Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Nijolios Indreikienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės D. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-10531-800/2016 pagal ieškovės D. R. ieškinį atsakovui P. M. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė D. R. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 4 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui sūnui M. M., gimusiam (duomenys neskelbtini) iš atsakovo P. M. priteisimo, padidinant išlaikymo dydį nuo 250 Lt iki 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnaus pilnametystės (2023 m. rugpjūčio 2 d.), išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise paskirti ieškovei ir priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.Ieškinyje nurodė, kad atsakovas yra M. M. tėvas. Paskutiniu metu atsakovas į ieškovės sąskaitą perveda po 145 Eur, sūnaus auklėjimu ir ugdymu visiškai nesidomi. Dėl sūnaus amžiaus iš esmės pasikeitė jo poreikiai, padidėjo išlaikymui skirtos išlaidos. Ieškovė per mėnesį sūnaus išlaikymui išleidžia apie 800 Eur. Atsakovo turtinė padėtis leidžia teikti didesnį išlaikymą sūnui. Atsiliepime į ieškinį atsakovas prašė ieškinį dalyje dėl 400 Eur dydžio išlaikymo priteisimo atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.Atsiliepime nurodė, kad atsakovo mokamas 145 Eur išlaikymas per mėnesį atitinka nepilnamečio vaiko poreikius. Atsakovas nurodė, kad turi nepilnametį vaiką, jo sutuoktinė nedirba, turi įsipareigojimų kreditoriams, todėl negali dėl objektyvių priežasčių teikti didesnio išlaikymo.

Pirmosios instancijos teismo sprendimų esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pakeitė 2005 m. lapkričio 4 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovo nepilnamečiui sūnui M. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), priteistas išlaikymas po 250 Lt (72,40 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, ir priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui M. M. periodinėmis išmokomis po 200 Eur per mėnesį, išlaikymą skaičiuojant nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2016 m. balandžio 1 d.) iki M. M. pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę; priteisė iš atsakovo 204 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti ieškovei ir 46 Eur žyminio mokesčio valstybei.Teismas nustatė, kad atsakovas yra šalių nepilnamečio sūnaus M. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Ieškovė nurodė sumas, kurias išleidžia vaiko išlaikymui, ir kurių bendra suma sudaro apie 800 Eur per mėnesį, tačiau detalių paskaičiavimų ir įrodymų visai nurodytai sumai pagrįsti nepateikė. Teismas, atsižvelgdamas į byloje pateiktus duomenis, padarė išvadą, jog visiems nepilnamečio M. M. poreikiams tenkinti, atsižvelgiant į berniuko amžių, sveikatos būklę, mokymąsi, užsiėmimus sportiniuose šokiuose, fechtavimo užsiėmimus, protinga suma per mėnesį jo išlaikymui, atsisakant prabangos prekių ir išlaidavimo, gali būti 460 Eur (52 Eur popamokinei veiklai, 20 Eur mokyklos reikmenims ir ekskursijoms, 15 Eur maistui mokykloje (kaip nurodė ieškovė), 10 Eur transportui, 10 Eur medicininėms išlaidoms, 10 Eur higienos prekėms ir kirpyklai, 50 Eur drabužiams ir batams, 100 Eur maistui, 100 Eur komunaliniams mokesčiams, 50 Eur atostogoms, stovykloms ir laisvalaikiui, 