, dokumentų, patvirtinančių J. J. (J.), g. 1916 m., ir E. K. gyvenimą Trakų apskrities Žaslių valsčiuje, jų turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę, asmens dokumentų pasams gauti, vidaus arba užsienio pasų, pasų registracijos kortelių bei dokumentų, patvirtinančių minėtų asmenų Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo (nustojimo) iki 1940 m. birželio 15 d. faktą, archyve saugomuose fonduose nerasta. Pažymėta, kad Lietuvos gyventojų surašymo iki 1940 metų dokumentai į archyvą saugojimui neperduoti.

13. Taip pat byloje pateikta Brazilijos Respublikos Teisingumo ir viešojo saugumo ministerijos Nacionalinio archyvo duomenų apdorojimo ir saugojimo generalinės tarnybos rašytinių dokumentų suderinimo skyriaus 2019 m. lapkričio 14 d. pažyma Nr. 7491/2019, kuria „tvirtinama, kad buvo atsižvelgta į B. M. L. 2019 m. spalio 30 d. pateiktą paraišką numeriu 7491, kurioje prašoma suteikti emigrantų pažymą atvykusiems laivu į Brazilijos uostą: K. J. ir jo šeimai, įrašas registruotas 2 psl., įrašo pav. BR. RJANRIO. BS. 0. RPV. ENT. 020916. Dokumentus išduodanti institucija – JŪRŲ, SAUSUMOS PASIENIO/SANTOS POLICIJOS SKYRIUS. Pranešama, kad nuosekliai peržiūrėjus rašytinių dokumentų tarnyboje saugomus dokumentus buvo išskirta tokia informacija:

13.1. Bendrieji duomenys: atvykimas – data: 1929 m. birželio 5 d., laivas, kuriuo atplaukė: „Cap Arcona“; kilmė: Hamburgas; pradinis kelionės taškas: Hamburgas; tautybė: lietuviai, klasė: trečia.

13.2. Konkretūs duomenys: serijos numeris: 92, vardas ir pavardė: K. J.; amžius: 32 metai; šeiminė padėtis: vedęs; profesija: ūkininkas; serijos numeris: 93; vardas ir pavardė: E. J.; amžius: 32 metai; šeiminė padėtis: ištekėjusi; serijos numeris: 94; vardas ir pavardė: J. J.; amžius: 13 metų; šeiminė padėtis: netekėjusi; serijos numeris: 95; vardas ir pavardė: Jo. J.; amžius: 8 metai; šeiminė padėtis: nevedęs; serijos numeris: 96; vardas ir pavardė: P. J.; amžius: 7 metai; šeiminė padėtis: nevedęs; serijos numeris: 97; vardas ir pavardė: P. J.; amžius: 4 metai; šeiminė padėtis: netekėjusi; profesija: nepilnametė.“

14. Iš 1942 m. gruodžio 22 d. S. P. valstijos S. K. de Sulio 3-iojo notarų ir protestų biuro išduoto J. I. A. asmens tapatybės dokumento (bendrasis registras Nr. 813/203) nustatyta, kad J. I. A. gimimo vieta nurodyta Trakai, Lietuva, gimimo data – 1915 m. spalio 21 d., tėvai – C. I. ir L. I., tautybė / pilietybė: lietuvė, profesija: namų šeimininkė. Užsieniečių registracijos tarnybos 1943 m. rugpjūčio 11 d. įraše nurodyta, kad J. I. A. priimta į nacionalinę teritoriją nuolat gyventi, išsilaipinimo data: 1928 m. birželio 22 d., laivas: Cap Arcona, uostas: Santos.

15. Iš Brazilijos Federacinės Respublikos fizinių asmenų civilinės metrikacijos išduoto santuokos išrašo, registracijos Nr. 142232 01 55 1932 2 00007 155 0000062 18, nustatyta, kad 1932 m. spalio 14 d. buvo sudaryta santuoka tarp C. A. ir J. I. A., gimusios 1916 m. spalio 21 d. Lietuvoje, tėvai – L. I. ir C. I.. S. P. valstijos Šavanteso apylinkės nekilnojamojo turto titulų ir dokumentų registro, fizinių bei juridinių asmenų registracijos, draudimo ir globos biuro 2021 m. gruodžio 3 d. išduota pažyma patvirtina, kad 1932 metų santuokų knygoje C. A. ir J. I. byloje dėl santuokos sudarymo rastas dokumentas apie santuokos įrašo įregistravimą.

16. Iš 1957 m. rugpjūčio 20 d. Brazilijos Federacinės Respublikos fizinių asmenų civilinės metrikacijos išduoto C. J. mirties liudijimo išrašo nustatyta, kad C. J. mirė 1957 m. rugpjūčio 19 d., jo gimimo vieta – Lietuva, mirė būdamas apie 60 metų amžiaus, buvo vedęs E. J., taip pat paliko vaikus – Jo., P., J. ir P.

