- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-04
- Bylos Nr.
- eI-6019-816/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01845-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Jovita Einikienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“
- Atsakovas
- R. V.
- Trečiasis asmuo
- V. R.
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovei R. V., dalyvaujant byloje trečiajam suinteresuotam asmeniui V. R., dėl vietinės rinkliavos skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėja SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – ir VASA) su prašymu kreipėsi į teismą, prašydama iš skolininkės R. V. priteisti 435,65 eurų skolos ir 22,04 eurų delspinigių už nesumokėtą vietinę rinkliavą laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. imtinai.
Šalies argumentai
Pareiškėja prašyme nurodo, kad jos turimais duomenimis skolininkė R. V. nuosavybės teise valdo 33,61 kv. m nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir 112,36 kv. m nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Remiasi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatais (toliau – ir Rinkliavos nuostatai), pagal kuriuos atsakovei apskaičiavo Vietinę rinkliavą už šį nekilnojamojo turto objektą. Paaiškino, kad vadovaujantis Rinkliavos nuostatais, vykdant Vietinės rinkliavos surinkimo pareigą, skolininkei suformuoti ir išsiųsti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimai 2018 m. birželio 6 d. – Nr. 10045142, 2019 m. kovo 15 d. – Nr. 10876482, 2020 m. vasario 28 d. – Nr. 11148503, 2021 m. kovo 30 d. – Nr. 11440362 (su DGA detalizacija Nr. 11440362), 2022 m. vasario 28 d. – Nr. 11771740 (su DGA detalizacija Nr. 11771740), taip pat 2019 m. liepos 23 d. skolos pranešimas Nr. 00124603, 2021 m. spalio 18 d. skolos pranešimas Nr. 00322992 ir 2022 m. balandžio 5 d. skolos pranešimas Nr. 00387755 su apskaičiuotomis rinkliavomis už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. Už minėtą laikotarpį mokėtina rinkliavos suma – 435,65 eurai (už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. - 12 Eur; už 2019 metus - 92,6 Eur; už 2020 metus - 140,04 Eur; už 2021 metus - 134,02 Eur; už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. - 56,99 Eur).
Remiasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 98 str. 2 d., 99 str., Rinkliavos nuostatų 60, 83, 86 p. bei Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Finansų ministerija) informaciniame puslapyje skelbiama delspinigių norma, pagal kurią už kiekvieną pradelstą dieną skaičiuojami 0,03 proc. delspinigiai, ir nurodo, kad apskaičiavo atsakovams už nesumokėtą vietinę rinkliavą 22,04 Eur delspinigių.
Šalies argumentai
Pareiškėja, pateikdama papildomus rašytinius paaiškinimus, teigė, jog rinkliava nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), buvo skaičiuojama pagrįstai. Teigė, jog rinkliava turi būti skaičiuojama neužbaigtos statybos atveju. Pažymi, jog Rinkliavos nuostatai nenurodo, kad rinkliava turi būti skaičiuojama tik už užbaigtą statyti pastatą, skaičiuojant vietinę rinkliavą yra vadovaujamasi Nekilnojamojo turto registre nurodyta informacija. Teigia, jog vykstant statybos darbams bet kuriuo atveju susidaro ir komunalinės atliekos. Paaiškina, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 10-403 „Dėl statybinių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ 7.1. p. įtvirtinta, jog ne tik remonto metu, bet ir vykdant statybos darbus statybvietėje turi būti išrūšiuotos ir atskirai laikinai laikomos susidarančios: komunalinės atliekos ? maisto likučiai, tekstilės gaminiai, kitos buitinės ir kitokios atliekos, kurios savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas. Pažymi, jog atsakovės teiginys, kad nekilnojamojo turto objektas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra statybų aikštelė, patvirtina aplinkybę, kad nekilnojamojo turto objekte vykdoma veikla (tai pagrindžia ir nurodytos rangos sutartys ir atliekamų darbų atlikimo aktai), kas reiškia, jog šiame nekilnojamojo turto objekte susidarė ir komunalinės atliekos. Teigia, jog 80 proc. statybos užbaigtumas netrukdo dalį ar visą pastatą eksploatuoti, suponuoja pareigą ir objekto statybos metu tvarkyti komunalines atliekas.
Nurodo, jog atsakovė turėjo teisę kreiptis į pareiškėją ir deklaruoti nesinaudojimo patalpomis faktą, siekdama būti atleista nuo rinkliavos mokėjimo, kaip tai numatyta Rinkliavos nuostatų 72.2, 74, 75 punktuose, tačiau atsakovė nustatyta tvarka dėl atleidimo nuo rinkliavos mokėjimo nesikreipė.
Nurodo, jog nagrinėjamu atveju buvo sukurtos visos galimybės naudotis atliekų tvarkymo sistema, įskaitant galimybę pasinaudoti Rinkliavos nuostatų 10.3. p. ir kreiptis į pareiškėją dėl individualaus mišrių komunalinių atliekų konteinerio priskyrimo, kad rinkliava būtų skaičiuojama nuo faktiškai atiduotų atliekų kiekio.
