Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo atstovui advokato padėjėjui Artūrui Liutvinui

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo likviduojamos dėl bankroto KB KU „Nacionalinė kredito unija“ ieškinį atsakovams: A. V. ir A. V., dėl sutuoktinių turto padalijimo ir povedybinės sutarties pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindo santrauka

3. Ginčo sutarties 3.1 punkte numatyta atsakovės asmeninės nuosavybės teisė į atsakovų santuokos metu įgytą dalį žemės sklypo.

4. Ginčo sutarties 3.2 punkte numatyta atsakovės asmeninės nuosavybės teisė į atsakovų santuokos metu įgytą transporto priemonę.

5. Ginčo sutarties 3.3 punkte numatyta, kad visas kitas nekilnojamasis ir/ar kilnojamasis turtas, įgytas vieno iš atsakovų asmeninės nuosavybės teise ir po ginčo sutarties sudarymo lieka to atsakovo asmeninė nuosavybė.

6. Ginčo sutarties 3.4 punkte numatyta, kad kiekvieno iš atsakovų vardu atidarytos banko sąskaitos ir jose esantys pinigų likučiai, indėliai ar kitos lėšos yra asmeninė ją atidariusio atsakovo nuosavybė.

7. Ginčo sutarties 4.1 punkte numatyta, kad bet koks kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, kuris bus įgytas po ginčo sutarties sudarymo vieno iš atsakovų vardu ir/arba registruotas vieno iš atsakovų vardu, yra atitinkamai atsakovo, kurio vardu yra įgytas ir/ar registruotas, asmeninė nuosavybė.

8. Ginčo sutarties 5.1 punkte numatyta, kad visos pajamos, gautos kiekvieno iš atsakovų po ginčo sutarties sudarymo, yra šias pajamas ar turtą gavusio atsakovo asmeninė nuosavybė.

9. Ginčo sutarties 7.1 punkte numatyta, kad pagal prievoles, atsiradusias po ginčo sutarties sudarymo, kiekvienas atsakovas atsako savo asmeniniu turtu.

10. Minėtais ginčo sutarties punktais atsakovai sudarė prielaidas išvengti atsakovės atsakomybės už ieškovo skolininko prievoles, taip pat panaikintos galimybės ieškovui atlikti išieškojimą iš bendro sutuoktinių turto.

11. Praėjus dviem savaitėm po ginčo sutarties sudarymo, t. y. 2021 m. gruodžio 6 d., buvo perleistas atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas (butas) ir visi pinigai buvo pervesti į atsakovės asmeninę sąskaitą, todėl pagal ginčo sutartį visa suma tapo atsakovės asmenine nuosavybe.

12. Atsakovė laisvai disponuoja ir lėšomis, kurios buvo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Į atsakovės sąskaitą gaunamos lėšos turėtų būti bendroji sutuoktinių nuosavybė, tačiau pasirašius ginčo sutartį, šios lėšos tapo asmenine atsakovės nuosavybe.

13. Atsakovas buvo ieškovo (duomenys neskelbtini), atliko galimai neteisėtus veiksmus ir padarė žalos ieškovui. Ginčo sutartis buvo sudaryta praėjus 3 savaitėms po FNTT atlikto tyrimo, Lietuvos bankui paskelbus ieškovo veiklos ribojimus ir paskyrus laikinąjį administratorių.

14. Atsakovas baudžiamuoju įsakymu yra pripažintas padaręs nusikalstamas veikas, kuriomis padarė žalos ieškovui ir jos neatlygino iki šiol.

15. Ginčo sutartis yra tariamas sandoris. Ginčo sutarties tikslas išvengti atsakovo prievolių kreditoriams, abiejų atsakovų įgytam turtui suteikiant atsakovės asmeninės nuosavybės teises.

16. Ginčo sutartis sudaryta atsakovui žinant ir suprantant, jog teks atsakyti už neteisėtus veiksmus ir atlyginti žalą ieškovui.

