Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. F. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (suinteresuoti asmenys: Valstybės įmonė Turto bankas, S. G., R. G. ir U. F. įstatyminis atstovas V. F.)

Aprašomoji dalis

nustatė:

2022 m. lapkričio 7 d. teisme gautas pareiškėjo patikslintas pareiškimas, kuriame prašoma paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas V. F., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, likusį po savo tėvo D. F., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, pradėjęs jo turtą faktiškai valdyti. Pareiškime nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) Jonavos m. mirė pareiškėjo tėvas D. F. (ką patvirtina medicininio mirties liudijimo kopija). Po tėvo mirties pareiškėjas pradėjo naudotis tėvui priklausančiais namų apyvokos ir asmeniniais daiktais, esančiais jam priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties pareiškėjas mokėjo ir iki šiol moka mokesčius už komunalinius ir kitus buto patarnavimus. Pareiškėjas 2022 m. spalio mėn. pradžioje kreipėsi į Jonavos rajono 3-iąjį notaro biurą dėl palikimo priėmimo po tėvo mirties norėdamas gauti paveldėjimo liudijimą, kad ateityje galėtų butą įregistruoti savo vardu, tačiau notaras jam paaiškino, kad šiam veiksmui atlikti jis praleido įstatymu nustatytąjį terminą ir pasiūlė kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad jis palikimą faktiškai po tėvo mirties priėmė pradėjęs valdyti jo turtą. Pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad paveldėjimo dokumentus po tėvo mirties galės pradėti tvarkyti praėjus trims mėnesiams po palikėjo mirties. Tai, kad po D. F., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties paveldėjimo byla nepradėta ir palikimo po jo mirties niekas nepriėmė, patvirtina 2022 m. spalio 6 d. Jonavos r.3-iojo notaro biuro liudijimas, registro Nr.5475. Pareiškėjo sesuo (D. F. dukra) S. G. palikimo po tėvo mirties nepriėmė ir pretenzijų į jo turtą nereiškia. Antros eilės įstatyminiai paveldėtojai (jo vaikaičiai), t. y. pareiškėjo nepilnametis sūnus U. F., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ir R. G., gyv. A. K. g. (duomenys neskelbtini), taipogi įstatymo nustatyta tvarka palikimo nepriėmė. Tai, kad daugiau paveldėtojų nėra, patvirtina VĮ Registrų centro Gyventojų registro išrašas apie D. F. asmenį. Šias aplinkybes pagrindžia rašytiniai įrodymai, t. y. kopijos medicininio mirties liudijimo, gimimo liudijimo, Jonavos rajono 3-iojo notaro biuro liudijimo apie palikimo nepriėmimą, VĮ Registrų centro Gyventojų registro išrašo apie D. F. asmenį, VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašo, kvitais, išrašų apie apmokėtas sąskaitas, mokesčius už sunaudotą elektros energiją ir kitas paslaugas.

Teismas 2022 m. lapkričio 8 d. rezoliucija pareiškimą priėmė ir suinteresuotiems asmenims nustatė 14 dienų terminą atsiliepimui į pareiškimą pateikti.

2022 m. lapkričio 14 d. teisme gauti suinteresuotų asmenų S. G., R. G. ir U. F. įstatyminio atstovo V. F. atsiliepimai, kuriuose bylą prašoma nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Teismas 2022 m. lapkričio 21 d. nutartimi civilinę bylą Nr. 2YT-22744-527/2022 pagal pareiškėjo V. F. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (suinteresuoti asmenys: Valstybės įmonė Turto bankas, S. G., R. G. ir U. F. įstatyminis atstovas V. F.) skyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2022 m. gruodžio 7 d. 9.30 val., Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose, adresu Jonava, Vasario 16-osios g. 3.

2022 m. lapkričio 22 d. teisme gautas suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Turto banko atsiliepimas, kuriame nurodoma, kad suinteresuotas asmuo nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį pareiškėjo paliktojo turto priėmimą valdyti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 punktu, bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo teismas nagrinėja ypatingosios teisenos tvarka (pagal CPK V dalyje įtvirtintas taisykles).

Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2008).

Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe.

Iš 2022 m. spalio 6 d. Jonavos rajono 3-ojo notaro biuro liudijimo matyti, kad po D. F., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), mirties, paveldėjimo byla nebuvo užvesta ir nėra gauta pareiškimų dėl palikimo priėmimo.

Iš 2022 m. liepos 26 d. Gyventojų registro išrašo matyti, kad D. F., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) ir miręs (duomenys neskelbtini) ištuokoje (ištuokos data 2002 m. rugsėjo 18 d.), turėjo du pilnamečius vaikus – pareiškėją ir S. G., gimusią (duomenys neskelbtini)).

Iš 2022 m. liepos 26 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad Butas, kurio unikalus Nr. 4697-7000-4010:0014, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2015 m. gegužės 13 d. nuosavybės teise priklauso D. F., a. k. (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas – 2015 m. balandžio 29 d. balandžio 14 d. Pirkimo – pardavimo sutartis). Iš

Iš pareiškėjo pateiktų Sąskaitų už komunalines paslaugas nustatyta, jog 2022 m. lapkričio 6 d. visos UAB ,,Jonavos paslaugos“ ir Ignitis už D. F. sąskaitose nurodytos sumos yra sumokėtos.

Suinteresuotiems asmenims neginčijus pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad būtent pareiškėjas, gyvenęs gretimame rajone adresu (duomenys neskelbtini), po tėvo mirties iš karto pradėjo naudotis tėvui priklausančiais namų apyvokos ir asmeniniais daiktais, likusiais jam priklausančiame bute, adresu Kauno g. (duomenys neskelbtini), už kurį iki šiol moka komunalinius mokesčius, teismas neturi pagrindo abejoti šiais pareiškėjo rašytiniais paaiškinimais, patvirtinančiais, jog pareiškėjas per įstatyme numatytą trijų mėnesių terminą priėmė mirusio tėvo palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, su nekilnojamuoju turtu elgėsi kaip su savu, iš esmės kaip paveldėto turto savininkas, tai atliko aktyviais veiksmais, išreiškiančiais jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys, CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas ir 448 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. gruodžio 18 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo 135 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad už pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo turėjo būti sumokėtas tik 70 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktas ir 8 dalis), pareiškėjui yra grąžinama 65 Eur žyminio mokesčio permoka.

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos, kadangi į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis, 2014 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta aukščiau, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 270 straipsniais, 440 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu ir 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas V. F., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, likusį po savo tėvo D. F., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, pradėjęs jo turtą faktiškai valdyti.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti pareiškėjui V. F., a. k. (duomenys neskelbtini) 2022 m. spalio 11 d. sumokėto žyminio mokesčio permoką – 65 Eur (šešiasdešimt penkis eurus).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.