Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Ribokaitės ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, D. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės žemės ūkio bendrovės „P.“ (toliau – ŽŪB „P.“) ieškinį atsakovei kredito unijai „M. u.“ (buvęs pavadinimas kredito unija „S. k.“) dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo vykdyti sutartį, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. D..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė ŽŪB „P.“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti atsakovės kredito unijos „M. u.“ (toliau – KU (duomenys neskelbtini)) vienašališkai atliktą 2014 m. birželio 10 d. Kredito sutarties Nr. P00399 nutraukimą neteisėtu ab initio (nuo pradžios), jį panaikinti ir įpareigoti atsakovę vykdyti sutartį.

Ieškinyje nurodė, kad 2014 m. birželio 10 d. ieškovė ir atsakovė sudarė kredito sutartį Nr. P00399 (toliau – Kredito sutartis), kuria atsakovė suteikė ieškovei 51 859,39 Eur (179 060 Lt) paskolą žemės sklypų įsigijimui, o ieškovė įsipareigojo gautą paskolą grąžinti iki 2017 m. birželio 10 d. Kredito sutarties įvykdymo užtikrinimui ieškovė įkeitė atsakovės naudai jai priklausantį turtą – žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). 2014 m. birželio 11 d. sudaryta Laidavimo sutartis, kuria trečiasis asmuo D. D. laidavo už tinkamą ieškovės Kredito sutarties įvykdymą atsakovei. Ieškovė mokėjo Kredito sutartyje nustatytas įmokas ir vykdė kitus įsipareigojimus, tačiau atsakovė, neinformavusi ir neperspėjusi ieškovės, šalių sudarytą Kredito sutartį nutraukė. Ieškovės manymu, Kredito sutartis nutraukta neteisėtai ir nepagrįstai.

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog šalių sudaryta Kredito sutartis nebuvo nutraukta, dėl to vien dėl šių priežasčių ieškinys turi būti atmestas. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir klaidina teismą, nes atsakovė turėjo teisę pagal Kredito sutartį teisės aktų nustatyta tvarka reikalauti grąžinti visą kreditą anksčiau termino ir šia teise pasinaudojo. Atsakovės nuomone, teismui nustačius, jog Kredito sutartis nebuvo nutraukta, nėra pagrindo svarstyti ir dėl reikalavimo įpareigoti vykdyti sutartį. Pažymėjo, kad ieškovė ilgą laiką nevykdė Kredito sutarties sąlygų, dėl to buvo pradėtas priverstinis skolos išieškojimas. Atsakovės įsitikinimu, ieškovė siekia vilkinti priverstinio skolos išieškojimo procesą ir vengia vykdyti Kredito sutartį. Atsakovė tinkamai informavo ieškovę apie kredito ir kitų sumų grąžinimą anksčiau termino, visus pranešimus ieškovei siųsdama Kredito sutartyje nurodytais ieškovės adresais, tačiau ieškovė nuo pat sutarties sudarymo pradžios tinkamai nevykdė Kredito sutarties, o sutarties pažeidimai buvo esminiai.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. 2016 m. lapkričio 24 d. pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė atidėti teismo posėdį dėl jo ligos. 2017 m. sausio 3 d. pateikė teismui prašymą, prašydamas atidėti teismo posėdį dėl pateikto priešieškinio. 2017 m. vasario 1 d. pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė atidėti teismo posėdį dėl kitos teisme nagrinėjamos bylos, kurioje jis turi dalyvauti. 2017 m. vasario 21 d. pateikė teismui prašymą dėl bylos nagrinėjimo jam nedalyvaujant.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 13 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.

Teismas skyrė už piktnaudžiavimą procesu ieškovei ir trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, po 200 Eur baudos atsakovės naudai.

Teismas nustatė, kad nors ieškovė teismui nurodė, jog tinkamai ir laiku vykdė pagal Kredito sutartį prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2015 m. spalio 13 d. ieškovė įmokėjo į atsakovės sąskaitą 1000 Eur, tačiau kitų mokėjimų pagal Kredito sutartį neatliko. Ieškovė pažeidė Kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, nesavalaikis įmokų mokėjimas laikytinas esminiu sutarties pažeidimu, dėl to atsakovė kreipėsi į ieškovę dėl kredito grąžinimo anksčiau termino. Ieškovei kredito negrąžinus, atsakovė kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, įmokų neatlikimas ilgą laiko tarpą, leido atsakovei nesitikėti, kad sutartis ateityje bus vykdoma, dėl to laikė, kad Kredito sutartis nutraukta pagrįstai.

Teismas nustatė, kad ieškovė ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, naudojosi savo procesinėmis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus, o priešingai – turėdami tikslą užvilkinti bylos nagrinėjimą, siekdami nesąžiningų tikslų, pažeisdami kitų asmenų – atsakovės interesus. Pažymėjo, kad ieškovė ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ne kartą teikė teismui prašymus dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo dėl įvairių priežasčių, akcentuodamas, kad šios bylos nagrinėjimas jiems yra itin svarbus. Teismo posėdžiai buvo atidedami, tačiau nei ieškovė, nei trečiasis asmuo į posėdį ir neatvykdavo. Visi prašymai teismui buvo teikiami teismo posėdžio dieną arba vieną dieną prieš teismo posėdį. Galiausiai ieškovė ir trečiasis asmuo pateikė prašymus dėl bylos nagrinėjimo jiems nedalyvaujant. Teismas konstatavo, kad ieškovė ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis.

III. Apeliacinis skundas ir atsiliepimo į jį argumentai

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimo dalį dėl 200 Eur baudos skyrimo.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad jis piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, kai keletą kartų teikė teismui prašymus dėl teismo posėdžio atidėjimo. Šie prašymai buvo pagrįsti, prie jų pridėti rašytiniai įrodymai. Teismas posėdžius atidėdavo, o tai reiškia, kad teismas pripažino prašyme nurodytas aplinkybes svarbiomis.

Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas nenustatė, kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, nei kokia žala buvo padaryta. Baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų procesinio poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio neigiamas pasekmes, dėl to ši procesinio poveikio priemonė turi būti taikoma tik išimtiniais atvejais. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, nesiekė vilkinti proceso, dėl to bauda jam negalėjo būti skirta.

Apeliantas nesutinka su baudos dydžiu dėl jos neproporcingumo.

Atsakovė atsiliepime į trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, apeliacinį skundą prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimą nepakeistą.

Atsakovė nurodo, kad trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų neginčija sprendimo iš esmės, tačiau ginčija jam paskirtą baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Atsakovė teigia, kad trečiojo asmens procesinis elgesys pagrįstai įvertintas kaip piktnaudžiavimas savo teisėmis. Atsakovės manymu, ieškovė ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, byloje siekė vilkinti bylos nagrinėjimą, o ne siekė savo teisių gynybos. Nuo pat pasirengimo nagrinėti bylą stadijos imitavo siekį dalyvauti bylos nagrinėjime ir teikė teismui melagingą informaciją. Tokie veiksmai trukdė tiek teismo, tiek atsakovės laiką, dėl jų kaltės užsitęsė bylos nagrinėjimas Vilniaus miesto apylinkės teisme.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nagrinėjamoje byloje, todėl pasisako dėl apeliacinių skundų faktinių ir teisinių pagrindų.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, skirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali skirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudos, iki 50 procentų baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Kai pareiškiamas šio straipsnio 1 dalyje numatytas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, dalyvaujančio byloje asmens naudai paskirta baudos dalis įskaitoma į priteistiną nuostolių sumą.

Pagal formuojamą kasacinio teismo CPK 95 straipsnio normų teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas prašymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Remiantis kasacinio teismo pozicija, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra elgesys, kuris nustatomas, remiantis objektyviais (išoriniais) jo pasireiškimo požymiais (pvz., ieškinio, prašymo ar kito procesinio dokumento pateikimo aplinkybėmis, jų turiniu, tarp bylos šalių kilusio ginčo pobūdžiu ir jo teisminio nagrinėjimo eiga). Jeigu visuma aplinkybių suponuoja, kad dalyvaujantis byloje jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pvz., sąmoningai sukelti nepatogumų kitai šaliai, užvilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą), toks elgesys negali būti toleruojamas ir turi būti pripažįstamas piktnaudžiavimu, kaip tai apibrėžta CPK 95 straipsnyje, kartu taikant tokio veikimo teisines pasekmes.

Savo teisėmis dalyvaujantys byloje asmenys privalo naudotis nepiktnaudžiaudami (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.137 straipsnio 3 dalis; CPK 7 straipsnio 2 dalis). Asmuo, kuriam įstatymo suteikiamos tam tikros teisės, kartu privalo vykdyti ir įstatymo jam nustatytus įpareigojimus, kurių būtina laikytis, kad, įgyvendinant šias teises, nebūtų pažeidžiamos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai, nebūtų vilkinamas bylų nagrinėjimas. Ar asmuo laikosi šių reikalavimų, nustatoma analizuojant, ar jis elgiasi taip, kaip tokioje situacijoje elgtųsi rūpestingas, sąžiningas ir protingas žmogus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008). Viena proceso šalis privalo teisiškai gerbti kitą šalį, jos teisėtus interesus. Taigi, visomis procesinėmis teisėmis turi būti naudojamasi sąžiningai, tik pagal jų paskirtį – užtikrinti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą (Konstitucijos 28 straipsnis; Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis; CPK 7 straipsnis).

