Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant Rasai Kvartūnaitei, dalyvaujant ieškovo BUAB „Telemanija“ bankroto administratoriaus įgaliotam atstovui V. G., atsakovei E. L., atsakovės atstovui advokatui Gintui Andruškai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Telemanija“ ieškinį atsakovei E. L. dėl žalos, atsiradusios laiku neinicijavus įmonei bankroto bylos, atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas BUAB „Telemanija“, atstovaujama bankroto administratoriaus, 2014-12-02 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės E. L. 3578,43 Eur (12 355,61 Lt) žalos, atsiradusios dėl to, kad atsakovė, kaip įmonės vadovė, laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, taip pat 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė jau 2014-01-02 turėjo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos UAB „Telemanija“ iškėlimo, nes Bendrovės pradelstos skolos viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės: pagal 2013 m. balansą Bendrovė turėjo 61 730 Lt vertės turto, tuo tarpu pradelsti įsipareigojimai buvo ne mažiau kaip 35 092,39 Lt. Ieškovo teigimu, atsakovė, nepateikusi teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, turi atlyginti žalą, atsiradusią nuo 2014-01-02: pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pateiktus duomenis nuo 2014-01-02 UAB „Telemanija“ skola Fondo biudžetui išaugo 3931,89 Lt; UAB „Arja“ – 3344,60 Lt (968,66 Eur) (1971,79 Lt patalpų nuomos mokesčio skola, 19,81 Lt delspinigių, 1331 Lt atstovavimo išlaidų, 22 Lt žyminio mokesčio); UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ – 2544,63 Lt; Valstybinei mokesčių inspekcijai – 2427,47 Lt. ieškovo teigimu, dėl atsakovės delsimo kreiptis į teismą su pareiškimu iškelti UAB „Telemanija“ bankroto bylą nuo 2014-01-02 Bendrovei ir jos kreditoriams padaryta iš viso 12 355,61 Lt (3578,43 Eur) žalos, kurią atsakovė privalo atlyginti.

Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad ieškiniu nesutinka, nes ji ėmėsi visų įmanomų priemonių įmonės veiklai išsaugoti, skoloms sugrąžinti, todėl nėra pagrindo taikyti jai civilinę atsakomybę. Be to, atsakovės teigimu, ieškovas kol kas neturi teisės reikšti reikalavimą atsakovei dėl žalos atlyginimo, nes neaišku, kokia Bendrovės išaugusios skolos dalis liks nepadengta, tai paaiškės tik likvidavus bendrovę. Pasak atsakovės, ieškovas taip pat neįrodo reikalaujamo priteisti žalos dydžio.

Ieškovo atstovas nagrinėjant bylą teismo posėdyje palaikė ieškinį ir prašė jį patenkinti visiškai.

Atsakovė, atsakovės atstovas advokatas teismo posėdyje nurodė, kad nesutinka su ieškiniu, prašo jį atmesti, remdamiesi tuo, jog atsakovė dėjo dideles pastangas Bendrovės veiklai išsaugoti, buvo realių galimybių atkurti įmonės mokumą ir atsiskaityti su didžiausiu kreditoriumi, todėl nėra pagrindo taikyti atsakovei civilinę atsakomybę už tai, kad nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Byloje sprendžiamas ginčas dėl atsakovės, kaip buvusios UAB ‚Telemanija“ vadovės, civilinės atsakomybės už žalą, kuri, pasak ieškovo, atsirado atsakovei laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Vilniaus apygardos teismas 2014-07-04 nutartimi, įsiteisėjusia 2014-07-15, iškėlė UAB „Telemanija“ bankroto bylą (T. 1, b. l. 9-13). Teismas konstatavo, kad UAB „Telemanija“ pradelstos skolos kreditoriams viršija pusę Bendrovės turimo turto.

Bankroto administratorius, patikrinęs UAB „Telemanija“ kreditorių reikalavimus, nustatė, kad Bendrovė jau 2013 m. pabaigoje buvo faktiškai nemoki, todėl 2014-12-02 padavė ieškinį teismui, prašydamas priteisti iš buvusios Bendrovės vadovės 3486,16 Eur (12 355,61 Lt) žalai, atsiradusiai dėl to, jog ji laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, atlyginti.

Dėl civilinės atsakomybės pagal Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalies nuostatas sąlygų

Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, jog įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Ieškovas, reikšdamas ieškinį dėl civilinės atsakomybės buvusiam bankrutuojančios įmonės vadovui taikymo Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalies pagrindu, turi įrodyti: neteisėtus veiksmus (neveikimą) – pavėluotą kreipimąsi (nesikreipimą) dėl bankroto bylos iškėlimo; žalą įmonei, jos kreditoriams; priežastinį ryšį tarp vadovo nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir prašomos priteisti žalos atsiradimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės už pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimą, priežastys, dėl kurių įmonė tapo nemoki, nėra teisiškai reikšmingos. Nepriklausomai nuo įmonės nemokumo priežasčių, kurios gali būti tiek objektyvios, tiek subjektyvios, įstatyme įtvirtinta įmonės vadovo pareiga inicijuoti bankroto bylą išlieka, o šios pareigos pažeidimas gali lemti ją pažeidusio asmens civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-03-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2014-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).

Nagrinėjamu atveju atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, remdamasi kasacinio teismo išaiškinimais, teigia, kad ji, kaip Bendrovės vadovė, atsako ne dėl bet kokių vadovui priskirtų pareigų pažeidimo, bet tik dėl didelės jos kaltės, t. y. tyčios, siekiant pažeisti kreditorių interesus, arba didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu, vykdant savo pareigas, todėl paprastas neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės-komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindas jos civilinei atsakomybei atsirasti.

