Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-04-27 · Civilinė byla Nr. e2S-994-779/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-04-27
Bylos Nr.
e2S-994-779/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-02021-2023-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Inga Staknienė
Ieškovas
J. K.
Atsakovas
UAB „Metova“, VĮ „Registrų centras“
Kategorijos
  • 3.1.14.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-994-779/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02021-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.1; 3.3.2.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 27 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama civilinę bylą pagal ieškovės J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovams UAB „Metova“, VĮ „Registrų centras“ dėl sprendimo pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu ir įrašų registre panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės J. K. ieškinį, pareikštą atsakovams UAB „Metova“, VĮ „Registrų centras“, kuriuo ieškovė prašo teismo: pripažinti niekiniu ir negaliojančiu atsakovės UAB „Metova“ 2014 m. vasario 28 d. vienintelio akcininko sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškovė buvo paskirta UAB „Domrema“ vadove (direktore); įpareigoti atsakovę VĮ „Registrų centras“ panaikinti įrašus šios įmonės registruose apie tai, kad ieškovė buvo paskirta UAB „Domrema“ vadove (direktore).

2. Ieškovė 2023 m. kovo 8 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriame suformulavo papildomą reikalavimą – konstatuoti sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinius padarinius, kad ieškovė J. K. neturi prievolės sumokėti skolą pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų sprendimą byloje Nr. 2-4294-647/2015.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 17 d. nutartimi atsisakė priimti J. K. 2023 m. kovo 8 d. teismui pateiktą patikslintą ieškinį.

4. Teismas nurodė, kad ieškovė ieškiniu ir patikslintu ieškiniu ginčija atsakovės UAB „Metova“ 2014 m. vasario 28 d. vienintelio akcininko sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu.

5. Teismas, susipažinęs su ieškovės patikslintame ieškinyje suformuluotu nauju reikalavimu, padarė išvadas, kad ieškovės patikslintame ieškinyje suformuluotas naujas reikalavimas negali būti vertinamas nei kaip išvestinis reikalavimas iš ieškovės reikalavimo sandorį pripažinti negaliojančiu, nei kaip sandorio negaliojimo padarinys.

6. Teismas laikė, jog nagrinėjamu atveju vien ieškovės reikalavimo pripažinti sandorį negaliojančiu patenkinimas nesudarytų pagrindo kartu konstatuoti ir ieškovės nurodytas teisines pasekmes.

7. Teismas pažymėjo, kad nagrinėdamas šioje byloje pareikštą ieškinį, negali panaikinti ar pakeisti kitoje išnagrinėtoje civilinėje byloje priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo bei tuo sprendimu nustatytų prievolių ieškovei.

8. Teismas atsisakė priimti ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimą – konstatuoti sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinius padarinius, kad ieškovė J. K. neturi prievolės sumokėti skolą pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų sprendimą byloje Nr. 2-4294-647/2015.

9. Teismas išaiškino ieškovei, kad ji, atsižvelgdama į įsiteisėjusį teismo nuosprendį ir juo konstatuotus nusikalstamus veiksmus, turi teisę kreiptis dėl proceso atnaujinimo Vilniaus rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-4294-647/2015 Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XVIII skyriaus reglamentuota tvarka.

10. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė patikslintame ieškinyje suformulavo vieną papildomą reikalavimą, kurį teismas atsisakė priimti, kiti patikslinto ieškinio reikalavimai ir jo pagrindimas iš esmės buvo analogiški pradiniam ieškiniui, siekdamas aiškumo toliau nagrinėjant bylą, atsisakė priimti visą patikslintą ieškinį.

III. Atskirojo skundo argumentai

11. Ieškovė J. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 17 d. nutartį ir patikslinto ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Ieškovė nesutinka su teismo vertinimu, kad ginant savo teises, ieškovė dėl vienintelės akcininkės sprendimo pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu ab initio, prašant teismo konstatuoti šio pripažinimo teisinius padarinius, būtina papildomai kreiptis dėl proceso atnaujinimo Vilniaus rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-4294-647/2015 CPK XVIII skyriaus reglamentuota tvarka.

11.2. Ieškovė mano, jog pasirinkus tokį teisės gynimo būdą, teismas neatnaujintų proceso Vilniaus rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-4294-647/2015, nes yra praėję daugiau nei 8 metai ir įmonė, kurios sandorius ieškovė ginčija, yra seniai likviduota.

11.3. Ieškovės nuomone, teismas neteisingai vertino, kad patikslintame ieškinyje ieškovė suformulavo vieną papildomą reikalavimą, kurį teismas atsisakė priimti. Nurodo, kad ji tik patikslino reikalavimą, kaip teismas prašė, kad šis konstatuotų teisines pasekmes ex officio, todėl ieškinyje lieka vienintelis ir tas pats reikalavimas dėl vienintelės akcininkės sprendimo pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu ab initio.

11.4. Ieškovės vertinimu, pripažinęs sandorį niekiniu, teismas turi taikyti atitinkamus teisinius padarinius, neatsižvelgdamas į bylos šalių reikalavimus.

11.5. Taip pat nurodė, kad ieškinio reikalavimo tinkamumo/netinkamumo klausimas galėtų būti sprendžiamas tik bylos nagrinėjimo metu, o ne ieškinio priėmimo klausimo sprendimo stadijoje.

