Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2024-11-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1273-903/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-11-14
Bylos Nr.
1-1273-903/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-05765-2024-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gintaras Stonkus
Kaltinamasis
I. S.
Nukentėjusysis
H. A.
Advokatai
Aivaras Velu
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1273-903/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05765-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1.; 2.3.6.4.5.1. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 14 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Gintaras Stonkus,sekretoriaujant Ingridai Mišeikienei,dalyvaujant prokurorei Ritai Ušinskienei,kaltinamajam I. S. ir jo gynėjai advokatei Jovitai Usonytei,nukentėjusiajam H. A. ir jo atstovui advokatui Aivarui Velučiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, nevedęs, teistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 167 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 5 dalį ir 228 straipsnį subendrinta 68 MGL (3400 Eur) baudos bausme, baudos nesumokėjęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. S. mušdamas nežymiai sužalojo žmogų, o būtent:

jis 2024 m. vasario 13 d., apie 14.45 val., prie Klaipėdos viešbučio „Amberton hotel“, esančio Naujojo Sodo g. 1, Klaipėdoje, žodinio konflikto metu tyčia, ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu trenkė į veidą H. A., tokiu būdu padarydamas jam poodinę kraujosruvą veide, dešinio smilkinio srityje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis I. S. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino, paaiškino, kad buvo darbo diena, jam vaizdo skambučiu paskambino A. K., jo sugyventinė, ir pasakė „pažiūrėk ką man padarė vaiko tėvas“. Pasakė jai, kad lauktų jo namie, jis tuoj parvyks. Ji jo paklausė, ar jai reikėtų rašyti dėl patirtų sužalojimų pareiškimą. Pasakė, kad reikia rašyti pareiškimą, kviesti policijos pareigūnus ir medikus. Namo parvažiavo su darbiniu automobiliu. Kai ji išsikvietė policiją, tai jie ir medikus iškvietė, praėjus truputį laiko, suskambo jos telefonas, ji pasakė, kad skambina H. A., paėmė iš jos telefoną ir pakėlė ragelį, jis (H. A.) paklausė, kas čia per gaidys atsiliepė. Paklausė jo, kur jis yra, jis atsakė, kad prie Klaipėdos viešbučio. Pasakė jam, kad palauktų jo ten, jis tuoj atvažiuos. Važiuojant namo, po A. K. skambučio, paskambino A. J. ir paprašė, kad atvažiuotų iki jo namų ir pabūtų su A. K., nes jam reiks važiuoti savo reikalais. Galvojo, kad gal dar H. A. yra požeminiame garaže, nes ten jis (H. A.) ją ir sumušė. Išėjus iš namų, nusileidus laiptais, pamatė, kad jau yra atvykusi policija, jiems pasakė, į kurį butą eiti. Ir tada pamatė, kad ir A. J. yra atvažiavęs. A. J. pasakė, kad važiuoja iki Klaipėdos viešbučio, nes ten turėtų būti H. A., tai jis (A. J.) pasisiūlė jį nuvežti. Jie nuvyko prie viešbučio, bet to asmens ten nebuvo ir jis neturėjo jo telefono numerio. Bandė paskambinti A. K., bet ji nekėlė telefono ragelio, norėjo, kad atsiųstų jo (H. A.) telefono numerį. A. J. pasiūlė pažiūrėti „Facebook“, gal jis (H. A.) turi anketą ir ten bus jo kontaktai. Rado jo (H. A.) anketoje telefono numerį. Tada A. J. jam paskambino, paklausė, kur jis yra, H. A. atsakė, kad už kelių minučių atvažiuos, tai taip ir atvažiavo, kaip sakė. Nori pasakyti, kodėl jis iki to viešbučio atvažiavo, kodėl jis su juo norėjo pakalbėti. Tiesiog trūko kantrybė, nes pastoviai A. K. buvo terorizuojamo jo. Jis (H. A.) ir savo vaikui sakydavo „I. S. negyvens su mama, aš kažką padarysiu“. Jo galutinai kantrybė trūko, kai jis (H. A.) ją sumušė. Susitikus su juo (H. A.) prie viešbučio, bandė aiškinti, kad jis (H. A.) atstotų nuo jų. Sakė, kad jis (H. A.) gali su tuo vaiku bendrauti ir pan. Jis (H. A.) vis sakė, kad pasikalbame vyriškai ir pan., jis jam atsakė, kad ką galima kalbėti su tokiu, kuris muša moterį, pokalbio metu tikrai vienas kitam išsakė daug negražių ir įžeidžiančių žodžių, ir tada kažkuriuo momentu jis (H. A.) jam sudavė į veidą. Jis stovėjo ramiai, tikrai nesimosikavo rankomis, bet netikėtai smūgį į veidą gavo iš jo (H. A.) pirmas. Po jo smūgio sudavimo jam, jis truputį suklupo, tada atsistojo ir lyg ir pradėjo eiti link jo, bet pagalvojo, kad jis jo nebesigainios. Tiksliai nepamena, ką jis (H. A.) jam sakė, kai jis prie automobilio šluostėsi kraujus, jis jam tik pasakė, kad „būk geras, atstok nuo mūsų“, bet jis neatstojo. Kaip ir matė vaizdo įraše, kad jis (H. A.) pirmas jam sudavė smūgį į nosį. Matė, kad A. J. po jam suduoto smūgio vijosi H. A., bet jis jam šaukė, kad lai palieka ramybėje ir nesivytų. Paskui prie mašinos, kaip ir matė vaizdo įraše, parėjo visi kartu. Tada jam A. J. padavė skudurą nosį nusivalyti, nes bėgo kraujas. Kai jis valėsi nosį, prie automobilio iš keleivio pusės, tai H. A. sakė jam, kad gal pasikalbame vyriškai, jis jam sakė galime ir pan., tiksliai žodžių nepamena. Jis (H. A.) lyg ir jį pastūmė, tada jis jam pasakė „atsiknisk žmogau“, tada pradėjo eiti link jo (H. A.) ir sudavė smūgį, nes galvojo, kad jis (H. A.) vėl jam gali trenkti. Jis jam trenkė, nes pajuto grėsmę. Po suduotų smūgių jis (H. A.) nukrito, atsistojo ir vėl pradėjo prie jo lysti, tada jis jam eidamas link jo sakė, kad „atsiknisk tu nuo mūsų“. Matė, kaip jis (H. A.) nuėjo prie savo automobilio, kažką pasiėmė, tik nematė ką, gal tai buvo šautuvas ar peilis, pasakyti negali, tada pasakė A. J., kad kviestų policiją, nes jau mato, kad yra nebevaldoma situacija. A. J. iškvietė policiją, bet jie jos nesulaukė, išvažiavo. H. A. išvažiavo pirmas, o paskui ir jie. Važiuojant iki jo darbo, paskambino H. A. ir pagrasino, kad nerašytų pareiškimo policijai, o geriau susitiktų ir pasikalbėtų. Tada jis jam pasakė, kad galima susitikti prie degalinės netoli jo darbo, bet susitikimas neįvyko. Paskambino jam policija ir paklausė, ar jis rašys pareiškimą, bet jis atsakė, kad nerašys. Paskui vėl paskambino policija ir liepė nuvykti į ligoninę ir pasidaryti abdukciją. Jį nuvežė iki ligoninės A. J., jeigu gerai pamena. Ligoninėje jam darė nosies rentgeną ir pasakė, kad yra lūžusi nosis, kad bus reikalinga operacija, bet tos operacijos jis nedarė, pretenzijų neturi. Gavo iš tyrėjos nutarimą, kurį perskaitė neatidžiai ir nesuprato esmės, pagalvojo, kad jį dėl šio įvykio išteisino, o pasirodo, kad viskas buvo kitaip, nei jis manė. Kai jis (H. A.) paskambino ir pasiūlė susitikti ir pakalbėti, jis pasiūlė susitikti prie degalinės netoli jo darbo, nes nebenorėjo važiuoti atgal iki viešbučio. Dirba autoservise, kuris yra (duomenys neskelbtini). Jo važiavimo tikslas buvo, nuvažiuoti susitikti akis į akį ir pasikalbėti, o nesimušti. Visą tą laiką, kai jis ėjo link H. A., o jis traukėsi, bandė kalbėtis ir sakyti, kad atstotų nuo A. K.. Vaizdo įraše matyti, kad jis eidamas link jo, nelaikė pakeltų rankų, jos visada buvo nuleistos. A. J. nelabai suprato, kas čia vyksta, jis jo (A. J.) tiesiog paprašė, kad jis (A. J.) jį nuvežtų iki viešbučio. A. J. dažniausiai Klaipėdoje būna, nes jo toks dabas, tai dėl to jam (A. J.) ir paskambino. Jo prašymas buvo, kad A. J. nuvažiuotų pas A. K. ir tiesiog su ja pabūtų, nes namie buvo chaosas, vaikas verkė, ji taip pat pasimetusi, nežino, ką daryti. Jo tikslas buvo nuvažiuoti susitikti su H. A., o A. J. kvietėsi su tuo tikslu, kad jis pabūtų su A. K.. Jokios daugiau pagalbos jis iš A. J. neprašė. Emociškai buvo įniršęs, kai važiavo susitikti su H. A.. Jis negali paaiškinti, kodėl jis (H. A.) traukėsi nuo jo, juk jis nėjo link jo su lazda ar kumščiais. Jie kalbėjo negražiai, balso tonas buvo pakeltas, tiek iš jo pusės, tiek iš H. A., bet agresijos jis nerodė. Smūgį sudavė H. A., kiek jų buvo, negali pasakyti. Jo suduotas smūgis galėjo padaryti žalos H. A.. Jo atvažiavimo pas jį (H. A.) tikslas buvo, kad paaiškinti jam, kad jis atstotų nuo jų ir baigtų terorizuoti A. K.. Jis kalbėtis su juo nenorėjo, tik norėjo išaiškinti, kad jis (H. A.) atstotų nuo jos. Nežino, ar jo susitikimo tikslas yra pasiektas, kol kas yra ramu, o kaip bus ateityje, negali pasakyti. Susitiko, kur pavyko susitikti, pradžioje konfliktas vyko ant šaligatvio. H. A., kai pradėjo trauktis, tai ir atsidūrė gatvėje. Jis ėjo, o jis (H. A.) traukėsi, kodėl jis (H. A.) traukėsi, jis nežino. Jokios drąsos A. J. buvimas šalia jo nesuteikė.

