- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-21
- Bylos Nr.
- e2-577-790/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01508-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kitokia diena“
- Atsakovas
- valstybės įmonei Turto bankui
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kitokia diena“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutarties, kuria nebuvo patenkintas ieškovės prašymas atleisti ją nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kitokia diena“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei Turto bankui dėl sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Vakarai“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Kitokia diena“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovės valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto banko 2021 m. lapkričio 29 d. priimtus sprendimus atmesti ieškovės pasiūlymus, pateiktus jos vykdomuose viešuosiuose pirkimuose „VP-1249 Valymo ir teritorijos priežiūros paslaugos Panevėžio regione“, pirkimo Nr. 572722, ir „VP-1120 Valymo ir teritorijos priežiūros paslaugos Vilniaus regione“, pirkimo Nr. 569513, taip pat atsakovės 2021 m. gruodžio 2 d. sprendimus pašalinti ieškovę iš dinaminės pirkimų sistemos „VP-77 Valymo paslaugos“ ir įtraukti ją į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovės reikalavimus, 2022 m. balandžio 7 d. sprendimu ieškinio netenkino.
2. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame ji prašo panaikinti šį teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat suformulavo teismui prašymą atleisti ją nuo pareigos sumokėti už apeliacinį skundą mokėtiną 8 498 Eur žyminį mokestį. Ieškovė nurodė, kad ji dėl savo sunkios turtinės padėties negali sumokėti visos žyminio mokesčio sumos ir neturi pagrindo tikėtis, kad jos turtinė padėtis galėtų greitai pagerėti. Ieškovė nurodė, kad ji turi socialinės įmonės statusą, tačiau, įstatymų leidėjui pakeitus teisinį reglamentavimą ir nustačius, jog bus remiamos tik socialinės įmonės, kuriose dirba itin aukštą neįgalumo laipsnį turintys asmenys, ieškovė negauna valstybinės finansinės pagalbos dėl įdarbintų neįgalių asmenų. Ieškovės turtinę padėtį pablogino atsakovės neteisėti veiksmai, kai atsakovė įtraukė ją į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą ir laiku neišbraukė jos iš šio sąrašo, todėl ieškovė negalėjo dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir gauti naujų užsakymų. Ieškovės sunkią padėtį patvirtina jos teikiami įrodymai – preliminari 2021 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaita, 2021 m. gruodžio 31 d. balansas ir 2022 m. kovo 31 d. tarpinė pelno (nuostolių) ataskaita.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 26 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo atleisti ją nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo ir nustatė jai terminą pašalinti šį apeliacinio skundo trūkumą.
4. Teismas pažymėjo, kad įstatymuose yra nustatyta galimybė atleisti asmenį, patiriantį turtinių sunkumų, nuo dalies, o ne nuo viso žyminio mokesčio sumokėjimo, tačiau ieškovė nesumokėjo net ir dalies už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio. Ieškovė taip pat nepateikė teismui pakankamai duomenų, pagrindžiančių, kad jos turtinė padėtis yra tokia sunki, jog ji neturi galimybės sumokėti žyminį mokestį. Iš ieškovės pateiktų duomenų matyti, kad ji baigė nuostolingai 2021 metus ir 2022 metų pirmąjį ketvirtį, tačiau iš jos balanso už 2020 metus matyti, kad ieškovė turi turto už 485 391 Eur, jos ilgalaikis turtas sudaro 122 417 Eur, trumpalaikis turtas – 355 162 Eur, ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos – 7 812 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 85 347 Eur. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad ieškovė yra sudariusi atstovavimo sutartį su advokatų kontora ir yra įsipareigojusi sumokėti honorarą už suteiktas paslaugas. Ieškovė dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, nenutraukia veiklos nepaisant to, kad jos veikla yra nuostolinga, nekelia klausimo dėl savo nemokumo.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Ieškovė atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti ieškovės prašymą atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, arba, netenkinus šio prašymo, nustatyti ieškovei naują 10 dienų terminą, skaičiuojamą nuo apeliacinės instancijos teismo priimtos nutarties kopijos įteikimo dienos, pašalinti apeliacinio skundo trūkumą ir sumokėti žyminį mokestį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Ieškovė buvo pateikusi pirmosios instancijos teismui preliminarią pelno (nuostolių) ataskaitą ir balansą už 2021 metus, o su šiuo atskiruoju skundu ji teikia galutinę 2021 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą ir balansą už 2021 metus, kurie buvo pateikti VĮ Registrų centrui. Iš teikiamos pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad ieškovė 2021 metais patyrė 23 891 Eur nuostolių, taigi, jos nuostoliai buvo net didesni, nei buvo nurodyta pirmosios instancijos teismui pateiktoje preliminarioje atskaitoje.