Teismas neturi pagrindo sutikti su tokia atsakovės pozicija. Atsakovė remiasi kasacinio teismo išaiškinimais, suformuluotais bylose, kuriose spręsta dėl įmonių vadovų civilinės atsakomybės už kitokio pobūdžio žalą, ne už žalą dėl pavėluoto kreipimosi iškelti įmonei bankroto bylą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra pažymėta, kad Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatytas specialusis įmonės vadovo civilinės atsakomybės pagrindas, skirtas apsaugoti kreditorių interesus, kai įmonė yra faktiškai nemoki, o akcininkų bei kreditorių interesai iš esmės išsiskiria. Nuo įmonės faktiško nemokumo momento jos vadovas turi pareigą prioritetiškai ginti kreditorių interesus, kad, įmonei esant nemokiai, būtų maksimaliai apsaugotos kreditorių teisės gauti maksimalų reikalavimų patenkinimą. Ši pareiga skiriasi nuo bendrosios pareigos veikti įmonės interesais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-02-01 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2014-05-21 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2014; kt.). Akcininkų interesas tęsti bendrovės veiklą, kai jų rizikos laipsnis nebedidėja įmonei esant nemokiai, negali būti perkeltas ir kreditoriams, kurių interesas įmonės nemokumo atveju yra kaip tik priešingas – kad būtų sumažinti jų galimi nuostoliai. Taigi, įmonės vadovo atsakomybė pagal Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalį yra specifinė, skirtinga nuo atsakomybės už bendrųjų pareigų įmonei pažeidimą pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį, nes, įmonei tapus nemokia, akcininkų ir kreditorių interesai nebesutampa. Kasacinio teismo pažymėta, kad, sprendžiant dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės už pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimą, turėtina omenyje tai, jog įmonės vadovas, tikėtina, nepažeidė pareigos akcininkams, tačiau pažeidė įstatyme įtvirtintą pareigą kreditoriams. Kai įmonės vadovas nevykdo pareigos inicijuoti bankroto bylą, žala atsiranda (padidėja) ne dėl netinkamos vadovo veiklos įmonėje, bet dėl Įmonių bankroto įstatyme nustatytos pareigos pažeidimo, todėl tai specifinis deliktas, kuris skiriasi nuo vadovo civilinės atsakomybės pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį. Dėl to, sprendžiant dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės už pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimą, nėra teisinio pagrindo vadovautis teismų praktika dėl griežtesnės kaltės formos, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, suformuota bylose, kuriose nebuvo aiškinama ir taikoma Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalis. Kasacinio teismo išaiškinta, kad civilinei atsakomybei pagal Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalį atsirasti reikalingą kaltės formą lemia tai, jog pažeista įstatyme įtvirtinta pareiga, todėl įmonės vadovo civilinė atsakomybė atsiranda esant paprasto neatsargumo jo kaltės formai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-10-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).

Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, vien ta aplinkybė, kad įmonė, nors ir nuostolingą, vykdė ūkinę komercinę veiklą, negali pašalinti įmonės vadovo atsakomybės už nesikreipimą į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-10-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2013; 2014-10-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).

Atsižvelgiant į aptartus kasacinio teismo išaiškinimus, nagrinėjamoje byloje atsakovės nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai, kad jos, kaip įmonės vadovės, veiksmuose nėra nei tyčios, nei didelio neatsargumo, taip pat, kad ji dėjo dideles pastangas Bendrovės veiklai išsaugoti, minimizuodama veiklos sąnaudas, imdamasi naujų veiklos sričių, nėra pakankamas pagrindas visiškai atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės ieškinyje nurodytu pagrindu, jeigu būtų nustatyta, kad ji pažeidė įmonės vadovui įstatymo nustatytą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir dėl to padaryta žala kreditoriams.

Dėl atsakovės pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo buvimo ir šios pareigos atsiradimo momento

Ieškovui atstovaujantis bankroto administratorius nurodo, kad UAB „Telemanija“ faktiškai nemoki buvo jau 2013 m. pabaigoje, todėl atsakovė, kaip įmonės vadovė, jau 2014-01-02 turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Atsakovė, nesutikdama su tokia pozicija, neįrodinėja kitokio jos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo momento, tvirtindama, kad tokios pareigos ji apskritai neturėjo, nes po to, kai UAB „Telemanija“ susidūrė su finansiniais sunkumais, ji dėjo daug pastangų įmonės mokumui atkurti ir turėjo realų pagrindą tikėtis, jog pavyks atsiskaityti su kreditoriais.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta įmonės vadovo, savininko pareiga sisteminio Įmonių bankroto įstatymo nuostatų aiškinimo kontekste reiškia pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei tapus nemokia Įmonių bankroto įstatymo prasme (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-06-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014). Įmonės vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais ir ankščiau, nei atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, tačiau, vertinant pareigos atsiradimo momentą, taikytina Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-10-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).

Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Atsakovės teigimu, jeigu UAB „Telemanija“ pradelsti įsipareigojimai 2014-01-02 ir viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės, tai labai nedaug, Bendrovė vykdė veiklą, todėl nebuvo pagrindo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo jurisprudencijoje pažymėta, kad pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas). Laiku nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas prisiima riziką dėl pareigos padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiradimo (Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalis). Įmonių bankroto įstatyme nėra tiesiogiai įvardyta konkretaus termino, per kurį, atsiradus bankroto bylos iškėlimo pagrindams, įmonės vadovas privalo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą įmonės vadovas, esant šios teisės normos dispozicijoje nurodytoms sąlygoms, privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Kasacinio teismo pažymėta, kad administracijos vadovas <...> privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-06-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014).

Vadovaujantis aptartais kasacinio teismo išaiškinimais, darytina išvada, kad atsakovė, išsiaiškinusi UAB „Telemanija“ nemokumo faktą, privalėjo nedelsdama pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.

