- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-29
- Bylos Nr.
- e2YT-4892-1079/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-00257-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Sigita Rozgaitė (pirm.)
- Pareiškėjas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Joniškio rajono savivaldybėje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Joniškio rajone
- Suinteresuotas asmuo
- L. P., M. M., valstybės įmonei Turto bankas, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Joniškio rajono notarų biurui, VĮ Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Fianansų ministerijos
- Kategorijos
- 2.5.9Kiti su paveldėjimu susiję klausimai
- 3.4.5.19Bylų dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo nagrinėjimas
- 3.4.5.20Bylų dėl teismo leidimų išdavimo, faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kitų bylų, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtinos supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjimas
dalyvaujant pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Joniškio rajono savivaldybėje atstovei Genovaitei Eidukienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Joniškio rajono savivaldybėje pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. P., M. M., valstybės įmonei Turto bankas, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Joniškio rajono notarų biurui dėl praleisto įstatymų nustatyto termino priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu atnaujinimo ir teismo leidimo atsiakyti priimti palikimą išdavimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi į teismą pareiškimu suinteresuotiems asmenims L. P., M. M., valstybės įmonei toliau – VĮ) Turto bankas, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Joniškio rajono notarų biurui dėl praleisto įstatymų nustatyto termino priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu atnaujinimo ir teismo leidimo atsisakyti priimti palikimą išdavimo. Pareiškimu pareiškėjas prašo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą atsisakyti priimti palikimą ir išduoti teismo leidimą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko M. M., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu, likusį po jo tėvo A. M., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties. Pareiškime nurodė, kad 2021 m. balandžio 9 d. Joniškio rajono notarų biuras raštu informavo pareiškėją, kad (duomenys neskelbtini) mirus A. M., nepilnamečiam vaikui M. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), atsirado teisė paveldėti mirusiajam priklausantį turtą. 2021 m. balandžio 9 d. pas pareiškėją atvykusi L. P. pateikė paaiškinimą, kad ji į teismą nesikreips, nes turi sveikatos problemų. Pagal VĮ Registro centro duomenis palikėjas nuosavybės teise įregistruoto nekilnojamojo turto neturėjo. Antstolės Vaivos Šimkienės 2021 m. balandžio 12 d. pateiktoje informacijoje nurodoma, kad palikėjas A. M. vykdomų skolų išieškojimų neturi. VĮ Turto bankas pateiktais duomenimis po A. M. mirties liko 1/2 dalis buto su 1/8 sandėlio, adresu: (duomenys neskelbtini), bet pastaboje nurodoma, kad šis nekilnojamas turtas VĮ Registrų centre įregistruotas mirusiosios sutuoktinės A. M. vardu. 2004 m. vasario 26 d. Paveldėjimo teisės liudijime pagal įstatymą preziumuojama, kad turtas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas santuokoje, todėl pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe. A. M. palikimą priėmė Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, o sutuoktinis A. M. nuosavybės teisių į dalį minėto buto su priklausiniais nepersiregistravo ir iki šiol liko registruotas mirusios sutuoktinės A. M. vardu. A. M. skola valstybės biudžetui sudaro 1292,04 Eur, iš jų: 1257,17 Eur vaikų išlaikymo išmokų suma, 34,87 Eur delspinigių. Apie kitus galimus įsiskolinimus pareiškėjas duomenų neturi. Šiuo atveju įstatyme nustatytas trijų mėnesių terminas nepilnamečio vaiko M. M. vardu atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po jo tėvo A. M. mirties, yra praleistas. Nepilnamečio M. M. įstatyminė atstovė L. P. per įstatyme nustatytą terminą nesiėmė veiksmų, kad užtikrintų nepilnamečio vaiko teisių įgyvendinimą dėl teisinių žinių stokos, o pareiškėjui šis faktas tapo žinomas tik gavus Joniškio rajono notarų biuro raštą apie neįgyvendintą nepilnamečio vaiko teisę paveldėti mirusio tėvo turtą, priimti arba atsisakyti jį priimti. A. M. vardu registruoto turto nėra, o norint įteisinti mirusiojo A. M. nuosavybę į 1/2 dalį aukščiau minėto turto su priklausiniais reikalingos papildomos lėšos ir investicijos, kurios neproporcingai apsunkintų nepilnamečio vaiko M. M. interesus. Be to, yra likę ir skoliniai įsipareigojimai, todėl, darytina išvada, kad paveldimo turto balansas yra akivaizdžiai neigiamas, t. y. likę tik mirusiojo A. M. galimi skoliniai įsipareigojimai, o turto A. M. vardu nerasta, todėl atsiradusių galimų skolinių įsipareigojimų paveldėjimas pažeistų nepilnamečio vaiko teises ir interesus.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad neprieštarauja pareiškimo patenkinimui, prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo prašymą, kuriame nurodė, kad neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui, jei teismas įsitikins, kad yra pagrindas atnaujini terminą ir išduoti leidimą, prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuoti asmenys L. P., M. M. ir notarė Loreta Stankevičienė atsiliepimų į pareiškimą nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai.