Pareiškėja, pateikdama papildomus rašytinius paaiškinimus, taip pat pateikė 2019 m. kovo 15 d. mokėjimo pranešimo Nr. 10876482 perskaičiavimų dėl duomenų pasikeitimų detalizaciją, nurodydama, jog teikia paslaugų rinkliavos dydžio perskaičiavimo nekilnojamojo turto objektui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), detalizaciją.
Atsiliepimas
Atsakovė ir trečiasis asmuo atsiliepimu į pareiškėjos prašymą nesutinka su prašyme išdėstytais pareiškėjos reikalavimais.
Teigia, jog pareiškėja klaidingai nurodė įsiskolinimo sumą, rinkliava paskaičiuota netiksliai. Nurodo, jog 2019 m. kovo 15 d. mokėjimo pranešime Nr. 10876482 nurodytas perskaičiavimas, papildomai priskaičiuojant atsakovei 10,60 Eur, yra nepagrįstas (nenurodytas perskaičiavimo pagrindas, nenurodyta perskaičiavimo formulė). Prašo teismo atitinkamai sumažinti įsiskolinimo sumą 10,60 Eur.
Teigia, jog atsakovės įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nekilnojamojo turto objekte adresu (duomenys neskelbtini), sudaro 108,37 Eur (už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. - 12 Eur; už 2019 metus - 19 Eur; už 2020 metus - 32,28 Eur; už 2021 metus - 31,66 Eur; už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. - 13,43 Eur). Prašo teismo atitinkamai perskaičiuoti delspinigių sumą.
Pažymi, jog nekilnojamojo turto objektas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra nebaigtas statinys (2022 m. rugpjūčio 16 d. NTR išraše nurodomas 80 proc. baigtumas, kambarių skaičius - 0, dujos – nėra, viryklė – nėra, gyvenamasis plotas 0 kv. m; 2017 m. rugpjūčio 21 d. gyvenamojo būsto užsakymo sutartyje nurodyta statinio būklė: vidinės sienos ir pertvaros, grindų apšiltinimas, betono sluoksnis, dangos, dujinis katilas, ortakiai, rekuperacija, vandentiekio sistemos, santechniniai prietaisai, vidinė nuotekų sistema, vidaus elektros instaliacija neįrengiami). Teigia, jog nėra galimybės nekilnojamojo turto objekto naudoti kaip buitines sąlygas užtikrinančio objekto, taigi nėra ir komunalinių (buitinių) atliekų susidarymo galimybės. Mano, jog nekilnojamojo turto objektas laikytinas statybų aikštele, kuriam taikomas Statybos įstatymas, ir kuriame gali susidaryti tik statybinės atliekos. Teigia, jog šiam nekilnojamojo turto objektui komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos negali būti taikomos, negali būti imama vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą.
Mano, jog Rinkliavos nuostatų reguliavimas (nuostatos dėl nekilnojamojo turto objektų išbraukimo iš komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo objektų registro) prieštarauja Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatai, jog komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslauga gali būti taikoma tik komunalinių atliekų turėtojui, taip pat Rinkliavų įstatymo 13² straipsnio 2 dalies nuostatai, jog rinkliava turi būti grąžinama, jei paslauga buvo nesuteikta. Taip pat mano, jog Rinkliavos nuostatų reikalavimai (nuostatos, jog nekilnojamojo turto savininkas atleidžiamas ne nuo visos rinkliavos, o tik nuo kintamosios rinkliavos dalies, jei nekilnojamojo turto objektas nebaigtas statyti, jame vykdomais statybos darbai ir komunalinės paslaugos nesuteikiamos) prieštarauja Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatai, jog komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslauga gali būti taikoma tik komunalinių atliekų turėtojui, taip pat Rinkliavų įstatymo 13² straipsnio 2 dalies nuostatai, jog rinkliava turi būti grąžinama, jei paslauga buvo nesuteikta.
Nesutinka su pareiškėjos pateiktu Atliekų tvarkymo įstatymo ir Rinkliavų įstatymo nuostatų aiškinimu, jog vietinė rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir negali būti vertinama kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą, t. y. už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą turi mokėti kiekvieno nekilnojamojo turto objekto savininkas, nepriklausomai nuo to, ar paslauga teikiama, ar neteikiama. Sutinka su pareiškėjo aiškinimu, jog vietinės rinkliavos dydis nėra tiesiogiai siejamas su konkrečiu paslaugos teikimu, o su paslaugos suteikimo galimumu bei komunalinių atliekų turėjimu, tačiau pabrėžia įstatymu įtvirtintą sąlygą, kad paslauga yra susijusi su komunalinių atliekų turėtoju, t. y. su ne teorinėmis, bet objektyviomis sąlygomis susidaryti komunalinėms atliekoms konkrečiame nekilnojamojo turto objekte.