Nukentėjusysis H. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad niekada nenorėjo, jog gyvenime įvyktų tai, kas įvyko. Jam yra pikta, skaudu, jis yra strese, jam labai gaila ir A. K.. Po konflikto skambino A. K., bet atsiliepė jos sugyventinis I. S., jis (I. S.) jo paklausė, kur jis yra. Pasakė jam, kad yra prie „Amberton Hotel Klaipėda“. Prie to viešbučio jis (I. S.) atvažiavo kartu su savo draugu, kurio jis nepažįsta. Tada jis prie jų privažiavo su savo automobiliu, jie buvo atvažiavę su mikroautobusiuku. Tik jam atvažiavus ir išlipus iš automobilio, jie taip pat išlipo ir pradėjo eiti link jo, bet jis vis bandė nuo jų atsitraukti. Jie mosikavosi rankomis, bandė jam įtrenkti, taip pat bandė įspirti, bet jam nepataikė, nes laikėsi atstumo. Trūko jam vienu momentu kantrybė ir jis sudavė I. S., į kurią kūno vietą sudavė, nematė. Smūgis jam (I. S.) buvo padarytas, jau po ilgo laiko tarpo, kai visai trūko jo kantrybė. Jų konfliktas tęsėsi per visą N. U. gatvę iki pat Puodžių gatvės. Jie jį vis puldavo, persekiodavo, jis vis nuo jų traukėsi. Konflikto metu norėjo paklausti, dėl ko taip vyksta, kas atsitiko. Bandė jiems sakyti, kad gal galime tiesiog pasikalbėti, bet jie visai nenorėjo kalbėtis. Žino, ką padarė konflikto metu savo buvusiai žmonai, tai dėl to ir atvažiavo I. S. aiškintis. Po jų konflikto su A. K., jis jai paskambino ir norėjo pakalbėti, norėjo jos atsiprašyti, nenorėjo, kad taip atsitiktų. Kaip tą dieną įvyko konfliktas su A. K., tai tiesiog tą dieną buvo jų sūnaus M. gimtadienis. Parašė tos dienos rytą A. K. dvi trumpąsias žinutes, kur planuoja švęsti vaiko gimtadienį, bet nesulaukė jokio atsakymo iš jos. Važiuodamas į darbą, nuvyko prie mokyklos, kur mokosi jų sūnus. Atvažiavęs pamatė, kad ji su sūnumi jau sėdi automobilyje, tada jis jos paklausė, kodėl ji nenori, kad jis dalyvautų vaiko gimtadienyje, o tuo tarpu sūnus ir pasakė „mama nenori, kad tu dalyvautum“. Uždarydama automobilio langą ji jį pasiuntė (pavartojo necenzūrinius žodžius), tai tada jis jai trenkė iš delno. Paskambino jai atsiprašyti, bet pakėlė ragelį jos sugyventinis. Jis yra Probacijos tarnybos priežiūroje, tai negali konfliktuoti ir pan., bet kai ant jo yra puolama ir bandoma sumušti, tai jis tikrai nelauks, kol jį sumuš. Jis bandė su jais kalbėtis, nesuprato, kame yra problemos. Jie jam pradėjo grasinti, kad jie jį ilgam pasodins, kad jis negyvens Klaipėdoje. Jie bandė jam suduoti, kiek kartų smūgiavo, negali pasakyti, nes buvo daug bandymų, bet jis vis nuo jų atsitraukdavo, taip ir išvengdavo smūgių. Jis visą laiką bandė trauktis, tai nuo konflikto pradžios jie buvo nuėję iki Puodžių gatvės kampo. Mano, kad neturėjo galimybės išvengti smūgio sudavimo kaltinamajam. Jo smūgio sudavimas I. S. buvo tiesiog gynyba. Po smūgio sudavimo I. S., šis nukrito, draugas jį pakėlė ir atsivedė jį prie automobilio, jis grįžo kartu prie automobilio, nes norėjo pasikalbėti vyriškai, kas atsitiko ir dėl ko viskas taip įvyko. Smūgis jam buvo suduotas gatvėje prie viešbučio šalia automobilių, prie automobilių jis ir nukrito. Smūgiai jam buvo suduoti tikrai ne konflikto pradžioje. Tuo metu buvo šalia, gal per kokius 2-3 metrus. Bandė jiems sakyti, kad gal gali pasikalbėti. Suprato, kad jie dėl A. K. atvažiavo, bet jis nežinojo, kad A. K. yra padaryti tokie sužalojimai. Po nugriuvimo, jis atsistojo ir kvietė jį asmeniškai pasikalbėti, nes norėjo sužinoti, kas nutiko A. K.. Žinojo, kad jis yra A. K. sugyventinis. Negali atsakyti, kodėl dar 3-4 kartus priėjo prie I. S.. Visą tą laiką po jam suduoto smūgio, kai jis atsistojo, bandė su juo pasikalbėti, bet jam nepavyko. Klausė, kas atsitiko ir pan., pakankamai gerai atsimena įvykio aplinkybes. Trūko kantrybė, tai sėdo į automobilį ir išvažiavo į ligoninę. Bandė jie jam dar skambinti, kad atvažiuotų iki degalinės pasikalbėti, bet jis pasakė, kad nėra ką su jais kalbėtis. Jam atrodo, kad tai buvo ne I. S. balsas, o jo draugo. Po patirto sumušimo vartojo vaistus, bet nepamena jų pavadinimo, tai buvo nuo skausmo. Po gauto smūgio nukrito, prarado orientaciją. Nuvykus į ligoninę, jam buvo nustatyti sumušimai. Gydėsi tris dienas, jam buvo nedarbingumas. Po jam suduotų smūgių ir patirto streso, jis bijo I. S. ir visos Klaipėdos. Tikrai jaučia stresą, gal jam tikrai reiks išvažiuoti iš Klaipėdos, gal jis su draugais persekios pastoviai. Po konflikto daugiau nebuvo jokių skambučių ar žinučių.

