Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-10-03 · Civilinė byla Nr. e2A-1106-653/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-03
Bylos Nr.
e2A-1106-653/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jelena Šiškina
Ieškovas
V. S.
Atsakovas
A. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1106-653/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00460-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.17; 2.6.10.9; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. spalio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės ieškovės V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1992-860/2017 pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovui A. G. dėl administravimo išlaidų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė V. S. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo A. G.: 3 050 Eur administravimo išlaidų; 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas (e. b. l. 1–6).

Žemesnės instancijos teismas

Ieškinyje nurodoma, kad Vilniaus apygardos teismas 2016-05-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-4464-781/2016 iškėlė UAB „Tektonas“ bankroto bylą; bankroto administratore buvo paskirta V. S.. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2016-05-31. Vilniaus apygardos teismas 2016-06-09 nutartimi nutarė taikyti UAB „Tektonas“ supaprastintą bankroto procesą ir patvirtino būtinąsias administravimo išlaidas BUAB „Tektonas“ visam bankroto procesui, t. y. 3 050 Eur administravimo išlaidų sąmatą, iš jų 1 050 Eur administratoriaus atlyginimas ir 2 000 Eur kitos administravimo išlaidos. Vilniaus apygardos teismo 2016-08-08 nutartimi BUAB „Tektonas“ pripažinta bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto, nustatant supaprastinto bankroto trukmę iki 2016-12-31. Vilniaus apygardos teismo 2016-12-15 sprendimu BUAB „Tektonas“ veikla pripažinta pasibaigusia ir nutarta bendrovę išregistruoti iš juridinių asmenų registro. Nurodė, kad prieš bankroto bylos iškėlimą UAB „Tektonas“ direktoriumi ir akcininku buvo atsakovas A. G., kuris pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 8 str. 1 d. įtvirtintą pareigą – laiku kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos UAB „Tektonas“ iškėlimo. Atsižvelgdama į tai, kad bendrovė jokio turto neturėjo, teigia, jog atsakovui A. G. kyla ĮBĮ 10 str. 11 d. įtvirtinta įstatyminė pareiga atlyginti administravimo išlaidas, kurios buvo patvirtintos Vilniaus apygardos teismo 2016-06-09 nutartimi. Ieškovė V. S. prašo atsakovui A. G., kaip buvusiam įmonės vadovui, taikyti civilinę atsakomybę, kadangi yra visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei taikyti.

Atsiliepimas

2. Atsakovas A. G. pateiktame atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą; taip pat prašė iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas (e. b. l. 46–49).

Atsiliepime nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2016-06-09 nutartimi patvirtino faktinę 3 050 Eur administravimo išlaidų sąmatą visam supaprastintam bankroto procesui, tačiau nebuvo pateiktas šios sumos detalus paskirstymas. Susipažinus su išlaidų detalizacija akivaizdu, jog ne visos patirtos išlaidos buvo pagrįstos ir būtinos užtikrinti tinkamą bankrutuojančios įmonės UAB „Tektonas“ administravimą; be to, jos yra aiškiai per didelės, o administratorė neįrodė, kad visos išlaidos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti. Teigia, kad ieškovė nepagrįstai sutapatino savo – kaip bankroto administratoriaus – verslo išlaidas, verčiantis bankroto administratoriaus veikla ir vykdant bankroto procedūras eilėje įmonių, su administravimo išlaidomis vykdant bankroto procedūrą BUAB „Tektonas“ įmonėje. Pirmiausia, administratorės sudarytos nuomos sutarties visa kaina perkeliama vienai bankrutuojančiai įmonei, t. y. BUAB „Tektonas“, kai tuo tarpu ieškovė toje pačioje darbo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), vykdo savo kaip bankroto administratoriaus subjekto veiklą ir teikia bankroto administratoriaus paslaugas kitoms įmonėms. Tad ieškovės reikalavimas priteisti 1 569 Eur už patalpų nuomą tik iš atsakovo yra neteisėtas ir nepagrįstas. Taip pat teigia, kad ieškovė nepagrindė, kodėl toks neprotingai didelis išlaidų dydis – 367 Eur, buvo reikalingas dokumentų sutvarkymui ir pridavimui į Vilniaus miesto savivaldybę, bei kas konkrečiai už tokią sumą buvo su dokumentais atliekama. Ieškovė, reikalaudama priteisti 1 050 Eur administratoriaus atlyginimo, neįrodinėja priežastinio ryšio tarp jo neatliktų ar netinkamai atliktų veiksmų bei kilusių pasekmių. UAB „Tektonas“ turėjo tik keletą kreditorių, faktiškai veiklos nevykdė seniai, tad ieškovei nepateikus jokių įrodinėjimo priemonių dėl jo veiksmų ar neveikimo ir atsiradusių pasekmių, reikalavimas ir šioje dalyje negali būti tenkinamas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017-09-21 sprendimu (e. b. l. 117–125) ieškovės ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo A. G. ieškovei V. S. 1 459,28 žalos atlyginimą; 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2017-02-07, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitoje dalyje teismas ieškinį atmetė. Teismas, be kita ko, skyrė ieškovei V. S. 150 Eur baudą už priesaikos sulaužymą.

4. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2016-05-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-4464-781/2016 UAB „Tektonas“ iškelta bankroto byla; bankroto administratore buvo paskirta V. S.. Teismo nutartis įsiteisėjo 2016-05-31. Vilniaus apygardos teismas 2016-06-09 nutartimi, be kita ko, nutarė taikyti UAB „Tektonas“ supaprastintą bankroto procesą ir patvirtino visam bankroto proceso laikotarpiui 3 050 Eur administravimo išlaidų sąmatą, iš jų 1 050 Eur administratoriaus atlyginimas ir 2 000 Eur kitos administravimo išlaidos. Vilniaus apygardos teismo 2016-08-08 nutartimi, be kita ko, BUAB „Tektonas“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, nustatant supaprastinto bankroto proceso trukmę iki 2016-12-31. Vilniaus apygardos teismo 2016-12-15 sprendimu BUAB „Tektonas“ veikla pripažinta pasibaigusia ir nutarta bendrovę išregistruoti iš juridinių asmenų registro. Minėta įmonė nuo 2017 m. sausio mėn. išregistruota iš Juridinių asmenų registro. UAB „Tektonas“ direktoriumi ir akcininku nuo bendrovės įsteigimo – 2006 m., iki jai bankroto bylos iškėlimo buvo atsakovas A. G..