17. Ginčo sutartis prieštarauja gerai moralei, nes tikslas priešingas viešai tvarkai ir gerai moralei, nes atsakovai atliko veiksmus dėl kurių ieškovui užkertamas kelias pasinaudoti teisėmis atlyginti žalą.

18. Ginčo sutartis pripažintina negaliojančia ir actio Pauliana pagrindu. Ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Ginčo sutartimi pažeidžiamos ieškovo teisės gauti žalos atlyginimą. Atsakovo turtas sumažėjo. Atsakovai neprivalėjo sudaryti ginčo sutarties. Sudarydamos ginčo sutartį šalys buvo nesąžiningos, nes žinojo apie padarytą žalą ieškovui ir ginčo sutartį sudarė siekiant išvengti žalos atlyginimo. Sutartis sudaryta prieš pat paskelbiant moratoriumą ieškovui, kuriam (duomenys neskelbtini), ir prieš pat FNTT atliktas kratas. Atsakovė, kaip sutuoktinė, žinojo arba turėjo žinoti, kad sudarydama ginčo sutartį bei buto perleidimo sutartį, kuria lėšos pervedamos į jos asmeninę sąskaitą, atlieka nesąžiningus veiksmus atsakovo kreditorių atžvilgiu.

19. ½ pinigų, gautų už perleistą butą, yra atsakovo nuosavybė, todėl ši suma priteistina ieškovui iš atsakovės ir ši suma įskaitoma į atsakovo prievolę grąžinti skolas ieškovui. Bendruoju atveju, pripažinus ginčo sutartį negaliojančia turėtų būti taikoma restitucija. Įvertinus ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad dėl ginčo sutarties sudarymo nukentėjusioji šalis yra ieškovas, restitucija taikytina į ieškovo ginamus interesus. Todėl ieškovas formuoja prašymą taikyti restituciją įpareigojant atsakovę sumokėti nepagrįstai įgyto atsakovo priskirtinos turto dalies ekvivalentą pinigais, šią sumą sumokant ieškovui. Iš esmės visas atsakovo turtas yra areštuotas ieškovo naudai ir nėra pakankamas ieškovo žalai atlyginti. Be to, tai sumažintų papildomas išlaidas.

II. Atsakovų atsikirtimų santrauka

23. Ieškovo pretenzijos santuokos nutraukimo byloje buvo atmestos ir ieškovas neskundė teismo sprendimo. Minėtu sprendimu buvo patvirtinta atsakovų santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kiek tai susiję su santuokoje įgytu turtu.

24. Ikiteisminio tyrimo metu buvo konstatuota, kad pusė atsakovės sąskaitoje esančių pinigų, gautų už buto pardavimą, yra jos asmeninė nuosavybė. Kita dalis pinigų (pusė sumos) buvo pervesta į atsakovo sąskaitą, kur suma buvo areštuota, kaip atsakovo nuosavybė. Šiuo ieškiniu ieškovas bando iš atsakovės prisiteisti sumą, kuri jau yra pervesta atsakovui.

25. Nėra pagrindo ginčyti ginčo sutartį, kaip tariamą sandorį, nes ginčo sutartis buvo tikra ir siekiama pasidalinti sutuoktinių turtą. Ji buvo realiai vykdoma. Vėlesnis santuokos nutraukimas patvirtina, jog ginčo sutarties tikrumą, kuri iš esmės buvo perkelta į santuokos nutraukimo sutartį, patvirtintą teismo.

26. Ginčo sutartis neprieštarauja viešai tvarkai ir gerai moralei. Ginčo sutarties sudarymo metu ieškovas nebuvo atsakovo kreditoriumi ir kreditoriumi tapo praėjus ilgiems metams po jos sudarymo. Be to, lėšos, gautos pardavus butą, buvo padalintos pusiau ir pervestos į atsakovo asmeninę sąskaitą, kur buvo areštuotos. Todėl lėšų, gautų perleidus turtą, nebuvo siekiama nuslėpti.