Teigia, jog, teismui nenustačius Rinkliavos nuostatų prieštaravimo įstatymų nuostatoms, atsakovės įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nekilnojamojo turto objekte adresu (duomenys neskelbtini), laikytinas sudarančiu 166,29 Eur (už 2019 metus – 20,25 Eur; už 2020 metus - 62,04 Eur; už 2021 metus - 58,92 Eur; už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. - 25,08 Eur), t. y. skaičiuojant tik pastoviąją rinkliavos dalį bei atleidžiant atsakovę nuo kintamosios rinkliavos dalies mokėjimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškėjos rašytinius paaiškinimus atsakovė nurodo, jog pareiškėjos pateikta perskaičiavimo detalizacija yra netinkama, joje nurodytas perskaičiavimas nepagrįstas ir neteisingas. Paaiškina, kad detalizacijoje nurodytas perskaičiavimas nekilnojamojo turto objektui adresu (duomenys neskelbtini), kai už nurodytą laikotarpį nuo 2018-11-01 iki 2018-12-31 pirminė sąskaita šiam turto objektui nebuvo pateikta, šio turto objekto duomenys nekilnojamo turto registro duomenų bazėje nesikeitė nuo 2018-10-01. Taip pat nurodo, jog detalizacijoje netinkamai nurodytas turto objekto plotas (2706,23 kv. m), nenurodyta rinkliavos dedamoji, nesilaikyta sumos apvalinimo reikalavimo, taigi nėra aiškus rinkliavos perskaičiuotos sumos apskaičiavimas, taip pat nenurodyta perskaičiavimo priežastis. Atsakovės nuomone, remiantis Rinkliavos nuostatų reguliavimu (nustatyta prievole rinkliavos administratoriui, įtraukiant objektą į atliekų turėtojų registrą, be kita ko, nustatyti objekto naudojimo paskirtį, vykdomos veiklos pobūdį, objekto naudojimo intensyvumą (nuolat naudojamas/nenaudojamas), taip pat teise kreiptis į rinkliavos mokėtoją dėl papildomų duomenų pateikimo arba atlikti faktinių aplinkybių patikrinimą), pareiškėjas privalėjo teismui pateikti išrašą iš Rinkliavų administratoriaus rinkliavų administratoriaus registro, kokiu pagrindu nekilnojamo turto objektas adresu (duomenys neskelbtini), buvo įtrauktas į rinkliavos mokėtojų sąrašą.
Atsiliepimu į pareiškėjos rašytinius paaiškinimus atsakovė taip pat nurodo, jog pareiškėja netinkamai interpretuoja jos nurodomą teismų praktiką, pabrėžia, jog pagal teismų praktiką atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas, t. y. esminė rinkliavos taikymo sąlyga - objektyvios sąlygos atliekų susidarymui ir galintis susidaryti atliekų kiekis, kitu atveju, tai prieštarautų nustatytiems „teršėjas moka“ ir „proporcingumo“ principams. Nurodo, jog pareiškėja nepagrįstai aiškina Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 10-403 patvirtintų Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių 7.1 punktą, kad statybos aikštelėje bet kuriuo atveju susidaro komunalinės atliekos, nes šis teisės aktas reguliuoja statybinių atliekų tvarkymą. Teigia, jog pareiškėja nepagrįstai aiškina Rinkliavos nuostatus, perkeldama nekilnojamo turto įtraukimo į registrą duomenų tvarkymo ir įvertinimo naštą nuo rinkliavos administratoriaus nekilnojamo turto objekto savininkui. Mano, jog administratorius turi pareigą prieš įtraukiant nekilnojamo turto objektą į registrą surinkti atitinkamą informaciją apie objektą, jeigu reikia, atliekant faktinių aplinkybių patikrinimą, o Rinkliavos nuostatuose nurodytas patalpų nenaudojimo fakto nustatymas yra taikytinas tuo atveju, jei numatoma laikinai nenaudoti jau naudojamo pastato (Rinkliavos nuostatuose nurodytos nenaudojimą pagrindžiančios sąlygos yra netinkamos nebaigtam statiniui). Pažymi, kad Rinkliavos nuostatuose nurodyta sąlyga, kad pastato nenaudojimas dėl vykdomų statybos darbų gali būti įrodytas pateikus informaciją, kad objekte beveik nebuvo naudojama elektra ir vanduo, yra nelogiška ir iš esmės prieštarauja statybos darbų atlikimui.
Atsakovė prašo įpareigoti pareiškėją išbraukti nekilnojamo turto objektą adresu (duomenys neskelbtini), iš apmokestinamųjų vietine rinkliava objektų sąrašo, nustatant, kad rinkliava nekilnojamo turto objektui adresu (duomenys neskelbtini), buvo skaičiuojama nepagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimo priteisimo.
Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas (toliau – ir Rinkliavų įstatymas), Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas (toliau – ir Atliekų įstatymas) bei su jų įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.
Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava suprantama, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalis taip pat numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus ir nustato vietinės rinkliavos dydį, mokėjimo tvarką, lengvatas, grąžinimo tvarką, delspinigių dydį ir apskaičiavimo tvarką, paslaugos kokybės reikalavimus ir teikimo sąlygas. Taigi, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą (Rinkliavų įstatymo 16 straipsnio 2 dalis).
Atliekų tvarkymo įstatymo 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad komunalinių atliekų tvarkymas gali būti organizuotas, atliekų turėtojams sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytą rinkliavą, o 30¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato Aplinkos ministerija, savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba, jeigu rinkliava savivaldybės teritorijoje nenustatyta, sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį su savivaldybės, kurios teritorijoje yra nekilnojamojo turto objektas, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi arba savivaldybe.
Nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. D1-150 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašo patvirtinimo“, 1 punktas nustato, jog į Nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašą (toliau – ir Sąrašas) yra įtraukti gyvenamosios paskirties pastatai, t. y. pastatai, naudojami gyventi vienam ar daugiau asmenų, vienai ar daugiau šeimų, įvairių socialinių grupių asmenims (individualūs namai, butai, bendrabučiai, vaikų namai, prieglaudos, globos namai, šeimos namai, vienuolynai, nakvynės namai, socialinis būstas, kiti panašios paskirties objektai). Sąrašo pastabų dalyje nurodoma, jog nekilnojamojo turto objektais šiame Sąraše laikomi pastatai ir inžineriniai statiniai su priklausiniais ir (ar) priskirtais naudoti žemės sklypais ar be jų, kitos patalpos, nepaisant jų registracijos nekilnojamojo turto registre, atskirais nekilnojamojo turto vienetais suformuotos patalpos, o nekilnojamojo turto paskirtimi šiame Sąraše laikoma paskirtis, kuri yra teisės aktais leidžiama, nuosavybės dokumentuose nurodyta arba faktiškai vykdoma teisėta viena ar keletas veiklos rūšių, vykdomų nekilnojamojo turto objektuose.
Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatus (kaip minėta, toliau – ir Rinkliavos nuostatai, šioje byloje aktuali ir nauja redakcija nuo 2022 m. sausio 1 d.), kurie su vėlesniais pakeitimais nustatė vietinę rinkliavą visiems komunalinių atliekų turėtojams Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Rinkliavos mokėtojais pripažinti visi atliekų turėtojai, nuosavybės teise valdantys Rinkliava apmokestinamos kategorijos (rūšies) nekilnojamąjį turtą arba kiti atliekų turėtojai, kuriems Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti Rinkliavą (Rinkliavos nuostatų 6.6 punktas, ankstesnių redakcijų 7.5 punktas).
Vilniaus miesto savivaldybėje nuo 2018 m. gegužės 1 d. įvesta vietinė dvinarė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, kuri yra privaloma minėtiems Rinkliavos mokėtojams. Ji pakeitė iki šiol taikytą tarifinę sistemą, kai visi mokesčiai buvo mokami atliekų vežėjams. Rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios Rinkliavos dedamųjų (Rinkliavos nuostatų redakcijos, galiojančios nuo 2022 m. sausio 1 d., 39 punktas, ankstesnių redakcijų 20 punktas). Pagal Rinkliavos nuostatų 52.1 punktą (ankstesnių redakcijų 23, 34 punktus), pastovioji Rinkliavos dedamoji taikoma apskaičiuojant Rinkliavą visiems atliekų turėtojams pagal bendrą apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto plotą (pastovioji Rinkliavos dalis NTO, kuriam galima nustatyti tikslų plotą, apskaičiuojama objekto bendrą plotą (kv. m) padauginus iš pastoviosios Rinkliavos dalies dedamosios per mėnesį pagal NTO rūšį bei mokestinio laikotarpio mėnesių skaičiaus). Pagal Rinkliavos nuostatų 52.2.1 punktą (ankstesnių redakcijų 23, 35 punktus), kintamoji Rinkliavos dedamoji taikoma apskaičiuojant Rinkliavą atliekų turėtojams atsižvelgiant į jų valdomų nekilnojamojo turto objektų kategorijas, pagal atiduodamų mišrių komunalinių atliekų svorio (kiekio) normą, kintamoji Rinkliavos dalis NTO, kuriam galima nustatyti tikslų plotą, apskaičiuojama objekto bendrą plotą (kv. m) padauginant iš mėnesio kintamosios Rinkliavos dedamosios pagal NTO rūšis bei mokestinio laikotarpio mėnesių skaičiaus.
Rinkliavą pagal Savivaldybės tarybos patvirtintus dydžius, vadovaudamasi Rinkliavų nuostatais, apskaičiuoja VASA (Rinkliavos nuostatų 5 punktas, ankstesnių redakcijų 6 punktas).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia (be kita ko) apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis (tiesiogiai) nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. LVAT minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme ir vietinės rinkliavos mokėjimas ar nemokėjimas nėra susijęs su paslaugos gavimu ar negavimu.
Byloje nustatyta, kad atsakovė kartu su V. L. (šeimos turtas) nuo 1997 m. vasario 14 d. valdo po ½ dalį 67.22 kv. m ploto nekilnojamojo turto objektą (butą), esantį adresu (duomenys neskelbtini); taip pat bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su V. L. nuo 2018 m. spalio 1 d. valdo 112,36 kv. m ploto nekilnojamojo turto objektą (butą), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (2022 m. rugpjūčio 16 d. NTR išrašo duomenimis, nekilnojamojo turto objektas nebaigtas statyti, baigtumo procentas 80 proc., gyvenamasis plotas 0.00 kv. m, kadastrinių matavimų įrašai galioja ir suformuotas daikto registravimas nuo 2018 m. liepos 9 d.).
Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 patvirtintų Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių 18 punkte nustatyta, kad rinkliava nustatoma nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato Aplinkos ministerija, savininkams arba nekilnojamojo turto objekto savininko atstovui pagal įstatymą, arba nekilnojamojo turto objekto savininko įgaliotam asmeniui. Sąraše yra numatyta, kad, be kita ko, gyvenamosios paskirties pastatų (pastatai, naudojami gyventi vienam ar daugiau asmenų, vienai ar daugiau šeimų, įvairių socialinių grupių asmenims (individualūs namai, butai, bendrabučiai, vaikų namai, prieglaudos, globos namai, šeimos namai, vienuolynai, nakvynės namai, socialinis būstas, kiti panašios paskirties objektai) ir garažų paskirties pastatų (pastatai, naudojami transporto priemonėms laikyti ir remontuoti (automobilių garažai, atviri ar uždari požeminiai garažai, antžeminės automobilių saugyklos ir kiti panašios paskirties objektai, išskyrus garažus lengviesiems automobiliams, esančius namų valdoje)) savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti rinkliavą už atliekų tvarkymą. Pagal Rinkliavos nuostatų 1 priedo „Nekilnojamojo turto objektų (NTO) rūšių sąrašas“ (ankstesnėse redakcijose „Nekilnojamojo turto objektų kategorijos“) 1 punktą kaip atskira nekilnojamojo turto objektų rūšis išskiriami gyvenamosios paskirties daugiabučiai pastatai (daugiabučiai gyvenamieji namai, t. y. 3 ir daugiau būstų namai, kurie yra naudojami gyventi vienam ar daugiau asmenų, vienai ar daugiau šeimų, įvairių socialinių grupių asmenims (butai, bendrabučiai, vaikų namai, prieglaudos, globos namai, šeimos namai, nakvynės namai, socialinis būstas ir kiti panašios paskirties objektai).
Teismas pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje dėl pareigos mokėti vietinę rinkliavą konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Antra vertus, išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ minėtų nuostatų prasme, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama Atliekų tvarkymo įstatyme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Taip pat pažymėtina, kad LVAT 2017 m. lapkričio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2670-442/2017, kurioje nagrinėtas atvejis, kai pagal nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą nustatyta, kad pastatas–gyvenamasis namas yra nebaigtas statyti (baigtumas – 41 proc., šildymo, vandentiekio, nuotekų šalinimo ir dujų nėra), pagal AB „Energijos skirstymo operatorius“ pažymas ginčo objekte, nebuvo naudojama elektros energija, LVAT sprendė, jog atsakovui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas ginčo laikotarpiu nebuvo tinkamas naudoti kaip gyvenamosios paskirties pastatas, todėl negalėjo būti apmokestintas vietine rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.??
Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, teismų praktiką ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsakovės valdomas nekilnojamojo turto objektas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), priskirtinas apmokestinamajai nekilnojamojo turto objektų kategorijai. Nekilnojamojo turto objektas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Objektas), taip pat priskirtinas apmokestinamajai nekilnojamojo turto objektų kategorijai, kadangi atsakovė neįrodė, kad objektyviai šiame objekte nesusidaro ar negalėjo susidaryti komunalinės atliekos. Kaip matyti iš teismų praktikos, nepakanka nurodyti, kad konkretus nekilnojamojo turto objektas nenaudojamas, būtina pateikti aiškius įrodymus dėl objektyvaus turto nenaudojimo ir atitinkamai komunalinių atliekų sistemoje nedalyvavimo. Kaip nustatyta šioje byloje, nebaigtos statybos butas 80 procentų registruotas prieš ketverius metus, bute yra vietinis centrinis šildymas, komunalinis vandentiekis ir nuotekų šalinimo sistemos, ginčo laikotarpiais fotofiksacijos nėra atlikta, atsakovė nesikreipė į vietinės rinkliavos administratorių dėl objekto pašalinimo iš vietinės rinkliavos objektų sąrašo, taip nesudarydama galimybės savalaikiai patikrinti jos nurodomas faktines aplinkybes. Atsakovė nurodo, kad nekilnojamojo turto objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), yra atliekami vidaus įrengimo darbai. Pateikiami MB „LT būstas“ rangos sutartis ir atliktų darbų aktai 2020 m. rugsėjo 21 d. Nr. 200921, 2021 m. gegužės 13 d. Nr. 210513-2, 2022 m. vasario 21 d. Nr. 220221-3, tačiau pažymėtina, kad rangos sutartis ir darbų aktai nėra pasirašyti (e. b. l. 90-99). Iš 2017 m. gyvenamojo būsto užsakymo sutarties matyti, kad užsakytas pastatyti su daline apdaila Pilaitės mikrorajone būstas iki 2017 m. pabaigos (e. b. l. 81-89), tačiau tai taip pat nepagrindžia, kad 80 proc. 2018 m. registruotas būstas (duomenys neskelbtini), objektyviai negali būti laikomas dalyvaujantis komunalinių atliekų sistemoje objektas, už kurį privalu mokėti vietinę rinkliavą nuo 2018 m. pabaigos. Pažymėtina, kad ne pareiškėjas, o atsakovas privalo įrodyti, kad įtrauktas į apmokestinamų vietinę rinkliavą objektų sąrašą nekilnojamasis turtas nėra ir negali būti vietinės rinkliavos objektu visą rinkliavos priskaičiavimo laikotarpį.