Pagal byloje esančius įrodymus 2016 m. lapkričio 24 d. trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, pateikė teismui prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, nurodydamas negalėjimo dalyvauti priežastį (ligą), akcentuodamas šio teismo proceso svarbą, pažymėdamas, kad jis yra laiduotojas ir atsako už tinkamą kredito sutarties įvykdymą. Prašė skirti kitą posėdį 2017 m. sausio mėnesį (iš pateiktos nedarbingumo pažymėjimo kopijos matyti, jog trečiasis asmuo buvo nedarbingas 2 dienas, nuo 2016 m. lapkričio 24 d. iki 2016 m. lapkričio 26 d.) (t. 1, b. l. 127–128). Teismas, atsižvelgęs į prašymą, teismo posėdį atidėjo 2017 m. sausio 3 d. (t. 1, b. l. 130). 2017 m. sausio 3 d. trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų pateikė teismui priešieškinį dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir prašymą dėl posėdžio atidėjimo (t. 1, b. l. 142–147, 149). Analogišką prašymą pateikė ir ieškovė (t. 1, b. l. 148). Teismas, atsižvelgęs, kad priešieškinio priėmimo klausimas neišspręstas, tenkino šalių prašymus ir atidėjo teismo posėdį (t. 1, b. l. 150–151). 2017 m. sausio 12 d. teismo nutartimi atsisakyta priimti priešieškinį. Kitas teismo posėdis paskirtas 2017 m. vasario 2 d., šaukimas trečiajam asmeniui įteiktas 2017 m. sausio 5 d., tačiau jis 2017 m. vasario 1 d. (t. y. dieną prieš posėdį) pateikė prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, nurodydamas, kad tą pačią dieną tuo pačiu metu turi dalyvauti kitame teismo posėdyje (t. 1, b. l. 167). Kitas teismo posėdis paskirtas 2017 m. vasario 21 d. (t. 1, b. l. 170). 2017 m. vasario 21 d. ieškovė ir trečiasis asmuo pateikė teismui prašymus dėl bylos nagrinėjimo jiems nedalyvaujant (t. 1, b. l. 185–186).

Visuma šių aplinkybių suponuoja išvadą, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. D. įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis naudojosi nesąžiningai, ne pagal jų paskirtį, nesiekdamas realiai dalyvauti teismo posėdyje ir išsakyti savo poziciją byloje (kaip nurodė dar 2016 m. lapkričio 24 d. prašyme), o vilkinti bylos nagrinėjimą. Jo procesinė veikla vertintina kaip netoleruotinas elgesys, objektyviai neatitinkanti sąžiningo elgesio standartų. Prieš pat teismo posėdį teikdamas priešieškinį, prašymus dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo veikė prieš optimalų procesą, greitą ir koncentruotą bylos nagrinėjimą. Dėl tokio procesinio elgesio buvo trukdoma teismui užtikrinti tinkamą procesą, gaišinamas atsakovės ir teismo laikas, trikdomas teismo posėdžių planavimas. Atsakovė buvo neapibrėžtoje situacijoje, dėl siurprizinių prašymų, pateikiamų teismo posėdžio dieną arba vieną dieną prieš teismo posėdį, buvo trikdoma jo įprastinė darbinė veikla. Pažymėtina, kad tam, jog CPK 95 straipsnio 2 dalies pagrindu būtų skiriama bauda piktnaudžiavusiam asmeniui ir dalis jos būtų nukreipiama kitam byloje dalyvaujančiam asmeniui, nebūtina nustatyti, kad šiam asmeniui yra padaryta konkreti turtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256-915/2016).

Sprendžiant klausimą dėl paskirtos baudos dydžio, akcentuotina, kad apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog paskirta bauda yra nepagrįstai didelė, neatitinkanti teismų praktikos, jos sumokėjimas galėtų turėti ženklių neigiamų pasekmių ar taptų nepakeliama finansinė našta. Priešingai, teismas paskyrė baudą, kuri yra žymiai mažesnė nei CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatytas maksimalios baudos vidurkis. Kolegijos vertinimu, dar mažesnės baudos skyrimas būtų visiškai neveiksmingas, neatitiktų baudos teisinei prigimčiai. Nesant objektyvių priežasčių, dėl kurių teismas galėtų ir (ar) turėtų sumažinti paskirtą baudą, apeliacinio skundo argumentai dėl baudos dydžio laikomi nepagrįstais.

Įvertinęs bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas baudą už piktnaudžiavimą procesu, nenukrypo nuo kasacinio teismo pateiktų išaiškinimų, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė procesines teisės normas, todėl nėra pagrindo panaikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.