5. Pirmosios instancijos teismas, nurodęs teisinį reglamentavimą, susijusį su Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 10 str. 11 d., pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje yra keliamas įmonės vadovo civilinės atsakomybės, kylančiu konkrečiu įstatyme įtvirtintu pagrindu – pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo – klausimas. Teismas nustatė, kad bankroto byla buvo iškelta kreditoriaus iniciatyva, nors tuometiniam įmonės vadovui jau buvo kilusi pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, todėl konstatavo neteisėtus atsakovo A. G. veiksmus (neveikimą).

6. Teismas, pasisakydamas dėl žalos atlyginimo ir jos dydžio, nurodė, kad ieškovė nepagrįstai teigė, jog jai nebūtina įrodinėti apie realiai Vilniaus apygardos teismo 2016-06-09 nutartimi patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos, kadangi jos automatiškai turi būti priteistos ieškovei. Teismas skundžiamame sprendime iš esmės teigė, kad bankroto administratorius, prašydamas priteisti iš atsakovo administravimo išlaidas, privalo jas pagrįsti, t. y. įrodyti, jog atitinkamos išlaidos iš tiesų yra patirtos, bankroto administratoriaus apmokėtos ir kad jos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti.

7. Teismas pažymėjo, kad administratorius yra verslu užsiimantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas, todėl jam, kaip verslo subjektui, turi būti mokamas ir atlygis už jo teikiamas paslaugas. Įvertinus tai, jog ieškovė teikė administravimo paslaugas, todėl ji turi teisę gauti už atliktą darbą atlyginimą. Pažymėjo, kad ginčo dėl administratoriaus atlyginimo ir jo dydžio byloje nėra. Teismas, įvertinęs ieškovės atlikto darbo apimtis administruojant įmonės bankroto procedūrą, bankroto procedūros sudėtingumą, trukmę, laiko sąnaudas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-04-27 nutarimu Nr. 415 patvirtintas rekomendacijas dėl atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą dydžius, sprendė, jog ieškovės prašomas priteisti 1 050 Eur atlyginimas yra pagrįstas, todėl priteistinas. Ieškovė, administruodama įmonę, taip pat patyrė 42,28 Eur išlaidų už BUAB „Tektonas“ teisinio statuso registravimą. Šios išlaidos yra realiai patirtos, jos pagrįstos byloje esančiais dokumentais; jos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti. Atsakovas šių išlaidų neginčija. Tad šios išlaidos taip pat buvo priteistos ieškovei iš atsakovo.

8. Teismas, pasisakydamas dėl 367 Eur išlaidų, susijusių su BUAB „Tektonas“ veiklos dokumentų sutvarkymu, kurias ginčijo atsakovas, pažymėjo, kad ieškovė sudarė susitarimą su E. R., kuris pagal verslo liudijimą užsiima knygų įrišimu, apdaila ir kt., dėl archyvinių dokumentų įrišimo ir pridavimo į savivaldybės archyvą. Ieškovė minėtam asmeniui už paslaugas sumokėjo 367 Eur. Byloje taip pat nustatyta, kad 2016-06-20 dokumentų priėmimo – perdavimo aktu ieškovei buvo perduoti UAB „Tektonas“ dokumentai, kuriuos sudarė 6 segtuvai. Vėliau šie dokumentai, subjekto teikiančio archyvavimo paslaugas, buvo parengti pagal archyvo taisykles ir perduoti toliau saugoti į savivaldybė archyvą, viso 23 bylos. Teismas pažymėjo, kad bankroto administratorė, vykdydama savo veiklą, turėjo teisę sudaryti sutartį dėl įmonės bankroto dokumentų sutvarkymo – suarchyvavimo pagal teisės aktų reikalavimus ir jų perdavimo toliau saugoti savivaldybės archyvui. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad analogiškos paslaugos rinkoje yra teikiamos pigiau. Ieškovė minėtas išlaidas patyrė, tai patvirtina pridedamas SEB banko 2017-01-30 mokėjimo nurodymas Nr. 124. Atsižvelgęs į išdėstytą, teismas nurodė, kad yra pagrindas minėtas ieškovės patirtas išlaidas (367 Eur) pripažinti būtinomis tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti.

9. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovės prašomų 1 596 Eur išlaidų, kurie buvo sumokėti V. S. pagal 2016-06-01 sutartį Nr. 2016/06/01 už BUAB „Tektonas“ administravimo procedūrai reikiamos darbo vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), nuomą, sutiko su atsakovo ir jo atstovo argumentu, kad ieškovė neįrodė, jog minėtos išlaidos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė nesąžiningai teismui teikė melagingus duomenis, sąmoningai siekdama teismą suklaidinti dėl bylai svarbių aplinkybių. Teismas nurodė, jog, visų pirma, kaip matyti iš minėtos 2016-06-01 sutarties Nr. 2016/06/01, ieškovei darbo vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini), buvo perduota nuo 2016-06-01; nuomos mokestis – 228 Eur per kalendorinį mėnesį. 2016-12-29 priedas prie sutarties tvirtina, kad sutartis nutraukta nuo 2016-12-31. Taigi, sudaryta sutartis iš esmės galiojo 7 mėnesius. Iš bylos matyti, kad BUAB „Tektonas“ buvo maža įmonė, tad jos bankroto administravimas nebuvo sudėtingas, nereikėjo atlikti daug administravimo veiksmų. Šią aplinkybę vienareikšmiškai patvirtino ir pati ieškovė teismo posėdyje, vykusiame 2017-06-23. Dar daugiau, ieškovė net negalėjo konkrečiai nurodyti, kokius ji veiksmus išsinuomotoje darbo vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), atliko administruodama BUAB „Tektonas“, kiek ji užtruko ir pan. Tad teismui kilo pagrįstų abejonių dėl minėtos darbo vietos reikalingumo administruojant minėtą įmonę, dar ją laikant 7 mėnesius. Antra, ieškovė teismo posėdžio metu (2017-06-23) nurodė, kad administruojant nedideles įmones ji dažniausiai administravimo veiksmus atlieka namuose; tuo metu, kai administravo BUAB „Tektonas“, ji turėjo dar 4–5 nedideles įmones, kurių administravimo veiksmus atliko namuose; tuo metu daugiau jokių kitų darbo vietos nuomos sutarčių nebuvo sudariusi; išsinuomotą darbo vietą kitų įmonių administravimui nenaudojo. Taigi, pati ieškovė teigė, kad mažas įmones administruoja iš namų, tačiau neaišku, kodėl būtent taip pat mažai įmonei – BUAB „Tektonas“, administruoti buvo išsinuomota darbo vieta, kodėl ji buvo išskirta iš kitų, kodėl ją nebuvo galima administruoti iš namų. Be to, byloje nustatyta, kad ieškovės VMI deklaruotas faktinis veiklos adresas yra (duomenys neskelbtini), tad neaišku, kodėl šiuo adresu negalėjo būti atliekami BUAB „Tektonas“ administravimo veiksmai. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai teigė, jog minėtas darbo vietos adresas galėjo būti naudojamas administruojant ir kitas įmones; pagal pateiktus ir viešai prieinamus duomenis ieškovė aktualiu laikotarpiu administravo dar 7 įmones. Trečia, ieškovė 2016 m. rugpjūčio mėn. su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo dėl administravimo išlaidų, tame tarpe ir dėl darbo vietos nuomos išlaidų, išieškojimo iš A. G. buvo kreipusis į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kuris 2016-08-08 teismo įsakymu, civilinėje byloje Nr. eL2-35380-861/2016, pareiškimą tenkino; tačiau A. G. pareiškus prieštaravimus dėl priimto teismo įsakymo ir V. S. nustatytu terminu nepareiškus ieškinio, – Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-09-13 nutartimi kreditoriaus pareiškimą laikė nepaduotu ir minėtą teismo įsakymą panaikino. Taigi, V. S. tuo metu dar net nebuvo patyrusi darbo vietos nuomos išlaidų (jas patyrė tik 2016-12-29; tai tvirtina 2016-12-29 kasos išlaidų orderis Nr. 12), o jas jau siekė prisiteisti iš A. G.. Toks V. S. elgesys rodo jos nesąžiningumą. Ketvirta, ieškovė nepateikė teismui duomenų, kad V. S. priklausytų kokios nors patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Penkta, ieškovė V. S. teismo posėdžio metu, vykusio 2017-06-23, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad BUAB „Tektonas“ administravimo metu nebuvo sudariusi jokios kitos administruojamos įmonės darbo vietos nuomos sutarties, išskyrus tik tą, kuri pateikta teismui, t. y. 2016-06-01 sutartį Nr. 2016/06/01 dėl administruojamos BUAB „Tektonas“ darbo vietos, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos; niekada nėra buvę, kad vienu metu ji būtų sudariusi kelias darbo vietos nuomos sutartis. Teismas konstatavo, kad šie ieškovės teiginiai yra melagingi. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad V. S. 2016 m. lapkričio mėn. kreipėsi į Klaipėdos rajono apylinkės teismą dėl administravimo išlaidų priteisimo iš buvusio jos administruojamos įmonės – UAB „Kirestė“, vadovo A. K.. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017-05-02 priėmė sprendimą, civilinėje byloje Nr. e2-224-1025/2017, kuriuo V. S. ieškinį tenkino iš dalies. Kaip matyti iš šioje elektroninėje byloje esančių duomenų, V. S., be kita ko, prašė teismo priteisti darbo vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), nuomos išlaidas. Ieškovė toje byloje pridėjo 2015-03-25 nuomos sutartį Nr. 2016/03/25, sudarytą tarp UAB „Kirestė“ bankroto administratorės V. S. ir V. S., dėl darbo vietos, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos; šioje sutartyje nurodyta, kad minėta darbo vieta išnuomojama nuo 2015-03-25, nuomos mokestis – 390 Eur per kalendorinį mėnesį. Taip pat ieškovė minėtoje byloje pateikė 2016-11-02 priedą prie 2015-03-25 nuomos sutarties Nr. 2016/03/25; iš šio priedo matyti, kad šalys susitarė sutartį nutraukti nuo 2016-12-25, įsiskolinimas pilnai apmokėtas.

10. Atsižvelgęs į išdėstytą, teismas konstatavo, kad ieškovei V. S. 2016-06-01 sudarant BUAB „Tektonas“ darbo vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, ieškovė iš tikrųjų jau 2015-03-25 buvo sudariusi nuomos sutartį dėl tos pačios darbo vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), nuomos (pastarąją sutartį ieškovė buvo pasirašiusi UAB „Kirestė“ vardu). Abi šios sutartys buvo nutrauktos 2016 m. gruodžio mėn. pabaigoje. Tai reiškia, kad ieškovės BUAB „Tektonas“ vardu sudarytos darbo vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties laikotarpis visiškai persidengia su ankščiau ieškovės sudarytos tos pačios darbo vietos, t. y. esančios (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties laikotarpiu. Tad akivaizdu, kad nebuvo būtina ieškovei 2016-06-01 sudaryti darbo vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, nes ieškovė šia darbo vieta galėjo naudotis pagal 2015-03-25 sudarytą darbo vietos nuomos sutartį; ši sutartis, t. y. 2016-06-01, iš esmės buvo sudaryta tik dėl akių, siekiant pateisinti prašomas priteisti išlaidas. Toks ieškovės elgesys yra nesąžiningas, be to, ji teismui teikė melagingus duomenis.