Rinkliavos nuostatų 77 punktas nustato, jog prašymą dėl atleidimo nuo kintamosios Rinkliavos dalies mokėjimo gali pateikti ir tie Rinkliavos mokėtojai, kurių NTO negali būti naudojamas pagal paskirtį ir iš šio objekto komunalinių atliekų išvežimas nebus vykdomas dėl to, kad nebaigtos statybos objekte atliekami statybos darbai, kapitalinis remontas arba rekonstrukcija, o rinkliavos mokėtojas kartu su prašymu privalo pateikti ir Statybų įstatyme numatyto statybą leidžiančio dokumento kopiją (ankstesnių redakcijų 36 punktas nustatė, jog kintamoji Rinkliavos dedamoji neskaičiuojama atliekų turėtojams (išskyrus į sodininkų bendrijų teritoriją patenkančių žemės sklypų kategoriją ir garažų bendrijas), kurie VASA deklaruoja, kad komunalinių atliekų surinkimo paslauga jiems bus nereikalinga, nes apmokestinamas nekilnojamasis turtas yra arba bus nenaudojamas tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip trys mėnesiai per tuos pačius kalendorinius metus ir ne ilgesnį kaip vieni metai), ir pateikia prašymą bei dokumentus, įrodančius nesinaudojimo nekilnojamuoju turto objektu laikotarpį). Pažymėtina, kad šiuos prašymus nagrinėja vietinės rinkliavos administratorius, teismas neatlieka viešojo administravimo funkcijų šioje srityje.
Rinkliavos nuostatų 11-23 punktai (ankstesnių redakcijų 9-18 punktai) nustato pagrindines nuostatas dėl Komunalinių atliekų turėtojų registro (toliau – ir Registras) tvarkymo. Komunalinių atliekų turėtojų registrą (toliau – ir Registras) tvarko Administratorius su tikslu administruoti rinkliavą ir komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugų teikimą. Komunalinių atliekų turėtojų registravimas atliekamas remiantis Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 14 dalimi ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. D1-950 patvirtintomis Komunalinių atliekų turėtojų registravimo tvarkos aprašu (toliau – ir Registravimo aprašas), Vilniaus miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėmis. Registro duomenys renkami ir tvarkomi naudojantis Nekilnojamojo turto registro, Gyventojų registro, Juridinių asmenų registro, Mokesčių mokėtojų registro, Savivaldybės administracijos ir kitų subjektų turimais duomenimis. Registre tvarkomi šie duomenys: NTO adresas, naudojimo paskirtis, plotas, unikalus numeris; NTO vykdomos veiklos pobūdis, objekto naudojimo intensyvumas (nuolat naudojamas / nenaudojamas); atliekų turėtojo (fizinio asmens) vardas, pavardė, gimimo data, deklaruotos gyvenamosios vietos adresas, elektroninio pašto adresas, telefono numeris, kiti kontaktiniai duomenys; atliekų turėtojo (juridinio asmens) pavadinimas, juridinio asmens kodas, buveinės adresas, elektroninio pašto adresas, telefono numeris, kiti kontaktiniai duomenys; Rinkliavos mokėtojo identifikavimo kodas; NTO priskirtas individualaus arba bendrojo naudojimo mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteineris, jo identifikacinis numeris, tūris (dydis), ištuštinimo dažnis, pastatymo data, pastatymo vieta, priskirtame konteineryje Atiduotų atliekų svoris; kiti duomenys, būtini Registrui tvarkyti ir Rinkliavai administruoti (pvz., lengvatos ir pan.).
Registro duomenys apie naujai įregistruotus NTO atnaujinami periodiškai ir (ar) paaiškėjus naujoms faktinėms aplinkybėms, Rinkliavos mokėtojui ar kitiems asmenims pateikus Rinkliavai apskaičiuoti (perskaičiuoti) reikalingą informaciją Administratoriui. Vadovaujantis Savivaldybės administracijos, NTO bendrosios nuosavybės valdytojų, fizinių ir juridinių asmenų bei kitų asmenų pateikta informacija, Registras gali būti papildytas duomenimis apie naudojamus Nekilnojamojo turto registre neįregistruotus ir neregistruotinus NTO, ne pagal paskirtį naudojamus NTO, naudojamus NTO, kurių paveldėjimo dokumentai nesutvarkyti. Iš Registro išbraukiami objektai, kai yra visos šios sąlygos (galiojančios redakcijos Nuostatų 22 p.): 1) Nekilnojamo turto registro duomenimis objektas yra sudegęs, sunaikintas, pažeistas, tačiau nėra išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro; 2) NTO objektas neturi priskirto konteinerio ir nėra teikiama konteinerio ištuštinimo paslauga; 3) Administratorius atlieka faktinių aplinkybių patikrinimą, kurio metu nustatoma, kad nėra objektyvių galimybių komunalinėms atliekoms susidaryti. Administratorius turi teisę priimti sprendimą dėl Registro duomenų tikslinimo, kai (galiojančios redakcijos Nuostatų 23 p.): 1) Administratorius atlieka patikrą vietoje ir nustato naujus faktinius duomenis, kurie skiriasi nuo Registre turimų duomenų; 2) atliekų turėtojas pateikia prašymą patikslinti duomenis bei pagrindžiančius dokumentus; 3) atliekų turėtojas pateikia prašymą taikyti lengvatą bei pagrindžiančius dokumentus. Tokio pobūdžio klausimų nagrinėjimas atsakovės nebuvo inicijuotas.
