Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d. Šiauliuose, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs Kaune, (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įrangos testuotoju, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. V. 2022 m. birželio 2 d., apie 18.00 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), nukentėjusiosios J. O. D. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, t. y. ne mažiau du kartus sugriebė jai už kairės rankos ir stipriai spaudė bei dešinės rankos kumščiu sudavė jai vieną smūgį į dešinę galvos pusę, taip nukentėjusiajai J. O. D. sukėlė fizinį skausmą ir padarė poodines kraujosruvas kairėje rankoje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1072/2022(02) (tyrimas pradėtas ir baigtas 2022 m. birželio 7 d.) nurodyta, kad poodinės kraujosruvos kairėje rankoje J. O. D. padarytos kietais bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais, kuo galėjo būti rankų pirštai, ne mažiau kaip keturių trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimų pobūdis neprieštarauja tam, kad jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2022 m. birželio 2 d. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 54–55).

2022 m. rugpjūčio 3 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota Bendrojo pagalbos centro pateikto 2022 m. birželio 19 d. pranešimo ID 95000342707 garso įrašo apžiūra. Garso įraše girdimas J. D. pokalbis su Bendrojo pagalbos centro darbuotoja. Pokalbio metu J. D. nurodo: ,,mes ten turime dviese namo dalį, aš ten negyvenu. Buvau nuvažiavusi, buvau pjauti žolę ir bendraturtės vyras grįžęs iš darbo... jis ten pradėjo prie manęs kabinėtis ir pradėjo lipti laiptais pas mus į viršų, norėjo mano patalpas apžiūrėti. Aš žinokit nebeprisimenu tų žodžių, bet aš jam neleidau žinoma, ir jis man kaip stvėrė už rankos, į galvą rėžė. Dabar mėlynė ant rankos, paraudę. Aš išėjau, galvojau nenorėjau prasidėti su policija, bet dabar galvoju nu tai ką man daryti, nu kodėl aš turiu nusileisti, juk jis jau antrą kartą prieš mane smurtauja“. 112 operatorė klausia: ,,Tai už rankos tempė? o galva jūs į sieną trenkėtės?“. J. D. atsako: ,,Ne, jis su ranka man per galvą“. Į operatorės klausimą, ar reikia medikų, J. D. atsako: ,,Ne, man medikų nereikia, aš dabar parvažiavau į namus, bet ranka jau čia tas raudonumas toks, biškį nyksta, bet mėlynės tai aiškiai yra“. J. D. Bendrojo pagalbos centro darbuotojai nurodo, kad įvykis buvo (duomenys neskelbtini), bet dabar ji jau yra namuose, klausia, ar pas ją atvažiuos policija. Operatorė atsako: ,,Jeigu jūs pareiškimą rašysit, atvyks Policijos pareigūnai ir parašysit“. J. D.: ,,Tai vat.. ar man nusileisti? aš nežinau...“ Operatorė: ,,Ponia, jau jūsų pasirinkimas žinokit“. J. D.: ,,Ne, aš nenusileisiu jam turbūt, nes čia jau antras kartas, nes aš nebegaliu žinokit“. Operatorė: ,,Apie kelintą valanda tai įvyko?“ J. D.: ,,6 valandą, nes aš labai skubėjau namo, mano vyras serga sunkiai, aš slaugau jį, aš galvoju jau sugaišau tą žolę pjaudama ir taip jau sugaišau, tai man reikia namo lėkti kuo greičiau. Tai galvoju nu tiek to, aš neprasidėsiu su policija, bet paskui važiuoju ir galvoju ,,na kodėl aš turiu nusileisti (verkia)“. Operatorė nurodo, jog apie tai informuos policijos pareigūnus (1 t., b. l. 37–39).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos J. D. 2022 m. birželio 6 d. tarnybiniame pranešime ,,Dėl pil. J.O. D. sužalojimų užfiksavimo“ nurodyta, kad 2022 m. birželio 6 d. apie 13.40 val. pareiškimo priėmimo metu adresu Radvilėnų pl. 1C, atliekant tolimesnį informacijos patikslinimą pagal ROIK 0122000321347 dėl pil. J. O. D. atžvilgiu panaudoto smurto, ant pareiškėjos J. O. D., gim. (duomenys neskelbtini) m., kairės rankos vizualiai matėsi fizinis sužalojimas, todėl siekiant užfiksuoti galimo fizinio smurto faktą, padaryta pilietės išorinio fizinio sužalojimo fotonuotrauka (1 t., b. l. 45–49).