Sprendžiant, ar nagrinėjamu atveju atsakovė, kaip UAB „Telemanija“ vadovė, pažeidė teisinę pareigą kreiptis į teismą dėl vadovaujamos įmonės bankroto bylos iškėlimo, būtina nustatyti, nuo kada Bendrovė ėmė neatsiskaityti su kreditoriais ir kada atsakovė sužinojo ar turėjo sužinoti faktą, jog Bendrovės pradelstos skolos viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės.

Nagrinėjant bylą atsakovė nurodė, kad 2013 m. pabaigoje atsirado patalpų nuomos mokesčio skola, stigo lėšų kasdienei veiklai, todėl tam tikras išlaidas dengdavo ji, jos sutuoktinis.

Ieškovo teigimu, atsakovė jau 2014-01-02 turėjo žinoti, kad Bendrovė faktiškai nemoki. Pagal ieškovo į bylą pateiktus įrodymus, 2014-01-02 UAB „Telemanija“ pradelstų skolų suma buvo 13 540,27 Eur (46 751,86 Lt): pradelsta skola Valstybinei mokesčių inspekcijai – 10 996,71 Eur (37 969,43 Lt), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai – 1074,97 Eur (3711,67 Lt), UAB „Krinona“ – 118,16 Eur (408 Lt), UAB „Arja“ – 494,02 Eur (1705,76 Lt), UAB „Neotonas“ – 408,07 Eur (1409 Lt), UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ – 448,33 Eur (1548 Lt) (T. b. l. 128-129, 130-134). Iš nurodytų duomenų teismas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nurodytą kaip 2014-01-02 pradelstą 448,33 Eur (1548 Lt) skolą mažina iki 343,20 Eur (1185 Lt), nes į pradelstą sumą įtraukta ir už 2014 m. sausio mėn. mokėtino nuomos mokesčio suma (105,13 Eur (363 Lt). Taigi 2014-01-02 pradelstų skolų suma teismas pripažįsta bendrą 13 435,14 Eur sumą. UAB „Telemanija“ 2013 m. balanso duomenimis, įmonės turimo turto vertė – 17 878,24 Eur (61 730 Lt) (T. 1, b. l. 15). Aptarti duomenys teikia pagrindą daryti išvadą, kad 2014-01-02 UAB „Telemanija“ pradelstos skolos sudarė 75 proc. į balansą įrašyto turto vertės. Vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalimi, Bendrovė 2014-01-02 buvo nemoki.

Atsakovė pateikė įrodymus, kad po 2014-01-02 UAB „Telemanija“ sumokėjo dalį skolos UAB „Arja“, ir 2014-01-31 buvo likusi tik 575 Lt (166,53 Eur) skola (t. 4, b. l. 139-143). Tačiau ši aplinkybė nekeičia išvados dėl UAB „Telemanija“ nemokumo Įmonių bankroto įstatymo prasme fakto 2014 m. pradžioje, nes, ir įvertinus atsakovės nurodytą aplinkybę, Bendrovės pradelstų skolų suma buvo 73 proc. į balansą įrašyto turto vertės.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, 2013 m. balanso duomenimis, UAB „Telemanija“ nuosavas kapitalas 2012 m. buvo 30 542 Lt, tuo tarpu 2013 m. atsirado nuosavo kapitalo deficitas – 18 484 Lt; 2012 m. Bendrovė nurodė 20 542 Lt nepaskirstyto pelno, tuo tarpu 2013 m. buvo jau 28 484 Lt nuostolių; mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 2012 m. – 41 612 Lt, o 2013 m. – 80 214 Lt, t. y. išaugo beveik dvigubai (T. 1, b. l. 14, 15). Tokie Bendrovės veiklos rodikliai reiškė itin sudėtingą įmonės finansinę situaciją, į kurią atsakovė, kaip Bendrovės vadovė, negalėjo nereaguoti.

Kartu teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti vienareikšmę išvadą, jog atsakovė jau 2014-01-02 žinojo ar turėjo žinoti įmonės veikos 2013 m. rezultatus bei nemokumo faktą, todėl jau 2014-01-02 turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo.

Įmonės veiklos rezultatai nustatomi pasibaigus finansiniams metams. Finansinės atskaitomybės dokumentams parengti reikia laiko. Ieškovas nepateikė konkrečių duomenų, kada buvo parengtas UAB „Telemanija“ 2013 m. balansas ir kada atsakovė susipažino ar turėjo susipažinti su jo duomenimis. Esant tokioms aplinkybėms, dėl momento, kada atsakovė turėjo sužinoti apie Bendrovės faktinį nemokumą, teismas sprendžia analizuodamas byloje esančių įrodymų visumą.

Teismas pripažįsta pagrįstais atsakovės argumentus, kad, užklupus finansiniams sunkumams, Bendrovė nebuvo nutraukusi veiklos, atsakovė, kaip vadovė, dėjo pastangas išlaikyti Bendrovės veiklą, gauti pajamų. Tačiau nagrinėjamoje byloje spendžiamo ginčo aspektu pažymėtina tai, kad apie tikruosius 2013 m. veiklos rezultatus atsakovė neabejotinai turėjo sužinoti iš parengtų finansinės atskaitomybės dokumentų, o tokius dokumentus ji vėliausiai turėjo gauti 2014-02-28, nes būtent iki nurodytos datos atsakovė buvo įsipareigojusi Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus mokestinės paskolos sutarties sudarymo klausimui spręsti (T. 1, b. l. 59). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2014-02-25 prašyme Valstybinei mokesčių inspekcijai atsakovė nurodė, jog Bendrovės finansine situacija labai bloga, nepavyko gauti finansavimo keliems projektams (T. 1, b. l. 59).

Aptartų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad faktą, jog Bendrovės pradelsti įsipareigojimai gerokai viršija pusę į 2013 m. balansą įrašyto turto vertės, atsakovė neabejotinai turėjo sužinoti 2014-02-28, kai Valstybinei mokesčių inspekcijai įsipareigojo pristatyti visus finansinės atskaitomybės dokumentus.