Liudytoja V. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jai iš kairės pusės sėdintis vyriškis (I. S.) yra matytas, jį matė 2024 m. vasario 13 d., taip pat yra mačiusį vyriškį, ir toliau sėdinčius asmenis, juos pamena iš įvykio. Atvažiavo prie Klaipėdos viešbučio, sustojo, pastatė automobilį. Dar sėdėdama automobilyje išgirdo triukšmą, kad vyksta kažkoks judesys. Pasuko galvą į tą pusę, iš kurios sklido triukšmas, ir pamatė, kad yra sambūris žmonių. Išlipusi iš automobilio, nuėjo į baldų saloną, šio salono langai yra vitrininiai ir į tą pusę, kurioje ir vyko konfliktas. Jai atrodo, kad konfliktas vyko apie 20-30 minučių, neapsikentusi iškvietė policiją. Jos nuomone, nėra normalu, kad konfliktas vyktų vidury miesto, kur vaikšto vaikai. Pačios įvykio pradžios ir pabaigos ji nematė. Faktas buvo tas, kad konfliktas vyko tarp trijų asmenų, pačio konflikto pagrindo ji nežino, tik paskui jai pasakė asmuo, sėdintis iš kairės (I. S.), dėl kokios priežasties kilo konfliktas. Nereikia būti dideliu psichologu, kad suprastum, kuris asmuo yra agresyviai nusiteikęs, o kuris ne. Kiek ji matė konfliktą, tai asmuo, jai sėdintis iš dešinės (H. A.), viso konflikto metu mosikavosi rankomis ir kojomis, o jai sėdintis asmuo iš karės ir jo draugas tuo metu bandė apsiginti. Vienu momentu konfliktas persikėlė į gatvę, nuo Klaipėdos viešbučio lik Puodžių gatvės. Tada prasidėjo agresyvesni veiksmai, ir tuo metu pradėjo vaikai eiti iš mokyklų. Po kurio laiko jie sugrįžo prie autobusiuko, asmuo, jai sėdintis iš kairės, jau pareidinėjo laikydamasis už veido, t. y. nosies srities, pasiėmė iš autobusiuko nosinaitę. Asmuo, jai sėdintis iš dešinės, tuo tarpu kol asmuo, jai sėdintis iš kairės, valėsi kraujus, persivarė automobilį arčiau viešbučio įvažiavimo. Toliau vyko aiškinimasis, po kurio laiko asmuo, kuris sėdi jai iš kairės, įėjo į saloną, kuriame ji buvo, jis įėjęs pasakė, kad jie nesuprastų klaidingai, pasakė, kad „tas žmogus labai stipriai sumušė buvusią žmoną, aš atvažiavau tik su juo pasikalbėti“, ir paprašė, ar galėtų pasinaudoti tualetu, kad galėtų nusiplauti veidą ir rankas. Kaip trenkė po kaire sėdinčiam asmeniui, ji nematė, tik, kaip minėjo, iš veiksmų, iš kūno judesių ir balso tono, tai aiškiai matėsi, kas yra agresorius. Smūgių ji nematė, nes fiziškai to negalėjo matyti, nes stovėjo autobusiukas ir viso vaizdo ji tikrai nematė. Sukruvinta nosimi atėjęs asmuo, jai sėdintis iš kairės, pasakė „nesupraskite klaidingai įvyko tokia situacija ir kur aš galėčiau nusiprausti“. Agresyviau nusiteikęs ir rėkavo asmuo, jai sėdintis po dešine. Pačio konflikto pradžios ji nematė, nes jai atvykus, tas konfliktas jau vyko. Jos nuomone, puolimas yra artėjimas prie kito asmens, o besiginantis yra tas, kuris traukiasi. Nematė nei vieno sėdinčio asmens po kaire judesio, kurį galima būtų traktuoti kaip puolimą, jis visą tą laiką, kiek ji matė, gynėsi nuo asmens, jai sėdinčio iš dešinės. Asmuo, sėdintis jai iš kairės, bandė kalbėtis su asmeniu, kuris jai sėdi iš dešinės, sėdintis asmuo iš kairės nerodė jokių agresyvių veiksmų. Trečias konflikto dalyvis buvo ramiausias, tai mano, kad buvo kaltinamojo pusėje. Jis juos ramino ir skyrė. Jie buvo prie sporto salės įėjimo, ten stovėjo ir autobusiukas. Jie vaikščiojo ir prie autobusiuko, ir už jo, ir paskui išėjo į gatvę, paskui visas konfliktas persikėlė prie Puodžių gatvės. Kai vaikai pradėjo eiti iš mokyklos, tada ji skambino policijai. Į parduotuvę ji atvyko, kaip klientė. Vienas iš konflikto dalyvių buvo taksi vairuotojas, sprendžia iš to, kad jis vis ėjo į taksi automobilį. Nepastebėjo tokio epizodo, kad kažkas bėgtų, o kažkas vytusi. Ji konflikto nuo pradžių tikrai nematė, matė tik konflikto atkarpas. Realius konflikto veiksmus pamatė tik tada, kai jie jau buvo kitoje N. S. gatvės pusėje. Toje situacijoje ji matė, kaip kaltinamasis traukėsi, o nukentėjusysis ėjo į priekį. Ji stovėjo veidu į N. S. gatvę, visi trys asmenys stovėjo priešais ją šonu, todėl ji ryškiai matė, kas eina į priekį, o kas traukiasi. Nukentėjusysis ėjo į priekį. Kaip jie ėjo iki to šaligatvio, kuris yra Puodžių gatvėje, ji nematė. Veido sužalojimus matė ant kaltinamojo veido. Asmuo, kuris elgėsi agresyviau, buvo apsirengęs ryškia striuke. O tas kitas buvo su languotais rūbais.

Liudytojas A. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad iš kairės sėdintį asmenį (I. S.) pažįsta, yra draugai. Asmuo, kuris sėdi iš dešinės (H. A.), iki to įvykio nebuvo matytas, ir jis jo nepažįsta. Iš I. S. sulaukė skambučio, jis (I. S.) pasakė, kad yra sumušta jo sugyventinė, kad ją sumušė buvęs jos vyras. I. S. paprašė, kad jis nuvažiuotų iki jo namų, nes kadangi dirba vairuotoju, tai dažnai važinėja po miestą, ir jam iki jo namų nuvažiuoti užtruktų trumpiau, negu jam iš kito miesto galo. Vairuoja baltą mikroautobusą. Atvykus iki jo namų, jau vietoje buvo policijos pareigūnai ir pats I. S. buvo jau parvykęs. Su I. S. susitiko jo namų kieme, I. S. jam pasakė, kad žino, kur yra smurtautojas ir nori nuvažiuoti iki jo. Jis pasakė, kad gali nuvežti, sėdo į jo mikroautobusą ir nuvažiavo iki Klaipėdos viešbučio. To asmens, kai jie nuvyko į vietą, nebuvo, išlipo iš mikroautobuso, pasivaikščiojo ir jis sugalvojo, kad pagal vardą ir pavardę „Facebook“ galima surasti to asmens duomenis. Socialiniuose tinkluose rado to asmens telefono numerį ir paskambino, atsiliepė asmuo, jam sėdintis iš dešinės, ir pasakė, kad yra prie Klaipėdos viešbučio, netrukus jis atvyko. Užtruko gal apie 10 minučių, kol jis atvyko. Nepamena, ar sėdėdami automobilyje ar lauke būdami, ieškojo „Facebook“ jo duomenų. Tuo momentu jis tiesiog spontaniškai surado tą numerį. Jie buvo lauke, kai jis privažiavo su savo automobiliu prie jo automobilio galo. Atvykus H. A. prie Klaipėdos viešbučio, jis (H. A.) išlipo iš automobilio ir agresyviai pradėjo eiti link jų, ir tada I. S. atsakė tuo pačiu ir pradėjo link jo (H. A.) eiti agresyviai. Einant jam (H. A.) link jų, jis keikėsi ir pan. Jie abu (I. S. ir H. A.) pradėjo apsižodžiauti, grasinti, blaškėsi po visą gatvę. Grasino vienas kitam smūgiuoti, bet taip niekas ir nesmūgiavo iki to momento, kol I. S. negavo smūgio į veidą iš H. A.. Jiems būnant gatvėje, iš abiejų vienas kitam buvo agresijos. Jo draugui I. S. pataikė į nosį, jam pasileido kraujas, tada jis (I. S.) atsitraukė ir nuėjo iki mikroautobuso. Padėjo jam sustabdyti kraujavimą, automobilyje ieškojo skuduro. Kol jie blaškėsi, iki to smūgio I. S. į nosį, tai jis tiesiog šalia buvo, o kai jau jis (I. S.) gavo į nosį ir atsitraukė, tada jis pasakė H. A., kam jam taip reikia elgtis, kam tą moterį sumušė, ir tada nuėjo prie I. S. jam padėti. Kiek pamena, tai po to smūgio, suduoto I. S., jie visi trys grįžo prie autobusiuko. Po suduoto smūgio I. S. konfliktas kaip ir baigėsi. I. S. nuėjo iki automobilio, o jie iš paskos parėjo iki I. S.. Parėjus prie automobilio, pradėjo ieškoti skuduro, nes buvo iškruvinta jo automobilio sėdynė, buvo nuėjęs į kitą automobilio pusę ir tada prie I. S. priėjo nukentėjusysis iš nugaros, ką jis pasakė, ar padarė I. S., jis nematė, tik pamatė, kaip I. S. jam trenkia atgal prie automobilio. Smūgius I. S. sudavė prie automobilių, jis buvo kitoje pusėje ir nematė, kiek tų smūgių buvo. Po tų smūgių, kuriuos sudavė I. S., vėl grįžo prie automobilio tvarkytis iš nosies bėgančio kraujo. Tas asmuo atsikėlė ir nuėjo prie savo automobilio, jis tam asmeniui bandė sakyti, kad negalima mušti moterų ir pan., asmuo iš automobilio durelių kažką pasiėmė ir įsidėjo į kišenę, kas tai buvo, jis nežino. Nukentėjusysis ėjo link jo, jis jam pasakė, kad eitų šalin nuo jo, nes jis nieko bendro su juo nenori turėti. Pagalvojo, kad jis kokį ginklą pasiėmė, tada pasakė, kad iškvies policiją, ir tada nukentėjusysis sėdo į automobilį ir išvažiavo. Jie sėdo į automobilį ir nuvažiavo iki I. S. darbo sutvarkyti jam tą nosį, bet nepavyko kraujo sustabdyti, tai jis vyko į ligoninę. I. S. skambutis jam buvo tuo tikslu, kad gal jis greičiau nuvyks į jo namus, nei jis iš darbo, nes niekas nežinojo, ar tas smurtautojas yra pasišalinęs. Jis atvyko iki jo namų, ten jau buvo policijos pareigūnai, jis jų paklausė, kelintame aukšte gyvena moteris, prieš kurią buvo smurtauta, jie pasakė, kad 7 namo aukštas. Ėjo iki lifto ir tada pamatė, kad I. S. išeina iš namo. Kai sulaukė skambučio iš I. S., tai jis (I. S.) greičiausiai dar buvo darbe. Kai važiavo iki I. S. namų, nežinojo, ar A. yra jau pasišalinęs iš ten. Jo tikslas buvo tik Irmantą nuvežti iki tos vietos, kur buvo H. A., nes matė, kaip I. S. emociškai sutrikęs, tai ir pasiūlė jį nuvežti. Atvykus H. A. iki Klaipėdos viešbučio, ne iškart skambino policijai. Skambino policijai ne vien dėl to, kad rado smurtautoją, bet ir todėl, kad jis kažką išsitraukė iš automobilio durelių ir įsidėjo į striukės kišenę. Susitikus I. S. ir H. A., jis stovėjo šalia I. S.. H. A. skambino jis, ir pasakė, kad yra prie Klaipėdos viešbučio ir kad jis (H. A.) gali atvažiuoti ten. Po suduoto smūgio I. S. į nosį jis žodžiais aprėkė H. A.. Viso konflikto metu buvo šalimais. Visi buvo ant gatvės, kai pamatė, kad I. S. buvo suduota į nosį. Konflikto jis sustabdyti nebandė. I. S. einant iki mikroautobuso, po gauto smūgio į nosį iš H. A., tada jis H. A. tik žodžiais kažką pasakė. Pareigūnų neinformavo, kad žino, kur yra moters skriaudikas ir kad žada važiuoti iki jo. Nepamena tokios situacijos, kad H. A. bėgtų, o jis jį vytųsi. Dėl ko tiksliai kvietė pareigūnus konflikto metu, nepamena, tiesiog pasakė, kad H. A. yra prie Klaipėdos viešbučio. Nepamena tiksliai, ar jis kėlė rankas ar kojas prieš H. A.. Yra karys savanoris. Po įvykio jis (H. A.) jam skambino kelis kartus. Jis jam tikrai nesiūlė susitikti. Mano, kad jis (H. A.) jam paskambino, nes jis jam pirmas skambino. Jis jam nesudavė nei vieno smūgio. Nepamena, ar pareigūnams pasakė, kad H. A. skambino. Nesitarė, kad perduos H. A. policijai, ir nesitarė, kad jį žada sumušti ar kitaip pamokyti. Jis vairavo automobilį, pas jį jokio plano nebuvo.