2022 m. liepos 11 d. akistatos protokole užfiksuota akistata tarp J. O. D. ir A. V.. Akistatos metu į klausimą J. O. D.: ,,Kokius veiksmus jos atžvilgiu atliko A. V. 2022 m. birželio 2 d. apie 17.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas?“, nukentėjusioji atsakė: A. V. 2022 m. birželio 2 d. apie 17.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, jai būnant jai priklausančioje namo pusėje ant laiptų, suėmė jai už kairės rankos žąsto, ją tempė, ir sukėlė sužalojimus. Po to su rankos kumščiu (šiuo metu nebeprisimena kurios rankos) trenkė jai į dešinę galvos plaukuotąją dalį. Konfliktas įvyko dėl to, kad jis norėjo ateiti pas ją pažiūrėti atliktų remontų. Po smūgio ji jį rankomis ties juosmeniu nustūmė nuo savęs ir jiedu išsiskyrė. Po to ji išėjo link namų ir eidama paskambino bendruoju pagalbos numeriu. Į klausimą A. V.: ,,Ar girdėjo nukentėjusiosios J. O. D. duotus parodymus, suprato juos ir ar su jais visiškai sutinka?“, A. V. atsakė: Nukentėjusiosios duotus parodymus girdėjo ir suprato, tačiau su jais nesutinka. 2022 m. birželio 2 d. apie 17.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, grįžus namo iš darbo, ėjo iš virtuvės ir koridoriuje sutiko J. O. D., su kuria jie pakalbėjo, jis jai liepė susitvarkyti baldus prie namo, ko pasekoje ji supyko, kalbėjo su juo pakeltu tonu. J. O. D. nurodytų fizinių veiksmų jis neatliko, prie jos neprisilietė. Po pokalbio jiedu išsiskirstė (1 t., b. l. 96–99).

2022 m. birželio 6 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios Kaune, (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros metu fotografuota, sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 21–32).

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną, siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, t. y. tik sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Kaltinamasis A. V. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu neigė savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, tvirtindamas, kad jis įvykio dieną J. O. D. atžvilgiu jokio fizinio smurto nenaudojo. Byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad tarp kaltinamojo A. V. ir nukentėjusiosios J. O. D. 2022 m. birželio 2 d. kilo konfliktas, tačiau kaltinamasis A. V. ir nukentėjusioji J. O. D. davė skirtingus parodymus apie kilusio konflikto metu panaudotus smurtinio pobūdžio veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu. Vertinant kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymus, pažymėtina, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios yra susiklostę ilgalaikiai konfliktiniai santykiai, todėl tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji turi tiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl sprendžiant dėl jų parodymų teisingumo esminę reikšmę turi objektyvūs bylos duomenys. Tokie duomenys užfiksuoti 2022 m. birželio 6 d. policijos pareigūnės tarnybiniame pranešime, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1072/2022(02) (tyrimas pradėtas ir baigtas 2022 m. birželio 7 d.).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos J. D. 2022 m. birželio 6 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. birželio 6 d. apie 13.40 val. pareiškimo priėmimo metu atliekant tolimesnį informacijos patikslinimą dėl J. O. D. atžvilgiu panaudoto smurto, ant pareiškėjos kairės rankos vizualiai matėsi fizinis sužalojimas. Pažymėtina, jog analogiškas aplinkybės apie tai, kad ant nukentėjusiosios rankų buvo matomi akivaizdūs sužalojimai teisiamojo posėdžio metu nurodė liudytoja apklausta policijos pareigūnė J. D.. Ji parodė, kad nukentėjusiajai atvykus į policijos komisariatą, ant jos buvo matomi akivaizdūs sužalojimai, todėl buvo pavesta atliki užduoti ir buvo gauta specialisto išvada, kurioje yra nurodytas sveikatos sutrikdymo mastas. Nors kaltinamasis A. V. teisiamojo posėdžio metu kėlė versiją, jog nukentėjusioji susižaloti galėjo kitais būdais, tačiau teismo vertinimu, šios kaltinamojo nurodytos aplinkybės yra tik niekuo nepagrįsta kaltinamojo daroma prielaida. Specialisto išvadoje Nr. G 1072/2022(02) nurodyta, kad poodinės kraujosruvos kairėje rankoje J. O. D. padarytos kietais bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais, kuo galėjo būti rankų pirštai, ne mažiau kaip keturių trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimų pobūdis neprieštarauja tam, kad jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2022 m. birželio 2 d. (1 t., b. l. 54–55).