Atsakovės teisingai pažymėta, kad vien ta aplinkybė, jog pradelsti Bendrovės įsipareigojimai viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės, nereiškė besąlyginės pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pasak atsakovės, ji tikėjosi, kad dėl didžiausios skolos bus sudaryta nauja mokestinės paskolos sutartis, išdėstant skolos sumokėjimą ketveriems metams. Tačiau šiuo konkrečiu atveju atsakovė, sužinojusi apie faktinį įmonės nemokumą, dėl pagrindo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turėjo spręsti atsižvelgdama į Bendrovės realias galimybes uždirbti pajamų, kurių pakaktų tiek Bendrovės kasdienės veiklos išlaidoms, tiek senoms skoloms dengti, be to išvengti naujų skolų.

Nagrinėjamos bylos aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė nurodė, jog UAB „Telemanija“ blogos finansinės padėties pagrindinė priežastis – 2011-07-24 atsiradusi didelė PVM skola valstybei, dėl kurios Bendrovė neteko galimybės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.

Sutiktina su ieškovo pastaba, kad, pagrindine Bendrovės blogos finansinės veiklos priežastimi nurodžiusi 2011-07-24 atsiradusią didelę mokesčių skolą valstybei, atsakovė 2012-01-11 paėmė iš Bendrovės 40 000 Lt paskolą (T. 1, b. l. 168), užuot įmonės lėšas skyrusi mokesčių skolai dengti.

Pasak atsakovės, siekdama padidinti Bendrovės pajamas, ji 2010-11-26 ėmėsi naujos veiklos – atidarė siuvimo ateljė. Bylos duomenimis, iki 2014-02-28 ši veikla nebuvo tokia pelninga, kad gautų lėšų pakaktų kasdienės Bendrovės veiklos būtinoms išlaidoms, juolab kad liktų UAB „Telemanija“ turimoms skoloms padengti. Bendrovės dalyvavimas apklausos būdu rengiamuose konkursuose, kitokių sutarčių sudarymas ir vykdymas nedavė tiek pajamų, kad būtų užtikrinta kasdienė veikla ir atkurtos Bendrovės galimybės atsiskaityti su kreditoriais.

Nagrinėjamu atveju, be kita ko, atsižvelgtina į tai, kad UAB „Telemanijja“ dar 2012-10-09 pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai prašymą dėl sudėtingos įmonės finansinės padėties atidėti mokestinių nepriemokų sumokėjimą vieneriems metams, pradedant mokėti po dviejų mėnesių nuo sutarties su Valstybine mokesčių inspekcija pasirašymo (T. 1, b. l. 42). Su UAB „Telemanija“ 2012-11-16 sudaryta Mokestinės paskolos sutartis Nr. (23.24-08)-327-6015, atidedant ir išdėstant 25 067 Lt dydžio mokestinės nepriemokos sumokėjimą iki 2013-10-31 (mėnesinės įmokos – po 2500 Lt) (T. 1, b. l. 80-84). Valstybinė mokesčių inspekcija 2013-05-10 ir 2013-10-09 išsiuntė UAB „Telemanija“ du įspėjimus dėl 2012-11-16 Mokestinės paskolos sutarties nutraukimo, nesumokėjus įmokų skolų per nustatytą terminą (T. 1, b. l. 104-107). 2012-11-169 Mokestinės paskolos sutartis nutraukta 2013-11-29 Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko sprendimu, pasibaigus mokestinės nepriemokos išdėstymo terminui, nesumokėjus nustatytais terminais mokestinės nepriemokos (T. 1, b. l. 85).

Atsakovė nurodė, kad mokestinės paskolos sutarties nepavyko įvykdyti per nustatytą terminą dėl iš Vilniaus universiteto negauto 72 721 Lt vertės užsakymo, dėl kurio iš esmės buvo sutarta prieš pasirašant Mokestinės paskolos sutartį.

Pasak atsakovės, apie tai, kad negaus Universiteto užsakymo, ji sužinojo pasirašiusi 2012-11-16 Mokestinės paskolos sutartį. Tačiau byloje nėra duomenų, jog, sužinojusi, kad negaus didelio užsakymo, suprasdama, jog Bendrovė neturi galimybių įvykdyti 2012-11-16 Mokestinės paskolos sutartį per nustatytą terminą, gavusi 2013-05-10 ir 2013-10-09 Valstybinės mokesčių inspekcijos įspėjimus, atsakovė būtų kreipusis į mokesčių administratorių dėl sutarties pratęsimo ilgesniam laikui. Bylos duomenimis, dėl naujos sutarties ilgesniam terminui sudarymo atsakovė kreipėsi tik 2014-02-25, po to, kai gavo mokesčių inspekcijos 2014-01-23 sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės turto (T. 1, b. l. 86).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo mokesčių skolos atsiradimo 2011-07-24 skola nesumažėjo, bet išaugo nuo 25 067,06 Lt skolos, dėl kurios buvo sudaryta 2012-11-16 Mokestinės paskolos sutartis, iki 37 969,43 Lt skolos 2014-01-02 duomenimis (T. 4, b. l. 130).

Atsakovė nurodė, kad ji, siekdama užtikrinti įmonės veiklą, nuo 2013 m. pradžios intensyviai grąžino iš Bendrovės paimtą paskolą, asmeninėmis lėšomis pirkdama Bendrovės veiklai reikalingas medžiagas, vykdydama būtinus mokėjimus (už ryšio paslaugas, patalpų nuomą).

Tokie atsakovės veiksmai patvirtina ne tik jos siekį išsaugoti Bendrovės veiklą, bet ir tai, kad Bendrovės finansinė situacija buvo sudėtinga, ji negerėjo. Kad Bendrovė negaudavo pajamų kasdienės veiklos išlaidoms padengti, patvirtina ir atsakovės pateikti įrodymai, jog ji 2014-01-10 padengė telefono ryšio išlaidas, o 2014-03-12 sumokėjo dalį nuomos mokesčio (200 Lt) UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (T. 1, b. l. 51-52).