11. Pasisakydamas dėl priežastinio ryšio, teismas nurodė ĮBĮ 10 str. įtvirtintą teisinį reglamentavimą, kuriuo vadovaudamasis, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, nes būtent atsakovo, kaip įmonės vadovo, pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas sąlygojo situaciją, kai įmonė negali įvykdyti įsipareigojimo sumokėti administratorei jai priklausančio atlyginimo ir jos patirtų būtinų bankroto administravimo išlaidų.

12. Pasisakydamas dėl atsakovo kaltės pažymėjo, kad nustačius, jog įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Atsakovas šioje byloje nepaneigė savo kaltės prezumpcijos, todėl teigė, kad nėra pagrindo jį atleisti nuo atsakomybės už neteisėtu neveikimu padarytą žalą, kuri reiškiasi neapmokėtų būtinų administravimo išlaidų – 1 459,28 Eur, padengimu.

13. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 186 str. 6 d., taip pat paskyrė ieškovei 150 Eur baudą už priesaikos sulaužymą, kadangi ieškovė V. S., būdama prisiekusi ir pasirašiusi priesaikos tekstą, t. y. pasižadėjusi garbingai ir sąžiningai byloje sakyti tiesą, duodama teismui paaiškinimus teismo posėdžio metu, vykusio 2017-06-23, teikė melagingus duomenis, t. y. ieškovė aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad BUAB „Tektonas“ administravimo metu nebuvo sudariusi jokios kitos administruojamos įmonės darbo vietos nuomos sutarties, išskyrus tik tą, kuri pateikta teismui, t. y. 2016-06-01 sutartį Nr. 2016/06/01 dėl administruojamos BUAB „Tektonas“ darbo vietos, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos; niekada nėra buvę, kad vienu metu ji būtų sudariusi kelias darbo vietos nuomos sutartis. Nors iš tikrųjų ji dar 2015-03-25 buvo sudariusi nuomos sutartį dėl tos pačios darbo vietos, t. y. esančios adresu (duomenys neskelbtini), nuomos, be to, abiejų sutarčių nuomos laikotarpiai persidengia, šias išlaidas siekė prisiteisti kitoje civilinėje byloje (dalį jų prisiteisė). Teismas pažymėjo, kad ši aplinkybė, dėl kurios ieškovė teikė teismui melagingus duomenis, buvo svarbi sprendžiant klausimą dėl administravimo išlaidų, patirtų nuomojantis darbo vietą, pripažinimo būtinomis ir reikalingomis tinkamam BUAB „Tektonas“ administravimui užtikrinti.

III. Apeliacinio skundo argumentai

14. Apeliaciniu skundu ieškovė V. S. prašo pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-09-21 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1192-860/2017, panaikinant ieškovei V. S. paskirtą 150 Eur baudą, bei ieškovės 2017-02-01 ieškinį tenkinant visiškai, taip pat priteisti ieškovei iš atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (b. l. 128–132).

15. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas netinkamai aiškino ir taikė ĮBĮ 10 str. 11 d. Teigia, jog ĮBĮ 10 str. 11 d. nekelia reikalavimų išlaidų turiniui bei jų būtinumui. Apeliantės nuomone, šio tipo bylose įsiteisėjusios teismo nutarties dėl sąmatos patvirtinimo visiškai pakanka žalos dydžiui įrodyti ir administratoriui nebūtina papildomai įrodinėti sąmatoje nurodytų išlaidų realumo, juo labiau jų būtinumo. Pažymėjo, kad 2016-06-09 nutartis dėl bankroto administravimo sąmatos patvirtinimo yra įsiteisėjusi, ji išsamiai motyvuota, joje teismas rėmėsi tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-04-28 nutarimu patvirtintais administravimo išlaidų dydžiais, tiek vertino įmonės dydį, tiek ir kreditorinių reikalavimų dydį. Teismas šioje nutartyje nustatė, kad 1 596 Eur išlaidos ieškovės buvo realiai patirtos. Kvestionuoti šia nutartimi patvirtintos sąmatos negalima, o ieškovas atleidžiamas nuo pareigos įrodinėti šių išlaidų pagrįstumą (CPK 182 str. 2 d., 279 str. 4 d.). Ši teismo nutartis yra privaloma ne tik šalims, bet ir kitiems teismams, tame tarpe šią bylą nagrinėjančiam teismui. Bankroto administratoriai vienu metu administruoja kelias ar keliolika įmonių, todėl reikalavimas jiems pagrįsti kiekvienos iš administruojamų įmonių patirtų išlaidų būtinumą aiškiai yra perteklinis.

16. Ieškovė, kaip bankroto administratorė, sudarydama 2016-06-01 sutartį, tuo metu dar nežinojo darbų administruojant UAB „Tektonas“ apimties, tačiau pagal ieškovės patirtį, ji vertino, kad dar 2006 m. įsteigtoje įmonė bus sukaupta pakankamai dokumentų bei bus poreikis atlikti didesnės apimties administravimo veiksmus peržiūrint sandorius ir pan. Toks ieškovės sprendimas lėmė tai, kad ji, net nežinodama, ar atgaus savo investuotus pinigus UAB „Tektonas“ bankroto proceso metu ar vėliau iš jos vadovo, nusprendė, kad patalpų nuoma yra būtinos išlaidos administruojant šią įmonę. Pats faktas, jog ieškovė savo asmenines lėšas išleido įmonės administravimui prisiimdama riziką, jog jos nebus kompensuotos bankroto proceso metu ar po jo, per se (lot. savaime) patvirtina šių išlaidų būtinumą. Pagal tuo metu ieškovei žinomą informaciją, toks sprendimas buvo teisingas ir pagrįstas, priešingai teigti nėra pagrindo. Tuo tarpu tai, kad vėliau paaiškėjo, jog patalpų nuoma šios įmonės administravimui yra nebereikalinga, dėl ko nuomos sutartis buvo nutraukta, nereiškia, jog ieškovė kaip bankroto administratorės patirtos išlaidos neturėtų būti atlyginamos. Juk dėl pačios situacijos, kad bankroto administratorė nepadengė savo išlaidų iš bankroto proceso metu gautų lėšų, turėjo priimti sprendimą investuoti savo lėšas siekiant atlikti reikiamus administravimo veiksmus, kaltas ne kas kitas, o atsakovas, kuris kaip vadovas savo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymą uždelsė tiek ilgai, kad įmonėje nebeliko absoliučiai jokio turto net atsiskaityti su bankroto administratoriumi, jau nekalbant apie kreditorius. Taipogi, 2016-06-01 nuomos sutartimi buvo nuomojamos ne tik patalpos, tačiau ir reikiama kompiuterinė technika, kanceliarinės prekės, interneto ryšys. Kodėl šios ieškovės realiai patirtos išlaidos yra nebūtinos teismas net nemotyvavo.