27. Nėra pagrindo ginčyti ginčo sutarties actio Pauliana pagrindu, nes sandorio sudarymo metu ieškovas neturėjo reikalavimo teisės, atsakovo turtas nesumažėjo, skolininkai buvo sąžiningi. Be to, ieškovas praleido vienerių metų senaties terminą ieškiniui reikšti, nes apie ginčo sutartį žinojo nuo skyrybų bylos 2014 m. birželio 6 d. Nėra pagrindo taikyti restitucijos priteisiant lėšas iš atsakovės, nes atsakovas yra ir kitų kreditorių skolininkas, todėl negalima apeiti kitų kreditorių ir reikalauti priteisti lėšas tiesiogiai ieškovui.

III. Ieškovo dubliko santrauka

30. Ieškovas nereiškia reikalavimų į už parduotą butą gautą pinigų dalį, kuri tenka atsakovei, o reiškiami reikalavimai tik į atsakovo pinigų dalį.

31. Atsakovo veiksmai, kuriais ieškovui buvo padaryta žala, atlikti iki ginčo sutarties sudarymo ir atsakovas žinojo apie savo neteisėtus veiksmus ir galėjo prognozuoti pasekmes, todėl siekdamas išvengti pasekmių, sudarė neteisėtą ginčo sutartį.

IV. Atsakovų tripliko santrauka

33. Pardavus butą visos lėšos pateko į atsakovės sąskaitą, po to pusė sumos, kuri buvo atsakovo nuosavybė, buvo pervesta į atsakovo sąskaitą, todėl nėra pagrindo ieškovui pakartotinai reikalauti iš atsakovės jos pinigų dalies už parduotą butą.

34. Ieškovas yra praleidęs senaties terminą actio Pauliana pareikšti 6-8 kartus, todėl jo cituojama teismų praktika neturi reikšmės.

Motyvuojamoji dalis

V. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

Teismas konstatuoja:

35. Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.).

36. Aiškindamas įrodymų pakankamumo taisyklę kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Multiidėja“ v. I. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-697/2013; 2015 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Visbalta“ v. N. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-399-701/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-469/2016 ir kt.).

37. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pažymėjo, kad teismas, formuluodamas sprendimo motyvus, turi pateikti įtikinamus argumentus, kodėl teismo sprendimas yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas. Teismo motyvai gali būti formuluojami bet kokiu teismui priimtinu, tačiau oficialiam dokumentui tinkančiu kanceliariniu stiliumi. Vienas iš teisinio argumentavimo ir teisinio teksto kompozicijos stilių yra, kai teismas savo išvadas nurodo kaip vienintelį logišką nustatytų faktų ir taikytinų teisės normų rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2010).

38. Teismas nustatė žemiau nurodytas aplinkybes.

39. Atsakovai 2012 m. lapkričio 22 d. sudarė Sutuoktinių turto pasidalijimo ir povedybinę sutartį (tekste – ginčo sutartis).

40. Ieškovas pareiškė reikalavimą pripažinti ginčo sutartį negaliojančia trimis pagrindais: dėl ginčo sutarties tariamumo, dėl ginčo sutarties prieštaravimo viešai tvarkai ir gerai moralei, dėl ginčo sutarties negaliojimo actio Pauliana pagrindu. Pažymėtina, jog reikalavimas priteisti pinigus nėra reiškiamas, kaip savarankiškas reikalavimas, bet prašymas priteisti pinigus yra reiškiamas kaip restitucijos forma, t. y. pripažinus ginčo sutartį negaliojančia, taikant restituciją, prašė priteisti pinigus tiesiogiai ieškovui (ieškinio 91-101 punktai).