Kaltinamasis A. V. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad su nukentėjusiąja jau seniai yra susiklostę itin konfliktiški santykiai dėl žemės, todėl yra įpratęs, jog ji pasakoja nebūtus dalykus, kadangi, jei būtų prieš ją naudojęs smurtą ar ją nustūmęs, ji būtų sužalota. Teismas sprendžia, kad dėl šios veikos nukentėjusiosios J. O. D. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje dėl esminių bylos aplinkybių (kokiu būdu ir kaip kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą jos atžvilgiu) buvo iš esmės vienodi ir nuoseklūs, jokių reikšmingų prieštaravimų, kurie leistų abejoti jos parodymų patikimumu, nenustatyta, o tai, kad nukentėjusioji negali konkrečiai nurodyti, kuria ranka kaltinamasis ją sugriebė bei kuria puse pasisukęs prieš ją atliko smurtinio pobūdžio veiksmus, savaime nereiškia, jog jos parodymai nepatikimi ir jais negalima vadovautis, kadangi natūralu, jog bet kuris kitas asmuo, praėjus beveik metams po įvykio, tam tikras aplinkybes gali nurodyti netiksliai ar sąžiningai klysti dėl jų arba nurodyti papildomas aplinkybes, tačiau tokie neesminiai prieštaravimai nesudaro absoliutaus pagrindo abejoti parodymų patikimumu, ypač, kai juos patvirtina visuma kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų.

Iš 2022 m. birželio 6 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, jog pareikšdama apie jos atžvilgiu padarytą nusikalstamą veiką, nukentėjusioji J. O. D. nurodė, jog įvykio dieną tarp jos ir kaltinamojo kilo žodinis konfliktas dėl bendrajame koridoriuje esančių šiukšlių, kurias tariamai ji atneša vaikščiodama nešvariais batais, o konflikto metu, kaltinamasis, norėdamas patekti į jai priklausančias patalpas, bandė ją patraukti nuo laiptų, o nukentėjusiajai bandant kaltinamąjį atstumti nuo savęs, kaltinamasis kaire ranka sugriebė jai už kairės rankos. Jai toliau stumiant kaltinamąjį nuo savęs, jis jai sudavė į galvos sritį (1 t., b. l. 8–11). Iš esmės analogiški parodymai užfiksuoti ir 20222 m. birželio 8 d. liudytojo apklausos protokole (1 t., b. l. 62–65) bei 2022 m. liepos 11 d. tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios atliktos akistatos protokole užfiksuotais duomenimis. Akistatos metu nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamasis A. V., jai būnant jai priklausančioje namo pusėje ant laiptų, suėmė jai už kairės rankos žąsto, ją tempė, ir sukėlė sužalojimus, po to rankos kumščiu trenkė jai į dešinę galvos plaukuotąją dalį (1 t., b. l. 96–99). Šie nukentėjusiosios J. O. D. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, ji nurodė analogiškas jos sužalojimo aplinkybes, todėl kaltinamojo A. V. teiginiai, jog nukentėjusioji galėjo susižaloti kitais būdais, kadangi tarp jų nebuvo jokio fizinio kontakto, o nukentėjusioji yra linkusi pasakoti tikrovės neatitinkančią informaciją, vertintini tik kaip siekis išvengti savo atžvilgiu baudžiamosios atsakomybės. Ir nors tarp kaltinamojo A. V. ir nukentėjusiosios J. O. D. yra susiklostę konfliktiniai santykiai, tačiau teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios patvirtintų nukentėjusiosios suinteresuotumą, ar kad baudžiamasis persekiojimas kaltinamojo atžvilgiu būtų pradėtas nepagrįstai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusioji J. O. D., prieš priimant iš jos pareiškimą apie jos atžvilgiu įvykdytą nusikalstamą veiką, buvo įspėta dėl atsakomybės pagal BK 236 straipsnio 1 dalį už melagingą įskundimą įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą. Spręsdamas dėl nusikalstamos veikos objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymių buvimo kaltinamojo A. V. veikoje, teismas kritiškai vertina liudytojos G. V. parodymus apie tai, kad įvykio metu ji buvo savo namuose, todėl negirdėjo jokio fizinio smurto garso. Visų pirmą, kaltinamasis A. V. yra jo sutuoktinis, todėl akivaizdu, jog ji yra suinteresuota duoti kaltinamajam palankius parodymus. Be to, liudytojos pačioje įvykio vietoje nebuvo, o suėmimas už rankų nesukelia jokio garso, todėl natūralu, jog liudytoja apklausta G. V. galėjo negirdėti jokio garso ar nukentėjusiosios riksmų dėl jos atžvilgiu naudojamo smurto.

Byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes. Teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusiosios J. O. D. atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas, ir kad prieš nukentėjusiąją smurtavo būtent kaltinamasis A. V.. Dėl šio smurto nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas bei padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nusikalstamos veikos pasekmės, t. y. nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, buvo kaltinamojo neteisėto elgesio pasekmė, todėl pripažintina, jog neteisėti kaltinamojo A. V. veiksmai vartojant fizinį smurtą nukentėjusiosios J. O. D. atžvilgiu susiję priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis. Smurtas prieš nukentėjusiąją buvo vartotas sąmoningai – taip kaltinamasis pademonstravo savo nepasitenkinimą dėl jį netenkinančio nukentėjusiosios elgesio. Nuketėjusiosios atžvilgiu naudoto smurto pobūdis leidžia teismui daryti išvadą, kad nukentėjusiajai sveikata sutrikdyta tyčia. Taip veikdamas kaltinamasis A. V. numatė galimus padarinius, t. y. kad nukentėjusiajai gali būti sukeltas fizinis skausmas arba kad ji gali būti sužalota, nors jų ir nekonkretizavo. Teismas sprendžia, jog kaltinamasis A. V. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, o jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal faktiškai kilusius padarinius.

Kaltinamojo A. V. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiosios J. O. D. atžvilgiu požymiai, todėl pripažintina, kad kaltinamojo veika teisinga ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės paskyrimo

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai).

Skiriant bausmę kaltinamajam A. V. įvertintina tai, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra nesunkus, tyčinis ir baigtas, kėsintasi į vieną labiausiai įstatymo saugomų vertybių – asmens sveikatą. Veikos didesnį pavojingumą rodo tai, kad smurtauta prieš garbaus amžiaus moterį. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinant kaltinamojo A. V. asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis praeityje neteistas (1 t., b. l. 133–134), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka nebaustas (1 t., b. l. 132). Kaltinamasis A. V. Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale neregistruotas (1 t., b. l. 138), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (1 t., b. l. 140). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO išrašo apie asmens darbovietę, gauto iš Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, kaltinamasis nuo 2019 m. liepos 1 d. dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 58).

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), stadiją (baigtas), kaltės formą (tyčinė veika), kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, ir daro išvadą, jog siekiant užtikrinti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, A. V. skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, pagrįstai manytina, kad būtent tokia bausmės rūšis yra adekvati ir būtina priemonė sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti A. V., kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins bausmės realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. A. V. skirtini įpareigojimai, kurie padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį ­– įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje ir tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Laisvės apribojimo bausmės terminas nustatytinas trumpesnis, nei straipsnio sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis.

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį.

Nukentėjusioji J. O. D. šioje byloje pateikė civilinį ieškinį (2 t., b. l. 1-2), kuriuo teismo prašo priteisti jai iš kaltinamojo A. V. 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. R. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-604/2005; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.).

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. V. nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarė tyčiniais veiksmais. Apibūdinant neturinę žalą civiliniame ieškinyje nurodoma, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų civilinė ieškovė patyrė fizinius skausmus, kuriuos jautė kelias dienas po įvykio. Taip pat buvo dvasiškai sukrėsta, kadangi prieš ją smurtavo visiškai svetimas žmogus. Dėl patirto fizinio smurto sumažėjo jos bendravimo galimybės, kadangi sumušta vieta gijo apie savaitę laiko, taip pat ji vengė išeiti iš savo namų, susitikti ir bendrauti su žmonėmis, nes bijojo, jog kitiems kils klausimų dėl jos sužalojimų ir jai teks aiškintis dėl to. Civiliniame ieškinyje taip pat nurodoma, jog civilinė ieškovė labai jautriai išgyveno šį įvykį, kadangi su sutuoktiniu gyveno intelektualų ir kultūringą gyvenimą. Nei jos nei jos sutuoktinio aplinkoje nėra buvę fizinio ar psichologinio smurto. Ji taip pat yra savo neįgalaus ir neveiksnaus sutuoktinio J. D. globėja ir turto administratorė, privalo rūpintis sutuoktinio turtu, esančiu Kaune, (duomenys neskelbtini), jį prižiūrėti ir puoselėti. Dėl kaltinamojo veiksmų ji negali faktiškai naudoti turto, saugiai į jį patekti, remontuoti, nes kaltinamasis dėl galimais savanaudiško siekimo išguiti iš savo žmonos ir jos vyro bendro naudojimo namo, nepagrįstai skundžia juos įvairiausioms institucijoms. Taip pat nurodoma, kad civilinė ieškovė ir šiuo metu vis dar jaučia išpuolio pasekmes, t. y. jaučia baimę eidama į vyro namus, bijo kaltinamojo A. V. neprognozuojamų veiksmų ir elgesio bei iki šiol jaučia baimę, sutrikimą ir nesaugumo jausmą. Teismui nekyla abejonių, kad nusikalstama veika civilinei ieškovei buvo padaryta neturtinės žalos – nukentėjusioji buvo užpulta ir sužalota ant jos sutuoktiniui priklausančio namo dalyje esančių laiptų, sužalojimas padarytas rankos srityje – tokia situacija neabejotinai sutrikdė nukentėjusiąją, jai sukėlė išgąsti, baimės ir nesaugumo jausmą. Po tokios patirties suprantama nukentėjusiosios baimė, jog situacija gali pasikartoti, tuo labiau, kad kaip ir pripažino tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji, tarp jų nuolat vyksta konfliktai. Teismo vertinimu, neteisėtais kaltinamojo veiksmais padaryti sužalojimai, kurie sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, lėmė neturtinės žalos atsiradimą nukentėjusiajai J. O. D.. Nusikalstamos veikos pasekmės nukentėjusiosios dvasinei ir fizinei sveikatai sudaro pagrindą konstatuoti, jog J. O. D. padaryta neturtinė žala (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas dėl nukentėjusiojo naudai iš kaltinamojo priteistinos neturtinės žalos dydžio teismas atsižvelgia į aktualią teismų praktiką, kurioje dėl nusikaltimo, numatyto 140 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144 Eur iki 1450 Eur (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-51/2010, Nr. 2K-5/2015, 2K-92/2014, 2K-261/2014, 2K-270/2014, 2K-453/2014, 2K-318-139/2015), aukštesnės instancijos teismai taip pat priteisia neturtinės žalos dydį iki 1500 Eur (pvz., Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. birželio 21 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-443-348/2018, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. liepos 26 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-532-319/2018).