Iš 2024 m. vasario 13 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis H. A. nurodė 2024 m. vasario 13 d. 14.45 val. jo nežymaus sveikatos sutrikdymo aplinkybes (1 t., 1-3 b. l.).

Iš Policijos duomenų bazės (BIRT ataskaitų žiūryklės) ROIK 0124000087321 matyti, kad 2024 m. vasario 13 d. 14.49 val. policijoje gautas pranešimas, jog aikštelėje prie pagrindinio įėjimo mušasi 3 vyrai. Jau 15 min. konfliktuoja. Vienam iš vyriškių kraujuoja iš nosies. Praneša liudininkė (1 t., 23-27 b. l.).

Iš 2024 m. kovo 12 d. – 2024 m. kovo 15 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti pareigūnų kūno kameromis daryti garso ir vaizdo įrašai. Apžiūros protokole nurodyta, kad vaizdo įraše PSS-20240213-150720UTC+0200.mp4 matyti, kad 2024 m. vasario 13 d. 15.07 val. pareigūnai atvyko į Klaipėdos Respublikinę ligoninę, priėmimo skyrių, klausia registratūroje gal kreipėsi H. A.. Registratūros darbuotoja sako, kad kreipėsi ir yra traumatologo kabinete. Gydytojui apžiūrėjus H. A., pareigūnas klausia, kas atsitiko. H. A. sako, kad prie viešbučio „Amberton“ jį sumušė buvusios žmonos sugyventinis. Pareigūnas klausia, kas įvyko anksčiau. H. A. sako, kad su buvusia žmona įvyko konfliktas. Jis norėjo atvažiuoti pasveikinti vaiką su gimtadieniu, atvežti dovanų, bet iš buvusios žmonos informacijos negavo, nes ji neatsakė į jo rašytus sms laiškus. Tada jis atvažiavo prie mokyklos, kur mokosi sūnus, prieš tai pabendravo su sūnumi telefonu, sūnus pasakė, kad gimtadienį švęs „sky parke“. Prie mokyklos susitiko su buvusia žmona, tarp jų prasidėjo konfliktas, jis stengėsi bendrauti normaliai, o buvusi žmona siuntė jį ant trijų raidžių, jis susinervino ir kai privažiavo prie jos namų, jis nesusilaikė ir iš pykčio, kad buvusi žmona siunčia jį ant trijų raidžių, delnu trenkė buvusiai žmonai į veidą, dėl to, kad išvedė iš kantrybės. Išėjus iš ligoninės, H. A. sako, kad dirba taksi vairuotoju, į ligoninę atvyko taksi automobiliu. Pareigūnas kartu su H. A., jo taksi automobiliu važiuoja į komisariatą, kolegė važiuoja tarnybiniu automobiliu. H. A. sako, kad buvusi žmona yra isterikė, ji nuteikia vaiką prieš jį, kad vaikas mažiau su juo bendrautų. Šiandien jis prie „Amberton“ viešbučio laukė užsakymo. Jam paskambino buvusios žmonos sugyventinis, paklausė kur jis yra. H. A. pasakė, kad prie „Ambertono“. Žmonos sugyventinis kvietė atvažiuoti pakalbėti prie K. T., jis nevažiavo, tada žmonos sugyventinis su dar kažkokiu vyru atvažiavo prie „Amberton“, abu pradėjo ant jo pulti ir žmonos sugyventinis smogė jam į veidą, spyrė į klyną, už tai, kad jis sumušė moterį, grasino, kad jis Klaipėdoje negyvens, kad važiuos į kalėjimą, spyrė į jo automobilį. Pareigūnas klausia, ar rašys pareiškimą dėl sumušimo. H. A. sako, kad rašys. Vaizdo įrašas PSS-20240213-150721UTC+0200.mp4 analogiškas vaizdo įrašui PSS-20240213-150720UTC+0200.mp4 (1 t., 28-30 b. l.).

Iš 2024 m. kovo 22 d. Klaipėdos AVPK vyresniosios tyrėjos E. G. tarnybinio pranešimo matyti, kad Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-05765-24 pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2024 m. vasario 13 d. 14.45 val. prie Klaipėdos viešbučio „Amberton hotel“, N. S. g. 1, Klaipėdoje, žodinio konflikto metu I. S. tyčia kumščiu trenkė į dešinę veido pusę H. A.. Taip pat Klaipėdos miesto PK atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-05788-24 pagal BK 138 straipsnio 1 dalį dėl to, kad H. A. 2024 m. vasario 13 d. 14.45 val. prie Klaipėdos viešbučio „Amberton hotel“, Naujojo Sodo g. 1, Klaipėdoje, žodinio konflikto metu tyčia kumščiu trenkė į nosį I. S.. Ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-05788-24 užpildyti šie procesiniai dokumentai: 2024 m. vasario 27 d. užpildytas kitų objektų apžiūros protokolas, kurio metu apžiūrėtas pagal reikalavimą iš Klaipėdos viešbučio „Amberton hotel“ gautas vaizdo įrašas; 2024 m. vasario 29 d. užpildytas kitų objektų apžiūros protokolas, kurio metu apžiūrėtas pagal reikalavimą iš J. K. muzikos mokyklos gautas vaizdo įrašas; 2024 m. kovo 4 d. užpildytas kitų objektų apžiūros protokolas, kurio metu apžiūrėti miesto kamerų įrengtų N. S. g. kamerų įrašai; 2024 m. vasario 21 d. liudytoju apklaustas su I. S. buvęs draugas A. J.. Aukščiau nurodytuose vaizdo įrašuose bei liudytojo A. J. apklausos protokole esanti informacija naudinga atliekamame ikiteisminiam tyrimui, todėl aukščiau minėtus dokumentus, apžiūros protokolus, apžiūros protokolų foto lenteles ir vaizdo įrašus, liudytojo A. J. apklausos protokolą, teisių ir pareigų liudytojui išaiškinimo protokolą bei proceso dalyvio asmens duomenų pažymą reikalinga prijungti prie šio ikiteisminio tyrimo (1 t., 34-36 b. l.).

