Kauno apygardos teismo nutartis

2020-04-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-203-383/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-30
Bylos Nr.
AN2-203-383/2020
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00243-2020-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Valdas Vitunskas (pirm.)
Pažeidėjas
J. K.
Institucija
Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK 1-asis veiklos skyrius
Advokatai
Genadijaus Lukminoap, Genadijus Lukminas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-203-383/2020Teisminio proceso Nr.: 4-69-3-00243-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10.; 21.11.11 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 30 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto J. K. atstovo advokato Genadijaus Lukmino apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 20 d. nutarties, kuria J. K. skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos valdybos 1-ojo veiklos skyriaus (toliau – Institucija) 2019 m. gruodžio 30 d. nutarimo, buvo tenkintas iš dalies ir Institucijos nutarimas pakeistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Institucijos 2019 m. gruodžio 30 d. nutarimu J. K. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2019 m. gruodžio 12 d. 20.45 val. (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš chuliganiškų paskatų, padidinęs variklio apsukas, privertė prasisukti galinius ratus bei automobilį slysti šonu, taip kelis kartus apsukdamas automobilį aplink savo ašį, tokiu savo važiavimu demonstruodamas išskirtinumą prieš kitus eismo dalyvius, taip pat keldamas grėsmę eismo saugumui bei aplinkiniams. Už šio administracinio nusižengimo padarymą J. K. buvo paskirta 450 eurų bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.

2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, J. K. pateikė skundą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams. 2020 m. vasario 20 d. teismo nutartimi skundas buvo tenkintas iš dalies ir Institucijos 2019 m. gruodžio 30 d. nutarimas pakeistas, už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskiriant 250 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams. Savo sprendimą apylinkės teismas motyvavo tuo, kad veika buvo padaryta daugiau atsitiktinai, J. K. yra universiteto paskutinio kurso studentas, nuo 2020 m. vasario mėn. iki 2020 m. balandžio mėnesio atliks praktiką darbovietėje, kurioje po mokslų baigimo ir liks dirbti, turi sveikatos problemų, praeityje buvo du kartus baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau padaryti nusižengimai nebuvo šiurkštūs, visos už juos paskirtos piniginės baudos sumokėtos laiku, todėl spręsti apie antivisuomenines pareiškėjo J. K. nuostatas ir pagrįstai manyti, jog nagrinėjamu atveju jam inkriminuotas administracinis nusižengimas buvo šiam asmeniui būdingo elgesio modelio pavyzdys, nėra pagrindo.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniu skundu J. K. atstovas advokatas Genadijus Lukminas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 20 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Netenkinus šio prašymo, pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 20 d. nutartį ir pakeisti paskirtą administracinę nuobaudą, skiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams.

3.1. Apeliantas teigia, kad jo atstovaujamasis dėl menko teisinio išprusimo negali tinkami kvalifikuoti padaryto administracinio pažeidimo ir spręsti, ar jo veikoje yra ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos požymiai. Byloje esančiuose vaizdo įrašuose, kurie įrašyti tuo metu toje pačioje vietoje, pradžioje buvo fiksuojami ir kitų asmenų daromi pažeidimai. J. K. veiksmai užfiksuoti ne įrašo pradžioje. Šiuose vaizdo įrašuose akivaizdžiai matosi, kad kitų asmenų vairuojami automobiliai aikštelėje slysta šonu ilgą atstumą ir gan dideliu greičiu. Šie vaizdo įrašai galėjo suklaidinti sprendimą priėmusią tyrėją ir Kauno apylinkės teismą, nagrinėjusį skundą, nes peržiūrint vaizdo įrašus automobilių ir jų valstybinių numerių nėra galimybės identifikuoti, o įrašo pradžioje rodoma ne J. K. veika. Tik policijos pareigūnams sustabdžius pažeidimą padariusį asmenį, vėliau į aikštelę atvažiavo J. K. vairuojamas automobilis ir manevravo aplink stulpą.