Minėta, kad Valstybinė mokesčių inspekcija 2014-01-23 priėmė sprendimą išieškoti 37 434,06 Lt dydžio mokestinę nepriemoką iš UAB „Telemanija“ turto (T. 1, b. l. 86-87).

Dėl atsakovės argumentų, kad, parašiusi 2014-02-25 prašymą Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl naujos mokestinės paskolos sutarties sudarymo, išdėstant mokesčių skolos sumokėjimą ketveriems metams, ji tikėjosi teigiamo atsakymo ir tokiu atveju būtų sugebėjusi atkurti įmonės mokumą, pažymėtina tai, jog dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo atsakovė kreipėsi antrą kartą, taigi jai jau turėjo būti žinoma, kokių dokumentų reikia šiam klausimui spręsti. Tačiau iš Valstybinės mokesčių inspekcijos 2014-03-21 rašto matyti, jog su 2014-02-25 prašymu reikiami dokumentai nebuvo pateikti, todėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo klausimas nenagrinėtas (T. 1, b. l. 88).

Aptartų bylos duomenų analizė teikia pagrindą daryti išvadą, kad 2014-02-28 turėdama Bendrovės veiklos 2013 m. duomenis, nesant konkrečių projektų, užsakymų, kurie teiktų realų pagrindą gauti tiek lėšų, jog pakaktų įmonės mokumui atkurti, atsakovė, veikdama kaip atsakinga UAB „Telemanija“ vadovė, turėjo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo ir taip užkirsti kelią tolesniam skolų augimui.

Nagrinėjamu atveju ta aplinkybė, kad UAB „Telmanija“ vykdė tam tikrą veiklą, nebuvo pagrindas atsakovei nesikreipti dėl bankroto bylos iškėlimo, žinant, jog Bendrovės pradelstos skolos viršija pusę balanse nurodyto turto ir iš vykdomos veiklos nėra realių galimybių gauti tiek pajamų, kad situacija būtų subalansuota (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2013).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad UAB „Telemanija“ balanso, sudaryto pareiškimo iškelti bankroto bylą dienos duomenimis, 2013 m. buvęs nuosavo kapitalo deficitas per 5 mėn. iki 2014-05-31 padidėjo iki – 42 528 Lt; 2013 m. turėtas 17 106 Lt vertės ilgalaikis turtas per 5 mėn. sumažėjo iki 7763 Lt, trumpalaikis turtas sumažėjo nuo 44 624 Lt iki 2839 Lt; Bendrovės patirti nuostoliai nuo 2013-12-31 buvusių 28 484 Lt per penkis mėnesius išaugo iki 52 528 Lt. Tiesa, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai nuo 2013 m. buvusios 80 214 Lt sumos per 5 mėn. sumažėjo iki 53 130 Lt, tačiau atsakovė nepateikė konkrečių įrodymų, kas lėmė tokį sumažėjimą, kodėl kiti Bendrovės rodikliai žymiai pablogėjo (T. 1, b. l. 14, 15).

Atsakovė bylos nagrinėjimo metu akcentavo, kad buvo stengiamasi, jog nebūtų skolų darbuotojams, būtų atsiskaityta už patalpų nuomą. Tačiau pažymėtina tai, kad negali būti teikiamas prioritetas tam tikriems kreditoriams. Nėra pagrindo pateisinti didelę skolą valstybės biudžetui, kuri augo ir tapo neproporcinga, lyginant su skolomis kitiems kreditoriams. Nuo 2012-11-16, kai buvo sudaryta Mokestinės paskolos sutartis, iki 2014-05-29 pareiškimo iškelti bankroto bylą valstybei UAB „Telemanija“ sumokėjo 4746,11 Lt (1374,57 Eur) mokesčių skolos (T. 4, b. l. 7, 130, 147), dar 3684 Lt įskaityti mokesčių inspekcijos iš deklaruoto PVM skirtumo (T. 4, b. l. 147). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad likusi skola valstybei – 12 594,91 Eur (43 487,71 Lt) – tokio dydžio finansinis reikalavimas patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2015-08-24 nutartimi (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-1628-619/2015; LITEKO duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Išdėstytų motyvų pagrindu teismas prieina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju atsakovei tenka pareiga atlyginti žalą, kilusią dėl to, kad ji nuo 2014-02-28 nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „Telemanija“ iškėlimo.

Dėl žalos dydžio pagal Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalies nuostatas

Kasacinio teismo išaiškinta, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė patenkinti didesnę dalį savo reikalavimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-03-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012-02-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; kt.). Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-06-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014; 2014-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014).

Kasacinio teismo pažymėta, kad įmonės vadovui taikoma civilinė atsakomybė už pavėluotą kreipimąsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nėra sankcija už neteisėtus veiksmus, žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes, todėl vienais atvejais gali būti lygus bankroto byloje patvirtintų reikalavimų sumai, kitais atvejais – bankroto byloje nepatenkintų kreditorių reikalavimų daliai, arba, kai nustatoma, kad ne visa nepadengta skolų dalis atsirado dėl to, jog atsakingi asmenys laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, – mažesnis už ją (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-10-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).

Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, be kita ko, nurodo tai, kad ieškovas neturi teisės reikalauti žalos atlyginimo, nes neaišku, kokia kreditorių reikalavimų suma liks nepadengta bankroto byloje, tai paaiškės tik likvidavus Bendrovę.

Pažymėtina, kad kasacinio teismo išaiškinta, jog buvusio bendrovės vadovo atsakomybė juridinio asmens atsakomybės atžvilgiu yra subsidiari, t. y. įmonės vadovas (nustačius jo civilinės atsakomybės sąlygas) už įmonei, kartu ir jos kreditoriams, padarytą žalą atsako tiek, kiek neužtenka įmonės turto jos prievolėms įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-06-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014).