11.6. Nurodo, kad ieškovas neprivalo nurodyti teisinio savo reikalavimų pagrindo, tai – bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl teismas turi pareigą teisiškai kvalifikuoti ieškinio faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes, šios pareigos nevykdymas gali lemti priimto sprendimo nepagrįstumą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

12. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovės patikslintą ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

13. Byloje nustatyta, kad ieškovė 2023 m. kovo 8 d. pateikė pirmosios instancijos teismui patikslintą ieškinį, kuriame papildė ieškinio dalyką ir papildomai prašė konstatuoti sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinius padarinius, kad ieškovė J. K. neturi prievolės sumokėti skolą pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų sprendimą byloje Nr. 2-4294-647/2015. Pirmosios instancijos teismas ieškovės patikslintą ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

14. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 3 dalis). Spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio, pareiškimo ar prašymo priėmimo klausimą, teismas turi patikrinti tik tai, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis).

15. Taigi, valstybė turi garantuoti ir užtikrinti kiekvieno suinteresuoto asmens teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Visgi ši teisė nėra absoliuti, kiekvienas asmuo privalo laikytis kreipimosi į teismą tvarkos ir taisyklių. Tuo atveju, jeigu į teismą besikreipiantis asmuo šių taisyklių nesilaiko ar nenustatomas jo suinteresuotumas, civilinis procesas negali būti pradedamas arba turi būti nutraukiamas. Vienas iš pagrindų, kurį nustačius, civilinis procesas negali būti pradedamas, o jeigu jis pradėtas – nutraukiamas, gali būti konstatuotas ir tada, kai ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 293 straipsnio 1 punktas).

16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovės patikslinto ieškinio priėmimo klausimą, pripažino, kad nagrinėjant bylą pagal ieškovės reikalavimą pripažinti sandorį negaliojančiu, net ir patenkinus ieškinį, teismas negali panaikinti ar pakeisti kitoje išnagrinėtoje civilinėje byloje priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo bei tuo sprendimu nustatytų prievolių ieškovei, todėl šį reikalavimą atsisakė priimti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

17. Kaip matyti iš bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-4294-647/2015, iš J. K., kuri šioje byloje yra ieškovė, priteisė BUAB „Domrema“ naudai 5 910,59 Eur žalos atlyginimą bei 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. rugsėjo 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 177,00 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei. Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, jo pagrindu BUAB „Domrema“ buvo išduotas vykdomasis raštas. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2VP-5734-647/2017) ieškovas BUAB „Domrema“ Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-4294-647/2015 pakeistas ieškovu R. K.. Ieškovė J. K. patikslintu ieškiniu prašė pripažinti, jog ji neturi prievolės sumokėti priteistą sumą pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų sprendimą byloje Nr. 2-4294-647/2015.

18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad įgyvendinus teisę į teisminę gynybą turi būti pasiektas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013). Be to, savarankiški procesiniai teisiniai reikalavimai, nesusieti su materialiniu teisiniu reikalavimu, negali būti ieškinio dalyku ir negali būti nagrinėjami teisme ieškinio teisenos tvarka.

19. Šiuo atveju, įvertinus ieškovės pateikto patikslinto ieškinio turinį, jos reiškiamo patikslinto reikalavimo formuluotę - konstatuoti, kad ieškovė J. K. neturi prievolės sumokėti skolą pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų sprendimą byloje Nr. 2-4294-647/2015, matyti, kad šis reikalavimas kildinamas ne iš sandorio ir nėra sandorio pasekmė, o kildinamas iš teismo sprendimo, taigi, negali būti ieškinio dalyku ir negali būti nagrinėjamas teisme ieškinio teisenos tvarka.

20. Pažymėtina, kad esminė teisingumo vykdymo prielaida yra teismo sprendimo privalomumas. Teismo sprendimo visuotinio privalomumo principas įtvirtintas CPK 18 straipsnyje: įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Priėmus teismo sprendimą šalių ginčas laikomas išspręstu galutinai ir neginčijamai ir konstatuojamas teisinės taikos atkūrimas tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d. nutarimas). Taigi teismo procesinio sprendimo privalomumas reiškia, kad jame esančių nurodymų turi paisyti visi asmenys, net ir nedalyvavę nagrinėjant bylą, tuo labiau jis privalomas dalyvaujantiems byloje asmenims (CPK 37 straipsnis).

21. Teismo sprendimo privalomumo individualios bylos atžvilgiu išraiška yra CPK 279 straipsnio 4 dalies normos, kuriose įtvirtinta res judicata galia. CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ar kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Taigi res judicata galia reiškia, kad ginčas tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32-248/2018).

22. Nagrinėjamu atveju iš esmės siekiama pakeisti galiojantį (įsiteisėjusį) teismo sprendimą, t. y. ieškovė siekia panaikinti savo prievolę pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, o tai negali būti padaryta kitaip, nei atnaujinus procesą byloje, kurioje šis sprendimas priimtas, nes jokių kitų įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo būdų įstatymai neįtvirtina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-635-915/2015; kt.).

23. Įvertinus tiek ieškovės pateiktame patikslintame ieškinyje, tiek ir jos atskirajame skunde išdėstytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas ir pakeistas tik instancine tvarka arba, esant įstatyme nurodytam proceso atnaujinimo pagrindui – atnaujinus civilinės bylos procesą, daroma išvada, kad toks reikalavimas negali būti bylos dalyku, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovės pateiktą patikslintą ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

24. Ieškovei išaiškinama, jog ji, atsižvelgdama į įsiteisėjusį teismo nuosprendį ir juo konstatuotus nusikalstamus veiksmus, turi teisę kreiptis dėl proceso atnaujinimo Vilniaus rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-4294-647/2015 CPK XVIII skyriaus reglamentuota tvarka arba turi teisę reikšti naują ieškinį, prašydama priteisti žalą (tiek, kiek jau iš ieškovės yra išieškota pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą) iš kaltų asmenų, dėl kurių veiksmų iš ieškovės buvo priteista žala.

25. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

26. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 335 straipsniu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, 290-291 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Inga Staknienė