41. Ginčo sutartimi atsakovai pasidalino žemės sklypą, automobilį, kitą kilnojamą ir nekilnojamą turtą bei pinigus.

42. Atsakovas 2012 m. gruodžio 6 d. sudarė buto Pirkimo pardavimo sutartį (tekste – buto sutartis), kuria perleido bendrosios jungtinės nuosavybės teise turėtą butą tretiesiems asmenims. Šios buto perleidimo sutarties ieškovas neginčija. Pagal šią buto sutartį už perleistą butą gautos lėšos buvo pervestos į atsakovės asmeninę banko sąskaitą. Buto pirkėjas į atsakovės sąskaitą pervedė 70 911,17 LTL arba 20 537,29 EUR, kiekvienam iš atsakovų tenkanti lėšų dalis yra 10 268,65 EUR. Ieškovas reikalauja priteisti atsakovui tenkančią dalį – 10 268,65 EUR iš atsakovės. Atsakovės lėšų klausimas nekeliamas.

43. Atsakovas buvo ieškovo (duomenys neskelbtini) buvo apribota ieškovo (kredito unijos) veikla, paskirtas laikinasis administratorius ir pradėtas ikiteisminis tyrimas.

44. Byloje nėra ginčo, jog atsakovas yra ieškovo skolininkas ir ieškovas negali išsiieškoti skolų pagal galiojančius teismų sprendimus.

45. Ieškovas reiškia reikalavimus ir šios bylos tikslas, kad atsakovų lėšos, gautos pardavus bendrą butą, būtų padalintos lygiomis dalimis ir atsakovo dalis būtų skirta iš dalies padengti pinigines atsakovo prievoles ieškovui.

46. Ieškovo teigimu, nėra duomenų, jog atsakovės atsakovui pervesti 10 265,73 EUR buvo atsakovo pinigų dalis gauta vykdant buto sutartį.

47. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. nutarties matyti, jog buvo areštuotos atsakovės sąskaitoje esančios lėšos 70 911,17 LTL. Nutartyje nurodyta, jog atsakovės sąskaitoje dalis lėšų, t. y. 35 445,50 LTL arba 10 265,73 EUR priklauso atsakovui ir yra areštuota tik atsakovui priklausanti lėšų dalis, o atsakovės lėšų daliai jokie ribojimai nėra taikomi. Atsakovas 2016 m. kovo 14 d. pateikė prašymą prokurorui leisti jam iš atsakovės sąskaitos į jo asmeninę sąskaitą pervesti jam priklausančias lėšas – 10 265,73 EUR. Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prokuroras 2016 m. kovo 29 d. Nutarimu dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo nutarė leisti atlikti bankinę operaciją – pervesti atsakovui priklausančias pinigines lėšas – 10 265,73 EUR iš atsakovės sąskaitos į atsakovo sąskaitą. Atlikus pavedimą buvo panaikinti ribojimai ieškovės sąskaitoje esančioms lėšoms. Apribojimai atsakovo lėšoms nebuvo panaikinti. Iš atsakovės 2016 m. gegužės 11 d. bankinio pavedimo matyti, jog atsakovė pervedė atsakovui 10 265,73 EUR. Iš esmės tai ta pati suma, smulkus neatitikimas (2,92 EUR) tarp sumos 10 265,73 ir 10 268,65 atsirado dėl netinkamai atliktų aritmetinių veiksmų prokuroro nutarime. Prokuroras nutarime 70 911,17 sumą padalinęs į dvi dalis gavo 35 445,58, nors turėjo gauti 35 455,58, todėl darytina išvada, jog smulkus neatitikimas įvyko dėl aritmetinės klaidos.

48. Byloje nėra duomenų, jog 70 911,17 LTL suma, gauta į atsakovės asmeninę sąskaitą būtų gauta kitu pagrindu, nei pagal buto sutartį. Pagal buto sutartį gauta suma – 70 911,17 LTL pilnai atitinka ieškovo nurodomą sumą – 70 911,17 LTL, prokuroro ir teismo (baudžiamojoje byloje) nurodomą sumą – 70 911,17 LTL, todėl darytina labiausiai tikėta išvada, jog į atsakovės sąskaitą gauta suma – 70 911,17 LTL buvo gauta pagal buto sutartį, kuri buvo padalinta tarp atsakovų lygiomis dalimis ir pusė šios sumos atsakovė pervedė atsakovui į jo asmeninę sąskaitą. Taigi, ieškovo nurodoma suma, kurią ieškovo teigimu nesąžiningai siekė nuslėpti atsakovai, nėra nuslėpta, bet yra pervesta atsakovui ir pas atsakovę nėra atsakovui priklausančios pusės pagal buto sutartį gautos sumos. Atsižvelgiant į tai, ieškovo teiginiai, susiję su atsakovų siekiu nuslėpti pusę atsakovui tenkančios sumos už buto pardavimą, laikytini nepagrįstais ir atmestini.

Dėl ginčo sutarties tariamumo

49. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad neturintys esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas – veiksmai nėra sandoriai. Praktikoje būna situacijų, kai vedami tam tikrų tikslų asmenys simuliuoja sandorio sudarymą, t. y. atlieka veiksmus, formaliai atitinkančius sandorio formą, realiai nesiekdami sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo. Tokioms faktinėms situacijoms reguliuoti skirtas tariamojo sandorio institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-248-2017, 23 punktas).

50. Tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja (CK 1.86 straipsnis). Kasacinis teismas nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilinių teisių ir pareigų. Tam tikrais atvejais tokiais sandoriais siekiama neteisėtų tikslų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017 43 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Aplinkybių, ar sandoris buvo realiai vykdomas, nustatymas yra fakto klausimas.

51. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma ir tai, kad tariamasis sandoris paprastai nevykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju – turinčiu paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 18 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-47/2006; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2008).

52. Sprendžiant, ar sandoris tariamasis, turi būti tiriamas ne tik sutarties tekstas, bet ir tai, kokia buvo sandorio šalių tikroji valia, kokie buvo jų tokio elgesio motyvai ir tikslai, kaip šalys elgėsi po sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2005; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2008; kt.). Dėl to bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008). Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia ne apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2012).

53. Taigi teismas, nagrinėdamas ginčo sutarties tariamumą nustatinėja: pirma, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai.

54. Ieškovai savo ieškinį iš esmės grindžia pinigų sumos, gautos už bendro sutuoktinių turto – buto pardavimą, netinkamu pasidalinimu. Ginčo sutartimi buvo pasidalintas ir kitas turtas, kurio nuosavybės teisių pasikeitimo ieškovas neginčija. Ieškovas nenurodo, jog ginčo sutartis nebuvo vykdoma. Priešingai, ieškovas nurodo, jog ginčo sutartis buvo vykdoma, tačiau ja buvo netinkamai pasidalinti pinigai pardavus sutuoktinių butą – neva atsakovui nebuvo perduota jo dalis. Taigi, paties ieškovo teigimu ginčo sutartis sukūrė teises ir pareigas jos šalims, todėl toks sandoris negali būti laikomas tariamu. Aplinkybė, jog ginčo sutarties sąlygos ieškovo nuomone netinkamomis proporcijomis pasidalino turtą, gali būti pagrindu ginčyti sandorį kitais pagrindais, tačiau tai nėra pagrindas laikyti sandorį tariamu.

55. Atsakovai ginčo sutartį pasirašė 2012 m. lapkričio 22 d., atsakovų santuoka nutraukta 2014 m. birželio 6 d. sprendimu, t. y. maždaug po pusantrų metų nuo ginčo sutarties pasirašymo. Iš teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo matyti, jog šalys jau nebegyvena santuokinio gyvenimo, nebeveda bendro ūkio ir įgyvendina turtinius klausimus pagal ginčo sutartyje sutartas proporcijas. Ši aplinkybė patvirtina, jog ginčo sutartis sukūrė teises ir pareigas jos šalims.

56. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 6 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-20295-862/2014, nutraukė atsakovų santuoką. Sprendime teismas nurodė, jog „kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu pareiškėjai pateikė 2012-11-22 sutuoktinių turto pasidalijimo ir povedybinę sutartį patvirtintą Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notaro D. B.. Šios sutarties 3.1. punkte pareiškėjai A. V. ir A. V. susitarė, kad A. V. asmeninės nuosavybės teise atitenka ir priklauso 1500/17820 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Taip pat minėtos sutarties 3.2. punkte pareiškėjai susitarė, kad transporto priemonė HONDA ACCORD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise atitenka ir priklauso A. V., sutarties 3.4. punkte pareiškėjai nurodė: „Šalys susitaria, kad kiekvienos Šalies vardu atidarytos banko sąskaitos ir jose esantys piniginių lėšų likučiai, indėliai ar kitos lėšos yra asmeninė ją atidariusios Šalies nuosavybė.“ Teismas pažymi, kad aukščiau minėtos sąlygos yra nurodytos ir pareiškėjų sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Darytina išvada, kad pareiškėjai aukščiau minėtą kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą jau yra pasidalinę 2012-11-22 Sutuoktinių turto pasidalijimo ir povedybine sutartimi Nr. DB-6666, ir todėl tokių sutarties sąlygų tvirtinimas būtų perteklinis. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 6.1., 6.2., 6.3., 6.4. punktai netvirtinami“. Taigi, teismas sprendime nustatė, jog ginčo sutartis sukėlė teisines pasekmes, todėl tų pačių sąlygų tvirtinimas santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje yra perteklinis.

57. Ieškovas nėra nuoseklus savo pozicijose ginčydamas ginčo sutartį. Tariamas sandoris nėra vykdomas, jis nesukuria teisių ir pareigų šalims, todėl jo neįmanoma nuginčyti actio Pauliana pagrindu, o jei sandoris ginčijamas actio Pauliana pagrindu ir prašoma taikyti restituciją, reiškia sandoris buvo sukėlęs teises ir pareigas šalims, todėl jis negali būti tariamas. Ieškovas ginčija ginčo sutartį dviem, vienas kitą naikinančiais pagrindais, nors faktines aplinkybes nurodo tas pačias.

58. Taigi, ginčo sutartis buvo realus sandoris, kuris buvo vykdomas ir sukėlė teisines pasekmes jos šalims, šalys siekė ginčo sutartyje nurodytų tikslų – pasidalinti santuokoje įgytą turtą prieš pradėdami gyventi skyrium ir tas pačias sąlygas paliko išsituokdami. Todėl ieškovo reikalavimas pripažinti ginčo sutartį tariamu sandoriu laikytini nepagrįstu ir atmestinas (CK 1.86 straipsnis).

Dėl ginčo sutarties prieštaravimo viešai tvarkai ir gerai moralei

59. Ieškovas ieškinyje nurodė, jog ginčo sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, nes ginčo sutarties šalys (atsakovai), sudarydami ginčo sutartį buvo nesąžiningi ir sąmoningai atliko veiksmus, dėl kurių atsakovo kreditoriams užkertamas kelias pasinaudoti jų teisėmis reikalaujant įsiskolinimų grąžinimo iš atsakovo. Su šiais teiginiais nesutiktina.

60. Kaip jau minėta, ginčo sutartis buvo sudaryta prieš nutraukiant santuoką, prieš pradedant gyventi atskirai. Atsakovų tikslas buvo sutvarkyti gyvenimo atskirai turtinius klausimus, o ne užkirsti ieškovui pasinaudoti jam priklausančiomis teisėmis, tuo labiau, jog už buto pardavimo gautos lėšos buvo pervestos atsakovui iš atsakovės ir buvo areštuotos kreditorių reikalavimams tenkinti. Ginčo sutartis buvo patvirtinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu santuokos nutraukimo byloje, nebuvo tariamas sandoris, buvo vykdomas ir jokių asmenų teisių ar teisėtų interesų nepažeidė. Ginčo sutartimi atsakovai išsprendė savo turtinius klausimus, esmingai nenukrypo nuo proporcingumo principo reikalavimų, todėl negalima teigti, jog atsakovai veikė prieš kitus asmenis pažeisdami kitų asmenų teises.

61. Ieškovas nenurodė aplinkybių leidžiančių teigti, jog ginčo sutartis prieštarauja viešai tvarkai ir gerai moralei, todėl reikalavimas šiuo pagrindu atmestinas (CK 1.81 straipsnis).

