Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-06-12 · Administracinė byla Nr. I1-8900-609/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-06-12
Bylos Nr.
I1-8900-609/2024
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00598-2024-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Eglė Kiaurakytė
Pareiškėjas
A. P.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-8900-609/2024Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00598-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1.; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 12 d.Klaipėda

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Eglė Kiaurakytė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, jam priteisti 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Skunde (b. l. 1-2) nurodo, kad nuo 2022 m. kovo 3 d. jis atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 1-ajame kalėjime (iki 2023 m. sausio 1 d. – Pravieniškių pataisos namai - atviroji kolonija) (toliau ir - Pravieniškių PN-AK), kuriame nebuvo įrengtos dušų pertvaros, todėl dušu naudojantis su kitais kalinčiais asmenimis, nebuvo užtikrinta jo teisė į privatumą. Pažymi, kad šiuo metu dušo pertvaros jau yra įrengtos, tačiau jos nėra tinkamos. Teigia, kad dušo patalpoje nėra įrengta patalpa persirengimui.

Pareiškėjas nurodo, kad dėl neužtikrintos teisės į privatumą jis jautė diskomfortą, orumo pažeminimą, neigiamus išgyvenimus, nepilnavertiškumo jausmą.

Sutinka, kad teisės aktai nenumato pareigos užtikrinti suimtųjų privatumą naudojantis dušu, tačiau atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje yra ne kartą pažymėta, jog nustačius ypač prastas sąlygas, privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip iš sąlyga leidžianti konstatuoti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio reikalavimų pažeidimą.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, jog su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, jog laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 3 d. iki 2024 m. balandžio 7 d. buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK (nuo 2023 m. – Lietuvos Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime), kurio 3-iame sektoriaus dušinėse matomumą ribojančios pertvaros buvo įrengtos 2022 m. spalio mėnesį, todėl pareiškėjo privatumas naudojantis dušu buvo užtikrintas.

Cituoja LVAT formuojamą praktiką (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A-1227-624/2020; A-1674-624/2020), kuriose pažymėta, kad laisvės atėmimo vietose dušinėse esant bent iš šonų įrengtoms pertvaroms, yra užtikrinamas pakankamas privatumas ir teigia, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjo teisė į privatumą buvo užtikrinta. Pažymi, kad pareiškėjas su skundais dėl privatumo neužtikrinimo dušuose ar neįrengtų atskirų persirengimo patalpų nesikreipė.

Nurodo, kad nuteistieji į dušą išleidžiami ne rečiau kaip du kartus per savaitę, o kai yra sudarytos sąlygos – kasdien.

Sutinka, kad LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog aplinkybė, kad teisės aktai nenumato pareigos pataisos įstaigoms įrengti pertvarų dušuose, nesudaro pagrindo atleisti nuo pareigos užtikrinti nuteistųjų privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais, tačiau laikosi pozicijos, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad minėtas pažeidimas pareiškėjui sudarė tokias kalinimo sąlygas, dėl kurių buvo viršytas neišvengiami kalinimui būdingas kentėjimo laipsnis. Pripažįsta, jog pareiškėjas galėjo patirti nepatogumų iki 2022 m. spalio mėnesio naudojantis dušu be pertvarų, tačiau mano, jog tai nesudaro teisinio pagrindo priteisti pareiškėjui piniginę kompensaciją.

Teigia, kad teisės aktai nenumato atskiros persirengimo patalpos prie dušinės įrengimo. Nurodo, kad Pravieniškių PN-AK 3-iame sektoriuje persirengimo vietos buvo įrengtos pačiose dušinių patalpose. Atkreipiamas dėmesys, kad persirengimo vietų įrengimas be atskirų kabinų ar pertvarų privatumui užtikrinti yra analogiškas visų viešų įstaigų persirengimo vietų įrengimui ir atitinka bendrąsias visuomenėje galiojančias ir daugumai priimtinas nuostatas dėl tokių patalpų įrengimo. Teigiama, kad nuteistiesiems nėra sudarytos blogesnės, nei likusiai visuomenės daliai, sąlygos. Laikomasi pozicijos, kad pareiškėjo subjektyvi nuomonė apie patirtus išgyvenimus, nesudaro pagrindo neturtinės žalos atsiradimui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valstybės valdžios institucijos veiksmų, atlyginimo priteisimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma) 16 ir 18 punktai reglamentuoja oro temperatūrą dušinėse, taip pat privalomą karšto vandens į jas tiekimą. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, nurodomi dušo patalpai minimaliai būtini baldai ir/ar kietasis inventorius, tačiau reikalavimo, jog dušo patalpose turi būti įrengtos pertvaros, nėra. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintose Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse dušo įrengimo reikalavimai numatyti išimtinai ilgalaikių pasimatymų patalpose. Detalesnio dušo patalpų įrengimo nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja.