5.2. Teismas vertino ieškovės balanso duomenis ir remdamasis jais konstatavo, kad ieškovė turi pakankamai turto tam, kad galėtų sumokėti žyminį mokestį, tačiau teismas neatsižvelgė į tai, jog žyminis mokestis yra mokamas ne turtu, o pinigais. Ieškovė yra skyrusi dideles pinigų sumas trumpalaikėms investicijoms, todėl šiuo metu ji neturi savo sąskaitoje ir kasoje pakankamai lėšų, kad galėtų sumokėti žyminį mokestį, o kito balanse nurodyto turto ieškovė negali panaudoti sumokėdama žyminį mokestį, nes tai ne pinigai. Todėl šiuo metu žyminio mokesčio sumokėjimas – tai nepakeliama finansinė našta ieškovei ir ji neturi pagrindo tikėtis, kad ši situacija pasikeis anksčiau, nei bus išnagrinėta byla. Negalėdama sumokėti didelio už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio, ieškovė nebegalės ginti savo teisių, o tai prieštarautų civilinio proceso paskirčiai ir tikslui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos taikymo yra išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).
7. Ieškovė atskirajame skunde prašo apeliacinės instancijos teismo priimti jos teikiamus naujus įrodymus – VĮ Registrų centrui pateiktas ieškovės 2021 metų pelno (nuostolių) ataskaitą ir 2021 m. gruodžio 31 d. balansą. Iš ieškovės atskirajame skunde išdėstytų aplinkybių matyti, kad šiais įrodymais ieškovė siekia pagrįsti, jog jos turtinė padėtis yra sunki, ieškovė neišgali sumokėti už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio, todėl šiuo atveju egzistuoja poreikis atleisti ją nuo pareigos mokėti žyminį mokestį. Taigi, ieškovės naujai teikiami įrodymai yra susiję su nagrinėjamoje byloje kilusiu ginču ir ieškovės atskirajame skunde įrodinėjamomis aplinkybėmis. Ieškovė negalėjo pateikti šių įrodymų pirmosios instancijos teismui, kadangi jie, kaip matyti iš jos teikiamų VĮ Registrų centro duomenų apie finansines ataskaitas, buvo parengti 2022 m. balandžio 29 d. ir įregistruoti VĮ Registrų centre 2022 m. gegužės 2 d., vėliau, nei buvo pateiktas ieškovės apeliacinis skundas, kuriame ji suformulavo prašymą atleisti ją nuo pareigos mokėti žyminį mokestį. Šiuo atveju nėra pagrindo vertinti, kad priėmus ieškovės naujai teikiamus įrodymus galėtų būti nepagrįstai užvilkintas bylos nagrinėjimas. Todėl apeliacinės instancijos teismas priima ieškovės teikiamus įrodymus ir vertins juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
8. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino ieškovės prašymo atleisti ją nuo pareigos sumokėti už apeliacinį skundą mokėtiną žyminį mokestį, yra teisėta ir pagrįsta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje yra ne kartą konstatavęs, kad kiekvienas asmuo turi teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą – arbitrą, kuris išspręstų ginčą (Konstitucinio Teismo 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas). Teisės kreiptis į teismą negalima apriboti ar paneigti (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d., 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimai); ši konstitucinė teisė negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d., 2011 m. gegužės 11 d. nutarimai), nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2011 m. birželio 9 d. nutarimai).
10. Nors asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – tai fundamentali ir pamatinė teisė, tai nereiškia, kad įstatymų leidėjas procesiniuose įstatymuose negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ir tam tikrų reikalavimų, kuriuos turi įgyvendinti asmuo, siekiantis teisminės savo pažeistų teisių gynybos. Toks reguliavimas, be kita ko, gali būti grindžiamas tuo, kad nurodyta teisė negali būti įgyvendinama abstrakčiai, nesant taisyklių, leidžiančių tinkamai pasirengti būsimam teisiniam procesui ir apibrėžti nagrinėtino ginčo ribas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-313/2019). Pažeista asmens teisė gali būti apginta teismine tvarka tik tuo atveju, jeigu suinteresuotas asmuo savo teisę į teisminę gynybą realizuoja laikydamasis įstatyme nustatytų sąlygų.
11. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo realizavimo sąlygų – tai reikalavimas sumokėti žyminį mokestį. CPK 80 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). Pagal CPK 306 straipsnio 4 dalį, kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami įrodymai, kad už skundą yra sumokėtas žyminis mokestis (arba kad apeliantas atleistas nuo žyminio mokesčio, arba kad žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas), o CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, už kurį mokėtinas žyminis mokestis, jo nesumokėjo, laikoma, kad procesinis dokumentas yra paduotas su trūkumais, todėl teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti.
12. Pirmiau minėta, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra fundamentali ir pamatinė, todėl įstatyme nustatytas imperatyvus reikalavimas prieš kreipiantis į teismą sumokėti žyminį mokestį turi būti įgyvendinamas tokiu būdu, kad asmenys, kurių turtinė padėtis yra sunki ir kurie neišgali sumokėti žyminio mokesčio, taip pat turėtų galimybę realizuoti savo teisę į teisminę gynybą, kad šių asmenų teisė kreiptis į teismą nebūtų nepagrįstai suvaržyta ar atimta. Dėl šios priežasties įstatymų leidėjas CPK yra nustatęs galimybę asmenims, dėl finansinių sunkumų neišgalintiems sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį, kreiptis į teismą su prašymu atleisti juos nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimo terminą.
13. Teismo galimybė atleisti asmenį nuo pareigos sumokėti dalį už jo teikiamą procesinį dokumentą mokėtino žyminio mokesčio yra nustatyta CPK 83 straipsnio 3 dalyje. Šioje nuostatoje nurodyta, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Aptariamoje nuostatoje taip pat nurodyta, kad prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir kad prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Taigi, pagrindas atleisti asmenį nuo pareigos sumokėti dalį už jo teikiamą procesinį dokumentą mokėtino žyminio mokesčio yra konstatuojamas tik tuo atveju, kai asmuo pakankamai pagrindžia, kad jo turtinė padėtis yra sudėtinga ir tai objektyviai kliudo jam įvykdyti pareigą sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminį mokestį. Kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas prašymo iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo motyvus ir kartu su juo pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti visą įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, o jei negali sumokėti viso, tai nuo kokios šio mokesčio dalies asmuo gali būti atleistas (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-914/2008). Atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo institutas paprastai yra taikomas tuo atveju, kai nustatoma, kad asmens finansiniai sunkumai yra nuolatinio pobūdžio, kai byloje nėra duomenų, kad artimiausiu metu jo turtinė situacija gali pagerėti. Pagal aptariamą nuostatą asmuo gali būti atleistas nuo dalies, o ne nuo viso už teikiamą procesinį dokumentą mokėtino žyminio mokesčio.
14. Pažymėtina, kad pagal CPK išdėstytą reglamentavimą, tam tikrais išimtiniais įstatyme aiškiai išvardytais atvejais asmuo gali būti ir visiškai atleidžiamas nuo pareigos mokėti žyminį mokestį. Tokių atvejų, kai į teismą besikreipiantiems asmenims nėra taikomas reikalavimas sumokėti žyminį mokestį, sąrašas yra pateiktas CPK 83 straipsnio 1 dalyje, taip pat tokia galimybė gali būti nustatyta kituose teisės aktuose, kaip, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme ir kt. Šios nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio, todėl kitais, įstatyme aiškiai neįvardytais atvejais asmenys negali būti visiškai atleidžiami nuo pareigos mokėti žyminį mokestį. Sunki asmens turtinė padėtis, kuria remiasi ieškovė šioje byloje prašydama atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo, įstatyme nėra nurodyta kaip pagrindas atleisti asmenį nuo viso žyminio mokesčio sumokėjimo. Ši aplinkybė, kaip minėta, gali sudaryti pagrindą atleisti asmenį tik nuo dalies žyminio mokesčio. Byloje nėra pateikta duomenų, kad ieškovė turėtų būti atleista nuo žyminio mokesčio remiantis kitais CPK 83 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais. Todėl ieškovės prašymas atleisti ją nuo viso už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio nėra pagrįstas.
15. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė nagrinėjamoje byloje neįrodė ir pagrindo atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo vadovaujantis CPK 83 straipsnio 3 dalimi. Nors ieškovė pagrįstai nurodo, kad jos kartu su atskiruoju skundu pateiktos 2021 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos ir pirmosios instancijos teismui pateiktos tarpinės 2021 m. kovo 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenys patvirtina, jog tiek 2021 metus, tiek ir 2022 metų pirmąjį ketvirtį ieškovė baigė nuostolingai, įvertinus ieškovės pateiktus duomenis apie jos turimą turtą ir įsipareigojimus, nėra pagrindo padaryti išvadą, kad jos turtinė padėtis yra itin sunki ir lemia negalėjimą sumokėti žyminį mokestį. Iš ieškovės kartu su atskiruoju skundu pateikto 2021 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad ieškovė turi 386 430 Eur vertės turto. Šį turtą, kaip matyti iš balanso duomenų, sudaro 122 416 Eur vertės ilgalaikis turtas, 256 202 Eur vertės trumpalaikis turtas, 7 812 Eur vertės ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos. Balanse užfiksuota, kad ieškovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudaro 13 020 Eur. Taigi, ieškovės turimo turto vertė yra pakankama tam, kad ieškovė galėtų sumokėti šioje byloje mokėtiną žyminį mokestį.
16. Ieškovė atskirajame skunde iš esmės neginčija, kad jos turto vertė leistų jai sumokėti žyminį mokestį už jos teikiamą apeliacinį skundą, tačiau ieškovė nurodo, jog siekiant sumokėti žyminį mokestį yra reikalingi pinigai, kurių ji neturi ir būtent todėl negali įvykdyti šios pareigos. Grįsdama tokias aplinkybes, ieškovė nurodo, kad jos balanso skiltyje „Pinigai ir pinigų ekvivalentai“ nėra pateikta duomenų, kokią šios sumos dalį sudaro ieškovės sąskaitose ir (ar) kasoje esantys pinigai ir kokią jos dalį sudaro pinigų ekvivalentai (trumpalaikės (iki trijų mėnesių), likvidžios investicijos, kurios gali būti greitai iškeičiamos į pinigų sumas ir kurių vertės pokyčio rizika nėra reikšminga). Ieškovė atskirajame skunde nurodo, kad ji yra investavusi dideles pinigų sumas į trumpalaikes investicijas ir neturi pakankamai pinigų tam, kad galėtų sumokėti šioje byloje už apeliacinį skundą mokėtiną žyminį mokestį. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios ieškovės nurodytos aplinkybės taip pat nepagrindžia, kad ji objektyviai negali sumokėti žyminį mokestį ir todėl turi būti nuo jo atleista.
17. Kaip matyti iš ieškovės kartu su atskiruoju skundu pateikto 2021 m. gruodžio 31 d. balanso, ieškovės turimų pinigų ir pinigų ekvivalentų vertė sudaro 101 943 Eur. Ieškovė atskirajame skunde teisingai nurodė, kad šioje balanso skiltyje nėra detalizuota, kokią jos nurodytos sumos dalį sudaro pinigai, o kokią – pinigų ekvivalentai. Tačiau ši aplinkybė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, savaime nesudaro pagrindo laikyti pagrįstais ir įrodytais ieškovės deklaratyvius teiginius, kad ji faktiškai neturi pinigų ir kad balanse nurodytą sumą sudaro iš esmės tik pinigų ekvivalentai, kurių ji negali panaudoti mokėdama žyminį mokestį. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ieškovė, nors pati atskirajame skunde pažymėjo, kad balanse esantys duomenys nėra visiškai išsamūs, nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui duomenų, įrodančių jos poziciją, jog ji neturi pakankamai lėšų žyminiam mokesčiui sumokėti. Pavyzdžiui, ieškovė nepateikė teismui visų savo turimų banko sąskaitų išrašų, kuriais vadovaudamasis teismas galėtų įvertinti, ar ieškovės sąskaitose iš tikrųjų nėra lėšų, ar šios lėšos nebuvo perleistos kitiems asmenims prieš pateikiant apeliacinį skundą, taip pat ji nepateikė duomenų apie jos kasoje turimas lėšas ir pan.
18. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta – teismas šiuo atveju tinkamai įvertino ieškovės pateiktus įrodymus, pritaikė teisės aktų nuostatas ir pagrįstai netenkino ieškovės prašymo atleisti ją nuo pareigos sumokėti žyminį mokestį už jos teikiamą apeliacinį skundą. Ieškovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šią nutartį. Todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
19. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo nutartimi ieškovei nustatytas žyminio mokesčio sumokėjimo terminas pasibaigė, šia nutartimi ieškovei nustatomas naujas terminas sumokėti 8 498 Eur už apeliacinį skundą mokėtiną žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinančius duomenis pirmosios instancijos teismui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kitokia diena“ terminą iki 2022 m. birželio 28 d. (įskaitytinai) sumokėti 8 498 Eur už apeliacinį skundą mokėtiną žyminį mokestį ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus.