Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Sergel“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. A., D. S. ir antstoliui Robertui Vasiliauskui dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmetamas.

Antstolis Robertas Vasiliauskas vykdomojoje byloje Nr. 0179/21/00333 vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. teismo vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-21916-1101/2020 dėl 474,56 Eur skolos, 873,10 Eur netesybų, 42,71 Eur delspinigių, 5 proc. metinių procesinių palūkanų ir 31,23 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko D. S. išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės „Sergel“ naudai. Antstolis, nustatęs, kad skolininko sutuoktinė dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) bei gauna darbo užmokestį, 2021 m. balandžio 6 d. patvarkymu areštuoti bendrosios jungtinės nuosavybes teise valdomas lėšas ir jas pervesti saugoti į antstolio depozitine sąskaita Nr. S-21-179-10742, areštavo skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio lėšas. Antstolis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.117 straipsniu ir 2021 m. balandžio 6 d. patvarkymu Nr. S-21-179-10748 pasiūlė skolininkui ir jo sutuoktinei per dvidešimt dienų nuo patvarkymo gavimo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Skolininkas ir jo sutuoktinė minėto susitarimo antstoliui per jo nustatytą terminą nepateikė. Todėl antstolis 2021 m. gegužės 7 d. patvarkymu Nr. S-21-179-14480 pasiūlė išieškotojui, skolininkui ir bendrosios jungtinės nuosavybės bendraturčiui kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininkui priklausančios turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo.

Teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. rugpjūčio 20 d. iškelta civilinė byla Nr. e2-28278-930/2020 dėl skolininko ir jo sutuoktinės V. A. (buvusi pavardė S.) santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 22 d. nutartimi byla pagal teismingumą perduota nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. sprendimu santuoka tarp D. S. ir V. S. nutraukta. V. S. ir D. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje, taip pat registruotų transporto priemonių neturėjo. Byloje duomenų apie D. S. kreditorius pateikta nebuvo. Minėtas teismo sprendimas įsiteisėjo 2021 m. gegužės 3 d.

CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad santuokos metu vieno ar abiejų sutuoktinių vardu įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe. Tokiam turtui, be kita ko, priskiriamos pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), taip pat iš kiekvieno sutuoktinio darbo užmokesčio ar intelektinės veiklos gautos pajamos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokios prigimties pajamos yra bendras sutuoktinių turtas, šios sutuoktinio pajamos bendrąja jungtine nuosavybe yra nuo momento, kai jos išmokamos (gaunamos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2011).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 3.67 straipsnis reglamentuoja, nuo kurio momento santuokos nutraukimas sukelia teisinius padarinius sutuoktinių turtinėms teisėms. Procesinės sutuoktinių pareigos, nustatytos prezumpcijoje dėl sutuoktinių turto režimo įrodinėjimo taisyklių, nepriskirtinos sutuoktinių turtinėms teisėms. Dalis sutuoktinių turtinių teisių yra susijusios su sutuoktinių turto teisiniu režimu. CK 3.67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo santuokos nutraukimas sukelia teisinius padarinius sutuoktinių turtinėms teisėms, o šio straipsnio 2 dalis nustato, kad sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. Kasacinis teismas nurodė, kad santuokos nutraukimo teisiniai padariniai paprastai atsiranda nuo bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2013). Remiantis nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais ir materialiosios teisės normomis, darytina išvada, kad tik iki bendro ūkio tvarkymo pabaigos gautam darbo užmokesčiui gali būti taikoma CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija.

Nagrinėjamu atveju taikytina CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtina bendra taisyklė, kad nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo santuokos nutraukimas sukelia teisinius padarinius sutuoktinių turtinėms teisėms. Informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad 2021 m. balandžio 6 d. antstolio skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio areštavimo metu, 2021 m. gegužės 7 d. antstolio siūlymo kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo metu ir pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo metu sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė jau buvo pasibaigusi, todėl pagrindo pareiškėjai kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 straipsnio nustatyta tvarka dėl skolininko turto dalies nustatymo nebuvo. Todėl esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui dėl santuokos nutraukimo, yra pagrindas konstatuoti, jog V. A. (buvusi pavardė S.) darbo užmokestis nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme priklauso jai asmeninės nuosavybės teise. Byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, jog iki bylos dėl skolininko santuokos nutraukimo iškėlimo skolininko sutuoktinės darbdavys į antstolio sąskaitą buvo pervedęs skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio lėšas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašymas dėl skolininko turto dalies nustatymo atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291 straipsniu, 667 straipsnio 2 dalimi teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Sergel“ pareiškimą dėl skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo.

Ši nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.