Nagrinėjamu atveju ieškovas turi pagrindą reikšti ieškinį, prašydamas taikyti atsakovei civilinę atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl pavėluoto kreipimosi iškelti Bendrovei bankroto bylą. Atsakovė turės atlyginti tiek iš teismo sprendimu priteistos žalos, kiek liks nepadengta iš Bendrovės turto.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų informacinės sutemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), Vilniaus apygardos teismo 2015-08-24 nutartimi patvirtinta kreditorių reikalavimų bendra suma yra 20 725,74 Eur (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-1628-619/2015). Pagal bankroto administratoriaus pateiktus duomenis BUAB „Telemanija“ turtas yra parduotas, už jį gauta suma akivaizdžiai nepakankama kreditorių reikalavimams patenkinti (T. 1, b. l. 172-178; T. 4, b. l. 136-137).

Dėl nurodytų motyvų atsakovės argumentai, kad bankroto administratorius nagrinėjamoje civilinėje byloje neturi teisės reikalauti žalos, atmestini.

Ieškovas teigia, kad atsakovė turi atlyginti žalą, kuri apskaičiuota atsižvelgiant į kreditorių reikalavimus, atsiradusius po 2014-01-02, kai atsakovei atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „Telemanija“ iškėlimo. Ieškovo pateiktais duomenimis, nuo 2014-01-02 iki bankroto bylos iškėlimo Bendrovės skolos padidėjo 3578,43 Eur (12 355,61 Lt) suma.

Teismo vertinimu, toks žalos skaičiavimo principas yra pagrįstas. Tačiau dėl pirmiau išdėstytų motyvų iš atsakovės priteistiną žalą teismas skaičiuoja nuo kito, negu nurodytas ieškovo, momento, t. y. pradedant kita diena, einančia po 2014-02-28.

Jeigu atsakovė būtų laiku įvykdžiusi pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, būtų sustabdytas visų finansinių prievolių, tarp jų – palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimas, netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles skaičiavimas, įmonės sudarytų sutarčių vykdymas (Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3, 4 punktai). Taigi, atsakovei tinkamai įvykdžius pareigą kreiptis dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo, nebūtų palūkanų, delspinigių suma didėjusios senos skolos, nebūtų atsiradę naujų skolų. Tai patvirtina priežastinį ryšį tarp atsakovė pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo ir atsiradusios žalos, apskaičiuotos pagal kreditorių reikalavimų po 2014-02-28 sumą (CK 6.247 straipsnis).

Dėl skolos UAB „Arja“

Ieškovo pateiktais duomenimis, UAB „Telemanija“ skola UAB „Arja“ 2014 m. buvo iš viso 3344,60 Lt (968,66 Eur): 1971,79 Lt patalpų nuomos mokesčio skola, 19,81 Lt delspinigių, 1331 Lt atstovavimo išlaidų, 22 Lt žyminio mokesčio (T. 3, b. l. 184-187).

Pažymėtina, kad nurodyta skola grindžiama pagal 2011-04-18 Patalpų nuomos sutartį neapmokėtomis PVM sąskaitomis-faktūromis: 2014-03-31 ARJ Nr. 0010115 (likutis 622,65 Lt), 2014-04-30 ARJ Nr. 0010204 (697,64 Lt), 2014-05-31 ARJ Nr. 0010291 (651,50 Lt) (T. 1, b. l. 22-23; T. 3, b. l. 184-187). Taigi skola atsiradusi po to, kai atsakovė 2014-02-28 pažeidė pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Atsakovė teigia, kad šis skolos dydis nepagrįstas, nes UAB „Telemanija“ buvo pagerinusi UAB „Arja“ patalpas, atsakovė tarėsi su UAB „Arja“ vadovu dėl skolos padengimo, tačiau šio susitarimo nepavyko pasiekti dėl pateikto pareiškimo iškelti UAB „Telemanija“ bankroto bylą.

Pažymėtina, kad iš 2011-04-18 Patalpų nuomos sutarties 15 punkto matyti, jog šalys susitarė, kad Nuomininkas neturi teisės į išsinuomotų patalpų pagerinimo išlaidų atlyginimą, jeigu Nuomotojas nesutinka jų atlyginti (T. 1, b. l. 147-150).

2014-04-01 pranešimu UAB „Telemanija“ vadovė atsakovė E. L. pranešė UAB „Arja“, kad nuo 2014-06-01 išsikrausto iš nuomojamų patalpų ir palieka jose Bendrovės lėšomis įsigytą bei sumontuotą įrangą (T. 1, b. l. 170). Šiame pranešime yra UAB „Arja“ direktoriaus ūkio reikalams 2014-04-11 įrašas, kad patalpos turi būti grąžintos tokios būklės, kokios buvo išnuomotos; siūloma įranga UAB „Arja“ nereikalinga.

UAB „Arja“ 2015-01-22 rašte atsakovės advokatui nurodė, kad nuomos laikotarpiu UAB ‚Telemanija“ nuomojamas patalpas prisitaikė savo poreikiams, pasibaigus nuomos sutarčiai, neperdavė patalpų tokios būklės, kokios buvo išnuomotos, be to, siūlė kaip užmokestį palikti savo įrangą, kuri UAB „Arja“ nereikalinga, todėl nebuvo priimta (T. l, b. l. 169).

Esant tokiems bylos duomenims, teismas neturi pagrindo pripažinti pagrįstais atsakovės argumentų, kad, jeigu ne bankroto byla, su UAB „Arja“ būtų pasiektas susitarimas dėl patalpų pagerinimo išlaidų įskaitymo į nuomos mokestį ir skolos nebūtų. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad UAB „Telemanija“ atliktų nuomojamų patalpų remonto darbų UAB „Arja“ nepripažino kaip patalpų pagerinimo, nurodė, jog UAB „Telemanija“ tiesiog pritaikė patalpas savo veiklai, todėl nesutiko atlyginti išlaidų.

Atsakovė, nesutikdama su iš jos prašoma priteisti žalos suma, nurodo, kad UAB „Arja“ patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra nepagrįstai didelės, be to, UAB „Arja“ apskritai be reikalo kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo, nes jau buvo pateiktas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Telemanija“.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), ieškovas UAB „Arja“ 2014-07-08 padavė teismui ieškinį dėl 1971,79 Lt skolos, 20,99 Lt delspinigių, 7,23 proc. dydžio procesinių palūkanų, taip pat 22 Lt žyminio mokesčio ir 1331 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-07-10 nutartimi atsisakė priimti ieškovo UAB „Arja“ ieškinį, nurodydamas, kad jis paduotas pažeidžiant teismingumo taisykles, ieškovas turėtų kreiptis į Vilniaus apygardos teismą, kuris 2014-07-04 priėmė nutartį iškelti UAB „Telemanija“ bankroto bylą (Vilniaus miesto apylinkės teismo elektroninė civilinė byla Nr. 2-30495-820/2014).

Dėl atsakovės argumentų, kad UAB „Arja“ patirtos bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstos, nes, iškėlus UAB „Telemanija“ bankroto bylą, nebuvo pagrindo kreiptis į teismą su ieškiniu, pažymėtina tai, jog UAB „Arja“ ieškinio teismui padavimo dieną (2014-07-08) Vilniaus apygardos teismo 2017-07-04 nutartis iškelti UAB „Telemanija“ bankroto bylą dar nebuvo įsiteisėjusi. Be to, byloje nėra duomenų, kad ieškinio padavimo dieną UAB „Arja“ žinojo apie skolininkui inicijuojamą bankroto bylą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškinys dėl skolos priteisimo paprastai rengiamas anksčiau, ne jo pateikimo teismui dieną. Nėra pagrindo manyti, kad nagrinėjamu atveju kreditorius UAB „Arja“, žinodamas apie UAB „Telemanija“ inicijuojamą bankroto bylą, būtų sąmoningai patyręs papildomas išlaidas ieškiniui dėl skolos priteisimo parengti.

Išdėstytų motyvų pagrindu nesutiktina su atsakovės pozicija, kad UAB „Arja“ be reikalo kreipėsi su ieškiniu į teismą ir nepagrįstai patyrė bylinėjimosi išlaidas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumo pažymėtina tai, kad UAB „Arja“ kreditorinio reikalavimo dydis, į kurį įskaičiuotos ir atsakovės kvestionuojamos 1331 Lt advokato pagalbos išlaidos, yra patvirtintas įsiteisėjusia bankroto bylą nagrinėjančio teismo nutartimi. Atsakovė, pati būdama UAB „Telemanija“ kreditorė, neginčijo teismo patvirtintų kitų kreditorių reikalavimų ir jų dydžio. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad UAB „Arja“ patirtos išlaidos už advokato pagalbą rengiant ieškinį neviršijo 2004-03-26 Advokatų tarybos nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.

Nurodytų motyvų pagrindu atsakovės argumentai dėl iš jos prašomo priteisti žalos atlyginimo, apskaičiuoto pagal nuo 2014 m. kovo mėn. atsiradusią skolą UAB „Arja“, dydžio nepagrįstumo atmestini (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl skolos UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“

Ieškovo pateiktais duomenimis, nuo 2014-01-02 augo UAB „Telemanija“ skola UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, ir šios skolos suma – 736,98 Eur (2544,63 Lt) (T. 1, b. l. 24-25).

Atsakovė nesutinka su nurodytos skolos, pagal kurią apskaičiuota iš jos reikalaujama priteisti žala, dydžiu, remdamasi tuo, kad į žalos sumą nepagrįstai įskaičiuotas nuomos mokestis už 2013 m. gruodžio mėn. pagal 2014-01-02 išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. NTV 19899, nors, pasak ieškovo, atsakovės pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo atsidaro nuo 2014-01-02. Be to, atsakovės teigimu, ieškovas nepagrįstai į žalos dydį įskaičiavo nuomos mokestį už 2014 m. liepos mėn., nes nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2014-07-04 ir po šios datos atsakovė neteko vadovės įgaliojimų, todėl nurodytos išlaidos nesusijusios priežastiniu ryšiu su atsakovės veiksmais.

Šiuo teismo sprendimu konstatuota, kad pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovė pažeidė 2014-02-28. Atsižvelgiant į tai, dėl iš atsakovės priteistinos žalos spręstina pagal nuo 2014-03-01 išaugusią nuomos mokesčio UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skolą.

Bylos duomenimis, UAB „Telemanija“ nesumokėjo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nuomos mokesčio už 2014 m. kovo-liepos mėn. (T. 1, b. l. 24-25). Dėl nuomos mokesčio už 2014 m. liepos mėn. atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus apygardos teismo nutartis iškelti UAB „Telemanija“ bankroto bylą įsiteisėjo ne 2014-07-04, kaip teigia atsakovė, bet 2014-07-15. Atsakovės nuomone, nuo šios nutarties įsiteisėjimo ji neteko Bendrovės vadovės įgaliojimų, todėl neturi būti atsakinga už 2014 m. liepos mėn. nuomos mokesčio skolą. Tačiau pažymėtina tai, kad pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 4 punktą įmonės sudarytos sutartys, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė, pasibaigia, jeigu per 30 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo administratorius praneša suinteresuotiems asmenims, jog sutarčių nevykdys. Vadinasi, įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, sutartys gali galioti dar 30 dienų po nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo. Nagrinėjamu atveju, 2014-07-15 įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti UAB „Telemanija“ bankroto bylą, administratorius turėjo 30 dienų terminą pranešti UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ apie galiojančios patalpų nuomos sutarties nutraukimą. Už laiką iki nuomos sutarties nutraukimo pagrįstai buvo skaičiuojamas nuomos mokestis. Šios nuomos mokesčio skolos nebūtų buvę, jeigu atsakovė būtų laiku įvykdžiusi pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Dėl to ši skola susijusi priežastiniu ryšiu su atsakovės neveikimu (CK 6.247 straipsnis).