Pareiškėjo atstovė Genovaitė Eidukienė teismo posėdyje pareiškimą palaikė, patvirtino jame išdėstytas aplinkybes, papildomai nurodė, kad surinkus duomenis apie palikėjui A. M. priklausantį turtą, nustatyta, kad jam priklauso ½ dalis buto su 1/8 dalimi sandėlio, piniginės lėšos, esančios (duomenys neskelbtini), pinigų suma nenurodoma. Minėtas nekilnojamasis turtas Registrų centre įregistruotas mirusiosios sutuoktinės A. M. vardu. Po jos mirties palikimą priėmė Lietuvos Respublika, o sutuoktinis A. M. nuosavybės teisių į ½ dalį buto su priklausiniais savo vardu neįsiregistravo. A. M. skolų valstybės biudžetui yra 1292,04 Eur. Minėto buto rinkos vertė sudaro 1972 Eur, sandėlio – 739 Eur. Pakankamai didelės lėšos reikalingos įregistruoti turtą palikėjo vardu, todėl uždėjus šią naštą nepilnamečiam vaikui, turto balansas būtų neigiamas, tai neatitinka nepilnamečio vaiko interesų. Reikalingos didelės lėšos, kad butą būtų galima sutvarkyti ir parduoti. Vandens bute nėra, krosninis šildymas, todėl dėl skolų už komunalinius mokesčius užklausta nebuvo. Terminą įstatyminė atstovė praleido dėl teisinių žinių stokos, todėl prašo pareiškimą tenkinti. Šio buto sutvarkymui reikia labai daug investicijų, todėl vaikui būtų užkrauta pernelyg didelė našta. Vaikas tokių lėšų neturi.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo L. P. teismo posėdyje su pareiškimu sutiko, nurodė, kad nežinojo, jog po A. M. mirties reikia kreiptis į teismą. Vaikui nereikia po tėvo mirties likusio turto, nes nenori užsidėti naštos, kad reikėtų sumokėti tėvo skolas. Žino tą butą, yra gyvenusi 12-13 metų, išsikraustė prieš 8 metus. Ten reikia remonto, yra du kambariai ir virtuvė, labai aukštos lubos, reikia daug kūrenti,. Mokesčiai mokami už atliekų surinkimą ir elektrą. Ji pati nekilnojamojo turto neturi ir nenori, kad sūnus įgytų dalį paminėto nekilnojamojo turto. A. M. sūnui išlaikymo nemokėjo, išlaikymą gavo iš valstybės. Sūnus bendravo su tėvu. Apie kitas palikėjo skolas nežino. Nenori sūnaus vardu priimti po A. M. mirties likusio turto.
Suinteresuotas asmuo nepilnametis M. M. teismo posėdyje nurodė, kad su tėčiu A. M. bendravo. Likusio palikimo priimti nenori. Yra buvęs pas tėtį bute. Kokia jo būklė – nežino.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas visiškai.
Bylos duomenimis nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė A. M., gimęs (duomenys neskelbtini); byloje esantis M. M. gimimo liudijimas patvirtina, kad A. M. buvo nepilnamečio M. M., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o L. G. (dabartinė pavardė – P.) M. M. motina; iš Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-931-874/2013 matyti, kad L. G. (dabartinė pavardė – P.) ir A. M. buvo neterminuotai apribota tėvų valdžia jų sūnaus M. M., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; 2017 m. rugsėjo 12 d. Joniškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1188-457/2017 L. G. (dabartinė pavardė – P.) neterminuotas motinos valdžios ribojimas vaiko M. M. atžvilgiu panaikintas, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina.
