Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Atsakovas A. K. pateikė prašymą pakeisti 2021-09-13 Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis atsakovas įpareigotas neperleisti, neįkeisti ar kitaip neapriboti UAB „Būsto statybos fondas“ priklausančio ilgalaikio turto bei: 1) panaikinti nutarties 1.4 punktą „Įpareigoti A. K., kaip UAB „Būsto statybos fondas“ vienintelį akcininką ir vadovą, užtikrinti, kad bendrovės nematerialus turtas, ilgalaikis turtas nebūtų perleistas, įkeistas ar kitaip nebūtų apribotos teisės į šį turtą“; 2) panaikinti nutarties 1.5 d. f) ir g) papunkčiuose nustatytą draudimą A. K., kuriuose nurodyta uždrausti A. K. įgyvendinti šias turimų UAB „Būsto statybos fondas“ akcijų suteikiamas teises (priimti ir vykdyti sprendimus): f) priimti ir vykdyti sprendimą dėl bendrovės ilgalaikio turto perleidimo; g) priimti ir vykdyti sprendimą dėl bendrovės nematerialaus turto, ilgalaikio turto perleidimo, įkeitimo ar kitokio teisių į šį turtą apribojimo; kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Rezoliucinė dalis

3.1. leisti UAB „BŪSTO STATYBOS FONDAS“ parduoti negyvenamąsias patalpas - poilsio patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., su sąlyga, kad UAB „BŪSTO STATYBOS FONDAS“ už gautus pinigus pagal pardavimo sutartį ne vėliau kaip iki 2022 m. gruodžio 31 d. nupirks nekilnojamąjį turtą - statomą butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., už 136 000 Eur įskaitant PVM kainą;

3.2. leisti UAB „BŪSTO STATYBOS FONDAS“ (juridinio asmens kodas 124936133, buveinės adresas Vilnius, (duomenys neskelbtini)) atlikti operacijas su atsiskaitomosiose sąskaitose esančiomis lėšomis išmokant darbuotojams su darbo santykiais susijusias išmokas ir mokant mokesčius valstybei, taip pat leidžiant šiai įmonei atsiskaityti su komunalinių/administracinių paslaugų teikėjais.

4. Teismas nurodė, kad ieškovės pareikštu ieškinio reikalavimų 13 punkto e) papunktyje prašoma dalijant santuokoje įgytą turtą, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, atsakovui A. K. asmeninės nuosavybės teise natūra priteisti atsakovo kreditorinį reikalavimą 291 712,77 Eur sumai (atsakovo suteikta paskolų suma 1 069 270,69 Eur – 777 557,92 Eur atsakovui grąžinta paskolų suma) pagal paskolos sutartis su UAB „Būsto statybos fondas“. Šis ieškinio reikalavimas yra tiesiogiai ir betarpiškai susijęs su atsakovo turtu, įskaitant ir paminėtos bendrovės turtą. Tokiu būdu byloje teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo valdomos bendrovės atžvilgiu yra visiškai pagrįstos ir jų naikinti, kaip to prašo atsakovas, nėra jokio pagrindo. Nors atsakovas nurodo, kad šios įmonės akcijos buvo jo įsigytos iki santuokos ir yra jo asmeninė nuosavybė, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas nepaneigia aplinkybės, kad jo kreditoriniai reikalavimai paminėtai įmonei (kuri jam skolinga nemažą pinigų sumą) galimai atsirado santuokos metu, t. y. gali būti santuokoje įgyto dalintino turto ginčo objektu.