17. 2022 m. balandžio 21 d. Brazilijos teisingumo ir viešojo saugumo ministerijos nacionalinio teisingumo ir pilietybės sekretoriato migracijos departamento išduotu neigiamu natūralizacijos sertifikatu Nr. 000.452.767.616/2022 patvirtinta, kad iki nurodytos datos nėra užregistruota jokia natūralizacija asmens tokiu vardu ir pavarde: J. J. ar J. J. ar J. J. ar J. I. A. ar J. I. ar J. I. ar J. T., kurios tėvai E. J. ir K. J., gimimo vieta Lietuva, gimimo data 1916 m. spalio 21 d.

18. Iš 1934 m. birželio 2 d. Brazilijos Federacinės Respublikos civilinės metrikacijos skyriaus A. A. gimimo liudijimo nustatyta, jog ji gimė 1934 m. gegužės 31 d. Chavantes, S. P.. Jos tėvai – J. I., kilusi iš Lietuvos, ir C. A., kilęs iš S. P. valstijos, gyvenantis Chavantes. A. mamos tėvai nurodyti L. I. ir C. I..

19. Iš 1961 m. spalio 22 d. Brazilijos Federacinės Respublikos civilinės metrikacijos skyriaus išduoto E. C. M. gimimo liudijimo nustatyta, kad ji gimė 1961 m. rugpjūčio 17 d. Tėvai – J. Be. M. ir A. A.. Mamos tėvai – C. A. ir J. T..

20. Iš 1991 m. gruodžio 4 d. Brazilijos Federacinės Respublikos civilinės metrikacijos skyriaus santuokos liudijimo matyti, jog 1991 m. gruodžio 4 d. buvo sudaryta santuoka tarp G. L. ir E. C. M., kurios tėvai Jose Be. M. ir A. A..

21. Iš 1993 m. birželio 23 d. Brazilijos Federacinės Respublikos civilinės metrikacijos skyriaus išduoto B. M. L. gimimo liudijimo nustatyta, jog ji gimė 1993 m. birželio 22 d. Jos tėvai – G. L. ir E. C. M. L. Mamos tėvai – J. Be. M. ir A. A..

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

22. Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, remdamasi šia Pilietybės įstatymo nuostata, 2021 m. gegužės 17 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą dėl pilietybės Nr. 2105-PIL ATK-0101, kuriuo prašė atkurti jai Lietuvos pilietybę kaip asmens, išvykusio iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. ir iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę, t. y. savo prosenelės J. J., gimusios 1916 m. spalio 21 d. (duomenys neskelbtini), palikuonei.

23. Migracijos departamentas pareiškėjos B. M. L. pilietybės atkūrimo byloje 2022 m. gruodžio 20 d. priėmė sprendimą Nr. 22S165234, kuriame nurodė, kad pateikti dokumentai patvirtina, kad J. J., gim. 1916 m. spalio 21 d. (duomenys neskelbtini)., ir jos tėvai K. (K.) ir E. J., gyv. (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, tačiau nėra pateikti dokumentai, patvirtinantys kad J. J. (J. J.), gim. 1916 m. spalio 21 d. (duomenys neskelbtini), ir J. I. A. (J. I., J. T.), gim. 1915 m. spalio 21 d. (dokumente gimimo data neįskaitoma) yra tas pats asmuo. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamentas konstatavo, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjos prosenelė J. I. A. (J. I., J. T.), gim. 1915 m. spalio 21 d., ir J. J. (J. J.), gim. 1916 m. spalio 21 d. (duomenys neskelbtini), yra tas pats asmuo, ir nėra pakankamai dokumentų, jog pareiškėjos prosenelė J. I. iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė, todėl nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėja yra Lietuvos Respublikos piliečio, tokį statusą turėjusio iki 1940 m. birželio 15 d., palikuonė.

24. Pareiškėja pažymėjo, kad Migracijos departamentas pripažino, jog J. J. iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, tačiau nurodė, kad nėra pateikti dokumentai, patvirtinantys kad J. J. (J. J.), gim. 1916 m. spalio 21 d. (duomenys neskelbtini), ir J. I. A. (J. I., J. T.), gim. 1915 m. spalio 21 d. (dokumente gimimo data neįskaitoma), yra tas pats asmuo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos prosenelė, Lietuvos pilietė, gimusi 1916 m. spalio 21 d. Lietuvoje, Lietuvoje vadinta J. J. (J. J.), Brazilijoje vadinta ir J. I. A. (J. I., J. T.), buvo vienas ir tas pats asmuo.

25. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444-445 straipsniai). Pagal CPK 455 straipsnį, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinių faktų nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010).

