- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-03
- Bylos Nr.
- 2S-561-212/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-01037-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Zina Mickevičiūtė
- Pareiškėjas
- D. L.
- Suinteresuotas asmuo
- K. L., Biržų
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-561-212/2014
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. rugsėjo 3 d.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. L. atskirąjį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-322-434/2014 pagal pareiškėjos D. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims K. L., Biržų kredito unijai, UAB „LKU turto valdymas“, AB „Swedbank“, BAB „Snoras“ dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja prašė iškelti jai bankroto bylą. Nurodė, kad ji laidavo už sutuoktinio bankrutavusios įmonės paskolas, taip pat ėmė paskolas iš Biržų kredito unijos ir investavo į sutuoktinio įmonę bei laidavo už sūnaus imtas paskolas. Bendras įsiskolinimas kreditoriams yra 219 605,68 Lt. Ji dirba penkiose įmonėse buhaltere, tačiau per mėnesį į rankas gauna tik 925 Lt, todėl neturi jokių galimybių atsiskaityti su kreditoriais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Biržų rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 20 d. nutartimi atsisakė iškelti fizinio asmens bankroto bylą pareiškėjai. Nustatė, kad pareiškėja kartu su sutuoktiniu K. L. yra solidariai skolinga BAB bankui „Snoras“ 35 234,72 Lt, o „Swedbank“, AB - 84 100,80 Lt. taip pat ji yra skolinga Biržų kredito unijai – 158 167,53 Lt. Pareiškėja šiai dienai yra solidariai skolinga kartu su savo sutuoktiniu ir vaikais Š. L. bei J. L. 103 439,93 Lt UAB „LKU turto valdymas“. Skolinių įsipareigojimų suma, kurių mokėjimo terminai yra suėję, viršija 25 Lietuvos Respublikos patvirtintas MMA. Pareiškėja savo vardu registruoto nekilnojamo turto ar transporto priemonių neturi, kilnojamo turto, vertybinių popierių, grynųjų pinigų, viršijančių 1 MMA, neturi. Ji per mėnesį gauna 1 125 Lt priskaičiuotų pajamų.
Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjos paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu, teismas pripažino, kad pareiškėjos gaunamų pajamų nepakaktų skoliniams įsipareigojimams padengti. Sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, teismas vertino ir tai, kad pareiškėja vartojimo kreditą 85 000 Lt sumai iš Biržų kredito unijos ėmė ne paskolos sutartyje nurodytam tikslui – būsto remontui, tačiau ankstesnėms jos sutuoktinio ir jo individualios įmonės skoloms padengti, ką teismo posėdyje pripažino ir jos sutuoktinis K. L., ką patvirtino ir byloje esantys išrašai iš sąskaitų. Be to, prašyme ji nurodė neteisingus duomenis apie savo finansinę padėtį, t. y. nenurodė, kad turi kitų finansinių įsipareigojimų. Visa tai rodo, kad imdama vartojimo kreditą, ji buvo nesąžininga. Teismo posėdyje tiek D. L., tiek K. L. pripažino, kad 2009 m. rugsėjo mėn. iškėlus individualiai K. L. įmonei, kuri vertėsi medienos apdirbimu ir prekyba, bankroto bylą, tų pačių metų rugpjūčio mėnesį jų vaikai Š. L. ir J. L. įkūrė UAB „Medžio grupė“, kuri dirba tuose pačiuose pastatuose, o kad išsipirkti areštuotus pastatus ir automobilius, Š. L. paėmė paskolą, už kurios grąžinimą 2013 m. laidavo ir jie abu. Vertinant prisiimtų