Nekilnojamojo turto registro duomenimis, A. M., miręs (duomenys neskelbtini), savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturėjo; iš Socialinės paramos informacinės sistemos (SPIS) duomenų matyti, kad A. M. gyveno vienas, paskutinė jo deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini); pareiškėjas 2021 m. balandžio 9 d. gavo Joniškio rajono notarų biuro notarės Loretos Stankevičienės raštą, informuojantį, kad mirus A. M., jo nepilnamečiam sūnui atsirado teisė paveldėti mirusiajam priklausantį turtą, apie tai informuota nepilnamečio vaiko motina L. P.; 2021 m. rugpjūčio 9 d. savo paaiškinime pareiškėjui L. P. nurodė, kad neturi galimybės kreiptis į teismą dėl nepilnamečio vaiko teisės į paveldėjimą, nes dažnai serga, įstatymo nustatytą terminą praleido dėl teisinių žinių stokos; 2021 m. balandžio 14 d. Joniškio rajono notarų biuro notarės Loretos Stankevičienės rašte nurodyta, kad po A. M. mirties liko nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas: ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 1/8 dalimi sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančių adresu: (duomenys neskelbtini), bei piniginės lėšos, esančios dviejose banko sąskaitose; paminėtas nekilnojamasis turtas VĮ Registrų centre įregistruotas mirusiosios sutuoktinės A. M. vardu, tačiau 2004 m. vasario 26 d. Paveldėjimo teisės liudijime pagal įstatymą preziumuojama, kad turtas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas santuokoje, todėl pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe; A. M. palikimą priėmė Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, o sutuoktinis A. M. savo nuosavybės teisių į ½ dalį minėto buto su priklausiniais neįregistravo; A. M. įsiskolinimas valstybės biudžetui sudaro 1292,04 Eur, iš jų: 1257,17 Eur vaikų išlaikymo išmokų suma, 34,87 Eur delspinigių; 2021 m. balandžio 12 d. antstolės Vaivos Šimkienės rašte pareiškėjui nurodyta, kad A. M. vykdomų skolų išieškojimų Vaivos Šimkienės kontoroje neturi; Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), registruotas po ½ dalį Lietuvos Respublikos ir A. M. vardu; VĮ Registru centro 2021 m. sausio 1 d. masinio vertinimo duomenimis, buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 12400 Eur, o sandėlio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1050 Eur.
Dėl termino atnaujinimo
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.60 straipsnio 1 dalis numato, jog įpėdinis pagal įstatymą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Įpėdinis atsisako palikimo, paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui (CK. 5.60 straipsnio 3 dalis). CK 5.57 straipsnis numato, jog CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbiu priežasčių. Kadangi įstatymas nenumato, jog terminas atsisakyti palikimo gali būti atnaujintas, todėl šiuo atveju, vadovaujantis CK 1.8 straipsnio 1 dalimi, turi būti taikoma įstatymo analogija. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXVIII skyriuje numatyta galimybė atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą, nurodant teismui svarbias aplinkybes, dėl kurių jis buvo praleistas.
Lietuvos A. T. yra pasisakęs, kad klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodyto termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2005, 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad po A. M. mirties jo nepilnamečiam vaikui M. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), atsirado teisė paveldėti mirusiajam tėvui priklausantį turtą. Nepilnamečiam vaikui terminas priimti ar atsisakyti priimti palikimą, likusį po jo tėvo A. M. mirties, pasibaigė (duomenys neskelbtini). Kadangi aukščiau paminėtas A. M. vaikas yra nepilnametis, todėl jis negalėjo ir dabar negali savarankiškai dalyvauti priimant palikimą ar atsisakant jį priimti, nes jis neturi visiško civilinio veiksnumo ir negali savarankiškai dalyvauti civiliniuose santykiuose (CK 2.8 straipsnis). Nepilnamečio vaiko interesus priimti palikimą ar atsisakyti priimti palikimą po jo tėvo mirties turėjo pareigą įgyvendinti jų įstatyminė atstovė – motina L. P., tačiau pastaroji neatliko veiksmų dėl palikimo priėmimo (atsisakymo priimti) nustatytu terminu, savo paaiškinime pareiškėjui nurodė, kad to nepadarė dėl teisinių žinių stokos, neturi galimybių, nes dažnai serga. Dėl paminėtų aplinkybių valstybės vaiko teisių apsaugos institucija, ginanti viešąjį interesą, susijusį su nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo atveju, kreipėsi į teismą dėl termino atnaujinimo ir leidimo išdavimo. Kaip nurodė pareiškėjo atstovė, įstatymo nustatytą terminą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko motina L. P. praleido dėl teisinių žinių stokos, paveldimo turto būklės ir apimties bei reikalingų didelių piniginių lėšų paveldimam butui sutvarkyti.
Teismas , įvertinęs nurodytų priežasčių visumą, pripažįsta, kad įvardintos įstatymu nustatyto termino praleidimo priežastys yra svarbios, nepilnametis įpėdinis terminą praleido ne dėl savo kaltės, įstatymu nustatytas terminas palikimui priimti ar jo atsisakyti yra praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais, sprendžia, kad praleistas terminas priimti ar atsisakyti priimti palikimą turi būti atnaujintas (CK 1.8 straipsnio 1 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis ir 5.60 straipsnio 1 dalis).