Bylos duomenys rodo, kad už minėtus atsakovės valdomus nekilnojamojo turto objektus buvo paskaičiuota pastovioji ir kintamoji rinkliavos dalys.
Atsakovei suformuoti ir išsiųsti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimai 2018 m. birželio 6 d. – Nr. 10045142 ((duomenys neskelbtini)), 2019 m. kovo 15 d. – Nr. 10876482 ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), 2020 m. vasario 28 d. – Nr. 11148503 ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), 2021 m. kovo 30 d. – Nr. 11440362 (su DGA detalizacija Nr. 11440362, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), 2022 m. vasario 28 d. – Nr. 11771740 (su DGA detalizacija Nr. 11771740, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)). Už minėtą laikotarpį mokėtina rinkliavos suma – 435,65 eurai (už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. - 12 Eur; už 2019 metus - 92,6 Eur; už 2020 metus - 140,04 Eur; už 2021 metus - 134,02 Eur; už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. - 56,99 Eur).
Pareiškėjas pateikė duomenis, kad 2019 m. mokėjimo pranešime nurodytas 10,60 Eur perskaičiavimas pagal detalizaciją atliktas nustačius, kad atsakovei 2018 m. pabaigoje įsigijus bendrosios jungtinės nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) butą atsirado prievolė už šį NTO priskaičiuoti vietinę rinkliavą už 2018 m. lapkričio ir gruodžio mėn.
Taip pat atsakovei išsiųsti 2019 m. liepos 23 d. skolos pranešimas Nr. 00124603, 2021 m. spalio 18 d. skolos pranešimas Nr. 00322992 ir 2022 m. balandžio 5 d. skolos pranešimas Nr. 00387755 su apskaičiuotomis rinkliavomis už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d.
Kaip matyti, mokėtina vietinė rinkliava atsakovams apskaičiuota remiantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintais vietinės rinkliavos dydžiais. Byloje nėra duomenų, kad atsakovei atskiru Savivaldybės tarybos sprendimu būtų suteikta lengvata ir ji neprivalo mokėti vietinės rinkliavos, taigi darytina išvada, kad ginčo laikotarpiu atsakovų komunalinės atliekos buvo tvarkomos Vilniaus miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje ir jie turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą. Atsakovės argumentai apie tai, kad nebaigtos statybos statinys, patalpa savaime nelaikytini apmokestinamais vietine rinkliava objektais, nėra pagrįsti nei teisės aktais, nei teismų praktika.
Rinkliavų nuostatų 60 punkte (ankstesnių redakcijų 53 p.) nustatyta, kad vietinė Rinkliava į Savivaldybės biudžetą privalo būti sumokėta arba iki pirmojo ketvirčio pabaigos (mokant už visą mokestinį laikotarpį) arba iki kiekvieno ketvirčio pabaigos. Byloje įrodymų, kad atsakovė sumokėjo už jai priklausantį nekilnojamąjį turtą apskaičiuotą vietinę rinkliavos sumą, nėra, todėl pareiškėja pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovės nesumokėtą vietinę rinkliavą.
Rinkliavų nuostatų 83 punkte (ankstesnių redakcijų 59 punkte) nustatyta, kad už nesumokėtą arba pavėluotai į Savivaldybės biudžeto sąskaitą sumokėtą Rinkliavą skaičiuojami delspinigiai. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai Rinkliava turėjo būti sumokėta į Savivaldybės biudžeto sąskaitą (Rinkliavų nuostatų 84 punktas, ankstesnių redakcijų 60 punktas). Delspinigių dydis apskaičiuojamas pagal tą dieną paskelbtą galiojusių delspinigių dydį (Rinkliavų nuostatų 86 punktas, ankstesnių redakcijų 62 punktas). MAĮ 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog delspinigiai skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino.
Iš byloje esančios delspinigių paskaičiavimo lentelės matyti, jog atsakovams nesilaikius įstatyminės pareigos mokėti vietinę rinkliavą laiku, jiems nuo kiekvieno ketvirčio pradelstos dienos buvo skaičiuojami delspinigiai (0,03 proc.), bet ne už ilgesnį nei MAĮ nustatytą laikotarpį. Prašyme nurodyta, jog delspinigiai paskaičiuoti už 2018 m. - 0,65 Eur (12 EUR*0.03%*180 d.); už 2019 m. - 5 Eur (92,6 EUR*0.03%*180 d.); už 2020 m. - 7,56 Eur (140,04 EUR*0.03%*180 d.); už 2021 m. - 7,24 Eur (134,02 EUR*0.03%*180 d.); už 2022 m. – 1,59 Eur, t. y.: (nuo 2022-03-31 – 28,70 EUR (suma už I ketvirtį)*0.03%*138 d. = 1,19 Eur); + (nuo 2022-06-30 – 28,29 EUR (suma už II ketvirtį)*0.03%*47 d. = 0,40 Eur).