12 Eur fechtavimo įrangai, 30 Eur sportinių šokių aprangai ir konkursams, pasiruošimui į konkursus). Įvertinęs byloje pateiktus duomenis apie šalių darbo užmokestį, nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, įsipareigojimus kredito įstaigoms, teismas sprendė, kad iš esmės tiek ieškovės, tiek ir atsakovo turtinė padėtis yra panaši – ieškovės gaunamas atlygis, susijęs su darbo santykiais yra apie 1 200 Eur, atsakovo – apie 1 000 Eur, tačiau atsakovas nuosavybės teise valdo šiek tiek daugiau nekilnojamojo turto objektų nei ieškovė, tiek ieškovė, tiek ir atsakovas turi įsipareigojimus kredito įstaigoms, tačiau atsakovo įsipareigojimai kredito įstaigai yra šiek tiek didesni. Teismas pateiktas foto nuotraukos apie atsakovo ir jo šeimos atostogas, atsakovo ir jo sutuoktinės lankymąsi įvairiuose renginiuose, nelaikė pakankamais įrodymais, pagrindžiančiais itin gerą atsakovo finansinę padėtį. Teismas, vertindamas atsakovo pajamas ir jo turimą turtą, neatsižvelgė į pateiktus duomenis apie jo sutuoktinės gaunamas pajamas, ar nuosavybės teise valdomą turtą, įgytą iki santuokos ar po santuokos sudarymo, kaip asmeninę nuosavybę, kadangi šiuo turtu negali būti teikiamas išlaikymas atsakovo ir ieškovės nepilnamečiui sūnui. Teismas padarė išvadą, jog abiejų šalių turtinė padėtis yra proporcinga teismo nustatytam protingo išlaikymo nepilnamečiui vaikui M. M. dydžiui – 460 Eur per mėnesį, tačiau atsižvelgiant į tai, jog atsakovas augina dar vieną nepilnametį vaiką ir turi skirti lėšas ir šio vaiko išlaikymui, todėl iš atsakovo priteistiną išlaikymo nepilnamečiui vaikui M. M. sumą, teismas nuo 230 Eur sumažino iki 200 Eur ir tokiu būdu ieškovei nustatė didesnę išlaikymo nepilnamečiu sūnui prievolės dalį. Teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė laikydamas, jog byloje buvo patenkinta 50 procentų ieškinio reikalavimų.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovė prašė panaikinti 2016 m. rugsėjo 19 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį tenkinti visiškai: pakeisti 2005 m. lapkričio 4 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovo nepilnamečiui sūnui M. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), priteistas išlaikymas po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, padidinti išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnaus Mato pilnametystės (2023 m. rugpjūčio 2 d.), gautą išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise paskirti sūnaus įstatyminę atstovę ieškovę ir priteisti ieškovei iš atsakovo visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašė priimti naujus įrodymus ir juos vertinti, kadangi jų pateikimo būtinybė atsirado vėliau. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:Teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovė nepateikė visai 800 Eur sūnaus išlaikymui išleidžiamų piniginių lėšų detalių paskaičiavimų ir įrodymų. Byloje yra visi įrodymai, pagrindžiantys ieškovės išlaidas sūnaus išlaikymui;Teismas nepagrįstai sprendė, jog tokio amžiaus vaikui pakanka 50 Eur per mėnesį išlaidų drabužiams ir avalynei. Teismas neįvertino, kad šalių vaikui reikalinga speciali avalynė treniruotėms ir konkursams, vaiko avalynės dydis yra 41-as, todėl avalynė yra ne vaikų skyriuje, todėl yra brangesni ir kainuoja nuo 70-130 Eur;Teismas netinkamai