įsipareigojimų dydį ir gaunamas paskutiniuoju metu pareiškėjos pajamas, kad ji 2013 m. laidavo už sūnaus gautą 122 000 Lt sumą bei į tai, kad 2009 m. imdama kreditą iš Biržų kredito unijos ir prašyme nurodydama virš aptartus neteisingus duomenis, bei tai, kad jos tuo metu gaunamos kas mėnesį pajamos yra 5 300 Lt (kaip ji pati nurodė), tačiau kreditoriui per visus šiuos metus nei lito nesumokėdama pasiimto kredito, teismas darė išvadą, jog pareiškėja, prisiimdama įsipareigojimus, kurių negalės realiai įvykdyti, pati sukėlė savo nemokumą, kas šiuo atveju leido teigti, jog pareiškėja buvo nesąžininga. Sprendė, pad pareiškėja savo turtinės padėties sunkinimu, prisiimdama naujus įsipareigojimus bei neatsiskaitydama su kreditoriais buvo nesąžininga ir vengė atsiskaityti už esamas prievoles, prisiimdama ir naujus įsipareigojimus. Byloje nėra duomenų, jog kredito ėmimas ir laidavimas už sūnaus gautus pinigus buvo būtinas ar neišvengiamas. Esant šioms aplinkybėms, pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu apeliantė prašo Biržų rajono apylinkės teismo 2014-05-20 nutartį panaikinti ir iškelti jai bankroto bylą, patvirtinti 610 Lt dydžio lėšų sumą fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos; bankroto administratoriumi paskirti V. Š.. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iš jos reikalavo perteklinių dokumentų, nes įpareigojimas prašyti iš kitų juridinių ir fizinių asmenų jų finansinių dokumentų nėra numatyta Fizinių asmenų bankroto įstatyme. Ji yra pateikusi visus reikiamus dokumentus, o papildomų dokumentų reikalavimas yra formalus bylos vilkinimas. Biržų rajono apylinkės teismas nesilaikė FBĮ nurodytų procesinių terminų priimti vieną ar kitą nutartį. Teismas ilgą laiką nenagrinėjo prašymo, o teismo posėdžio metu aktyviai talkino bei palaikė kreditoriaus Biržų kredito unijos atstovę. Ji prašė nušalinti teisėją, tačiau teisėja nenusišalino. Teismas nepatikrino jos sandorių už 36 mėnesių laikotarpį kaip to reikalauja FABĮ 12 str. 3 d. Be to, sandorių nesąžiningumą turėtų patikrinti bankroto administratorius. Pažymi, jog teismas nutartyje pripažino, kad ji yra nemoki ir gali bankrutuoti, todėl priimta nutartis turi būti panaikinta. Gaunant paskolas kredito įstaigų darbuotojai patys diktavo kokią pinigų panaudojimo paskirtį reikia rašyti, o paimti kreditai nėra kontroliuojami kur yra išleidžiami. Teismas nepagrįstai nurodė, jog kreditai panaudoti ne pagal paskirtį. Ji visada įvertindavo savo galimybes ir stengėsi laiku grąžinti skolas, tačiau nuo jos nepriklausančių priežasčių – sutuoktinio įmonės žlugimo, įmonės bankroto, ji to negalėjo padaryti. Be to UAB „LKU turto valdymas“ prieš suteikdamas paskolą puikiai žinojo apie šeimos sunkią padėtį, todėl reikalavo, jog laidavimus pasirašytų ne tik skolininko L. L. tėvai, bet ir jo sesuo. UAB „LKU turto valdymas“ direktorius reikalavo, jog ji pasirašytų laidavimą, t. y. grasino, jei nepasirašys dukra neteks valstybinio darbo. Į šias aplinkybes teismas neatkreipė dėmesio. Pažymi, kad Biržų kredito uniją atstovavo asmuo neturintis tam teisės – ekonominį išsilavinimą turintis atstovas, o teismas į tai nekreipė dėmesio ir laikė jį tinkamu atstovu. Teismas pažeidė tiek materialines, tiek procesines teisės normas, todėl skundžiama nutartis naikintina.