3.2. Skunde nurodoma, jog vaizdo įrašuose nesimato, kad J. K. vairuojamam automobiliui automobilių stovėjimo aikštelėje apvažiuojant aplink stulpą du kartus, automobilis akivaizdžiai slystų šonu. Susipažinus su vaizdo įrašais galima padaryti tik prielaidą, kad tai galėjo įvykti, tačiau jokių kitų duomenų neužfiksuota. To negali patvirtinti ir pats J. K., nes jis nejuto, jog automobilis akivaizdžiai slystų šonu važiuojant aplink stulpą. Policijos pareigūnai nefiksavo automobilio ratų žymių, nors automobilio vėžės apsnigtoje aikštelėje turėjo būti matomos ir pareigūnai turėjo galimybę jas fiksuoti. J. K. paaiškino, jog jis nuvažiavo į aikštelės šoną, kuriame arti nebuvo stovinčių automobilių ir padidinęs apsukas bandydamas prasukti ratus manevravo aplink aikštelėje esantį stulpą. Padidinęs variklio apsukas keletą kartų apsisuko aplink vieną stulpą ir pradėjo suktis aplink antrąjį, kai pastebėjo artėjančius policijos automobilio švyturėlius. Ar apsisukant aplink pirmąjį stulpą galiniai automobilio ratai prasisuko ir slydo, jis tiksliai nežino, nes automobilis yra su automatine pavarų dėže ir nedidelio galingumo 1,8 litro dyzeliniu varikliu. Jei ir paslydo, tai neženkliai, tačiau J. K. neneigia, kad padidino variklio apsukas ir siekė padidinti šoninę apkrovą automobiliui, kad šis slystų ir jis galėtų pajausti, kuriuo momentu automobilio padangos pradeda slysti. Pamatęs policijos automobilio švyturėlius, jis iš karto stabdė automobilį. Kadangi buvo pradėjęs apsisukinėti aplink stulpą ir buvo slidu, užtraukus rankinį stabdį automobilis apsisuko ir sustojo.

3.3. Skundo autoriaus teigimu, atstovaujamojo nurodytas aplinkybes patvirtina ir vaizdo įrašai tiek fiksuoti policijos automobilio priekyje įrengta kamera, tiek ir miesto stebėjimo kameromis, kur aiškiai matosi, jog po to, kai policija įjungia švyturėlius, J. K. automobilis pradeda slysti šonu, apsisuka ir sustoja. Be to, pareigūnai, apklausdami pažeidimą padariusį J. K. ir pildydami administracinio nusižengimo protokolą skiltyje „asmens paaiškinimas“ įrašė duomenis, kurių nepateikė pažeidimą padaręs J. K.. Vaizdo įraše (duomenys neskelbtini) (vaizdas fiksuojamas automobilio salone) užfiksuota J. K. apklausa ir administracinio nusižengimo protokolo pildymas, kai duomenų klausiama J. K.. Pažeidimą padariusiam J. K. nebuvo užduodami klausimai ir jis nepateikė paaiškinimų, kurie užfiksuoti protokole. Vaizdo įraše girdisi, kaip pareigūnė klausia: ,,Su pažeidimu sutinki, nuoširdžiai gailiesi? Kelis ratus apsukai tyčia, ane?“ J. K. į šiuos klausimus atsakė teigiamai. Apie J. K. veiksmus daugiau nebuvo kalbama. Apie tai ar automobilio ratai tuo metu prasisuko, ar tuo metu automobilis slydo šonu, ko jis siekė tokiais veiksmais, J. K. nenurodė ir jo niekas apie tai neklausė. Pareigūnai, pildę protokolą, šiuos duomenis į paaiškinimą įrašė savo iniciatyva kaip K. paaiškinimą. Su paaiškinimu J. K. taip pat nebuvo leista susipažinti, nes jam pradėjus skaityti protokolą, jam buvo nurodyta pasirašyti paaiškinant, kad jam bus įteiktas protokolo nuorašas ir paaiškino galimybę sumokėti baudą. Toks paaiškinimas negali būti traktuojamas kaip duomenys, patvirtinantys pažeidimo faktą.