26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog kiekviena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2009).

27. Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, siekiant protingo įsitikinimo apie faktus, proporcingai įvertintinas laiko veiksnys, nes neprotinga siekiant susiformuoti įsitikinimą apie senokai buvusius faktus visuomet reikalauti tiek įrodymų, kiek reikalaujama dėl ką tik įvykusių faktų, nes jų objektyviai negali būti tiek išlikę. Tačiau bet kokiu atveju protingas teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu turi išlikti, todėl įrodymų turi būti pakankamai tam, kad susiformuotų vidinis teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2011).

28. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).

29. Nagrinėjamu atveju pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo grindžiamas dokumentais ir duomenimis, nurodytais šio sprendimo 9–21 punktuose, taip pat pareiškėjos paaiškinimais. Iš pareiškėjos pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad jos prosenelė yra J. I. A. (kituose dokumentuose dar nurodoma kaip J. I., J. T.). Tai patvirtina: 1) 1993 m. birželio 23 d. B. M. L. gimimo liudijimas, kuriame nurodyta, kad jos tėvai yra G. L. ir E. C. M. Leonel, o mamos tėvai – J. Be. M. ir A. A.; 2) 1991 m. gruodžio 4 d. G. L. ir E. C. M. santuokos liudijimas, iš kurio matyti, kad E. C. M. tėvai yra J. Be. M. ir A. A.; 3) 1961 m. spalio 22 d. E. C. M. gimimo liudijimas, kurie nurodyta, kad E. C. M. gimė 1961 m. rugpjūčio 17 d., o jos tėvai – J. Be. M. ir A. A., mamos tėvai – C. A. ir J. T.; 4) 1934 m. birželio 2 d. A. A. gimimo liudijimas, kuriame nurodyta, kad ji gimė 1934 m. gegužės 31 d., jos tėvai – J. I. ir C. A., A. mamos tėvai nurodyti L. I. ir C. I.. Išvardytų dokumentų visuma nuosekliai patvirtina, kad pareiškėjos B. M. L. prosenelė juose įvardyta kaip J. I. (J. T.).

30. Byloje pateiktas Brazilijos Federacinės Respublikos fizinių asmenų civilinės metrikacijos išduotas santuokos išrašas patvirtina, kad 1932 m. spalio 14 d. buvo sudaryta santuoka tarp C. A. ir J. I. A., jame nurodyta, kad J. I. A. yra gimusi Lietuvoje 1916 m. spalio 21 d., jos tėvai – L. I. ir C. I.. 1942 m. gruodžio 22 d. išduotame asmens tapatybės dokumente asmens vardas ir pavardė įrašyti kaip J. I. A., jame taip pat nurodyta, kad J. I. A. gimimo vieta yra Trakai, Lietuva, gimimo metai užrašyti sunkiai įskaitomai, tikėtina, kad 1915 m., mėnuo ir diena – spalio 21 d.

31. Lietuvoje išduoti dokumentai patvirtina, kad 1916 m. spalio 21 d. K. ir E. J. duktė J. gimė 1916 m. spalio 21 d. (duomenys neskelbtini) (2019 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažyma). Metrikos ištrauka iš Žaslių dekanato Žaslių bažnyčios 1916 metų gimusiųjų ir pakrikštytųjų metrikų knygų patvirtina, kad J. J. gimė 1916 m. spalio 21 d. (duomenys neskelbtini), K. ir E. J. šeimoje, Žaslių valsčiuje.

32. Byloje taip pat pateikti dokumentai, liudijantys K. ir E. J. atvykimo į Braziliją aplinkybes, iš kurių matyti, kad K. (K.) J. ir jo šeima (E. J., J. J., Jo. J., P. J., P. J.) atplaukė 1929 m. birželio 5 d. laivu „Cap Arcona“ iš Hamburgo, tautybė – lietuviai ((Brazilijos Respublikos Teisingumo ir viešojo saugumo ministerijos 2019 m. lapkričio 14 d. pažyma Nr. 7491/2019). Panašias atvykimo į Braziliją aplinkybes patvirtina ir Užsieniečių registracijos tarnybos įrašas J. I. A. 1942 m. gruodžio 22 d. išduotame asmens dokumente, kuriame nurodyta, kad asmuo atvyko laivu Cap Arcona, išsilaipinimo data – 1928 m. birželio 22 d.