Dėl leidimo atsisakyti palikimo
Išankstinė nepilnamečio vaiko teisės paveldėti sąlyga yra teismo leidimas. Remiantis CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta nuostata, tėvai turi gauti išankstinį teismo leidimą savo nepilnamečių vaikų vardu tiek priimti, tiek atsisakyti priimti palikimą. Pažymėtina, jog CK 3.188 straipsnyje esanti norma išreiškia įstatymų leidėjo valią, pagal kurią tėvų ar globėjo (rūpintojo) kontrolės funkciją vykdo teismas.
Kaip minėta pareiškėjas prašė teismo išduoti leidimą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu.
CPK 582 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus. Tai ypač svarbu bylose dėl leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, nes toks teismo leidimas suponuoja, kad vaikas neįgis nuosavybės teisės į tam tikrą turtą. Šiuo konkrečiu atveju esant pateiktam pareiškimui išduoti teismo leidimą nepilnamečio vardu atsisakyti priimti palikimą, teismas privalo svarstyti tokio leidimo išdavimo klausimą bei vertinti, ar atsisakymas priimti palikimą (palikimo nepriėmimas) nepažeis nepilnamečio vaiko teisių ir interesų.
Pareiškėjo atstovė savo prašymą išduoti teismo leidimą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu motyvavo prasta turto būkle, reikalingomis didelėmis investicijomis jam sutvarkyti bei tuo, kad butas net neregistruotas palikėjo vardu, reikalingos didelės lėšos paveldėjimo dokumentams sutvarkyti bei nuosavybei vaiko vardu įregistruoti.
Iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad palikėjui priklausantis butas yra daugiabutyje, kuris pastatytas 1941 m., dujų, vandentiekio, nuotekų šalinimo sistemų nėra, krosninis šildymas, nusidėvėjimas – 50 proc., pusė buto priklauso valstybei. Išklausius suinteresuotų asmenų – vaiko ir jos įstatyminės atstovės nuomones, matyti, kad jie neišreiškė noro, jog nepilnametis vaikas paveldėtų šį nekilnojamąjį turtą. Nors antstolės Vaivos Šimkienės kontoroje nėra vykdomų išieškojimų iš A. M., tačiau palikėjas turėjo skolų valstybės biudžetui, apie skolas už komunalines paslaugas nėra žinoma, todėl realus turto balansas yra nežinomas. Įpėdinis auga šeimoje, kuriai, kaip matyti iš socialinių paslaugų informacinės sistemos (SPIS), nuo 2018 m. lapkričio 5 d. taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos, šeimoje dar auga mažametis D. P., gimęs (duomenys neskelbtini), todėl šeima priskirtina socialiai pažeidžiamų asmenų grupei. Vaikui M. M. tėra 15 metų, todėl manytina, kad nei jis, nei jo šeima neturi pakankamai lėšų prastos būklės turto išlaikymui ar remontui. Teismo vertinimu, išduodant teismo leidimą atsisakyti priimti palikimą, kurį sudaro senos statybos name be komunikacijų esanti ½ dalis buto, bus apsaugotos nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai, jam nebus užkrauta nusidėvėjusio, prastos būklės turto priežiūros ir išlaikymo našta.
Teismas , atsižvelgdamas į pareiškime nurodytas pareiškėjo atstovės, suinteresuotų asmenų aptartas aplinkybes, prioritetinę vaiko teisių gynybą, paveldimo turto apimtį, vertę ir nusidėvėjimą, įpėdinio materialinę padėtį, į tai, kad būtų neteisinga nustatyti prievolę nepilnamečiam vaikui paveldėti nedidelės vertės turtą, sprendžia, kad prašomas teismo leidimas nepažeis nepilnamečio vaiko teisių ir interesų, dėl to leistina nepilnamečio vaiko įstatyminei atstovei – jo motinai L. P. atsisakyti priimti palikimą jos nepilnamečio vaiko vardu (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576-577 straipsniais, 578 straipsnio 1 dalimi, 579-582 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjo pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti nepilnamečiam vaikui M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), dėl svarbių priežasčių praleistą 3 (trijų) mėnesių įstatymo nustatytą terminą atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po tėvo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.
Išduoti teismo leidimą L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) atsisakyti priimti nepilnamečio vaiko M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), vardu palikimą, likusį po jo tėvo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.
Nutarties dalis dėl termino atnaujinimo per 7 dienas gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose. Kita nutarties dalis neskundžiama.