Dėl ginčo sutarties negaliojimo actio Pauliana pagrindu

62. Ieškovas ginčija ginčo sutartį actio Pauliana pagrindu.

63. Atsakovai prašo taikyti ieškinio senaties terminą, nes terminas praleistas kelis kartus.

64. Ieškovas nurodo, jog terminas skaičiuotinas nuo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 114 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-1329-392/2019, kuria buvo atstatydintas ankstesnis ir paskirtas dabartinis, ieškinį reiškiantis administratorius, kuris tik nuo šios datos galėjo susipažinti su dokumentais ir pateikti ieškinį. Ieškovo teigimu, ieškinio senaties terminas nepraleistas, o jei būtų praleistas, tais pačiais motyvais prašo jį atnaujinti.

65. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 6 d. sprendimo dėl santuokos nutraukimo matyti, jog toje byloje ieškovas buvo dalyvaujantis byloje asmuo. Ieškovas toje byloje dalyvavo aktyviai ir reiškė prieštaravimus dėl turto padalijimo ginčo sutartimi. Taigi, ieškovui ne tik buvo žinoma apie ginčo sutartį, tačiau jis aktyviais veiksmais bandė jai prieštarauti teismine tvarka. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, jog apie ginčo sutartį ieškovas sužinojo 2014 m. birželio 6 d., todėl terminas ieškiniui CK 6.66 straipsnio pagrindu pareikšti baigėsi 2015 m. birželio 6 d. (CK 6.66 straipsnio 3 dalis). Ieškinį ieškovas šioje byloje pareiškė 2020 m. rugsėjo 3 d., t. y. daugiau nei 5 kartus praleidęs ieškinio senaties terminą.

66. Ieškovo nurodoma aplinkybė, jog keitėsi administratorius ir terminai skaičiuotini nuo naujo administratoriaus paskyrimo, yra nepagrįsta. Ankstesnis administratorius nebuvo pasyvus, jis ėmėsi aktyvių veiksmų, reiškė prieštaravimus teisme, naujam administratoriui yra privalomi visi ankstesnio administratoriaus atlikti teisiniai veiksmai, kol jie nenuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka, todėl aplinkybė, jog buvo paskirtas naujas administratorius nėra pagrindo nei kitaip skaičiuoti senaties terminus, nei juos atnaujinti (CK 131 straipsnio 2 dalis).

67. Atsakovai prašė taikyti ieškinio senaties terminą (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas praleido senaties terminą daugiau nei 5 kartus ir nesant pagrindų atnaujinti terminą, ieškinys atmestinas, kaip pateiktas praleidus ieškinio senaties terminą.

68. Ieškovo reikalavimas priteisti reikalaujamą sumą yra išvestinis iš reikalavimų pripažinti ginčo sutartį negaliojančia ir buvo prašomas taikyti, kaip ginčo sutarties negaliojimo pasekmė – taikant restituciją. Atmetus ieškovo reikalavimus pripažinti ginčo sutartį negaliojančia, restitucija negali būti taikoma, todėl šis reikalavimas taip pat atmestinas.

69. Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

70. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str.).

71. Atsakovai patyrė išlaidas advokato pagalbai apmokėti: 1 200 EUR. Ieškinį atmetus, atsakovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos. Kadangi atsakovė patyrė bylinėjimosi išlaidas po bankroto bylos iškėlimo ieškovui, todėl šios išlaidos atlygintinos iš ieškovo bankroto administravimui skirtų lėšų.

72. Šalims išaiškintina, kad pagal CPK 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese CPK 595 straipsnio tvarka.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atmesti ieškinį.

Priteisti iš ieškovo likviduojamos dėl bankroto KB KU „Nacionalinė kredito unija“, įmonės kodas 11008819, atstovaujamo administratoriaus, atsakovei A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 200 EUR (vieną tūkstantį du šimtus euro) bylinėjimosi išlaidų, išmokėtinų iš bankroto administravimui skiriamų lėšų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.