17. Teismas nepagrįstai skundžiamą sprendimą grindė prielaidomis bei ne bylos medžiagoje esančiais dokumentais. Kaip esminį argumentą, nepriteisti patirtų 1 596 Eur nuomos išlaidų teismas grindė prielaida, kad ieškovei 2016-06-01 sudarant BUAB „Tektonas“ darbo vietos nuomos sutartį, ieškovė iš tikrųjų jau 2015-03-25 buvo sudariusi nuomos sutartį dėl tos pačios darbo vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Tokią išvadą teismas padarė vadovaudamasis bylos medžiagoje nesančiu rašytiniu įrodymu – 2015-03-25 nuomos sutartimi Nr. 2016/03/25, sudaryta tarp UAB „Kirestė“ bankroto administratorės V. S. ir V. S., kuri buvo pateikta kito teismo kitoje civilinėje byloje. Toks teismo elgesys renkant įrodymus su viešu interesu nesusijusioje byloje pažeidžia CPK 179 str. 2 d. ir negali būti pateisinamas CPK 179 str. 3 d., kadangi duomenys iš teismų informacinės sistemos neapima ir negali apimti kitos civilinės bylos medžiagos turinio.

18. Teismo prielaida, esą ieškovė skirtingų įmonių administravimui tuo pat metu nuomojosi tą pačią darbo vietą, yra niekuo nepagrįsta, nes atskirų įmonių administravimui ieškovė sudarė atskiras darbo vietos nuomos sutartis dėl atskirų darbo vietų nuomos. Kadangi tai nesudarė ginčo dalyko pirmosios instancijos teisme, atitinkamai šių aplinkybių ieškovė neįrodinėjo pirmosios instancijos teisme.

19. Dėl ieškovei 150 Eur baudos skyrimo už priesaikos sulaužymą pasisakė, kad teismo sprendimo 15 punkte padarytos išvados nėra suprantamos bei pagrįstos. Neaišku, kuo vadovaudamasis teismas konstatavo, kad ieškovė teismo posėdžio metu, vykusio 2017-06-23, teikė melagingus duomenis. Teismo posėdžio metu, vykusio 2017-06-23, ieškovė V. S. aiškiai ir nedviprasmiškai teismui buvo nurodžiusi, kad BUAB „Tektonas“ administravimo metu ieškovė, nuomodamasi darbo vietą BUAB „Tektonas“ administravimui, buvo kitos bankrutuojančios įmonės poreikiams sudariusi kitą darbo vietos nuomos sutartį. Minėtus žodžius ir kad panašaus pobūdžio darbo vietos nuomos sutartis buvo sudaryta, o nagrinėjamoje byloje esanti sutartis nebuvo vienintelė, pagrindžia 2017-06-23 teismo posėdžio protokolo garso įrašas. Taigi, ieškovė, būdama prisiekusi ir pasirašiusi priesaikos tekstą, sakė tiesą, ir neteikė melagingų argumentų kaip teismas nepagrįstai nurodo skundžiamame sprendime.

20. Atkreipia dėmesį į tai, kad teismo posėdžio metu (vykusio 2017-06-23) klausimai buvo neaiškūs ir dviprasmiški (neteisingai suformuluoti), ko pasėkoje ieškovė tiesiogiai suprato klausimus, nes buvo kalbama bendrai apie buvusį ir dabartinį administravimą. Teismas nepagrįstai 2017-08-23 posėdžio metu atsisakė prijungti prie bylos medžiagos ieškovės 2017-08-22 prašymą su jo priedais. Nors 2017-06-23 vykusiame teismo posėdyje buvo baigtas bylos nagrinėjimas iš esmės, tačiau nebuvo išklausytos baigiamosios kalbos, ši aplinkybė neturėjo kliudyti teismui bylos nagrinėjimą teismui atnaujinti CPK 256 str. pagrindu ir 2017-08-22 prašymu teikiamus rašytinius įrodymus prijungti prie bylos.

Atsiliepimas

21. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą teismo prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-09-21 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1192-860/2017 palikti nepakeistu (e. b. l. 142–145).

22. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendimu nepriteisė 1 596 Eur administravimo išlaidų, susijusių su darbo vietos nuoma. Tai, atsakovo teigimu, atitinka teismų suformuotą praktiką. Teismas tinkamai aiškino ir taikė ĮBĮ 10 str. 11 d. ir padarė pagrįstas išvadas. Ieškovė nei procesiniuose dokumentuose nei teismo posėdžio metu nepagrindė, jog 1 596 Eur išlaidos už darbo vietos nuomą buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti, todėl priešingai, teismas neturėjo pareigos priteisti šias išlaidas iš įmonės vadovo nenustatinėdamas jų būtinumo, nepaisant to, jog bankroto administratoriui vienu metu administruoja kelias ar keliolika įmonių. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog kiekvienu atveju bankroto administratoriui kyla pareiga pagrįsti kiekvienos iš administruojamų įmonių patirtų išlaidų būtinumą.