įvertino vaiko mitybai reikalingų lėšų dydį. Neatsižvelgė, kad vaikui augant ir aktyviai sportuojant reikalinga visavertė mityba, todėl 160 Eur per mėnesį išlaidų suma maistui yra reali;Teismas nepagrįstai sprendė, kad 50 Eur suma per mėnesį laisvalaikiui, pramogoms ir atostogoms yra pakankama. Teismas neatsižvelgė į ieškovės pateiktus įrodymus apie atsakovo keliones į egzotiškas šalis, jo gyvenimo būdą, kuris neatitinka jo gaunamoms pajamoms;Teismas nesigilino į atsakovo turtinę padėtį bei jo gyvenimo būdą. Iškėlus bylą atsakovas žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) bei butą, esantį (duomenys neskelbtini), padovanojo savo sutuoktinei. Tokiu būdu atsakovas sąmoningai sumažino savo turtą;Atsakovo pajamos 1 000 Eur per mėnesį buvo sumažintos arba jos neatitinka tikrovės, nes 2015 m. atsakovas uždirbdavo daugiau. Atsakovas dirba UAB „Ozas“ generaliniu direktoriumi, pažymą pasirašė pats. Atsakovas savo CV yra nurodęs, kad dirba UAB „Nekilnojamojo turto fondas“. Ieškovės manymu, atsakovas iš darbo šioje įmonėje taip pat gauna pajamas, kurias galimai slepia;Teismas turėjo atsižvelgti ne tik į atsakovo, bet ir į jo šeimos gaunamas pajamas ir turtą. Atsakovo sutuoktinė už 2013 m. deklaravo 5 934 Lt pajamų bei 895 500,71 Lt neapmokestinamų pajamų; už 2014 m. deklaravo 14 489,47 Lt pajamų; už 2015 m. deklaravo 4 548,62 Eur pajamų. Teismas šių įrodymų nevertino;Pateiktos fotonuotraukos bei publikacijos viešoje erdvėje patvirtina, kad atsakovas gyvena prabangiai, todėl kyla pagrįstų abejonių apie jo pateiktų pajamų tikrumą. Ieškovės manymu, keliauti po egzotines šalis su visa šeima, prabangiai rengtis, dovanoti sutuoktinei keliones, vienam išlaikyti šeimą už 1 000 Eur per mėnesį yra nerealu;Ieškovei nustatant didesnę išlaikymo nepilnamečiu sūnui prievolės dalį (260 Eur) įrodo, kad byla išnagrinėta paviršutiniškai, neįvertinus visų aplinkybių bei pateiktų įrodymų;Kadangi teismas pasisakė, jog nebuvo pateikta komunalinių mokesčių sumas pagrindžiančių įrodymų, todėl ieškovė teikia naujus įrodymus, t. y. banko sąskaitų išrašus, iš kurių matyti kokias lėšas atsakovas teikia nepilnamečio sūnaus išlaikymui ir kokias sumas ieškovė moka komunalinių paslaugų tiekėjams.Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašė Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime atsakovas iš esmės pritarė teismo išvadoms ir prašė atsisakyti priimti ieškovės pateiktus naujus rašytinius įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.Byloje sprendžiamas ginčas dėl nepilnamečiui vaikui išlaikymo dydžio pakeitimo, todėl sutinkamai su CPK 314 straipsniu apeliacinės instancijos teismas priima į bylą su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus – ieškovės banko sąskaitų išrašus, iš kurių matosi, kokias lėšas atsakovas teikia nepilnamečio sūnaus išlaikymui bei kokias sumas ieškovė moka komunalinių paslaugų tiekėjams.Pagal CK 3.192 straipsnio nuostatas tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (2 dalis). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (3 dalis). CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010, išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Z. v. R. Z., bylos Nr. 3K-7-24/2013). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-195/2011). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013).