33. Iš išvardytų įrodymų matyti, kad jau Lietuvoje išduotuose dokumentuose asmens vardas ir pavardė užrašyti skirtingai (J./J., J./J.), tuo tarpu atvykus į Braziliją iš pradžių vardas ir pavardė nurodyti kaip J. J. (tėvai – K. J. ir E. J.), vėliau, tikėtina, dėl dokumentų pildymo ranka ir Brazilijoje neįprastų lietuviškų asmenvardžių, jie buvo modifikuoti ir nurodomi skirtingai – J. I., J. I., J. T., jos tėvai – L. I., L. I. ir C. I., C. I., C. J.. Tačiau iš visų dokumentų viseto, t. y. įvertinus tiek asmenvardžių užrašymo modifikacijas (ypač atsižvelgiant į tai, kad dokumentuose dažniausiai minimas ne vienas, bet keli susiję asmenys ir jų vardai ir pavardės nurodomi panašiai), taip pat J. šeimos atvykimo į Braziliją aplinkybes, tarpusavio giminystės ryšius patvirtinančiuose dokumentuose įrašytus asmenvardžius, teismui nekyla abejonių, kad pareiškėjos prosenelė J. I. A. (J. I., J. T.) ir J. J., gimusi Lietuvoje 1916 m. spalio 21 d., yra tas pats asmuo. Tokią išvadą leidžia daryti iš pateiktų dokumentų nustatytos aplinkybės, kad J. J. (J. I. A.) 1928 m. birželio 22 d. (kitame dokumente nurodyta data 1929 m. birželio 5 d., bet datų netikslumas nėra esminis) atvyko į Santos uostą Brazilijoje laivu Cap Arcona, plaukusiu iš Hamburgo, jos gimimo data visuose dokumentuose nurodyta 1916 m. spalio 21 d. (išskyrus 1942 m. gruodžio 22 d. J. I. A. asmens tapatybės dokumentą, kuriame gimimo metai, tikėtina, nurodyti 1915 m., bet jie yra sunkiai įskaitomi, tuo tarpu mėnuo ir diena sutampa – spalio 21 d.), jos tėvų vardai visuose dokumentuose nurodomi panašiai, be to, tiek atvykimą į Braziliją laivu Cap Arcona, tiek santuokos sudarymą patvirtinančiuose dokumentuose, tiek asmens tapatybės dokumente, tiek dukters A. A. gimimo liudijime nurodyta, kad J. I. A. (J. J., J. I.) tautybė yra lietuvė. Sudariusi santuoką J. I. 1932 metais buvo registruota kaip J. I. A..

34. Taigi, teismo vertinimu, byloje pateikti rašytiniai įrodymai yra tarpusavyje susiję ir vienas kitą papildo, esminių prieštaravimų tarp jų nėra, o netikslumai ir neatitikimai vertintini kaip atsiradę dėl kitoje šalyje nesuprantamos lietuvių kalbos, dokumentų pildymo ranka ir panašių aplinkybių, todėl byloje pateiktų rašytinių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad J. J., gimusi Lietuvoje 1916 m. spalio 21 d., ir pareiškėjos prosenelė J. I. A. (J. T., J. I.) yra tas pats asmuo.

35. Teismas pažymi, kad pareiškėjos pareiškime prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas suformuluotas netiksliai. Teismo tvarka juridinis faktas nustatytinas tuomet, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tą faktą patvirtinančių dokumentų, o nustatytas faktas sukels jam tam tikras teisines pasekmes. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių dėl to, kad pareiškėjos prosenelė yra J. I. A. (J. I., J. T.), tai nuosekliai patvirtina pareiškėjos pateikti dokumentai, tuo tarpu byloje pareiškėjai reikšmingas ir teismo tvarka nustatytinas juridinis faktas yra tas, kad J. J., gimusi Lietuvoje 1916 m. spalio 21 d., yra pareiškėjos prosenelė, t. y. kad pareiškėjos prosenelė J. I. A. (J. I., J. T.) ir J. J., gimusi Lietuvoje 1916 m. spalio 21 d., yra tas pats asmuo. Atsižvelgiant į tai, teismas patikslinta pareiškėjos nurodytą prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto formuluotę taip, kad prašomas nustatyti faktas atitiktų juridinę reikšmę turinčiam faktui įstatyme keliamus reikalavimus. Remdamasis byloje pateiktų įrodymų pagrindu nustatytomis aplinkybėmis ir, kaip minėta, pakoreguodamas pareiškėjos prašymo formuluotę, teismas pareiškėjos pareiškimą pripažįsta tenkintinu, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos prosenelė J. I. A. (J. I., J. T.) ir J. J. (J. J.), Lietuvos pilietė, gimusi 1916 m. spalio 21 d. Lietuvoje, yra tas pats asmuo.

36. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai yra reikalingas Lietuvos Respublikos pilietybei atkurti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279, 444–448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos B. M. L. prosenelė J. I. A. (J. I., J. T.) ir J. J. (J. J.), Lietuvos pilietė, gimusi 1916 m. spalio 21 d. Lietuvoje, yra tas pats asmuo.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjos B. M. L., gim. 1993 m. birželio 22 d., Lietuvos Respublikos pilietybei atkurti pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.