Atsiliepimas
Atsiliepimais į atskirąjį skundą suinteresuoti asmenys UAB „LKU turto valdymas“ ir Biržų kredito unija prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Biržų rajono apylinkės teismo 2014-05-20 nutartį. Nurodo, kad teismas teisingai konstatavo, jog pareiškėja tapo nemoki dėl jos pačios sudarytų sandorių, nes ji paskolą naudojo ne pagal paskirtį. Be to, nutylėjo, jog turi kitų didelių įsipareigojimų prieš kitus kreditorius. Mano, kad apeliantė yra moki ir slepia savo realią turtinę padėtį bei pajamas. Ji gali atsiskaityti su kreditoriais, nes kas mėnesį gauna 5 300 Lt. Argumentai dėl perteklinių dokumentų bei procesinių terminų nesilaikymo visiškai nesusiję su atskirojo skundo reikalavimais, todėl jie turi būti atmesti. Be to, jei ir būtų kažkokie procesiniai pažeidimai, tai niekaip neįtakoja priimto teismo išvados atsisakyti kelti bankroto bylą.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB „Swedbank“ prašo atskirąjį skundą atmesti. Mano, kad teismo nutartyje pagrįstai yra konstatuota, jog pareiškėja yra nesąžininga, palaiko teismo motyvus. Pareiškėja pati savo veiksmais apsunkino savo turtinę padėtį.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo K. L. prašo panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2014-05-20 nutartį ir atskirąjį skundą tenkinti. Nurodo, jog jam teismas yra iškėlęs bankroto bylą. Kadangi jo ir apeliantės skolos yra bendros, o neiškėlus apeliantei bankroto bylos, visos skolos užguls ant jos ir šeimos pečių. Be to, pagrindinis skolininkas yra jis, o apeliantė yra tik laiduotoja. Mano, kad teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė bei vilkino apeliantės bylos nagrinėjimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti jai bankroto bylą (t. 1, b. l. 3-4). Pareiškimo pagrindu nurodė šias aplinkybes: sutuoktinio individualios įmonės bankrutavimas, nebegalėjimas atsiskaityti su kreditoriais. Biržų rajono apylinkės teismas 2014-05-20 nutartimi atsisakė iškelti fizinio asmens bankroto bylą pareiškėjai D. L. motyvuodamas tuo, kad pareiškėja buvo nesąžininga ir pati sukėlė savo nemokumą.
Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio 1 dalis numato, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalis numato atvejus, kai teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, o būtent: 1) pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad fizinio asmens būklė neatitinka šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytosios. Nustatant fizinio asmens būklę, nėra įskaitomi kreditorių reikalavimai, kurie šio įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka negali būti nurašyti; 2) paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais; 3) paaiškėja, kad fizinis asmuo tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių (piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, azartinių lošimų ir kitų); 4) paaiškėja, kad fizinis asmuo yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus; 5) nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėję 10 metų, išskyrus šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 7 punktuose nurodytus atvejus; 6) paaiškėja, kad fiziniam asmeniui yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla. Taigi, paaiškėjus, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais, bankroto bylą fiziniam asmeniui kelti atsisakoma.
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja D. L. yra skolinga 219 605,72 Lt įvairiems kreditoriams bei 122 000 Lt sumai ji laidavo už savo sūnų. Nekilnojamo turto ir transporto priemonių ji neturi, dirba buhaltere ir per mėnesį gauna 925,50 Lt.
Apeliantė, teigdama, kad yra sąžininga ir stengėsi laiku grąžinti skolas, įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes nepateikė nei pirmosios instancijos teisme nei apeliacinės instancijos teisme. Imdama paskolą iš Biržų kredito unijos, apeliantė nurodė, kad paskola bus naudojama būsto remontui, kai tuo tarpu realiai pinigai buvo panaudoti visai kitiems tikslams. Aplinkybė, kad kredito unijos darbuotojai patys užpildė paskolos paskirtį be apeliantės žinios byloje neįrodyta. Be to, apeliantė pasirašė paskolos sutartį, patvirtindama savo parašu, kad visi duomenys nurodyti teisingai. Taigi, apeliantės nesąžiningumas pasireiškė jau tuo metu kai sudarė paskolos sutartį su Biržų kredito unija, nes imdama paskolą žinojo, kad pinigai bus naudojami ne būsto remontui.
Apeliantės nesąžiningumą įrodo ir ta aplinkybė, jog ji suvokdama savo sunkią finansinę padėtį, kad negali atsiskaityti su jau esamais kreditoriais, dar labiau ją sunkino ir 2013-08-20 laidavo už paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kurio turėtojas yra UAB „LKU turto valdymas“. Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad ji buvo priversta pasirašyti laidavimą, nes įrodymų, kad taip elgtis buvo verčiama, kad jai buvo grasinama, byloje nėra. Apeliantė nesikreipė į teisėsaugos institucijas dėl grasinimų, neginčijo laidavimo sutarties, todėl jos teiginiai laikytini deklaratyviais ir nepagrįstais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad D. L., prisiimdamas įsipareigojimus, kurių negalės realiai įvykdyti, pati sukėlė savo nemokumą. Pažymėtina, jog apeliantė imdama paskolą iš Biržų kredito unijos, turėjo įvertinti savo finansines galimybes atsiskaityti su kreditoriumi.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytomis išvadomis ir argumentais, todėl visų jų nekartoja. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus ir byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, tinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkami jas ištyrė, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu
nutaria:
Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą.