- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-25
- Bylos Nr.
- 2S-1013-656/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29579-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Pareiškėjas
- R. L.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo antstolės D. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarties, priimtos išnagrinėjus civilinę bylą pagal pareiškėjo R. L. skundą dėl antstolės D. P. veiksmų, suinteresuoti asmenys Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, antstolė D. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėjas R. L. pateikė teismui skundą dėl antstolės veiksmų, prašydamas panaikinti antstolės patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems, galimybė padengti siunčiamų laiškų pašto išlaidas. Suinteresuotas asmuo antstolė D. P. 2017 m. liepos 26 d. patvarkymu Nr. SD-3949 atsisakė tenkinti pareiškėjo (skolininko) skundą. Patvarkyme nurodė, kad CPK 739 straipsnyje nurodytas baigtinis sąrašas pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima. Antstolės vertinimu, lėšos, pervedamos pareiškėjo artimųjų į jo sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į CPK 739 straipsnyje nurodytus atvejus. Tokios lėšos skolininkui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į jas. Skolininkas nepateikia jokių įrodymų, kad į asmeninę sąskaitą gautų pinigines lėšas, nurodytas CPK 739 straipsnyje, iš kurių išieškojimas yra negalimas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi nutarė: pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies, panaikinti antstolės D. P. 2017 m. liepos 3 d. patvarkymą Nr. SD-R-829 vykdomojoje byloje Nr. 0068/15/00794, grąžinti pareiškėjui pagal 2017 m. liepos 3 d. patvarkymą Nr. SD-R-829 vykdomojoje byloje Nr. 0068/15/00794 (duomenys neskelbtini) pataisos namų į antstolės depozitinę sąskaitą 2017 m. liepos 17 d. pervestą sumą (239,22 Eur).Skolininkas, skųsdamas antstolės veiksmus, nurodo, kad iš jo yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant to, ar jos viršija vieną MMA. Nagrinėjamu atveju antstolė, priimdama skundžiamą patvarkymą, nesiaiškino, kokia dalis pareiškėjo įkalinimo įstaigos sąskaitoje esančių lėšų laikytina jo turtu CPK XLVII skyriaus nuostatų prasme, t. y. kokia pinigų suma pareiškėjo buvo jau turima pradėjus išieškojimą ar yra likusi po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų. Antstolė taip pat nesilaikė išieškojimo iš pajamų ribojimų, nustatytų CPK 733-743 straipsniuose. Antstolė, priimdamas patvarkymą, turėjo nurodyti, kad išieškojimas iš skolininko pajamų vykdomas vadovaujantis CPK 736 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, t. y. kad yra reikalaujama iš skolininko gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų, o pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų nuo pajamų dalies, neviršijančios vienos MMA. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, iš pinigų sumų, likusių iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų, gali būti išieškoma kaip iš turto. Tokių lėšų bendrai sumai taikytinas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas neišieškoti iš sumos, kuri neviršija vienos MMA (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Teismas padarė išvadą, kad priimdama ginčijamą patvarkymą antstolė nesilaikė CPK nustatytų ribojimų, todėl toks patvarkymas laikytinas neteisėtu ir naikintinas, o pagal šį patvarkymą Kybartų pataisos namų į antstolės depozitinę sąskaitą 2017 m. liepos 17 d. pervesta 239,22 Eur suma grąžintina pareiškėjui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Antstolė D. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – skundą atmesti. Atskirojo skundo argumentai:Teismas netinkamai aiškino kasacinio teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-154-313/2016. CPK 668 straipsnio 1 dalis galėtų būti taikoma lėšoms, kurios liko skolininkui iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų, po 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Tačiau pareiškėjas nedirba ir darbo užmokesčio ir jam prilygintų pajamų negauna, todėl remiantis minėta kasacinio teismo nutartimi CPK 668 straipsnio 1 dalies norma netaikytina.Skundžiamo antstolės patvarkymo pagrindu buvo areštuotos visos lėšos, įplauksiančios į pareiškėjo sąskaitą nurodytai sumai. Byloje nenustatyta ir pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jo asmeninėje sąskaitoje esančios lėšos yra CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas negalimas.CPK 737 straipsnis, reglamentuojantis išieškojimą iš kitų skolininko pajamų, prilygintų darbo užmokesčiui, nurodo baigtinį pajamų, prilygintų darbo užmokesčiui, sąrašą vykdymo procese. Iš artimųjų periodiškai gaunamos lėšos minėtame sąraše nėra prilygintos darbo užmokesčiui, jos taip pat nėra laikytinos ir daviniais.Todėl darytina išvada, kad įstatymas antstoliui į pareiškėjo lėšas leidžia nukreipti išieškojimą pilna apimtimi, todėl antstolės veiksmai nagrinėjamu atveju yra teisėti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Byloje kilęs ginčas dėl antstolės veiksmų, jai atliekant išskaitas iš įkalinimo bausmę atliekančio asmens piniginių lėšų.Iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolė D. P. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0068/15/00794 dėl įsiskolinimų išieškojimo iš skolininko R. L. išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM naudai (vykd. b.l. 28). Bylos duomenys patvirtina, jog atliekant vykdymo veiksmus antstolė priėmė 2017 m. liepos 3 d. patvarkymą Nr. SD-R-829, kuriame nurodyta, kad vadovaudamasi CPK 688 straipsniu antstolė areštuoja 7532,00 Eur skolos ir 902,46 Eur vykdymo išlaidų, iš viso - 8434,46 Eur skolininkui priklausančių lėšų, esančių (duomenys neskelbtini) pataisos namų sąskaitoje (vykd. b.l. 55).Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 98 straipsnis įtvirtina nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat teisę atnešti grynuosius pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Perlaidomis gauti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą, o nuteistiesiems, turintiems teisę turėti grynųjų pinigų, įteikiami. Lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, kurią nuteistasis gali naudoti BVK ir kitų bausmės vykdymą reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat ir savo būtiniausiems poreikiams patenkinti. BVK nenustato apribojimų išieškoti iš skolininkui priklausančias lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, o CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos taip pat neįtvirtina draudimo nukreipti išieškojimą į šias lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-219/2017). Bendrosios išieškojimo iš skolininko turto taisyklės yra įtvirtintos CPK XLVII skyriuje. Šio skyriaus 668 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje; be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, aiškindama vykdymo proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo iš skolininkams fiziniams asmenims priklausančių pajamų tvarką išaiškino, kad apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA, apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, 27 punktas). Skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio išskaitų dydį, nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, 45 punktas). Išskaitų iš skolininko pajamų ribojimas MMA dydžio atžvilgiu yra taikomas, atsižvelgiant į per vieną mėnesį gaunamas skolininko pajamas, nepriklausomai nuo to, ar jos gaunamos periodiškai, ar kartą, ar kelis kartus per mėnesį. Toks aiškinimas išplaukia iš aplinkybės, kad įstatymo leidėjas kaip atskaitos tašką, nustatant ir diferencijuojant išskaitų dydį, pasirinko būtent teisės aktais nustatyto dydžio – vienos minimaliosios mėnesinės algos – pajamų dalį, taip siekdamas apsaugoti ir skolininko teises, kad jam liktų dalis gaunamų pajamų kas mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, 47 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, jog antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus (tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose), privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, inter alia (be kita ko), CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatyto apribojimo, draudžiančio nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Toks teisinis reglamentavimas skirtas skolininko teisėms bei teisėtiems interesams apsaugoti, kad jis galėtų disponuoti pinigų suma, užtikrinančia minimalių, gyvybiškai svarbių, būtiniausių jo poreikių tenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-219/2017, 18 punktas).Nagrinėjamu atveju ginčijamu 2017 m. liepos 3 d. patvarkymu Nr. SD-R-829 antstolė, vadovaudamasi CPK 688 straipsniu, areštavo 8434,46 Eur skolininkui priklausančių lėšų, esančių (duomenys neskelbtini) pataisos namų sąskaitoje, jas nurodydama pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą bei nurodant, kad patvarkymas galioja iki visiško jo įvykdymo. Patvarkyme nenurodyta, kad areštuojamos pareiškėjo sąskaitoje esančios lėšos (turtas), viršijančios CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą sumą (vieną MMA), t. y. išieškojimas nukreiptas į visas pareiškėjo sąskaitoje galbūt tuo metu buvusias lėšas, kaip skolininko turtą, tuo pažeidžiant CPK 668 straipsnio nuostatas. Dėl nurodyto pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ginčijamas antstolės patvarkymas yra neteisėtas, prieštaraujantis imperatyviai proceso teisės normai, įtvirtintai CPK 668 straipsnio 1 dalyje, juo užkertama galimybė pareiškėjui disponuoti pinigų suma, užtikrinančia minimalių, gyvybiškai svarbių, būtiniausių jo poreikių tenkinimą, tuo pažeidžiant pareiškėjo kaip skolininko teises, dėl ko pagrįstai patvarkymą panaikino.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pradėdamas vykdymą, antstolis pirmiausia turi įvertinti skolininko turimą turtą ir tai, ar išieškojimas yra galimas pagal CPK 668 straipsnio 1 dalį, t. y. atsižvelgti į šiame straipsnyje nustatytą apribojimą nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA, taikytinas kaip vienkartinis apribojimas, nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą. Savo ruožtu CPK 736 straipsnis, reglamentuojantis išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydį, taikomas, jei po CPK 668 straipsnio 1 dalyje nurodytos išskaitos skolininko turto neužtenka vykdomam išieškojimui padengti.Atsižvelgiant į aptartą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.