3.4. Skunde pažymima, jog veika buvo padaryta daugiau atsitiktinai. Pažeidėjas yra universiteto paskutinio kurso studentas, nuo 2020 m. vasario mėn. iki 2020 m. balandžio mėnesio atliks praktiką darbovietėje, kurioje po mokslų baigimo ir liks dirbti, taip pat turi sveikatos problemų, kurias gydosi (duomenys neskelbtini), praeityje buvo du kartus baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau padaryti nusižengimai nebuvo šiurkštūs, visos už juos paskirtos piniginės baudos sumokėtos laiku, todėl spręsti apie antivisuomenines pareiškėjo J. K. nuostatas ir pagrįstai manyti, jog nagrinėjamu atveju jam inkriminuotas administracinis nusižengimas buvo šiam asmeniui būdingo elgesio modelio pavyzdys, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į pareiškėjo turtinę padėtį (yra studentas, dar nedirba ir savarankiškų pajamų dar neturi), mažintina ir jam paskirta piniginė bauda. Sėkmingai užbaigus universitetą, 2020 metų liepos mėnesį, J. K. iškils būtinybė įsidarbinti. Yra sudarytas preliminarus susitarimas su UAB „E. H.“ dėl įsidarbinimo užbaigus universitetą, tačiau iš UAB „E. H.“ pateiktos pažymos matoma, kad jie negalės įdarbinti J. K., jei jam taikomas specialiosios teisės atėmimas, nes įmonė neturi galimybės įdarbinti asmenį, negalintį vairuoti automobilio. Po egzaminų sesijos metu patirto streso, nuovargio, J. K. reikės lankytis UAB šeimos klinikoje „V. S.“. Pritaikius specialiosios teisės atėmimą, apsunkinama galimybė įsidarbinti. Net ir susiradęs laikiną darbą, kuriame tinkamam pareigų atlikimui nebus būtina turėti teisę vairuoti automobilį, J. K. negalės tinkamai rūpintis savo sveikata ir periodiškai lankytis pas savo šeimos gydytoją bei vykti į procedūras, o tai daryti yra būtina. Viešuoju transportu iš (duomenys neskelbtini) ar kito miesto darbo dienomis vykti į (duomenys neskelbtini) ir laiku grįžti į darbą nebus galimybės, o savaitgaliais šeimos klinika „V. S.“ nedirba.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į J. K. atstovo skundą, Institucijos atstovė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. J. K. atstovo advokato Genadijaus Lukmino apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Remiantis ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu nesutinkama, kad J. K. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėtis. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamą nutartį, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, įvertina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.

7. Kaip numatyta ANK 5 straipsnio 1 dalyje, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis to paties straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą, be kita ko, lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

8. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų. Šio nusižengimo konstatavimui būtina nustatyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė Kelių eismo taisykles iš chuliganiškų paskatų ir kėlė grėsmę eismo saugumui arba savo ar kitų eismo dalyvių saugumui. Pažymėtina, kad ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus, chuliganiškas paskatas. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018).

Žemesnės instancijos teismas

9. Apygardos teismas pažymi, kad ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas tiesiogiai siejasi su Kelių eismo taisyklių 9 punkte įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekiant išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai, arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; taip pat su Kelių eismo taisyklių 4 punkto, kuriame numatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, pažeidimu. Chuliganišku vairavimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Nesaugus manevravimas, lenkimas, kelio ženklų ignoravimas gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį. Teismų praktikoje chuliganišku vairavimu paprastai pripažįstami tie atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018).

10. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad iš esmės J. K. savo kaltę pripažįsta, teigdamas, kad jis padidinęs apsukas bandydamas prasukti ratus manevravo aplink aikštelėje esantį stulpą, tačiau nurodo nežinojęs, ar galiniai automobilio ratai prasisuko ir slydo, nes automobilis yra su automatine pavarų dėže ir nedidelio galingumo 1,8 litro dyzeliniu varikliu. Šiuos administracinėn atsakomybėn patraukto J. K. paaiškinimus apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus, laiko gynybine versija, kadangi jo keliamą versiją paneigia byloje esanti įrodymų visuma.

11. Tai, kad J. K. iš chuliganiškų paskatų, padidinęs variklio apsukas, privertė prasisukti galinius ratus bei automobilį slysti šonu, patvirtina jo paties duoti paaiškinimais policijos pareigūnams iškart po administracinio nusižengimo padarymo. Iš 2019 m. gruodžio 12 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ties asmens paaiškinimu nurodyta, kad pažeidėjas tyčia padidino variklio apsukas, kad prasisuktų galiniai automobilio ratai ir automobilis slystų šonu, supranta, kad tokiu elgesiu sukėlė pavojų, su pažeidimu sutinka, nuoširdžiai gailisi (administracinio nusižengimo byla ROIK: (duomenys neskelbtini), b. l. 1). Administraciniame nusižengimo protokole užfiksuotas aplinkybes patvirtina 2019 m. gruodžio 13 d. Institucijos vyresniosios tyrėjos K. V. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), BMW automobilis tyčia, iš chuliganiškų paskatų, padidino variklio apsukas, privertė prasisukti galinius ratus ir slysti automobilį šonu, kelis kartus apsukdamas automobilį aplink savo ašį. Sustabdžius šį automobilį, nustatyta, kad jį vairavo J. K.. Šis paaiškino, kad be jokios priežasties, tyčia padidino variklio apsukas, kad prasisuktų galiniai automobilio ratai ir automobilis slystų šonu, tai darė kelis kartus, nuoširdžiai gailisi (administracinio nusižengimo byla ROIK: (duomenys neskelbtini), b. l. 4). 2019 m. gruodžio 17 d. tos pačios tyrėjos tarnybiniame pranešime nurodyta, kad gavus filmuotą medžiagą, kurioje 2019 m. gruodžio 12 d. vaizdo kameromis fiksuojama automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje padarytas nagrinėjamas administracinis nusižengimas. Peržiūrėjus pateiktus vaizdo įrašus matyti, kad įrašuose matomas automobilis, kurio vairuotojas sukdamas į kairę pusę, priverčia automobilį slysti šonu ir slysdamas du kartus apvažiuoja ratu aplink stulpą. Nustatyta, kad automobilį vairavo J. K.. Peržiūrėjus vaizdo įrašą iš tarnybinio policijos automobilio salono, girdisi, kad J. K. su pažeidimu sutiko, jo neginčijo ir nurodė, kad norėjo taip atsipalaiduoti (administracinio nusižengimo byla ROIK: (duomenys neskelbtini), b. l. 10). Šiame tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes patvirtina administracinio nusižengimo byloje esantys vaizdo kamerų įrašai, fiksuojantys automobilių stovėjimo aikštelėje padarytus administracinius nusižengimus ir tarnybinio policijos automobilio salone J. K. paaiškinimus, duotus surašant administracinio nusižengimo protokolą (administracinio nusižengimo byla ROIK: (duomenys neskelbtini), b. l. 5, 6, 9). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aukščiau išdėstytų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, kad J. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje. Atkreiptinas dėmesys kad nuo pat administracinio nusižengimo padarymo, J. K. pilnai pripažino savo kaltę, jos neneigė, o kaltės klausimą pradėjo kelti tik apeliaciniame skunde, pasitarus su advokatu. Tuo remiantis, J. K. skunde nurodomos aplinkybės, kad jis neva nežinojo, jog padidindamas automobilio apsukas ir slysdamas šonu, automobilio galiniai ratai prasisuks, vertinamos kaip gynybinė versija, kuria siekiama išvengti administracinės atsakomybės ar ją sušvelninti. Juo labiau, kad šias J. K. aplinkybes paneigia jo paties nurodytos aplinkybės policijos pareigūnams iškart po nusižengimo padarymo ir byloje esanti įrodymų visuma.

12. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju buvo keliama grėsmė kelių eismo dalyvių saugumui, kadangi iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad automobilių stovėjimo aikštelėje nusižengimo padarymo metu stovėjo kiti automobiliai, buvo žmonių. Vertintina, kad J. K. administracinei teisei priešingus veiksmus padarė sąmoningai, tyčia, iš chuliganiškų paskatų bei demonstratyviai, kaip minėta, esant kitiems aplink automobiliams, matant aikštelėje esantiems žmonėms, demonstruodamas savo išskirtinumą, ypatingą nepagarbą nustatytai kelių eismo saugumo tvarkai ir kitiems eismo dalyviams, kas patvirtina jo tiesioginę tyčią, t. y. norą priešpastatyti save kitiems eismo dalyviams. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog J. K. pasirinktas transporto priemonės manevravimo būdas atitinka teismų praktikoje formuojamą chuliganiško vairavimo sąvoką. Įvertinus byloje esančius įrodymus, spręstina, jog minėtų veiksmų atlikimas – variklio apsukų padidinimas, priverčiant prasisukti galinius ratus bei automobilį slysti šonu, taip kelis kartus apsukant automobilį aplink savo ašį, parodė vairuotojo norą parodyti savo išskirtinumą, kėlė grėsmę eismo saugumui bei aplinkiniams ir laikytinas chuliganišku vairavimu.

13. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje esantys vaizdo stebėjimo kamerų įrašai galėjo suklaidinti sprendimą priėmusią tyrėją ir apylinkės teismo teisėją, nes peržiūrint vaizdo įrašus automobilių ir jų valstybinių numerių nėra galimybės identifikuoti, o įrašo pradžioje rodoma ne J. K. veika. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šį skundo argumentą kaip nepagrįstą, kadangi iš Institucijos vyresniosios tyrėjos K. V. tarnybinių pranešimų matyti, kad aprašomas būtent J. K. padarytas administracinis nusižengimas (automobilis, slysdamas šonu, apvažiuoja aikštelėje esantį stulpą), įvardinami pažeidėjo transporto priemonės valstybiniai numeriai, be to tarnybinius pranešimus surašiusi tyrėja pati matė administracinio nusižengimo faktą ir iškart po jo, nustačius pažeidėją, šiam surašė administracinio nusižengimo protokolą. Iš skundžiamos nutarties taip pat matyti, kad nagrinėjamas būtent J. K. padarytas nusižengimas, todėl šis skundo argumentas yra nepagrįstas.

14. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje esantys vaizdo įrašai neginčijamai patvirtina, kad J. K. vairuojamam automobiliui automobilių stovėjimo aikštelėje apvažiuojant aplink stulpą du kartus, automobilis slydo šonu. Šiuose vaizdo įrašuose matyti, kaip automobilis, kurio vairuotojas, kaip nustatyta J. K., sukdamas į kairę pusę, priverčia automobilį slysti šonu ir slysdamas du kartus apvažiuoja ratu aplink stulpą. Be to, šias aplinkybes patvirtina ne tik vaizdo kamerų įrašai, bet ir aukščiau aprašyti vyresniosios tyrėjos tarnybiniai pranešimai ir paties J. K. paaiškinimai iškart po administracinio nusižengimo padarymo. Atkreiptinas dėmesys, kad pačiame apeliaciniame skunde nurodoma, kad J. K. paaiškino, jog jis nuvažiavo į aikštelės šoną, kuriame arti nebuvo stovinčių automobilių ir padidinęs apsukas, bandydamas prasukti ratus, manevravo aplink aikštelėje esantį stulpą. Padidinęs variklio apsukas keletą kartų apsisuko aplink vieną stulpą ir pradėjo suktis aplink antrąjį, kai pastebėjo artėjančius policijos automobilio švyturėlius. Iš šių nurodytų J. K. paaiškinimų akivaizdu, kad jis pats pripažįsta, jog padidino apsukas, bandydamas prasukti ratus ir manevravo aplink stulpus. Be to, iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad net ir policijos pareigūnams tarnybiniu automobiliu privažiavus artyn prie J. K. vairuojamo automobilio, šis dar naudodamas rankinį automobilio stabdį, įžūliai sukosi aplink stulpą, o ne sustojo, stabdant mechaniniais stabdžiais, kaip įprasta. Juo labiau, kad rankinis (stovėjimo) automobilio stabdis įprastai naudojamas automobiliui sustojus, o šiuo atveju buvo naudojamas ne pagal paskirtį, t. y. siekiant priversti automobilį slysti šonu. Be to, pats J. K. neneigė, kad stabdė rankiniu stabdžiu, privažiavus policijos pareigūnų tarnybiniam automobiliui, tačiau kodėl taip pasielgė, paaiškinti negalėjo. Tai, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas J. K. nežinojo, kad jo vairuojamo automobilio galiniai ratai prasisuko, kadangi automobilis yra su automatine pavarų dėže, nedidelio galingumo ar, kad jis tik išbandė automobilį, esant slidžiai kelio dangai, tėra tik pažeidėjo subjektyvūs argumentai, kurių nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai, vertintini kaip siekis sušvelninti ar išvengti administracinės atsakomybės ir nusižengimo kvalifikavimui neturi jokios reikšmės.