Tuo pačiu spręsdamas nukentėjusiajai atlygintinos neturtinės žalos dydžio klausimą teismas atsižvelgia į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad dėl nusikalstamos veikos patirti sužalojimai sąlygojo nukentėjusiosios J. O. D. sveikatai kokius nors liekamuosius reiškinius. Pažymėtina ir tai, kad patirtas fizinis sužalojimas nereikalavo jokio specialaus gydymo ir praėjo savaime, nuketėjusiosios dėl įvykio patirti dvasiniai išgyvenimai taip pat nebuvo tokie dideli, kad nuketėjusiajai reiktų specialistų pagalbos. Be to, jau minėtoje CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl paminėtų motyvų nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, civilinei ieškovei J. O. D. priteistina iš kaltinamojo A. V. 500 Eur jo nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimui (CK 6.250 straipsnis, 6.263 straipsnis, BPK 115 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, būtent ši suma geriausiai atitinka nukentėjusiosios patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus.

Dėl proceso išlaidų

Nukentėjusioji J. O. D. prašo jos turėtas išlaidas advokatės pagalbai apmokėti išieškoti iš kaltinamojo A. V.. Šis prašymas yra išdėstytas civilinės ieškovės į bylą pateiktame civiliniame ieškinyje.

BPK 103 straipsnio 6 punktas numato, kad proceso išlaidas sudaro išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 104 straipsnio 2 dalis numato, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų, tačiau gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Į bylą pateikti šie J. O. D. turėtas išlaidas advokatės pagalbai apmokėti pagrindžiantys įrodymai: 2023 m. vasario 17 d. atstovavimo sutartis (2 t., b. l. 3) bei 2023 m. vasario 17 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 1134205, išrašytas 200 Eur sumai už dokumento surašymą (2 t., b. l. 5).

Teismas sprendžia, kad šios nukentėjusiosios išlaidos yra pateisinamos siekiu apginti savo procesines teises ir teisėtus lūkesčius – teisinio išsilavinimo neturinčiai nukentėjusiajai buvo reikalinga pagalba paruošiant civilinį ieškinį byloje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis aukščiau minėta BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostata, nukentėjusiosios turėtas išlaidas advokatės paslaugoms apmokėti 200 Eur sumoje teismas pripažįsta proceso išlaidomis, laiko jas proporcingomis advokatės atliktam darbui ir priteisia jas iš kaltinamojo A. V..

Kaltinamajam A. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 111–113), paliktina galioti iki nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302–307 straipsniais,

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje bei tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

J. O. D. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti civilinei ieškovei J. O. D. iš kaltinamojo A. V. 500 Eur (penkis šimtus eurų) nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiosios J. O. D. turėtas išlaidas advokato teisinei pagalbai byloje apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo A. V. nukentėjusiosios J. O. D. naudai 200 Eur (du šimtus eurų).

Kaltinamajam A. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą ir nurodant ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.