Dėl išaugusių nepilnamečio vaiko poreikių

Byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2005-11-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-12509-54/2005, patvirtino tarp ieškovės ir atsakovo sudarytą taikos sutartį, pagal kurios 2 punktą atsakovas P. M. įsipareigojo mokėti nepilnamečiui sūnui M. M., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 250 Lt (72,41 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės. Byloje šalys pripažino, jog nepaisant teismo nutartimi nustatyto teikiamo išlaikymo dydžio, nepilnamečiui sūnui M. M. augant ir kintant jo poreikiams, atsakovas P. M. teikė didesnį, nei 72,41 Eur dydžio išlaikymą, ilgą laiką atsakovas mokėjo nepilnamečiui vaikui po 140 – 150 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį, šiuo metu nepilnamečiui vaikui yra teikiamas 175,00 Eur dydžio išlaikymas per mėnesį.Ieškovė byloje nurodė, kad dėl nepilnamečio vaiko, neturinčio specialių poreikių, išlaikymui kas mėnesį išleidžia po 800 eurų: dailės mokyklai - 16 eurų, maitinimui mokykloje - 15 eurų, mokyklinėms priemonėms, knygoms, ekskursijoms - 20 eurų, vasaros stovykloms - 25 eurus, būreliams: sportinių šokių treniruotėms - 30 eurų, konkursams 30 eurų, šokių rūbams, batams - 15 eurų, privačioms pamokoms - 30 eurų, fechtavimo treniruotėms - 6 eurus, fechtavimo inventoriui - 15 eurų, rūbams, batams - 100 eurų, maistui - 160 eurų, transportui - 10 eurų, kirpyklai ir kitoms higienos priemonėms - 15 eurų, medicininėms išlaidoms (vaistai, vitaminai, maisto papildai) - 10 eurų, pramogoms, atostogoms - 125 eurai, laisvalaikiui - 60 eurų, komunalinėms paslaugos - 100 eurų, kitoms nenumatytoms išlaidoms - 20 eurų. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė 800 eurų dydžio išlaidų, reikalingų vaiko išlaikymui nepagrindė. Ieškovė į bylą pateikė įrodymus, kad sportinių šokių treniruočių mokestis – 30,00 Eur, fechtavimo mokyklos mokestis – 5,79 Eur, mokestis dailės mokyklai – 15,93 Eur, o už sportinių šokių varžybas mokamas 10 Eur mokestis. Taip pat teismas pagrįstai sutiko su ieškovės nurodytomis išlaidomis, kad vaiką lavinantiems užsiėmimams po pamokų ji išleidžia 51,72 Eur per mėnesį, 15 Eur - vaiko maitinimui mokykloje, 20 Eur - mokyklinėms priemonėms ir ekskursijoms, 10 Eur - transportui ir 10 Eur - medicininėms išlaidoms. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės nurodytos išlaidos drabužiams ir batams, kirpyklai ir higienos prekėms, maistui namuose yra per didelės ir jas sumažino: iki 50 Eur per mėnesį - drabužiams ir batams, iki 10 Eur per mėnesį - kirpyklai ir higienos priemonėms, iki 100 Eur per mėnesį – maistui namuose, o 50,00 Eur išlaidų per mėnesį turėtų pakakti laisvalaikiui, pramogoms ir atostogoms, kas per vienerius metus laiko sudarytų 600,00 Eur. Taip pat teismas padarė pagrįstą išvadą, kad 30,00 Eur per mėnesį suma atitiktų protingas išlaidas nepilnamečio sūnaus konkursams, jų pasiruošimui, šokių drabužiams.Teismas padarė išvadą, kad jog visiems nepilnamečio M. M. poreikiams tenkinti, atsižvelgiant į berniuko amžių, sveikatos būklę, mokymąsi, užsiėmimus sportiniuose šokiuose, fechtavimo užsiėmimus, protinga suma per mėnesį jo išlaikymui, atsisakant prabangos prekių ir išlaidavimo, gali būti 460,00 Eur. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl nustatyto išlaikymo dydžio, kuris yra būtinas nepilnamečio vaiko M. M. būtiniausių poreikių užtikrinimui ir pritaria tokio sprendimo motyvams. Nors apeliantė nurodė, kad nepilnametis sūnus yra gabus ir dėl sportinių šokių užsiėmimų, fechtavimo treniruočių sporto mokykloje, užsiėmimų dailės mokykloje yra reikalingos didesnės pinigų sumos, negu nustatė teismas, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad nepilnamečio vaiko, kuriam šiuo metu yra 11 metų, jo poreikių patenkinimui per mėnesį nustatyta 460 Eur suma yra protingo dydžio, o 800 Eur reikalingumo būtinų vaiko poreikių patenkinimui ieškovė neįrodė. Pažymėtina ir tai, kad įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Be to, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Luidas“ v. UAB „Baltijos laikas“, bylos Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Vadovaujantis šiuo išaiškinimu, teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams ir atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl nepagrįsto išlaikymo dydžio nustatymo.