Atsakovės argumentai dėl UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ išnuomotų patalpų netinkamumo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė, būdama UAB „Telemanija“ vadovė, nekėlė klausimo dėl nuomojamų patalpų neatitikties ir nuomos mokesčio sumažinimo.

Išdėstytų motyvų pagrindu iš atsakovės ieškovo naudai priteistinas žalos atlyginimas, apskaičiuotas pagal UAB „Telemanija“ nuomos mokesčio skolą UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nuo 2014-03-01 iki 2015-08-01, t. y. už 5 mėnesius ir vieną dieną, iš viso – 526,71 Eur (1818,63 Lt).

Dėl skolos Valstybinei mokesčių inspekcijai

Ieškovo skaičiavimu, UAB „Telemanija“ skola Valstybinei mokesčių inspekcijai nuo 2014-01-02 iki bankroto bylos iškėlimo padidėjo 2427,47 Lt (703,04 Eur).

Pagal atsakovės skaičiavimus, nuo 2014-01-02 iki 2014-07-04 mokesčių skola padidėjo tik 1482,08 Lt (429,24 Eur).

Ginčo šalims skirtingai apskaičiavus žalos dydį, teismas jį nustato remdamasis bylos duomenų analize. Valstybinės mokesčių inspekcijos 2015-06-05 rašte nurodyta, kad UAB „Telemanija“ skola 2014-01-02 buvo 37 969,43 Lt (10 996,71 Eur) (T. 4, b. l. 130). Vilniaus apygardos teismo 2015-08-24 nutartimi patvirtintas 12 594,91 Eur dydžio bendras finansinis reikalavimas (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-1628-619/2015; LITEKO duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi iš aptartų duomenų būtų pagrindas daryti išvadą, kad nuo 2014-01-02 iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Telemanija“ mokesčių skola padidėjo 1598,20 Eur (12 594,91 Eur – 10 996,71 Eur).

Teismui atlikus skaičiavimus pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos 2014-09-17 bankroto administratoriui pateiktus duomenis, po 2014-01-02 atsiradusios UAB „Telemanija“ mokesčių skolos bendra suma yra 2427,47 Lt (703,04 Eur) (T. 1, b. l. 16-18). Ši suma sutampa su administratoriaus prašoma priteisti iš atsakovės suma.

Atsižvelgiant į tai, kad dėl iš atsakovės priteistinos žalos spręstina pagal nuo 2014-03-01 išaugusią mokesčių valstybei skolą, atsakovės neveikimu padaryta žala laikytina 658,14 Eur (2272,43 Lt) suma, kuria nuo 2014-03-01 padidėjo UAB „Telemanija“ mokesčių skola (T. 1, b. l. 16-18) (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Dėl skolos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai

Ieškovas nurodė, kad, atsakovei 2014-01-02 nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo, UAB „Telemanija“ skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai išaugo 4038,91 Lt (3931,89 Lt skolos + 107,02 Lt delspinigių), t. y. 1169,75 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad dėl iš atsakovės priteistinos žalos spręstina pagal nuo 2014-03-01 išaugusią skolą Fondo biudžetui, atsakovės pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimu padaryta žala laikytina 842,92 Eur suma, kuria nuo 2014-03-01 padidėjo UAB „Telemanija“ skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (2910,44 Lt (2855,57 Lt skolos ir 54,87 Lt delspinigių) (T. 1, b. l. 20).

Apibendrinant išdėstytus argumentus, ieškovo įrodyta žala, atsiradusia UAB „Telemanija“ dėl atsakovės pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo, laikytina 2996,43 Eur suma, kuri susijusi priežastiniu ryšiu su atsakovės delsimu inicijuoti Bendrovės bankroto bylą. Atsakovė neįrodė, kad dėl pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo nėra jos kaltės. Konstatuotina, kad nustatytos visos būtinos sąlygos taikyti atsakovei civilinę atsakomybę (CK 6.246-6.249 straipsniai, 6.263 straipsnio 1 dalis, Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalis; CPK 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Patenkinus ieškinio dalį, iš atsakovės valstybės naudai priteistina žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovas atleistas pagal įstatymą, dalis, proporcinga patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, taip pat atitinkama valstybės patirtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų dalis (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 3578,43 Eur žalos atlyginimo, šiuo teismo sprendimu priteista 2996,43 Eur, t. y. patenkinta 84 proc. ieškinio.

Už ieškinį turėjo būti sumokėta 80,51 Eur žyminio mokesčio, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys pateiktas elektroninio ryšio priemonėmis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Dėl to iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 67,63 Eur žyminio mokesčio (80,51 Eur x 84 proc.).

Bylos nagrinėjimo metu valstybė patyrė 2,23 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Atsakovei tenkanti atlyginti šių išlaidų dalis – 1,87 Eur (2,23 Eur x 84 proc.).

Iš atsakovės valstybės naudai priteistina iš viso 69,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

patenkinti ieškovo BUAB „Telemanija“ ieškinio dalį.

Priteisti iš atsakovės E. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) BUAB „Telemanija“ (juridinio asmens kodas 300542744) naudai 2996,43 Eur (du tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt šešis eurus 43 euro centus) žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą 2996,43 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014-12-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės E. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 69,50 Eur (šešiasdešimt devynis eurus 50 euro centų) bylinėjimosi išlaidų. Nurodytą sumą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“ arba į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banko Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.