Nežiūrint į tai, LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvarų dušuose, nesudaro pagrindo atleisti pataisos namus nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., LVAT 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018; 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1946-525/2019, 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019; 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-172-575/2021; 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-735-624/2021 ir kt.). Todėl pripažįstama, kad pareiškėjams naudojantis pertvarų neturinčiu dušu, pažeidžiamas jų privatumas (žr., pvz., LVAT 2021 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1200-602/2021).

Vadovaujantis EŽTT formuojama praktika, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Konvencijos 8 straipsnio, garantuojančio asmens teisę į privatumą, prasme (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą byloje Szafrański prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12).

Bylos duomenimis (b. l. 15-16), pareiškėjas Pravieniškių PN – AK 3-iojo sektoriaus 1, 12 ir 19 būriuose laisvės atėmimo bausmę atliko laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 3 d. iki 2024 m. balandžio 7 d.

Bylos duomenimis (b. l. 12, 21-22), pertvaros 1 ir 12 būrių dušinėse, o 19 būryje atskira dušo patalpa Pravieniškių PN – AK buvo įrengta tik 2022 m. spalio 14 d., todėl akivaizdu, jog laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 3 d. iki 2022 m. spalio 14 d. pareiškėjui naudojantis pertvarų neturinčiu dušu, jo privatumas buvo pažeistas.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Dėl CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartis administracinėje byloje A-985-556/2018).

Kadangi pažeidimas nebuvo momentinis ar vienkartinis, yra pagrindas išvadai, kad pareiškėjas patyrė perteklinius neigiamus išgyvenimus, diskomfortą, nepilnavertiškumo jausmą. Kita vertus, atsakovė nurodė, jog bausmės atlikimo laikotarpiu kalėjimo administracijai nepateikė jokių prašymų / skundų, kurie patvirtintų, kad jis kreipėsi ir reiškė pretenzijas dėl jam neužtikrinamo privatumo ir iš to kylančių dvasinių išgyvenimų, orumo pažeidimo, dvasinių kančių, fizinio skausmo, diskomforto, kuriuos galėjo sukelti privatumo neužtikrinimas naudojantis dušu.

Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, kad, kalinimo įstaigai neužtikrinus tinkamo privatumo duše, pareiškėjo neigiami išgyvenimai nebuvo itin stiprūs.

Įvertinus pažeidimo mastą, trukmę ir intensyvumą, į pažeidimo metu buvusias Lietuvos valstybės ekonomines, darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, pareiškėjo patirtai neigiami išgyvenimai ir diskomfortas negali būti vertinami pareiškėjo nurodyta suma. Dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvačia laikytina 400 Eur suma, kuri priteistina iš atsakovės (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis LVAT praktika tokio pobūdžio bylose, 5 procentų dydžio metinės palūkanos yra priteisiamos (žr. LVAT 2010 m. spalio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-756-2195/2010, 2011 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-3550/2011). Procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant pareiškėjo, reikalaujančio atlyginti žalą, prašymui jas skaičiuoti ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo (žr. LVAT 2009 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-73/2009, 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-756-2195/2010).

Nagrinėjamu atveju aktuali CK 6.210 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų skaičiavimo termino pradžia nustatyta CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, kuri numato, kad prievolės skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Įvertinus tai, kad ši administracinė byla iškelta 2024 m. balandžio 25 d., vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už prievolę atlyginti neturtinę žalą, skaičiuotinos nuo 2024 m. balandžio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos 13 punkte persirengimo patalpos įrengimas nėra numatytas. Kadangi nei aktualiuose teisės aktuose, nei LVAT jurisprudencijoje nėra nustatyta laisvės atėmimo vietų dušinėse persirengimo patalpų įrengimo pareiga, pareiškėjo pretenzijos tokių patalpų nebuvimo laikytinos nepagrįstomis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. P. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 400 (keturių šimtų) eurų neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuotinas nuo 2024 m. balandžio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pareiškėjui A. P..

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėja Eglė Kiaurakytė