Iš 2024 m. vasario 19 d. – 2024 m. vasario 27 d. kitų objektų apžiūros protokolo bei foto lentelės matyti, kad apžiūrėtas Klaipėdos „Amberton Hotel“ pateiktas vaizdo įrašas. Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas iš Klaipėdos viešbučio „Amberton Hotel“ Naujojo Sodo g. 1, Klaipėda gautas vaizdo įrašas. Įrašo pavadinimas „Senasis korpusas_ch30_20240213144704_20240213145425 (1)“. Įrašo viršuje matosi užrašas „ 2024-02-13 14:47:06“. Kameros dešinėje filmuojamas įėjimas į pastatą, automobilių stovėjimo aikštelė ir toliau važiuojamoji kelio dalis. Prie automobilių stovėjimo aikštelės sustojęs geltonos spalvos taksi automobilis ir toliau krovininis autobusiukas (žr. nuotrauką Nr. 1). Prie krovinio automobilio keleivio pusės durelių stovi du asmenys. Taksi automobilis su įjungtomis avarinėmis šviesos lempomis. Iš taksi automobilio vairuotojo pusės išlipa vyras, apsirengęs žydros spalvos striuke, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai H. A.. Išlipęs iš automobilio, H. A. eina link krovininio autobusiuko, ir tuo pačiu nuo krovinio autobusiuko link H. A. eina du vyrai. Kai asmenys prieina arti vienas kito, vienas iš jų žengia staigesnį žingsnį ir lyg pagąsdina H. A., kuris po tokio veiksmo pradeda trauktis atgal, eidamas atbulomis, o du vyriškiai eina link H. A.. Tada vienas iš vyrų, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai A. J., sustoja, o H. A. ir kitas vyras - tai I. S. (užsidėjęs tamsios spalvos kepurę, vilkintis languotą viršutinę dalį-megztinį/striukę) žengia į priekį link H. A., o H. A. eina link gatvės vidurio, traukdamasis atbulomis. Įrašo 00 min 24 s I. S. bando spirti - tiesia dešinę koją link H. A., o H. A. lenkiasi į priekį, lyg rankomis bando gaudyti koją (dengiasi rankomis nuo spyrio), ar pataiko I. S. koja į H. A., įraše tiksliai matyti neįmanoma (žr. nuotrauką Nr. 2). H. A. atsistoja į kovinę stovėseną – suspaudžia kumščius ir iškelia prieš save, taip pat atsistoja ir I. S. ir pradeda vienas prieš kitą mosikuoti rankomis, bandydami vienas kitam pataikyti, tačiau smūgių vienas kitam nesuduoda, tokiu būdu I. S. ir H. A. kerta važiuojamąją kelio dalį ir atsiduria kitoje pusėje nuo viešbučio. Asmenys nueina į kitą kelio pusę, kur kamera nefilmuoja. Įrašo 00 min 48 s I. S. spiria

H. A. į tarpukojį, o H. A. rankomis bando jo koją sulaikyti (žr. nuotrauką Nr. 3). Toliau H. A. spiria koja į I. S., ar pataiko, įraše nesimato, ir iškart užsimoja kumščiu (žr. nuotrauką Nr. 4). Po šio smūgio A. J. (apžiūros protokole nurodyta A. J.) pradeda eiti, po to bėgti link I. S. ir H. A., kerta važiuojamąją kelio dalį, ir nubėga, kur kamera įvykio neapima. Įrašo 01 min 28 s I. S. pasirodo įrašo viršuje. I. S. vis ranką deda prie veido. Įrašo 01 min 53 s visi trys vyrai kerta gatvę ir nueina prie krovininio autobusiuko, I. S. nueina link autobusiuko keleivio pusės durelių, A. J. (apžiūros protokole nurodyta A. J.) nufotografuoja taksi automobilį, o H. A. nuseka paskui I. S.. I. S. atsidaro autobusiuko dureles, H. A. stovi šalia, o A. J. (apžiūros protokole nurodyta A. J.) nueina į autobusiuko kairę pusę (vairuotojo). A. J. (apžiūros protokole nurodyta A. J.) per autobusiuko priekį prieina prie I. S., prie jų kartu stovi ir H. A., autobusiuko keleivio pusės durelės atidarytos. Įrašo 02 min 32 s I. S. kaire ranka užsimoja ir trenkia H. A. į veido sritį, dėl ko H. A. atsitrenkia į automobilį, susvirduliuoja. Tada H. A. vėl eina link I. S., priėjus arčiau matyti, kaip I. S. dar kartą užsimoja dešine ranka link

H. A., ar pataiko nesimato, tačiau H. A. traukiasi vis atgal. Įrašo 02 min 37 s I. S. užsimoja dešine ranka (žr. nuotrauką Nr. 5), H. A. pasisukęs į I. S. šonu. I. S. apglėbęs laiko kaire ranka H. A., o dešine ranka dar kartą smūgiuoja į nugaros-galvos sritį (žr. nuotrauką Nr. 6). Tada vėl dešine ranka smūgiuoja H. A. į nugaros sritį, nes H. A. susilenkęs. Visą vaizdą užstoja automobilis, todėl tiksliai matyti, kur pataiko, neįmanoma. H. A. traukiasi tarp automobilių nuo I. S., toliau matyti, kaip jam būnant tarp automobilių suduodamas dar vienas smūgis I. S. dešine ranka (žr. nuotrauką Nr. 7). H. A. pargriūva tarp automobilių o I. S. ir už jo esantis A. J. nueina link krovininio autobusiuko. H. A. po kelių sekundžių atsistoja ir vėl eina link I. S., priėjus arčiau, jie vėl vienas prieš kitą mosikuoja rankomis, I. S. žengia į priekį, o H. A. traukiasi atbulas. Po to I. S. užsimoja dešine ranka, tačiau H. A. traukiasi ir smūgis nesuduodamas (žr. nuotrauką Nr. 8), dar kelis žingsnius paeina link

H. A., tačiau H. A. traukiasi, tai I. S. apsisuka ir eina link krovininio autobusiuko, kai I. S. nusisuka H. A. eina jam iš paskos, I. S. vėl atsisuka ir ranka užsimoja H. A., tačiau smūgis praeina pro šoną (žr. nuotrauką Nr. 9). I. S. toliau eina link H. A., o pastarasis traukiasi link gatvės vidurio atbulas. I. S. nusisuka ir eina link autobusiuko , o H. A. pribėga prie I. S. ir, užsimojęs ranka, bando jam pataikyti, tačiau I. S. pasilenkia ir H. A. nepataiko (žr. nuotrauką Nr. 10). Po šio smūgio H. A. pradeda eiti link taksi automobilio, o I. S. eina paskui jį. Įraše matyti, kaip I. S. pridėjęs ranką prie nosies (laiko baltą daiktą prie jos) (žr. nuotrauką Nr. 11). H. A. atidaro taksi automobilio vairuotojo pusės dureles, tada I. S. nusisuka ir nueidinėja. Matoma, kaip taksi automobilio durelės atidarytos, o I. S. ir A. J. stovi prie krovininio autobusiuko galo. H. A. išlipa iš automobilio, uždaro vairuotojo pusės dureles ir vėl eina link I. S. ir A. J., priėjęs kažką kalbasi, aiškinasi. Įrašo 04 min 39 s I. S. eina link autobusiuko keleivio pusės, H. A. paskui jį, I. S. atsisuka, eina link H. A., o tada H. A. traukiasi nugara, truputį paeina, I. S. vėl nusisuka nuo H. A., bet pastarasis vėl žengia link I. S., tada jau I. S. atsisuka ir tiesia koją į H. A., ar pataiko, negalima matyti, nes užstoja baltos spalvos automobilis (žr. nuotrauką Nr. 12). Toliau asmenys pamosikuoja vienas prieš kitą rankomis ir sustoja, kalbasi.

I. S. ir H. A. rodo vienas į kitą rankomis, H. A. šonu eina link taksi automobilio, I. S. paskui jį, tada vėl atgal. Įrašo 05 min 51 s H. A. įsėda į taksi automobilį už vairo. A. J. skambina telefonu ir kartu su I. S. eina link taksi automobilio. Įrašo 06 min 17 s taksi automobilis išvažiuoja iš savo sustojimo vietos, I. S. ir A. J. stovi šalia važiuojamosios kelio dalies (žr. nuotrauką Nr. 13). Kai taksi automobilis privažiuoja prie A. J. ir I. S., jis sustoja, I. S. pasilenkęs dar kažką aiškina (žr. nuotrauką Nr. 14). Įrašo 06 min 48 s taksi automobilis pradeda važiuoti į priekį, truputį pavažiavęs, vėl pristoja prie

I. S., kuris pasilenkęs vėl kažką aiškina. Įrašo 07 min 15 s taksi automobilis vėl pradeda važiuoti į priekį ir tuo metu I. S. spiria koja į taksi automobilio galinį sparną (žr. nuotrauką Nr. 15). Taksi automobilis nuvažiuoja, įrašas baigiasi. (t. 1, b. l. 37-47).

