Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka susipažinęs su civiline byla pagal ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei antstolei S. V. dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu; tretieji asmenys: M. B., M. S., akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Verslo ir restruktūrizacijos centras“;

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

I. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių apskųstų teismo nutarčių negaliojimo pagrindų, įtvirtintų (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje.

Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme

10. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 338 straipsniai).

11. Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: UAB „Ignitis“ PVM sąskaitas faktūras ir jų detalizacijas, pagrindžiančias, kad apeliantas neskolingas už elektros energiją, tiektą į namą (duomenys neskelbtini); taip pat skelbimus iš interneto svetainių „NTportalas.lt“ ir „alio.lt“ apie parduodamą pirmiau nurodytą nekilnojamąjį turtą.

12. Trečiasis asmuo M. S. pateikė naujus rašytinius įrodymus: UAB „Kauno vandenys“ mokėjimo pranešimą, kuriame nurodyta iki 2024 m. lapkričio 30 d. mokėtina suma – 219,56 Eur, iš kurios 196,38 Eur – skola (likutis mėnesio pradžioje); jo ir UAB „Kauno vandenys“ elektroninius laiškus dėl 219,56 Eur skolos sumokėjimo.

13. Apeliantas nesuformulavo prašymo priimti naujus įrodymus į bylą, nepagrindė būtinybės juos pateikti vėliau. Trečiasis asmuo M. S. neturėjo galimybės pateikti įrodymų pirmosios instancijos teismui, nes laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas išspręstas apie tai nepranešus byloje dalyvaujantiems asmenims.

14. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad pateiktuose įrodymuose užfiksuota informacija apie aplinkybes, kurios atsirado po to, kai buvo priimta nagrinėjamoje byloje apskųsta pirmosios instancijos nutartis (t. y. po 2024 m. spalio 7 d.), todėl apelianto ir trečiojo asmens pateikti rašytiniai įrodymai neturės reikšmės, nagrinėjant apskųstos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą. Dėl to teismas atsisako juos priimti į bylą.

Dėl tikimybės, kad galbūt palankų ieškovui teismo sprendimą gali būti sunkiau arba neįmanoma įvykdyti, kaip sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, vertinimo

15. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

16. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).

17. Atskirajame skunde nekeliamas ieškinio tikėtino pagrįstumo, kaip sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, klausimas. Dėl to toliau šioje nutartyje apeliacinės instancijos teismas pasisakys tik dėl antrosios būtinosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.

18. Lietuvos apeliacinis teismas formuoja praktiką, kad teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad galutinio teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin asmens teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie to asmens (atsakovo) jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių pagrindinis tikslas – išvengti galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9-464/2022).

19. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti konkretaus ieškinio reikalavimų, kurie tikėtina gali būti patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą. Taigi, tiek sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo klausimą, tiek ir parenkant konkrečią taikytinos laikinosios apsaugos priemonės rūšį bei jos taikymo mastą, turi būti įvertintas byloje pareikštų ieškinio reikalavimų pobūdis ir materialusis santykis, kurio įvykdymą prašoma užtikrinti laikinosiomis apsaugos priemonėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-542-302/2017; 2018 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1537-516/2018). Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visais atvejais turi atidžiai tirti ir vertinti to prašančio asmens nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia tokių priemonių taikymo būtinumą, bei spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Priešingas vertinimas ir aiškinimas (t. y. pripažinimas, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus iškils pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui) neabejotinai iškreiptų laikinųjų apsaugos priemonių esmę bei jų taikymo prevencinį tikslą, pažeistų proporcingumo, teisingumo ir protingumo principus, kadangi tokių priemonių turėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-272-912/2024).

20. Pagal tikslą laikinosios apsaugos priemonės gali būti kelių rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą (pavyzdžiui, CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai); 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (pavyzdžiui, CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas); 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (pavyzdžiui, CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punktas).

21. Apeliantas, prašydamas laikinai uždrausti trečiajam asmeniui M. S. nutraukti komunalinių paslaugų teikimo į pirmiau nurodytą gyvenamąjį namą sutartis, siekia, kad gyvenamasis namas būtų šildomas šaltuoju metų laiku. Tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė laikytina prevencine priemone. Apeliantas nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu turto iš varžytynių aktą ir taikyti restituciją. Ginčijamu varžytynių aktu antstolė pardavė apelianto ir buvusios jo sutuoktinės žemės sklypą bei namą varžytynes laimėjusiam trečiajam asmeniui M. S.. Apeliantas teigia, kad komunalinių paslaugų tiekėjams nustojus teikti komunalines paslaugas į ginčo namą, gali ateityje tapti sunkiau įvykdyti teismo sprendimą, jeigu jis bus priimtas apelianto naudai, t. y. turto pardavimo iš varžytynių aktas bus pripažintas negaliojančiu ir, pritaikius restituciją, nuosavybės teisė į ginčo namą ir žemės sklypą bus grąžinta apeliantui bei buvusiai jo sutuoktinei. Be to, apeliantas teigia, kad trečiasis asmuo M. S. siekia kuo greičiau iškeldinti apeliantą ir šeimą iš ginčo namo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau aptartą byloje pareikšto ieškinio reikalavimą (jo pobūdį), konstatuoja, kad apelianto prašytos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nesusijusios su ieškinio dalyku (ieškinio reikalavimu). Ieškinio reikalavimas susijęs su restitucijos taikymu, t. y. nuosavybės teisės grąžinimu iki turto pardavimo iš varžytynių jo savininkais buvusiems asmenims, o laikinosios apsaugos priemonės, t. y. prašymas uždrausti nutraukti su komunalinių paslaugų tiekėjais susijusias sutartis, neturi įtakos nuosavybės teisės į ginčo namą ir žemės sklypą grąžinimu. Dėl to apelianto prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės (uždraudimas dabartiniam namo ir žemės sklypo savininkui nutraukti su komunalinių paslaugų sutartis) negali užtikrinti teismo sprendimo, jeigu jis būtų priimtas apelianto naudai, įvykdymo.

22. Atkreiptinas dėmesys taip pat ir į tai, kad šios nutarties priėmimo dieną komunalinių paslaugų sutartys jau yra nutrauktos, todėl nėra pagrindo taikyti apelianto prašomą laikinąją apsaugos priemonę, nes ji nesukels teisinių pasekmių.

23. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, todėl apeliacinės instancijos teismas išsamiau dėl jų nepasisako.

24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė proceso teisės normas, kuriose reglamentuotos laikinosios apsaugos priemonės. Dėl to apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.