5. Teismas taip pat nurodė, kad kita vertus, atsakovas visiškai pagrįstai nurodo, jog dėl priemonių taikymo UAB „Būsto statybos fondas“ negali vykdyti tiesioginės savo veiklos - vykdyti prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, generuoti pajamų, užtikrinti veiklos tęstinumą. Atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, jog 2022-09-08 notaras atsisakė patvirtinti UAB „Būsto statybos fondas“ nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų poilsio patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., pirkimo-pardavimo sandorį. Taip pat atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, jog UAB „Būsto statybos fondas“ sudarė 2022-08-26 preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. GL/GL A-7-1/RG, kuria įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2022-12-31 nupirkti statomą butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini)Vilniaus m., už 136 000 Eur kainą, tačiau, kaip pats nurodo dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių neturi galimybės sumokėti avansinius mokėjimus, kai bendrovės sąskaitoje net nėra pakankamai piniginių lėšų įvykdyti sandorį (duomenys kuriuos pateikė atsakovas).

6. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad negyvenamųjų poilsio patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., nuosavybės teisė priklauso tik UAB „Būsto statybos fondas“, t. y. atsakovas neturi nuosavybės teisių į šį turtą, nors ir valdo šią įmonę, taip pat į tai, kad jo valdoma įmonė, siekdama toliau vykdyti savo veiklą, ketina įsigyti kitą nekilnojamąjį turtą - statomą butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., atsakovo prašymą tenkino iš dalies būtent šioje apimtyje, nustatant tam tikrus apsauginius apribojimus bei leidžiant UAB „Būsto statybos fondas“ parduoti patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., su sąlyga, jog UAB „Būsto statybos fondas“ nupirks kitą nekilnojamąjį turtą - statomą butą, esantį adresu V. (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. panaudojant tas pačias lėšas, kurias gaus pardavus bendrovės nuosavybę.

7. Teismas atsakovo argumentus, jog įmonė negali mokėti mokesčių valstybei bei atlyginimų savo darbuotojams laikė nepagrįstais, kadangi jokių ribojimų tokiems įmonės veiksmas teismas pritaikęs nebuvo. Įmonė visiškai laisvai gali mokėti mokesčius valstybei ir atlyginimus darbuotojams, jai buvo uždėtas tik apribojimas suvaržyti ar perleisti teises į jai priklausantį turtą tikslu bylos nagrinėjimu metu išvengti atsakovo (vienasmeniškai valdančio šią įmonę) turtinės padėties tyčinio sumažinimo/pabloginimo, o ne visiškai uždrausti atlikti bet kokius veiksmus. Vien tai, kad notarai atsisakė patvirtinti įmonės ketinamą sudaryti nekilnojamojo turto objekto pardavimo sutartį nepaneigia tokių teismo išvadų ir niekaip nepatvirtina atsakovo prašyme nurodytų atitinkamų argumentų.

8. Apeliantas (atsakovas) A. K. atskiruoju skundu prašo pakeisti 2021 m. rugsėjo 13 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis atsakovas įpareigotas neperleisti, neįkeisti ar kitaip neapriboti UAB „BŪSTO STATYBOS FONDAS“ priklausančio ilgalaikio turto:

8.1. Panaikinti Nutarties 1.4 punktą „Įpareigoti A. K., kaip UAB „BŪSTO STATYBOS FONDAS“ vienintelį akcininką ir vadovą, užtikrinti, kad bendrovės nematerialus turtas, ilgalaikis turtas nebūtų perleistas, įkeistas ar kitaip nebūtų apribotos teisės į šį turtą“.

8.2. Panaikinti Nutarties 1.5 d. f) ir g) papunkčiuose nustatytą draudimą A. K., kuriuose nurodyta: uždrausti A. K. įgyvendinti šias turimų UAB „BŪSTO STATYBOS FONDAS“ (juridinio asmens kodas 124936133, adresas: Vilnius, (duomenys neskelbtini)) akcijų suteikiamas teises (priimti ir vykdyti sprendimus): f) priimti ir vykdyti sprendimą dėl bendrovės ilgalaikio turto perleidimo; g) priimti ir vykdyti sprendimą dėl bendrovės nematerialaus turto, ilgalaikio turto perleidimo, įkeitimo ar kitokio teisių į šį turtą apribojimo.

9.1. UAB „Būsto statybos fondas“ nekilnojamojo turto areštas nėra susijęs su ieškinyje pareikštu reikalavimu dėl kreditorinio reikalavimo padalinimo 291 712,77 Eur sumai pagal paskolos sutartis su UAB „Būsto statybos fondas“ nagrinėjamoje byloje, todėl negali užtikrinti/neužtikrina būsimo teismo sprendimo įvykdymo šioje byloje. Šioje byloje ieškovė prašo padalinti reikalavimo teisę į skolą, tačiau byloje nėra pareikšti jokie reikalavimai UAB „Būsto statybos fondas“ nei dėl bendrovės akcijų, turto ar skolos priteisimo, todėl teismui nebuvo pagrindo spręsti ir dėl jų įvykdymo užtikrinimo – šios bendrovės turto arešto.

9.2. Net ir tenkinus ieškinio reikalavimą priteisti atsakovui kreditorinį reikalavimą, reikalavimo teisės priteisimas nesudaro pagrindo pradėti šios reikalavimo teisės įgyvendinimą priverstine tvarka iš įmonės. Išsprendus šio turto padalinimo klausimą ir paskirsčius šią reikalavimo teisę tarp sutuoktinių, jie privalėtų kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo iš UAB „Būsto statybos fondas“ atskiroje civilinėje byloje ir būtent tokio reikalavimo užtikrinimui galėtų būti taikomos teismo šioje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Teismas šiuo atveju nepagrįstai areštavo trečiojo asmens UAB „Būsto statybos fondas“ turtą, dėl kurio net nėra iškelta byla, o pati įmonė nėra įtraukta į bylą.

9.3. Teismo leidimas UAB „Būsto statybos fondas“ parduoti patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., su sąlyga, jog UAB „Būsto statybos fondas“ nupirks kitą nekilnojamąjį turtą - statomą butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., panaudojant tas pačias lėšas, kurias gaus pardavus bendrovės nuosavybę, nėra pakankamas ir nesudaro galimybių įmonei netrikdomai vykdyti ūkinę – komercinę veiklą.

9.4. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog UAB „Būsto statybos fondas“ veikla yra pirkti ir parduoti butus, kuriant juose interjerus, jog kitų veiklų įmonė neturi, pajamų negauna. Tam, kad įmonė išsilaikytų, jai būtina sudaryti nuolatinius, o ne pavienius sandorius. Iš Teismo nutarties seka, jog atsakovas turės pareigą kreiptis į teismą dėl kiekvieno iš nekilnojamojo turto pardavimo sandorio sudarymo, kas nepagrįstai trikdytų bendrovės veiklą ir sandorių sudarymą, reikalautų papildomų finansinių kaštų, kurių bendrovė neturi.

9.5. Negalėdama vykdyti jai priklausančio nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandorių, UAB „Būsto statybos fondas“ negaus apyvartinių lėšų, negalės mokėti mokesčių, atsiskaityti su darbuotojais, kreditoriais, nebegalės tęsti ūkinės veiklos, dėl ko kils bankroto grėsmė. Tuo remiantis pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra akivaizdžiai neproporcingos ir neekonomiškos, nepagrįstai pažeidžia byloje nedalyvaujančio asmens UAB „Būsto statybos fondas“ teises ir teisėtus interesus, sukelia minėtai įmonei žalą.