Iš 2024 m. vasario 29 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti iš Klaipėdos J. K. muzikos mokyklos, esančios Puodžių g. 4, Klaipėdoje, gauti vaizdo įrašai. Įrašo pavadinimas „192.168.50.5_ch2_20240213143955_20240213150053“, įrašo trukmė 21.00 min. Įrašo viršuje dešinėje pusėje matosi užrašas „2024-02-13 14:39:55“, įrašo apačioje kairėje pusėje užrašas „KIEMAS“. Kamera filmuoja J. K. muzikos mokyklos vidinį kiemą, įrašo viršuje kairėje pusėje matoma važiuojamoji kelio dalis, Puodžių g. - N. S. g. sankryža, kurioje vyko konfliktas. Įrašo pradžioje matomas N. S. g. važiuojantis geltonos spalvos taksi automobilis (žr. nuotrauką Nr. 1), kuris sustoja ties krovininiu baltos spalvos autobusiuku, bet paskui nuvažiuoja, kur kamera nefilmuoja. Įrašo viršuje kairėje pusėje, įrašo 01 min 57 s gatvėje vienas prieš kitą rankomis ir kojomis mosikuoja du asmenys, vienas iš jų apsirengęs žydros spalvos striukę, nustatyta kad tai H. A., bei kitas asmuo, stambesnio kūno sudėjimo, su juodos spalvos kepure ant galvos, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai I. S. (žr. nuotrauką Nr. 2). Vyrai vienas kito atžvilgiu mosikuoja rankomis, bando smūgiuoti, vaikšto, todėl įraše tai matosi, tai ne. Įrašo 02 min 07 s I. S. stipriai atsilenkia, nusisuka ir paeina keletą žingsnių, lyg gavęs smūgį (žr. nuotrauką Nr. 3). Įraše pasirodo H. A. ir I. S. iškart atsisuka į jį. I. S. eina link H. A., o pastarasis traukiasi atbulas, prie asmenų pribėga kitas asmuo, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai A. J., kuris pradeda vytis H. A., o H. A. nuo jo bėga, o tuo metu I. S. lėtai eina link asmenų (žr. nuotrauką Nr. 4). I. S., eidamas link asmenų, keletą kartų kelia ranką ir deda prie veido. H. A. ir A. J. sustoja, aiškinasi per atstumą ir prie jų prieina I. S., kuris pradeda eiti link H. A., o šis traukiasi atbulas, asmenis užstoja automobiliai, todėl, kas vyksta, pasakyti neįmanoma, lyg I. S. bando spirti koja, nes atsilošia (žr. nuotrauką Nr. 5). Toliau visi asmenys nusisuka link N. S. g., H. A. dar kažką aiškina, gestikuliuodamas rankomis, ir nueina link N. S. g. Daugiau įraše asmenys neužfiksuoti, apžiūra baigiama (1 t., 48-53 b. l.).

Iš 2024 m. kovo 4 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti miesto vaizdo stebėjimo kamerų, fiksuojančių N. S. gatvę, įrašai. Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimi miesto vaizdo stebėjimo kamerų, įrengtų N. S. g., Klaipėdoje, vaizdo įrašai, pridėti prie 2024 m. vasario 16 d. OVS specialisto L. S. tarnybinio pranešimo. Pirmo vaizdo įrašo pavadinimas „1 Puodziu g 1 valdoma_1 Puodziu g.1 vald._2024021 3122957_20 240213130001“, įrašo trukmė 30.03 min. Įrašo viršuje matomas užrašas „02-13-2024 Tue 12:29:58“ (specialistas L. S. tarnybiniame pranešime nurodė, kad šios kameros įrašo laikas atsilieka 2 val.). Kamera įrengta ant Puodžių g. 1, Klaipėdoje, esančio K. L. jaunimo centro pastato. Kamera fiksuoja N. S. g. ir pastatą, kur įrengtos parduotuvės „Gobana“, „Azuro“, netoli Klaipėdos viešbučio „Amberton Hotel“, prie kurio įėjimo sustatyti automobiliai. Įrašo 05 min 32 s prie pastato palei gatvę sustoja baltos spalvos krovininis autobusiukas, iš kurio išlipa vairuotojas ir nueina už autobusiuko. Įrašo 11 min 13 s atvyksta geltonos spalvos taksi automobilis, kuris sustoja pagal gatvę per atstumą už krovininio baltos spalvos autobusiuko (žr. nuotrauką Nr. 1). Prie autobusiuko galo pasirodo du asmenys, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai I. S. ir A. J., ir tuo metu iš taksi automobilio išlipa vyras, vilkintis žydrą striukę, nustatyta, kad tai H. A.. Asmenys prieina vienas prie kito, bet laikosi atstumo, I. S. eina link H. A., o H. A. eina atbulas, traukiasi, visi nuleidę rankas, taip asmenys atsiduria ties gatvės viduriu. Toliau I. S. tiesia dešinę koją link H. A., o H. A. atsitraukia, lenkdamasis rankomis bando sugauti koją (žr. nuotrauką Nr. 2). Toliau asmenys pakelia rankas į gynybines pozicijas, H. A. tiesia ranką link I. S., šis ją nuo savęs nustumia ir nuleidęs rankas eina link H. A.. I. S., rankomis gestikuliuodamas, eina link H. A. ir jam kažką aiškina, o H. A. eina atbulas, laikydamas atstumą, taip asmenys atsiduria kitoje gatvės pusėje prie Puodžių g. sankryžos. Įrašo 11 min 50 s I. S. kairiu delnu bando pataikyti H. A. į veidą, vyrai vienas prieš kitą mosikuoja rankomis, H. A. irgi bando delnu pataikyti į I. S. (žr. nuotrauką Nr. 3). I. S. ranką nustumia ir toliau eina link H. A.. I. S. tiesia kairę ranką ir lyg bando pagriebti H. A., tačiau šis eina atbulas. Asmenys užeina už medžio, jų nesimato, bet matosi, kaip jie mosuoja rankomis, tada įrašo 12 min 02 s I. S. spiria koja, ar pataiko, nesimato, nes užstoja medis, matosi rankų mosikavimas ir įrašo 12 min 03 s I. S. susvirduliuoja ir vos nepargriūva, H. A. užstoja medis (žr. nuotrauką Nr. 4). Toliau I. S. eina link H. A. nuleidęs rankas, o pastarasis traukiasi atbulas, tuo metu pribėga prie asmenų A. J., kuris iškart bėga prie H. A.. I. S. deda ranką prie veido. H. A. pradeda bėgti, o A. J. jį nusiveja, o I. S. nueina paskui juos, taip asmenys iš kameros fiksuojamo vaizdo pasitraukia. Įrašo 12 min 35 s kameros vaizde pasirodo I. S., kuris pasisuka ir eina link N. S. g., vėl apsisuka, deda ranką prie veido, eina Puodžių g. link ir vis ranką deda prie veido. Įrašo 12 min 56 s visi trys asmenys jau eina link N. S. g., žengia per gatvę, I. S. nueina link krovininio autobusiuko keleivio pusės, paskui jį nueina ir H. A., o A. J. sustoja prie taksi automobilio, galimai jį nufotografuoja, nes atkišęs rankoje laiko daiktą, nukreiptą į automobilį. Toliau A. J. nueina prie H. A. ir I. S., prie keleivinio autobusiuko keleivio pusės, bet iškart apsisuka ir nueina link krovininio autobusiuko vairuotojo pusės, atsidaro dureles, kažką paima ir per autobusiuko priekį nueina. Toliau kas vyksta, nesimato, nes asmenis užstoja autobusiukas. Įrašo 13 min 49 s asmenys pasirodo prie autobusiuko galo, I. S. eina link H. A. ir I. S. iš nugaros vieną kartą trenkia H. A. į galvos sritį - sprandą, H. A. nuo smūgio pasilenkia į priekį (žr. nuotrauką Nr. 5). I. S. iš nugaros laiko H. A., dar kartą jam trenkia, tada H. A. paeina į priekį, asmenys atsiduria už baltos spalvos automobilio, I. S. užsimoja ranka ir dar kartą trenkia H. A., kuris pargriūva, ir asmens nebesimato. I. S. nusisuka ir nueina, ir tuo metu, kai jis nusisuka, H. A. pakyla ir eina link I. S., kuris atsisuka į jį. Kai H. A. prieina arčiau, I. S. bando spirti koja, H. A. traukiasi atgal, taip asmenys truputį paeina link gatvės, bet įrašo 14 min 15 s I. S. apsisuka ir nueina, tačiau H. A. eina paskui I. S., paėjus keletą žingsnių, I. S. atsisuka ir užsimoja dešine ranka į H. A., kuris nuo smūgio atsitraukia. Tada I. S. vėl nusisuka ir eina link autobusiuko, o H. A. pribėga ir užsimoja kaire ranka, bando jam pataikyti, tačiau I. S. pasilenkia ir smūgio išvengia ir H. A. staigiu žingsniu nueina link taksi automobilio. I. S. dar keletą žingsnių paeina paskui jį, bet pamatęs, kad sėda į automobilį, nusisuka ir nueina. H. A. į automobilį neįsėda, o atsidaręs vairuotojo dureles, pasilenkęs kažką daro. I. S. ir A. J. sustoję laukia prie autobusiuko galo. Tada H. A. uždaro taksi automobilio duris ir eina link I. S. ir A. J., sustoję vienas prieš kitą aiškinasi, tai I. S. eina link H. A., tai H. A. eina link I. S.. Įrašo 16 min 04 s I. S. spiria koja į H. A., ar pataiko ar ne, nesimato, H. A. lenkiasi ir ranka bando dengtis nuo spyrio (žr. nuotrauką Nr. 6). Tada H. A. eina link I. S., mosikuoja abu rankomis. Toliau H. A. pradeda eiti link A. J., A. J. traukiasi atbulas. A. J. pradeda skambinti telefonu (prideda ranką prie ausies ir laiko). H. A. kalbasi su I. S.. Įrašo 16 min 57 s H. A. nueina į taksi automobilį ir į jį atsisėda, pavažiavęs sustoja arčiau autobusiuko, per langą kalbasi su I. S.. Įrašo 18 min 28 s taksi automobilis pradeda važiuoti ir I. S., nuvažiuojant automobiliui, spiria į automobilio galinę dalį (žr. nuotrauką Nr. 7). H. A. pavažiuoja taksi automobiliu į priekį ir sustoja priešais krovininį autobusiuką. H. A. išlipa iš automobilio, pasižiūri į vietą, į kurią buvo spirta, tada vėl nueina į vairuotojo pusę, atsidaro dureles, kažką pasiima ir vėl nueina prie automobilio galinės dalies. I. S. vaikšto aplink prie taksi automobilio. Įrašo 20 min 27 s H. A. įsėda į taksi automobilį ir juo nuvažiuoja. Įrašo 22 min 20 s krovininis autobusiukas išvažiuoja. Antras vaizdo įrašas pavadinimu „15 Amberton stac._15 Amberton stac._20240213142959_20 240213150003“, įrašo trukmė 30:04 min. laiko. Įrašo viršuje matomas užrašas „2024-02-13 Tue 14:29:59“, įrašo apačioje užrašas „15 Amberton stac.“. Kamera filmuoja N. S. g. Įrašo 11 min 40 s du asmenys, vienas iš jų apsirengęs tamsiai, kitas žydra striuke, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai I. S. ir H. A., gatvės viduryje mosikuoja rankomis ir kojomis. Įrašo 12 min 01 s I. S. spiria koja H. A., kuris atsitraukia atšokdamas, tada iškart H. A. užsimoja ranka I. S. (žr. nuotrauką Nr. 8). Iškart po užsimojimo I. S. susvirduliuoja žengia keletą žingsnių atgal, vos neparvirsta, išsitiesia ir pradeda eiti link H. A., prie jų tuo metu pribėga kitas asmuo, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai A. J., kuris nusiveja H. A.. Ir įraše asmenų nebesimato. Įrašo 12 min 56 s trys asmenys kerta važiuojamąją kelio dalį. Daugiau įraše reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui neužfiksuota. Vaizdo įrašų apžiūra baigiama (1 t., 54-61 b. l.).