Dėl šalių turtinės padėties vertinimo ir padidinto išlaikymo proporcingumo

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. Kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad nepilnamečio vaiko poreikiai iš esmės yra pasikeitę ir jam reikalingas didesnis išlaikymas, todėl vien šios aplinkybės pakanka, kad būtų sprendžiamas jo padidinimo klausimas. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010), tačiau tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą.Byloje pateikti duomenys apie ieškovės ir atsakovo darbo užmokestį (el. b. l. 8-9, 41, t. 1), nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą (el. b. l. 11-19, 124-124, t. 1), įsipareigojimus kredito įstaigoms (el. b. l. 43-44, 120-123, 126-128). Ieškovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, esantis Kaune ir Ukmergėje. Atsakovui ir V. M. nuosavybės teise priklauso po ½ dalį žemės sklypo ir statinių, esančių (duomenys neskelbtini), atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), 0,1600 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovas iškėlus bylą teisme žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir butą, esantį (duomenys neskelbtini) padovanojo savo sutuoktinei neatitinka tikrovės, nes VĮ „Registrų centras“ duomenimis šis turtas priklauso atsakovui. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš esmės tiek ieškovės, tiek ir atsakovo gaunamos pajamos yra panašios – ieškovės gaunamas atlygis, susijęs su darbo santykiais yra apie 1200,00 Eur, atsakovo – apie 1000,00 Eur. Nors atsakovė nurodė, kad atsakovas dirba UAB „Nekilnojamojo turto fondas“, šioje įmonėje gauna pajams, kurias galimai slepia, tačiau šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas, nes tokių duomenų byloje nėra, atsakovo į bylą pateikti duomenys apie jo gaunamas pajamas UAB „Ozas“ atitinka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymoje esantiems duomenims. Kitokių duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas byloje nėra, todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas dėl abejonių atsakovo pateiktų pajamų tikrumu. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas, vertindamas atsakovo pajamas ir turimą turtą neatsižvelgė į pateiktus duomenis apie jo sutuoktinės V. M. – M. gaunamas pajamas ir jos nuosavybės teise valdomą turtą. Teisėjų kolegija šį argumentą atmeta, nes pirmosios instancijos teismas yra nurodęs, kad atsakovo sutuoktinės asmeninės nuosavybės teise valdomu turtu negali būti teikiamas išlaikymas atsakovo ir ieškovės nepilnamečiui sūnui, be to, atsakovo sutuoktinės gaunamos pajamos nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nustatyto išlaikymo dydžio.Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas netinkamai paskirstė sūnaus išlaikymo pareigą tarp šalių, ieškovė laiko, kad jai nepagrįstai paskirta didesnė išlaikymo dalis. Pirmosios instancijos teismas įvertino visus byloje esančius duomenis, kurie patvirtina šalių turtinę padėtį, ir jo atliktas įrodymų vertinimas visapusiškai pagrindžia teismo išvadą dėl išlaikymo naštos tarp šalių paskirstymo. Byloje nustatyta, kad atsakovas P. M. augina dar vieną nepilnametį vaiką – M. M. – M. gim. (duomenys neskelbtini) ir jo išlaikymui turi skirti pinigines lėšas, todėl atsižvelgiant ir į šią aplinkybę, teisėjų kolegijos nuomone, iš atsakovo pagrįstai priteistas išlaikymas po 200 Eur kas mėnesį. Tai, kad teismo vertinimas nesutampa su ieškovės pageidaujamu vertinimu, negali būti pagrindu teigti, kad teismas netinkamai įvertino šalių turtinę padėtį ir nepagrįstai priteisė iš atsakovo išlaikymą.Aukščiau aptartų duomenų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas byloje tinkamai aiškino ir taikė išlaikymo dydžio nustatymo lemiančius kriterijus, tinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas pažeidė išlaikymo dydį reglamentuojančias teisės normas. Apeliacinis skundas netenkinamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.