10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-294-723/202 palikti nepakeistą, o atsakovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo tokius argumentus:

10.1. Byloje nėra ginčo jog, atsakovo vardu įsteigta UAB „BŪSTO STATYBOS FONDAS“ (toliau tekste – bendrovė), kurios vadovu ir vieninteliu akcininku yra atsakovas. 2021 m. rugsėjo 13 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis nėra areštuotas joks UAB „BŪSTO STATYBOS FONDAS“ turtas, tačiau atsakovas, kaip vienintelis bendrovės akcininkas ir vadovas yra įpareigotas neperleisti, neįkeisti ar kitaip neapriboti UAB „BŪSTO STATYBOS FONDAS“ priklausančio turto. Dėl nurodytų priežasčių atsakovo atskirojo skundo argumentai, jog teismo nutartimi yra nuspręsta dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų, yra atmestini kaip nepagrįsti. Atsakovas neskundė 2021 m. rugsėjo 13 d. nutarties dalyje dėl atsakovui kaip vieninteliam bendrovės akcininkui ir vadovui nustatytų įpareigojimų ir draudimų ir su šia teismo nutarties dalimi atsakovas sutiko. Taigi, atsakovo atskirojo skundo argumentai dėl įsiteisėjusios 2021 m. rugsėjo 13 d. teismo nutarties neteisėtumo atmestini kaip nepagrįsti.

10.2. Byloje nėra ginčo, jog ginčo šalys turi kreditorinį reikalavimą 291 712,77 Eur sumai pagal paskolos sutartis su UAB „Būsto statybos fondas“. Atsakovas nepateikė teismui jokių duomenų patvirtinančių UAB „Būsto statybos fondas“ finansines galimybes sumokėti ginčo šalims 291 712,77 Eur sumą. Jau 2020 metais bendrovės skolos viršijo turimą turtą 65 386 € suma ir faktiškai buvo nemoki, o 2021 metais bendrovės skolos viršijo turimą turtą 71 207 € suma. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas nutartimi pagrįstai netekino atsakovo prašymo panaikinti atsakovui draudimus priimti sprendimus neperleisti, neįkeisti ar kitaip neapriboti UAB „BŪSTO STATYBOS FONDAS“ priklausančio turto.

10.3. Nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės visiškai neįtakoja bendrovės veiklos ir Bendrovė iki šiol vykdo veiką ir turi pakankamai apyvartinių lėšų veiklos vykdymui ir gali atsiskaityti su darbuotojais ir trečiaisiais asmenimis. Dėl nurodytų priežasčių nėra jokio teisinio pagrindo naikinti atsakovo skundžiamos nutarties. Priešingai, panaikinus teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį, atsakovas eilinį kartą imsis nesąžiningų veiksmų ir sumažins Bendrovės turtą, ji perleisdamas tretiesiems asmenims sandoriuose nurodydamas fiktyviai mažą pardavimo kainą, o likusią turto pardavimo kainos dalį pasiims grynais pinigais ir jų neįneš į bendrovės kasą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

12. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

13. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria teismas iš dalies tenkino prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, pagrįstumo ir teisėtumo.

14. Spręsdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų tiek ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pakeistos, tiek į padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų taikomos nepakeitus jų mąsto, o ieškinys – atmestas. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis iš esmės visuomet susijęs su asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymu (CPK 145 straipsnio 1 dalis), įstatymas numato teisę šalims, kurių atžvilgiu taikomos laikinosios apsaugos priemonės apriboja, pažeidžia ar suvaržo jų teises ar teisėtus interesus, teikti prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (CPK 148 straipsnio 1 dalis). Keičiant pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, svarbiausia, kad būtų efektyviai užtikrinti pareikšti reikalavimai (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1273/2013; 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1692/2014).

15. Nagrinėjamu atveju atsakovas prašė pirmosios instancijos teismo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad taikant jas buvo areštuotas UAB „Būsto statybos fondas“ turtas, į kurį ieškovės reikalavimai nėra nukreipiami, tokiu būdu nepagrįstai varžomos šio juridinio asmens teisės juo disponuoti ir apskritai įmonės veikla. Pirmosios instancijos teismas prašymą tenkino ir leido parduoti atsakovui parduoti turtą su sąlyga, kad bus nupirktas kitas turtas teismo nurodytai sumai.

16. Pagal CPK 267 straipsnį neleidžiama priimti sprendimų, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo, išskyrus nurodytą šio Kodekso 262 straipsnio 1 dalyje. CPK 267 straipsnis įtvirtina draudimą priimti sprendimus, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo. Teismo procesiniai sprendimai turi būti konkretūs ir aiškūs. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 267 straipsnį draudžiama priimti sąlyginius sprendimus, sprendimai turi būti besąlyginiai. Sąlyginiai sprendimai negali būti priimami, nes jais neišsprendžiamas tarp šalių kilęs ginčas ir tuo taip pat paneigiamas teismo sprendimo privalomumo principas (CPK 18 straipsnis). Aptariamas draudimas taikomas ir priverstinio vykdymo nereikalaujantiems sprendimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-390-701/2018, 35 punktas).

17. Pirmosios instancijos teismas priėmė sąlyginę nutartį ? leido parduoti atsakovui turtą su sąlyga, kad ne vėliau kaip iki 2022 m. gruodžio 31 d. nupirks nekilnojamąjį turtą - statomą butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., už 136 000 Eur įskaitant PVM kainą. Tokios sąlyginės nutarties teismas neturėjo teisės priimti, nes įstatymų leidėjas CPK 267 straipsnyje imperatyviai įtvirtino draudimą priimti sprendimus, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo, išskyrus nurodytą CPK 262 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad nurodytos proceso įstatymo normos taikytinos visiems procesiniams sprendimas, kurie reikalauja vykdymo, t. y. ne tik galutiniams procesiniams sprendimams, kuriais ginčas išnagrinėjamas iš esmės, kadangi pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, sąvoka „teismo sprendimas“, CPK 267 straipsnio kontekste, apima bet kokį procesinį teismo priimtą sprendimą, įskaitant ir nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1644/2013, 2015 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-392-381/2015). Imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujanti teismo nutartis negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta.

18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ieškovės pareikštu ieškinio reikalavimų 13 punkto e) papunktyje prašoma dalijant santuokoje įgytą turtą, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, atsakovui A. K. asmeninės nuosavybės teise natūra priteisti atsakovo kreditorinį reikalavimą 291 712,77 Eur sumai (atsakovo suteikta paskolų suma 1 069 270,69 Eur – 777 557,92 Eur atsakovui grąžinta paskolų suma) pagal paskolos sutartis su UAB „Būsto statybos fondas“. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad byloje teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo valdomos bendrovės atžvilgiu yra visiškai pagrįstos ir jų naikinti, kaip to prašo atsakovas, nėra jokio pagrindo. Tačiau prašymą patenkino iš dalies ir leido atsakovui parduoti teismo nutartyje nurodytą turtą, nors toks prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nebuvo reiškiamas. Atsakovas prašė pakeisti laikinąsias apsaugos priemones panaikinant dalį jam taikomų apribojimų (susijusių su UAB „BŪSTO STATYBOS FONDAS“ valdymu). Taigi, teismas turėjo tenkinti tokį prašymą panaikinant atsakovui taikomus apribojimus (prašymo tenkinimo iš dalies atveju, panaikinti vieną iš dviejų atsakovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių nurodytus 1.4 arba 1.5 p. ) arba prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmesti. Pirmosios instancijos teismas išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių klausimą tokiu būdu, kokiu išspręsti atsakovas neprašė. Teismas peržengė prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo reikalavimų ribas. Tokia teismo nutartis negali būti laikoma pagrįsta ir šiuo pagrindu.

19. Apibendrinant nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai neišnagrinėjo atsakovo prašymo ir, nutardamas jį tenkinti iš dalies, neįvertino to, jog teismo priimta sąlyginė nutartis prieštarauja imperatyviai įstatymo nuostatai (CPK 267 straipsniui), bet ir nebuvo išspręstas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo pagal atsakovo pareikštus reikalavimus. Remiantis tuo, apskųsta teismo nutartis naikinama ir klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo pagal atsakovo prašymą perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

atsakovo A. K. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartį panaikinti ir atsakovo A. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.