Dėl vietinės rinkliavos už 2018 metus
Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139, 140 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 40¹ straipsniu įstatymo (toliau – ir Pakeitimo įstatymas) 4 straipsniu pakeista MAĮ 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos.
LVAT praktika dėl senaties nuostatų taikymo prašymams dėl vietinės rinkliavos apskaičiavimo yra nuosekli ir joje ne kartą konstatuota, jog senaties terminų klausimui šioje srityje spręsti pagal analogiją turi būti taikomos MAĮ nuostatos (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012, 2015 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1498-442/2015, 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2488-602/2016). Be to, mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas taiko ex officio (savo iniciatyva). Pagal LVAT formuojamą praktiką, MAĮ 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia yra sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena (žr., pvz., 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-29-1062/2021).
Atsižvelgus į tai, kad atsakovei mokėjimo pranešimas už 2018 metus suformuotas 2018 m. birželio 6 d. (12 Eur už butą (duomenys neskelbtini)), atlikta detalizacija 2019 m. kovo 15 d. mokėjimo pranešime (10,60 Eur už butą (duomenys neskelbtini) už 2018 m.), tačiau į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo pareiškėja kreipėsi 2022 m. gegužės 5 d., - atmestini reikalavimai už vietinės rinkliavos priteisimą už 2018 metus, įskaitant 1,25 Eur (0,60 Eur priskaičiuota 2019 m. už 10,60 Eur perskaičiavimą + 0,65 Eur už 2018 m.) delspinigių sumą, kaip pareikštą praleidus mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminus.
Atsakovė taip pat kelia abejonę dėl Rinkliavos nuostatų reguliavimo atitikties aukštesnės galios teisės aktams, konkrečiai imant, atsiliepime nurodoma, kad nuostatos dėl nekilnojamojo turto objektų išbraukimo iš komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo objektų registro, dėl to, jog nekilnojamojo turto savininkas atleidžiamas ne nuo visos rinkliavos, o tik nuo kintamosios rinkliavos dalies, jei nekilnojamojo turto objektas nebaigtas statyti, jame vykdomais statybos darbai ir komunalinės paslaugos nesuteikiamos, galimai prieštarauja Atliekų tvarkymo įstatymo ir Rinkliavų įstatymo atitinkamoms nuostatoms. Teismas kreipiasi dėl taikomo byloje teisės akto atitikties aukštesnės galios teisės aktams ištyrimo, kai teismui kyla abejonių. Teismas pažymi, kad šioje byloje nekyla nurodytų teisės normų atitikties aukštesnės galios teisės aktams klausimas, nes nagrinėjimo dalyką sudaro vietinės rinkliavos (ne)priteisimo už atitinkamus laikotarpius klausimas. Šioje byloje nėra skundžiamas VASA sprendimas dėl NTO įtraukimo ar išbraukimo iš vietinės rinkliavos objektų sąrašo, taip pat nesprendžiamas klausimas dėl atsakovų atleidimo nuo vietinės rinkliavos ar jos dalies klausimai. Kaip minėta, šie klausimai priskirtini viešojo administravimo funkcijas šioje srityje atliekančiam pareiškėjui ir atsakovai nebuvo į jį kreipęsi su atitinkamais klausimais. Kadangi teismas spręsdamas bylą tiesiogiai nesivadovauja nurodytomis atsakovės teisės normomis, nėra teisinio pagrindo kelti Rinkliavų nuostatų atitikties aukštesnės galios teisės aktams nurodytais atsiliepime aspektais klausimo.
Tad likusioje apimtyje prašymas tenkintinas, kadangi nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė ginčo objektu nesinaudojo, nebuvo atliekų turėtojas, tinkamai vykdė pareigą mokėti vietinę rinkliavą nustatytu laiku, o iš pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėja informavo atsakovę apie susidariusią skolą ir apie atsakovės pareigą sumokėti vietinę rinkliavą Rinkliavos nuostatų nustatyta tvarka ir terminais, todėl pareiškėjos prašymo reikalavimas iš atsakovės priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimą ir delspinigius už 2019-2022 metų laikotarpius laikytinas pagrįstu.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos prašymas iš dalies tenkintinas, priteisiant iš atsakovų pareiškėjos naudai 413,05 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimo ir 20,79 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. imtinai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132, 133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
iš dalies patenkinti pareiškėjos SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą.
Priteisti iš atsakovės R. V. savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ naudai 413,05 Eur (keturis šimtus trylika eurų ir 5 euro centus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nepriemoką už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. ir 20,79 Eur (dvidešimt eurų ir 79 euro centus) delspinigių.
Atmesti prašymo reikalavimus dėl vietinės rinkliavos už 2018 metus priteisimo.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.