Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-06-25 · Civilinė byla Nr. 2A-1015-661/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-25
Bylos Nr.
2A-1015-661/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Barkauskas
Ieškovas
R. L.
Kategorijos
  • 2.5.10.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1015-661/2019Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-09160-2018-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.10.2.4.2., 3.3.1.14. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m birželio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Barkauskas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) R. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. L. ieškinį atsakovams antstolei D. P. ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“ dėl neturtinės žalos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – Lloyd‘s of London sindikatai,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas prašė priteisti solidariai iš atsakovų 900,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-6).

2. Ieškovas ieškinį grindė tuo, kad jis atlieka bausmę Kybartų pataisos namuose. Antstolė D. P. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0068/15/00794 dėl įsiskolinimų išieškojimo iš skolininko R. L. išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos naudai. Atliekant vykdymo veiksmus antstolė priėmė 2017-07-03 patvarkymą Nr. SD-R-829, kuriame nurodyta, kad vadovaudamasi CPK 688 straipsniu antstolė areštavo 7 532,00 Eur skolos ir 902,46 Eur vykdymo išlaidų, iš viso – 8434,46 Eur skolininkui priklausančių lėšų, esančių Kybartų pataisos namų sąskaitoje. Ieškovas pateikė antstolei D. P. skundą dėl minėto arešto. Antstolė D. P. 2017-07-26 patvarkymu Nr. SD-3949 atsisakė tenkinti pareiškėjo (skolininko) skundą. Ieškovas apskundė antstolės veiksmus. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-08-30 nutartimi nutarė pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, panaikino antstolės D. P. 2017-07-03 patvarkymą Nr. SD-R-S29 vykdomojoje byloje Nr. 0068/15/00794, ir grąžino ieškovui iš Kybartų pataisos namų į antstolės depozitinę sąskaitą 2017-07-17 pervestą sumą (239;22 Eur). Teismas padarė išvadą, kad priimdama ginčijamą patvarkymą antstolė nesilaikė CPK nustatytų ribojimų, todėl toks patvarkymas laikytinas neteisėtu ir naikintinas. Pagal šį patvarkymą Kybartų pataisos namų į antstolės depozitinę sąskaitą 2017-07-17 pervesta 239,22 Eur suma grąžintina ieškovui (pareiškėjui).

3. Ieškovas iš esmės įrodinėjo, jog dėl antstolės veiksmų patyrė neturtinę žalą, nes antstolė patvarkymu buvo areštavusi 239,22 Eur sumą ir dėl šių lėšų arešto ieškovas septynis mėnesius negalėjo jomis naudotis. Kol ieškovo sąskaita buvo areštuota, visą tą laikotarpį ieškovas patyrė nepatogumų, nes negalėjo mokėti už elektros tiekimą, naudotis buitiniais prietaisais. Ieškovas teigia, kad antstolė pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, dėl neteisėtų antstolės veiksmų ieškovas patyrė didelius nepatogumus, nervinę įtampą, dvasinę skriaudą, pasijuto įžeistas, pažemintas, sutriko bendravimo su kitais asmenimis galimybės, buvo pamintas ieškovo orumas ir atimta galimybė įsigyti prekių.

4. Dėl neteisėtų antstolės veiksmų ieškovas patyrė didelius nepatogumus, nervinę įtampą, dvasinę skriaudą, pasijuto įžeistas, pažemintas, sutriko bendravimo su kitais asmenimis galimybės, buvo pamintas ieškovo orumas ir atimta galimybė įsigyti prekių 7 mėnesių laikotarpyje, dėl ko ieškovas patyrė neturtinę žalą, kuriai atlyginti prašo priteisti 900,00 Eur. Be to, dėl tokių antstolės veiksmų, smarkiai suprastėjo ieškovo sveikatos būklė dėl patirto streso bei nuolatinės įtampos.

Atsiliepimas

5. Antstolė D. P. pateikė atsiliepimą, prašė ieškinį atmesti (b. l. 38-41). Ji nurodė, kad vykdydama skolos išieškojimą, vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 688 straipsniu (išieškojimo nukreipimas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esantį pas kitus asmenis ar priklausantį skolininkui iš kitų asmenų) ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktu, kuris reglamentuoja, jog antstolis, nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. 2017-07-19 antstolės kontoroje gautas R. L. skundas, kuriame pareiškėjas nesutiko su vykdomu išieškojimu iš piniginių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, priklausančių R. L., kadangi skolininkui buvo apribota teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje. 2017-07-26 antstolė susipažinusi bei išnagrinėjusi aukščiau minėtą skundą, atsisakė jį tenkinti ir kartu su vykdomąja byla persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui. 2017-08-30 Vilniaus miesto apylinkės teismas R. L. skundą tenkino iš dalies, panaikino 2017-07-03 patvarkymą Nr. SD-R-829, vykdomojoje byloje Nr. 0068/15/00794 bei nusprendė, jog nurašytos piniginės lėšos turi būti grąžintos skolininkui R. L.. Skundžiamo antstolės patvarkymo pagrindu buvo areštuotos visos lėšos, įplauksiančios į pareiškėjo sąskaitą nurodytai sumai. Byloje nenustatyta ir pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jo asmeninėje sąskaitoje esančios lėšos yra CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas negalimas, ar kurioms privaloma taikyti išskaitų dydžių ribojimus, todėl antstolė neturėjo riboti pareiškėjo lėšų išskaitų dydžio pagal CPK 736 straipsnį. Todėl 2017-09-14 atsakovė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti 2017-08-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir pareiškėjo skundą atmesti. Vilniaus apygardos teismas 2018-01-25 nutartimi atskirąjį skundą atmetė. Antstolė vadovaudamasi aukščiau nurodytoje nutartyje pateiktais išaiškinimais, kai tik iš teismo buvo grąžinta vykdomoji byla, t. y. 2018-02-13, skolininkui grąžino nurašytą piniginių lėšų sumą – 239,22 Eur bei panaikino 2017-07-03 patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigose sąskaitoje Nr. SD-R-829, vykdomojoje byloje Nr. 0068/15/00794 ir priėmė patvarkymą pagal naujai suformuluotą LAT taisyklę patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų. Teiginiai, kad antstolės veiksmai yra tyčiniai, apgalvoti, nukreipti atimti iš ieškovo gautas artimųjų pervestas lėšas, yra nepagrįsti. Tuo pačiu pažymėtina, jog antstolė iš esmės neriboja ieškovo teisės bendradarbiauti ir mokėti skolą pagal vykdomąjį dokumentą, nors ir dalimis, ir taip įvykdyti sprendimą. Kiekvienas rūpestingas, sąžiningas, aktyviai besidomintis savo teisėmis ir pareigomis vykdymo procese asmuo turėtų siekti kuo greičiau įvykdyti pareigą – grąžinti skolą. Vykdomoji byla Nr. 0068/15/00794 vykdoma nuo 2015-07-13, tačiau jokių mokėjimų šiai dienai iš ieškovo pusės nebuvo atlikta. Ieškovas nurodydamas, jog neturėjo galimybės bendrauti telefonu, kadangi negalėjo įsigyti telefoniniams pokalbiams skirtų pokalbių kortelių, prieštarauja savo paties teiginiams, jog ne kartą pats telefonu susisiekė su antstolės kontora ir ragino grąžinti nurašytas pinigines lėšas. Todėl yra pagrindas manyti, jog ieškovas turėjo galimybę bendrauti ir su šeimos nariais.

6. Atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad šioje byloje galimai draudžiamasis įvykis įvyko 2017-07-03, kai antstolė D. P. areštavo skolininkui priklausančias lėšas. Nuo 2017-01-01 Antstolių rūmai antstolių profesinės civilinės atsakomybės draudimo bendrovėje AAS „BTA Baltic Insurance Company“ nesidraudžia, o yra apsidraudę Lloyd‘s of London sindikate. AAS „BTA Baltic Insurance Company“ prašė pasiūlyti ieškovui atsakovą šioje byloje pakeisti tinkamu, ieškovui to nepadarius, pašalinti AAS „BTA Baltic Insurance Company“ iš bylos (b. l. 25-26).

7. Trečiasis asmuo Lloyd‘s of London sindikatai pateikė atsiliepimą, prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas (b. l. 50-52, 78-79). Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais. Trečiojo asmens įsitikinimu, trečiojo asmens įtraukimo į civilinę bylą trečiuoju asmeniu, atmestinas, kadangi trečiasis asmuo neturi pagrindo atlyginti ieškovo galimai patirtą neturtinę žalą (jei teismas pripažintų antstolę atlikus neteisėtus veiksmus). Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimu Nr. 128-4605 patvirtintų Antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 10.1. punkte numatyta, kad nedraudiminiu įvykiu yra laikoma antstolio, jo atstovo, padėjėjo ar antstolio darbuotojo neteisėti veiksmai (veikimas, neveikimas), kuriais padaryta neturtinė žala, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip. Nagrinėjamu atveju byloje yra keliamas klausimas dėl neteisėtų antstolės veiksmų, sukėlusių ieškovui neturtinę žalą. Draudimo polise yra aiškiai numatyta, kad draudimo objektas yra tretiesiems asmenims padaryta žala, tačiau bet kokiu atveju ne neturtinė žala. Kas reiškia, kad antstolės atsakomybė dėl neturtinės žalos atlyginimo pas trečiąjį asmenį nėra apdrausta ir įvykis yra laikytinas nedraudiminiu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 4 d. nusprendė ieškinį atmesti. Teismas konstatavo, kad AAS „BTA Baltic Insurance Company“ nagrinėjamu atveju nėra tinkamas atsakovas. Teismas, įgyvendindamas išaiškinimo pareigą, patikslino ieškovo procesinę naštą įrodinėti būtinas sąlygas civilinei atsakomybei kilti, atidėjo teismo posėdį, siekiant sudaryti sąlygas, kad ieškovas pateiktų nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, taip pat siūlė apsispręsti dėl atsakovų tinkamumo (b. l. 57-58, 60-61, 89). Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, vien teismo nutarties, kuria panaikintas antstolės patvarkymas dėl ieškovo lėšų arešto, priėmimas, nėra pagrindas konstatuoti antstolės veiksmų neteisėtumą civilinės atsakomybės taikymo prasme. Nors įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-08-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-36307-1064/2017 ir Vilniaus apygardos teismo 2018-01-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1013-656/2018 panaikintas antstolės 2017-07-03 patvarkymas Nr. SD-R-829, kuriuo taikytas areštas R. L. lėšoms, esančioms laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, ieškovas nepateikė įrodymų, jog teismas būtų konstatavęs antstolės bendros pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimą, savo pareigų aplaidų vykdymą. Vien ta aplinkybė, kad teismai panaikino antstolės patvarkymą dėl ieškovo sąskaitos arešto, kaip prieštaraujantį CPK 668 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai teisės normai, savaime neįrodo antstolės veiksmų neteisėtumo civilinės atsakomybės taikymo prasme.

9. Teismas taip pat pažymėjo, jog tam, kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 straipsnis). Vykdymo proceso dalyviai, nesutikdami su antstolio atliktais veiksmais, turi teisę pateikti skundą teismui (CPK 512 straipsnis). Konstitucinis Teismas 2006-01-16 nutarime konstatavo, kad teismų instancijos paskirtis yra šalinti galimas žemesnių teismų klaidas, neleisti, kad būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti visuomenės teises ir teisėtus interesus. Teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo instancinės kontrolės, o atskirais atvejais taikant ir proceso atnaujinimo institutą, nustatymas taip pat reiškia, jog neįmanoma visiškai išvengti teisingumo vykdymo klaidų, nes jas gali lemti tiek pažinimo ribos, tiek įstatymų netobulumas, jų nesuderinamumas, teisės ar įstatymo spragos, žmogaus realios galimybės žinoti viską, teisėjo subjektyvios savybės ir daugelis kitų veiksnių. Taigi, kaip teismų, taip ir antstolių kontrolės sistema, be kita ko, skirta patikrinti priimamų sprendimų teisėtumą, siekiant sumažinti galimų klaidų tikimybę bei jas ištaisyti. Tačiau vien antstolio priimto patvarkymo panaikinimas teismine tvarka, savaime nėra pagrindas civilinei atsakomybei kilti. Priešingas aiškinimas sudarytų prielaidas paneigti antstolių veiklos savarankiškumo ir nešališkumo principus. Teismo manymu, nemažiau reikšmingas yra paties ieškovo elgesys. Pažymėtina, kad skolų susimokėjimas yra skolininko pareiga. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė iš skolininko išieško 7 532,00 Eur skolos ir 902,46 Eur vykdymo išlaidų, iš viso – 8434,46 Eur (v. b. l. 28, 55). Antstolė nurodė, jog išieškojimas vykdomas nuo 2015 m., tačiau atsiliepimo pateikimo dieną skolininkas nebuvo atlikęs jokių mokėjimų. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad šiuo metu yra sumokėjęs apie 40,00 Eur (b. l. 89). Taigi, ieškovo nepatogumų atsiradimą galėjo sąlygoti ne antstolės veiksmai, siekiant priverstinai įvykdyti teismo sprendimą, o paties ieškovo pareigos sumokėti skolą nevykdymas ilgą laikotarpį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

10. Apeliantais (ieškovas) R. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškovo ieškinį patenkinti visiškai. Apeliantas skunde iš esmės laikosi analogiškos pozicijos, nurodytos ieškinyje, dėl neteisėtų antstolės veiksmų ieškovas patyrė didelius nepatogumus, nervinę įtampą, dvasinę skriaudą, pasijuto įžeistas, pažemintas, sutriko bendravimo su kitais asmenimis galimybės, buvo pamintas ieškovo orumas ir atimta galimybė įsigyti prekių 7 mėnesių laikotarpyje, dėl ko ieškovas patyrė neturtinę žalą, kuriai atlyginti prašo priteisti 900,00 Eur. Be to, dėl tokių antstolės veiksmų, smarkiai suprastėjo ieškovo sveikatos būklė dėl patirto streso bei nuolatinės įtampos. Apeliantas nesutiko su priteistomis bylinėjimosi išlaidomis ir mano, jog priteistų bylinėjimosi išlaidų suma per didelė.