15. Atmestinas skundo argumentas, kad pareigūnai, apklausdami pažeidimą padariusį J. K. ir pildydami administracinio nusižengimo protokolą, skiltyje „asmens paaiškinimas“ įrašė duomenis, kurių nepateikė pažeidimą padaręs asmuo. Iš byloje esančio vaizdo įrašo, daryto tarnybinio policijos automobilio salone, matyti, kad J. K. policijos pareigūnams pats nurodė, kad taip pasielgė, norėdamas atsipalaiduoti. Be to, policijos pareigūnai jo klausė, ar pažeidėjas prisipažįsta dėl administracinio nusižengimo, ar gailisi, ar vairuodamas automobilį, slydo šonu, prasisukant ratams, į šiuos klausimus pažeidėjas atsakė teigimai. Iš vaizdo įrašo taip pat matyti, kad policijos pareigūnai, surašę administracinio nusižengimo protokolą, su juo supažindino J. K., davė jam paskaityti, įteikė protokolo kopiją. Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad skiltyje ,,asmens paaiškinimas“ yra pasirašęs pažeidėjas, pastabų dėl protokolo nepateikė. Be to, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme taip pat nepateikė jokių pastabų dėl administracinio nusižengimo protokolo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

16. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma pakeisti J. K. paskirtą administracinę nuobaudą, skiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams, nurodant, kad pažeidėjas yra universiteto paskutinio kurso studentas, po mokslų baigimo planuoja dirbti UAB „E. H.“, turi sveikatos problemų, tačiau praradus teisę vairuoti transporto priemones, negalės dirbti nurodytoje įmonėje, bus apsunkinta galimybė įsidarbinti, lankytis šeimos klinikoje. Visų pirma, pažymėtina, kad šios aplinkybės jau buvo nurodytos pateikiant skundą apylinkės teismui ir įvertintos skundžiama nutartimi, jokių naujų aplinkybių skunde apygardos teismui nėra nurodyta. Antra, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Minėto straipsnio taikymas laikomas išimtimi iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-33-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-303/2016).

17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nėra laikytinos išskirtinėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Akcentuotina, kad J. K. veiksmai buvo neatsakingi, kėlė pavojų ne tik jo paties, bet ir visuomenės saugumui, jais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams, išskirtinumas. Apygardos teismas sutinka, kad ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas galbūt apsunkins J. K. galimybes įsidarbinti, nuvykti į įvairias įstaigas, šeimos kliniką, tačiau asmeniniai pažeidėjo poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pažymėtina, jog J. K. ir iki nusižengimo padarymo žinojo ir suprato, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga ateityje įsidarbinti, vykti į gydymo įstaigas, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų nuo nusižengimo darymo. Teismų praktikoje pripažįstama, jog aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga nuvykimui į darbą ar darbo funkcijos atlikti, nėra laikoma ypatingai atsakomybę švelninančia, galinčia lemti išskirtinį administracinės nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės švelninimą. Apygardos teismo vertinimu, asmuo, norėdamas išlaikyti darbą, tinkamai pasirūpinti savimi ir kitais, turi pats būti itin atidus, nes tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai, todėl administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiais labiau, nei būtina administracinio poveikio priemonės tikslams užtikrinti. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą yra numatęs privalomą specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 12 iki 24 mėnesių. Institucijos nutarimu J. K. buvo paskirtas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, o skundžiama nutartimi jis buvo sutrumpintas iki 6 mėnesių. Konstatuotina, kad visos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės jau buvo įvertintos apylinkės teismo, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, todėl dar labiau švelninti pažeidėjo teisinę padėtį, nėra pagrindo.

18. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti ją apeliacinio skundo argumentais, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą ir J. K. atstovo advokato Genadijaus Lukmino apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Valdas Vitunskas