Iš 2024 m. vasario 14 d. – 2024 m. vasario 15 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis „Citroen C4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros protokole nurodyta, kad automobilis pastatytas šalia Klaipėdos apskr. VPK Kauno g. 6, Klaipėdoje, arčiau budėtojų dalies - areštinės įrengtoje automobilių stovėjimo aikštelėje. Automobilis „Citroen C4“ yra geltonos spalvos, automobilio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini). Ant automobilio viršaus įrengtas taksi plafonas. Ant automobilio dešinės pusės galinio sparno, virš automobilio rato matomas įlenkimas ir įlenkime juodos spalvos žymės. Taip pat apžiūrint automobilį matomas įlenkimas ir automobilio kairės pusės galiniame sparne virš galinio kairės pusės rato, taip pat šalia įlenkimo dvejose vietose matomi dažų pažeidimai. Apžiūrint automobilį, daugiau apgadinimų neužfiksuota. Apžiūra baigta (1 t., 62-64 b. l.).

Iš 2024 m. vasario 19 d. iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G164/2024 (03) matyti, kad H. A. nustatyta netaisyklingos formos poodinė kraujosruva veide, dešinio smilkinio srityje. Sužalojimas gavosi nuo ne mažiau kaip vieno tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, kas neprieštarauja užduotyje nurodytoms įvykio aplinkybėms. Sprendžiant iš poodinės kraujosruvos spalvos ir ribų bei atsižvelgiant į medicininių dokumentų duomenis, sužalojimas yra gyjantis, padarytas maždaug prieš vieną savaitę laiko iki objektyvios apžiūros, anksčiau, kaip 2024 m. vasario 13 d. 14.58 val. (nurodyta kreipimosi į gydymo įstaigą data ir laikas), kas neprieštarauja užduotyje nurodytam įvykio laikui. Išvadoje nurodytas sužalojimas yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., 80 b. l.).

Dėl nusikalstamos veikos

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pažymėtina, kad BK 140 straipsnyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, kurį pirmiausia ir būtina nustatyti, vertinant, ar asmens padaryta veika atitinka šios nusikalstamos veikos sudėtį. Kadangi šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-150-489/2022).

BK 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį, šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Toks apibrėžimas leidžia išskirti šias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos. Sprendžiant, ar žala asmeniui buvo padaryta esant būtinajai ginčiai, ar nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos, atsižvelgiama į kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Kėsinimosi pobūdį nulemia vertybės, kurioms gresia pavojus (nuosavybė, gyvybė, sveikata ir pan.), o pavojingumą – kėsinimosi intensyvumas, besikėsinančiųjų skaičius, jėgų santykis, kėsinimosi metu naudojamos priemonės, galimos žalos dydis ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar yra tiesioginė jo pradėjimo grėsmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-59/2010, 2K-310/2011, 2K-423/2011, 2K-7-326/2013, 2K-31-788/2015 ir kt.). Jeigu pavojingo kėsinimosi realiai nebuvo, tačiau, klaidingai įvertinęs aplinkybes, asmuo jį įžvelgia ir pradeda gintis, susidaro tariamosios ginties situacija. Tariamoji gintis neužtraukia baudžiamosios atsakomybės ir traktuojama kaip būtinoji gintis tik pateisinamos klaidos atveju, t. y. kai susidariusios įvykio aplinkybės leido asmeniui pagrįstai manyti esant pavojingą kėsinimąsi ir kai jis neturėjo ir negalėjo suvokti, jog kėsinimosi iš tikrųjų nėra. Jeigu besiginantysis suklydo vertindamas kito asmens elgesį kaip pavojingą kėsinimąsi, nors galėjo ir turėjo išvengti klaidos, jo veiksmai gali būti kvalifikuojami kaip neatsargi nusikalstama veika. Tačiau tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo ir asmuo iš baimės ar dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, tokia veika kvalifikuotina kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-212/2009, 2K-602/2011).

Iš vaizdo įrašo „1 Puodziu g 1 valdoma_1 Puodziu g.1 vald._2024021 3122957_20 240213130001“ matyti, kad pačioje konflikto pradžioje kaltinamasis kažką aiškindamas agresyviai artėjo prie nukentėjusiojo, šis traukėsi, ir būtent kaltinamasis pirmas koja spyrė nukentėjusiajam į tarpkojį, po ko abu, vėlgi kaltinamajam artėjant prie nukentėjusiojo, o šiam traukiantis, pradėjo mosikuotis rankomis ir spardyti kojomis vienas į kitą, kol pats kaltinamasis, būnant prie Puodžių g., praleido vieną nukentėjusiojo smūgį į veidą (šio smūgio sudavimas užfiksuotas kitame vaizdo įraše „1 Puodziu g 1 valdoma_1 Puodziu g.1 vald._2024021 3122957_20 240213130001“, dėl šio nukentėjusiojo smūgio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, vėliau prokuroro nutarimu nutrauktas, konstatavus H. A. veiksmuose būtinąją gintį). Po šio praleisto smūgio į veidą, kaltinamasis grįžo prie mikroautobuso, kuriuo atvažiavo (kartu su juo grįžo ir nukentėjusysis), ir pradėjo šluostytis nosį, nes po praleisto smūgio jam pradėjo bėgti kraujas iš nosies. Jam tai darant, prie jo labai arti, beveik besiliesdamas, visą laiką stovėjo nukentėjusysis ir kažką aiškino kaltinamajam. Būtent šioje situacijoje, būdamas prie mikroautobuso priekio, kaltinamasis ir trenkė nukentėjusiajam kumščiu į veidą, o nukentėjusiajam neatsitraukiant, judant link mikroautobuso galo, dar jam kelis kartus trenkė, po ko galiausiai nukentėjusysis nukrito tarp šalia stovinčių automobilių. Būtent dėl šių ką tik aprašytų kaltinamojo smūgių nukentėjusiajam jam ir inkriminuotas kaltinimas šioje baudžiamojoje byloje.

Nors kaltinamasis nurodė, kad šiuos smūgius nukentėjusiajam sudavė gindamasis jau nuo nukentėjusiojo keliamos grėsmės, t. y. dar vieno smūgio sudavimo, tačiau teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoti, kad šioje situacijoje kaltinamasis veikė būtinosios ginties sąlygomis, neturi pagrindo.

Byloje patikimai nustatyta, kad kaltinamojo I. S. ir nukentėjusiojo H. A. susitikimas 2024 m. vasario 13 d. prie Klaipėdos viešbučio „Amberton hotel“, esančio N. S. g. 1, Klaipėdoje, įvyko kaltinamojo iniciatyva, po to, kai nukentėjusysis sumušė A. K. – esamą kaltinamojo sugyventinę ir buvusią nukentėjusiojo sugyventinę. Pasak I. S., šio susitikimo tikslas buvo paaiškinti H. A., kad jis atstotų nuo jų ir baigtų terorizuoti A. K.. Iš anksčiau aptartų vaizdo įrašuose užfiksuotų kaltinamojo veiksmų matyti, kad jis buvo įniršęs ir piktas ant nukentėjusiojo dėl jo fizinio smurto prieš sugyventinę, elgėsi agresyviai ir pats pirmas spyrė koja nukentėjusiajam ir vėliau bandė jam suduoti bei įspirti, į ką nukentėjusysis taip pat atsakė smūgiais kaltinamajam, kurių vienas pataikė kaltinamajam į nosį. Kaip jau minėta, prokurorė šį H. A. smūgį I. S. įvertino kaip veikimą būtinosios ginties sąlygomis. Vėlgi iš vaizdo įrašų turinio matyti, kad po šio smūgio tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis aprimo, kartu, eidami šalia, grįžo prie mikroautobusiuko, kas, teismo nuomone, rodo, kad tuo metu konflikto smurtinė dalis lyg ir pasibaigė. Toliau kaltinamajam šluostantis sužalotą nosį, o nukentėjusiajam neatstojant ir toliau kažką aiškinant, kažkurie nukentėjusiojo žodžiai (vaizdo įraše neužfiksuota jokių H. A. fizinių veiksmų) akivaizdžiai supykdė kaltinamąjį ir šis sudavė kelis smūgius nukentėjusiajam. Aptarti nukentėjusiojo veiksmai, kai jis, kaltinamajam gavus smūgį į nosį ir iš esmės pasibaigus konfliktui, toliau tą konfliktą skatino būdamas šalia kaltinamojo ir kažką jam aiškindamas, pripažintini kaltinamąjį provokuojančiais veiksmais (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), tačiau, priešingai nei mano kaltinamasis, tokius aptartus nukentėjusiojo veiksmus vertinti kaip keliančius grėsmę kaltinamajam būti vėl sumuštam ir sudarančius pagrindą gintis nuo jų, teismas negali, nes prieš tai nukentėjusysis sudavė smūgį kaltinamajam gindamasis nuo kaltinamojo agresyvių veiksmų ir po to, kai kaltinamasis nurimo, jokių bandymų jam suduoti nebeatliko.

Tuo būdu byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais patikimai nustatyta, jog kaltinamasis I. S. 2024 m. vasario 13 d., apie 14.45 val., prie Klaipėdos viešbučio „Amberton hotel“, esančio Naujojo Sodo g. 1, Klaipėdoje, žodinio konflikto metu tyčia, ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu trenkė į veidą nukentėjusiajam H. A., tokiu būdu padarydamas jam poodinę kraujosruvą veide, dešinio smilkinio srityje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Taigi kaltinamojo I. S. kaltė dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Dėl bausmės

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

Kaltinamojo I. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis I. S. padarė nesunkų smurtinį nusikaltimą, jo pavartotas smurtas nebuvo itin intensyvus ir pavojingas bei nesukėlė sunkių ir ilgalaikių pasekmių nukentėjusiajam, teistas už anksčiau padarytas kitokio pobūdžio nusikalstamas veikas, dirba. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam I. S. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus švelniausią BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nustatant artimą sankcijos vidurkiui jo dydį, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Dėl civilinių ieškinių

Ikiteisminio tyrimo metu civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinės ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 25,05 Eur turtinės žalos, susijusios su nukentėjusiojo H. A. gydymu, atlyginimo (1 t., 130-132 b. l.). Šis civilinis ieškinys patenkintinas visiškai, kadangi pagrįstas gydymo paslaugų apskaitos išrašais, kurių turiniu nėra pagrindo abejoti, o šioje baudžiamojoje byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais patikimai nustatyta, kad būtent kaltinamasis I. S. sužalojo nukentėjusįjį.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas H. A. pateikė civilinį ieškinį dėl 2 000 Eur neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo I. S. (1 t., 129-131 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis H. A. palaikė savo civilinį ieškinį, nurodė, kad konflikto metu patyrė stresą, negalėjo kelias dienas dirbti, negalėjo normaliai miegoti, nuo skausmo gėrė vaistus, iki šiol bijo I. S. ir nerimauja dėl galimo persekiojimo ateityje.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama.

Teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo tyčinių nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis H. A. patyrė skausmą dėl fizinių sužalojimų (jam buvo padaryta poodinė kraujosruva veide, dešinio smilkinio srityje), nepatogumus, stresą, kita vertus, įvertintina ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog H. A. būtų nustatytas pastovus nedarbingumo netekimas, nebuvo daryta operacijų, jam nežymiai sutrikdyta sveikata, kuri nesukėlė ilgalaikių itin neigiamų pasekmių. Tuo būdu teismas, atsižvelgdamas į konstatuotas faktines šios bylos aplinkybes, kaltinamojo bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, į tai kad smurtinius veiksmus iš dalies lėmė paties nukentėjusiojo provokuojantis elgesys, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, taip pat teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, laiko, kad šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju, atlygintinas nukentėjusiojo H. A. patirtos neturtinės žalos dydis yra 300 Eur.

Dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti

Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiojo H. A. atstovas advokatas A. Velutis pateikė prašymą priteisti iš kaltinamojo I. S. nukentėjusiajam H. A. 1 200,00 eurų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš jų: 1) už pasirengimą ir dalyvavimą apklausoje IT Nr. 01-1-05765-24, Klaipėdos AVPK (1 val.) - 100 Eur; už civilinio ieškinio IT Nr. 01-1-05765-24 parengimą ir pateikimą (viso 5 val.) - 500 Eur; už susipažinimą su ikiteisminio medžiagos elektronine kopija užbaigus tyrimą (1 val.) - 100 Eur; už pasirengimą ir dalyvavimą 2024 m. rugsėjo 12 d. teismo posėdyje (nuo 13.30 val. iki 16.00 val. - 2,5 val.) - 250 Eur, už pasirengimą ir dalyvavimą 2024 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdyje (nuo 09.30 val. iki 12.00 val. - 2,5 val.) - 250 Eur (2 t., 78-80 b. l.).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Teismas taip pat gali nuspręsti neišieškoti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272/2011, 2K-605/2011, 2K-687/2012, 2K-92/2014, 2K-210/2014, 2K-548/2014, 2K-373-976/2018).

Atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą ir apimtį, teisminio nagrinėjimo trukmę, į tai, kad šios baudžiamosios bylos aplinkybės teisminio nagrinėjimo metu itin nesikeitė, visi teisme ištirti reikšmingiausi įrodymai iš esmės buvo surinkti ikiteisminio tyrimo metu, civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo yra patenkintas iš dalies, teismo nuomone, prašoma priteisti 1 200 Eur atstovavimo išlaidų suma yra per didelė, todėl ji mažinama iki 900 Eur.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

I. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei dalyvauti elgesio pataisos programoje.

I. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo H. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš nuteistojo I. S. nukentėjusiajam H. A. 300 Eur (trijų šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui H. A. iš nuteistojo I. S. 900,00 Eur (devynis šimtus eurų) jo turėtų proceso išlaidų advokato pagalbai atlyginimo.

Civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai. Priteisti civilinei ieškovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai iš nuteistojo I. S. 25,05 Eur (dvidešimt penkių eurų ir 5 euro centų) turtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Gintaras Stonkus