Atsiliepimas

11. Atsakovai antstolė D. P. ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“ pateikė atsiliepimus į apeliacinį skundą. Su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą ir iš esmės laikėsi pozicijos išdėstytos savo atsiliepimuose.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

12. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

13. Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo aktuose (pvz., 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2010 m. vasario 3 d., 2015 m. balandžio 16 d. nutarimai) yra suformavęs plačią oficialiąją konstitucinę žalos atlyginimo doktriną, grindžiamą esmine nuostata, jog būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas, kurį įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus atlyginta.

14. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad asmeniui padarytos žalos atlyginimas turi būti realus ir teisingas (2010 m. vasario 3 d., 2010 m. lapkričio 29 d., 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimai); Konstitucijoje imperatyviai reikalaujama įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo tos žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gauti (2006 m. rugpjūčio 19 d., 2010 m. vasario 3 d., 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimai); Konstitucijos 30 straipsnio antrojoje dalyje yra įtvirtinta įstatymų leidėjo pareiga išleisti įstatymą ar įstatymus, nustatančius žalos atlyginimą asmeniui už jam padarytą materialinę ir moralinę žalą (2010 m. vasario 3 d., 2012 m. balandžio 18 d. nutarimai), ir nustatyti pakankamas teisės gauti padarytos žalos atlyginimą įgyvendinimo priemones (2010 m. vasario 3 d. nutarimas).

15. Konstitucinis žalos atlyginimo principas yra, inter alia, įgyvendintas CK 6.250 straipsnyje, kuris reglamentuoja neturtinę (Konstitucijos terminais – moralinę) žalą. CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

16. Civilinė atsakomybė yra vienas iš pažeistos teisės gynybos būdų, kaip turtinė prievolė, atsirandanti esant civilinės teisės pažeidimui. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Jos tikslas – grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum), kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo.

17. Veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą.

18. Nagrinėjamu atveju, kolegija sutinka su pagrįstu pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog vien teismo nutarties, kuria panaikintas antstolės patvarkymas dėl ieškovo lėšų arešto, priėmimas, nėra pagrindas konstatuoti antstolės veiksmų neteisėtumą civilinės atsakomybės taikymo prasme. Nors įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-08-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-36307-1064/2017 ir Vilniaus apygardos teismo 2018-01-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1013-656/2018 panaikintas antstolės 2017-07-03 patvarkymas Nr. SD-R-829, kuriuo taikytas areštas R. L. lėšoms, esančioms laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, ieškovas nepateikė įrodymų, jog teismas būtų konstatavęs antstolės bendros pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimą, savo pareigų aplaidų vykdymą. Vien ta aplinkybė, kad teismai panaikino antstolės patvarkymą dėl ieškovo sąskaitos arešto, kaip prieštaraujantį CPK 668 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai teisės normai, savaime neįrodo antstolės veiksmų neteisėtumo civilinės atsakomybės taikymo prasme.

19. Apeliantas (ieškovas) įrodinėjo, kad neturtinė žala pasireiškė tuo, jog jis patyrė neteisėtus apribojimus. CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2007; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-219/2017, 46 punktas, kt.). Tačiau apeliantas įrodinėdamas savo neturtinę žalą rėmėsi deklaratyviais ir bendro pobūdžio teiginiais atskirai jų neįrodinėdamas, nepateikė jokių duomenų, kad jo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai. Apeliantas teikdamas paaiškinimus nurodė, kad turi sveikatos problemų, tačiau nepateikė įrodymų, kad sveikatos problemas sąlygojo antstolės taikytas areštas ieškovo lėšoms. Įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti priešingą išvadą, ieškovas nepateikė.

20. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

21. Kiti apelianto skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

22. Apeliantas taip pat nesutiko ir su priteistomis bylinėjimosi išlaidomis. Nurodo, kad teismas priteisė nepagrįstą sumą iš ieškovo trečiajam asmeniui, nes ieškovas nedirba, neturi jokių pajamų, prašė atleisti nuo žyminio mokesčio, tačiau teismas vis tiek priteisė visą sumą iš ieškovo. Mano, kad toks teismo sprendimas yra neteisingas.

23. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Tai gi, kaip matyti iš paminėtos įstatymo normos, įstatymas nesuteikia teismui teisės mažinti bylinėjimosi priteistinų išlaidų dydžių remiantis sunkia bylą pralaimėjusios šalies finansine padėtimi. Priešingai, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas ir buvo pakartota šioje nutartyje, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

24. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

apelianto (ieškovo) R. L. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjas Alvydas Barkauskas