23. Teigia, jog nagrinėjamu atveju yra svarbu atkreipti į faktines aplinkybes ir į byloje pateiktus įrodymus. Iš 2016-06-01 nuomos sutarties Nr. 2016/06/01 matyti, kad ieškovė darbo vietą, esančią adresu: (duomenys neskelbtini), išsinuomavo išskirtinai UAB „Tektonas“ įmonės bankroto administravimo veiksmams atlikti nuo 2016-06-01. Praėjus porai savaičių po nuomos sutarties sudarymo, 2016-06-17 ieškovė parengė įmonės balansą, iš kurio matyti, kad UAB „Tektonas“ yra maža, nekilnojamojo turto neturi bei neturi daug kreditorinių reikalavimų. Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Tektonas“ nuspręsta taikyti supaprastintą bankroto procesą. Atsižvelgiant į tai, kad bankroto administratorius yra verslu užsiimantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas, ieškovei keliami didesnio apdairumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Akivaizdu, jog tokiu atveju ieškovė suprato ir įvertino, jog įmonės administravimas nebus sudėtingas, jog nereikės atlikti daug administravimo veiksmų, šią aplinkybę vienareikšmiškai patvirtino ieškovė 2017-06-23 vykusiame teismo posėdyje. Ieškovei nebuvo protinga tokį ilgą laiką nuomotis patalpas išskirtinai UAB „Tektonas“ administravimui. Susipažinus su įmonės finansiniais dokumentais ir 2017-06-17 parengus įmonės balansą, ieškovė turėjo pareigą nutraukti nuomos sutartį nedelsiant, o ne piktnaudžiauti didinant patalpų nuomos išlaidas, kurios net nebuvo būtinos tinkamam bankroto administravimui užtikrinti. Pati ieškovė net negalėjo konkrečiai nurodyti, kokius ji veiksmus atliko išsinuomotoje darbo vietoje.

Atsiliepimas

24. Nurodo, kad ieškovė nepagrindė, kodėl būtent BUAB „Tektonas“ atžvilgiu buvo išsinuomota darbo vieta, kodėl ši įmonė buvo išskirta iš kitų įmonių, kai pati ieškovė nurodė, kad administravimo veiksmus atlieka namuose. Be to, byloje nustatyta, kad VMI deklaruotas faktinis veiklos adresas yra (duomenys neskelbtini), tad neaišku, kodėl šiuo adresu negalėjo būti atliekami BUAB „Tektonas“ administravimo veiksmai. Akivaizdu, kad visa patalpų nuomos kaina perkeliama vienai įmonei, kas prieštarauja sąžiningumo, protingumo principams, kai tuo tarpu ieškovė vykdė eilę kitų įmonių bankroto procedūrų.

Šalies argumentai

25. Ieškovė 2016-08-08 nebuvo patyrusi reikalaujamos sumos darbo vietos išlaidų, jos patirtos tik 2016-12-29. Toks ieškovės elgesys kreipiantis į Vilniaus miesto apylinkės teismą rodo ieškovės nesąžiningumą ir piktnaudžiavimą. Teismo sprendimas, kuriuo atsisakyta priteisti ieškovei 1 596 Eur už nuomos patalpų nuomą teisėtas ir pagrįstas, kadangi ieškovė neįrodė, jog patalpų nuomos išlaidos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti.

26. Pasisakydamas dėl naujų įrodymų priėmimo nurodė teisinį reglamentavimą, susijusį su papildomų įrodymų pateikimu apeliacinės instancijos teisme, ir paaiškino, kad atsakovas nuo pat atsiliepimo pateikimo ginčijo faktą dėl patalpų nuomos mokėjimo pagrindžiančių įrodymų pateikimo, dėl ko ieškovė turėjo visas galimybes pateikti prašomus priimti papildomus įrodymus, tiek Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdybos tarnybos, tiek kasos išlaidų orderį, tačiau to nepadarė. Teismas, siekiant proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principų pagrįstai teismo posėdžio metu atsisakė juos priimti. Tuo tarpu V. S. pažymą apie išnuomotas darbo vietas, ieškovė taip pat galėjo pateikti anksčiau, tiek formuojant ieškinio reikalavimus, tiek parengiamojo posėdžio metu, tačiau to nepadarė. Atsižvelgiant į tai, jog nebuvo kliūčių įrodymus pateikti pirmosios instancijos teismui, bei į tai, jog šie įrodymai nedaro įtakos šalių ginčo sprendimui, nagrinėjamu atveju ieškovės prašomų papildomų įrodymų pridėjimas užvilkintų bylos nagrinėjimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27. Apeliacinis skundas netenkintinas.

28. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų nenustatyta.

29. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėtas ir pagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kuria iš įmonės vadovo, pažeidusio pareigą kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo, nepriteistos bankroto administratorės turėtos administravimo išlaidos už patalpų nuomą.

Dėl papildomų įrodymų prijungimo

30. Apeliantė prašė prijungti prie bylos papildomus įrodymus: 2016-12-29 Kasos išlaidų orderį, galimai patvirtinantį, jog pagal 2016-06-01 sutartį ieškovė yra atsiskaičiusi su patalpų nuomotuoju; 2017-05-15 užklausos ir 2017-05-23 atsakymo kopijas, galimai patvirtinančias, jog Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdybos tarnybos internetiniame puslapyje nurodomas vienas bankroto administratoriaus adresas ir nėra techninės galimybės prie konkrečios administruojamos įmonės nurodyti kitą administratoriaus adresą, administruojant tą konkrečią įmonę; V. S. 2017-10-20 pažymą apie išnuomotas darbo vietas, kadangi jis galimai turi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui.

31. Esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 str., 42 str. 5 d.) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK 226 str., reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d., 312, 314 str.).

32. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 314 str., apelianto pateiktų naujų įrodymų nevertina, nes šie įrodymai pateikti pavėluotai – jie galėjo būti teikiami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokią išvadą teismas grindžia tuo, kad, visų pirma, atsakovas jau nuo pat atsiliepimo pateikimo teigė, jog „administratorius turi pagrįsti prašomų administravimo išlaidų dydį“ (e. b. l. 47) bei ginčijo faktą, kad ieškovė „adresu: (duomenys neskelbtini), buvo atliekamos bankroto administravimo procedūros ir kitoms įmonėms“, „adresu: (duomenys neskelbtini), vykdo savo, kaip bankroto administratoriaus subjekto veiklą“ (e. b. l. 48). Tačiau atsakovė, vietoje to, kad būtų pateikusi šias aplinkybes patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus, kuriuos šiuo metu prašo prijungti, ji 2017-06-23 vykusiame teismo posėdyje, kuriame, kaip pati patvirtino, atsakovas ėmė kvestionuoti atsiskaitymo pagal 2016-06-01 sutartį faktą, nurodė, kad jokių prašymų ar papildymų neturi. Ieškovė 2017-08-23 pateikė teismui prašymą prijungti prie bylos 2016-12-29 Kasos išlaidų orderį bei 2017-05-15 užklausos ir 2017-05-23 atsakymo kopijas, tačiau teismas 2017-08-23 įvykusio teismo posėdžio metu pagrįstai netenkino ieškovės prašymo ir neatnaujino bylos nagrinėjimo, nes ieškovei tai nebuvo siurprizinė situacija, kadangi atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose rėmėsi tuo, kad nebuvo atsiskaityta. Kita vertus, ieškovė išlaidų orderį galėjo pateiktį anksčiau – gegužės mėn. įvykusio posėdžio metu, kadangi jį turėjo iš pat pradžių. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė V. S. 2017-10-20 pažymoje (e. b. l. 138) nurodoma visiškai kita informacija apie nuomojamą darbo vietą, negu nurodyta 2016-06-01 Sutartyje (e. b. l. 16). Tačiau, teismo vertinimu, minėta pažyma neįrodo bylai reikšmingų aplinkybių (CPK 180 str.), t. y. nesudarytų pagrindo išvadai, kad ieškovė sudarė atskiras darbo vietos nuomos sutartis, kadangi būtent 2016-06-01 Sutartyje, o ne kituose išvestiniuose ir po metų sudarytose dokumentuose – pažymose, turi būti nurodomos konkrečios nuostatos, susijusios su darbo vietos nuoma. Tuo labiau, jog pati ieškovė teismo posėdyje, įvykusiame 2017-06-23, nurodė, kad (duomenys neskelbtini), yra kabinetas.

33. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad apeliantė šiuo atveju nepagrindė, kad 2016-12-29 Kasos išlaidų orderį, 2017-05-15 užklausos ir 2017-05-23 atsakymo kopijas bei V. S. 2017-10-20 pažymą negalėjo pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti pateiktus įrodymus (CPK 314 str.).

Dėl įrodymų rinkimo nagrinėjamoje byloje

34. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, atsižvelgęs į Klaipėdos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-224-1025/2017 esančią 2015-03-25 nuomos sutartį Nr. 2016/03/25 ir jos priedą, konstatavo, jog ieškovė dar 2015-03-25 buvo sudariusi nuomos sutartį dėl darbo vietos, adresu: (duomenys neskelbtini) (pastarąją sutartį ieškovė buvo pasirašiusi UAB „Kirestė“ vardu). Pažymėtina, jog ši aplinkybė iš esmės buvo pagrindinis teismo argumentas, kuriuo teismas konstatavo, jog ieškovei nebuvo būtina sudaryti naują darbo vietos, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, taip pat kuriuo vadovaujantis teismas paskyrė ieškovei 150 Eur baudą už priesaikos sulaužymą. Pasak apeliantės, šiuo atveju teismas ex officio (lot. savo iniciatyva) tikrino ir ieškovės nenaudai rinko įrodymus, esančius kitoje civilinėje byloje ir toks teismo elgesys, renkant įrodymus su viešu interesu nesusijusioje byloje, pažeidžia CPK 179 str. 2 d. ir negali būti pateisinamas CPK 179 str. 3 d.

35. Apeliacinės instancijos teismas su tokio pobūdžio apeliantės argumentais nesutinka ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Klaipėdos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-224-1025/2017 esančiais dokumentais. Tokia išvada grindžiama tuo, kad CPK 179 str. 3 d. įtvirtina teismo teisę naudotis duomenis iš teismų informacinės sistemos. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad CPK 179 str. 3 d. įtvirtinta teise teismas naudojasi tuomet, kai to reikia nustatyti ir išsamiai bei visapusiškai išnagrinėti aplinkybes, turinčias reikšmės bylos baigčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-458-701/2015). Tuo tarpu CPK 179 str. 2 d. įtvirtina teismo teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus tik CPK ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Sistemiškai įvertinus CPK 179 str. 2 ir 3 d. matyti, jog šios dalys gali būti taikomos tiek kartu, tiek atskirai, kas reiškia, jog CPK 179 str. 3 d. yra savarankiška CPK 179 straipsnio dalis, kuri gali būti taikoma atskirai nuo kitų šiame straipsnyje įtvirtintų dalių.

36. Be to, šiuo atveju apeliantė nepagrįstai teigia, jog teismas savo iniciatyva tikrino ir vadovavosi ieškovės nenaudai kitoje civilinėje byloje esančiais duomenimis, kadangi pirmosios instancijos teismas vadovavosi Klaipėdos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-224-1025/2017 esančiais dokumentais siekdamas patvirtinti ar paneigti tiek atsakovo rašytiniuose paaiškinimuose nurodytą aplinkybę, jog atsakovė tuo pačiu adresu, t. y. (duomenys neskelbtini), administravo dar kelias bankrutuojančias įmones, tiek pačios ieškovės teismo posėdyje, įvykusiame 2017-06-23, nurodytas aplinkybes, jog BUAB „Tektonas“ administravimo metu nebuvo sudariusi jokios kitos administruojamos įmonės darbo vietos nuomos sutarties. Aplinkybė, jog kitoje civilinėje byloje esantis dokumentas yra nepalankus ieškovei, per se nesudaro pagrindo teismui šiais dokumentais nesivadovauti. Be to, šiuo aspektu svarbu pažymėti ir tai, kad apeliantė šioje byloje reiškė reikalavimus, kylančius iš jos vykdomos specifinės veiklos (įmonių bankroto administravimo) - tiesiogiai susijusios su viešuoju interesu.

37. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliantės argumentai, jog teismas pažeidė CPK 179 str. reikalavimus.

Dėl ĮBĮ 10 str. 11 d. aiškinimo

38. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo neteisėtus A. G. veiksmus ĮBĮ 10 str. 11 d. prasme, taip pat nurodė, jog ieškovė turi teisę į administravimo išlaidų, patirtų administruojant bankrutavusią UAB „Tektonas“ bankroto byloje, atlyginimą. Ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių pakartotinai nevertina ir dėl jų nepasisako. Tačiau teismas skundžiamame sprendime teigė, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje neįrodė, jog administravimo išlaidos už patalpų nuomą buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė nesąžiningai teismui teikė melagingus duomenis, sąmoningai siekdama teismą suklaidinti dėl bylai svarbių aplinkybių, todėl paskyrė 150 Eur dydžio baudą už priesaikos sulaužymą.

39. Apeliantė su tokiu teismo vertinimu nesutinka, apeliaciniame skunde iš esmės teigdama, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė ĮBĮ 10 str. 11 d., kadangi įsiteisėjus teismo nutarčiai bankroto administratoriui nebūtina papildomai įrodinėti sąmatoje nurodytų išlaidų realumo, juo labiau jų būtinumo. Reikalavimas bankroto administratoriams pagrįsti kiekvienos ši administruojamų įmonių patirtų išlaidų būtinumą yra aiškiai perteklinis. Be to, pats faktas, kad ieškovė savo asmenines lėšas išleido įmonės administravimui per se patvirtina šių išlaidų būtinumą.

40. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2016-05-18 nutartimi UAB „Tektonas“ iškelta bankroto byla; bankroto administratore buvo paskirta V. S. (e. b. l. 32–33). Vilniaus apygardos teismo 2016-06-09 nutartimi nutarta taikyti UAB „Tektonas“ supaprastintą bankroto procesą ir patvirtinti visam bankroto proceso laikotarpiui 3 050 Eur administravimo išlaidų sąmatą, iš jų 1 050 Eur administratoriaus atlyginimas ir 2 000 Eur kitos administravimo išlaidos (e. b. l. 7–8). Vilniaus apygardos teismo 2016-08-08 nutartimi BUAB „Tektonas“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, nustatant supaprastinto bankroto proceso trukmę iki 2016-12-31 (e. b. l. 38–39). Vilniaus apygardos teismo 2016-12-15 sprendimu BUAB „Tektonas“ veikla pripažinta pasibaigusia ir nutarta bendrovę išregistruoti iš juridinių asmenų registro. Minėta įmonė nuo 2017 m. sausio mėn. išregistruota iš Juridinių asmenų registro (e. b. l. 36–37). UAB „Tektonas“ direktoriumi ir akcininku nuo bendrovės įsteigimo – 2006 m., iki jai bankroto bylos iškėlimo buvo atsakovas A. G..

41. Supaprastinto bankroto proceso metu kreditorių susirinkimai nešaukiami, ĮBĮ kreditorių susirinkimo kompetencijai skirtus turto pardavimo klausimus sprendžia, administravimo išlaidų sąmatą ir administravimo išlaidoms skirtų lėšų naudojimo tvarką tvirtina ir keičia teismas (ĮBĮ 13¹ str. 1, 4, 11 d.). Taikius įmonei supaprastintą bankroto procesą, administravimo išlaidos negali viršyti maksimalios ĮBĮ nustatytos ribos (ĮBĮ 13¹ str. 2 d. 3 p., 10 str. 10 d.). ĮBĮ 10 str. 10 d., be kita ko, nustato, kad teismas, padaręs pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, turi nustatyti sumą, reikalingą teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti.

42. ĮBĮ 10 str. 11 d. nustatyta, kad kreditorius, įmokėjęs pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Lietuvos apeliacinis teismas, aiškindamas minėtą ĮBĮ 10 str. 11 d. įtvirtiną nuostatą, yra pažymėjęs, kad tokia įstatymo redakcija negarantuoja, kad administratoriui visais atvejai bus sumokėtas teismo patvirtintas atlyginimas ir kompensuotos patirtos administravimo išlaidos. Ši norma tik numato teisę riziką prisiėmusiam bankroto administratoriui kreiptis į teismą prašant priteisti administravimo išlaidas iš asmenų, dėl kurių neteisėtų veiksmų jos susidarė (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-363-186/2018).

43. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia procesinę šalių pareigą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiamasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Teismas nesutinka su atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovės nurodytais argumentais, kad teismo nutartis dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo yra įsiteisėjusi, dėl to ieškovė atleistina nuo pareigos įrodinėti šių išlaidų pagrįstumą. Atsižvelgiant į ĮBĮ 10 str. 11 d. nustatytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad įrodinėjimo našta, susijusi su administratorės turėtomis (jos lėšomis apmokėtomis) bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidomis, tenka ieškovei (bankroto administratorei). Administratorius privalo įrodyti, kad tam tikros jo patirtos išlaidos atitinka tam tikras kreditorių susirinkimo ar teismo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos eilutes, kad atitinkamos išlaidos iš tiesų yra patirtos ir kad jos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011). Pažymėtina, kad iš esmės tokios praktikos dėl bankroto administratoriui tenkančios įrodinėjimo pareigos laikomasi ir kitose panašaus pobūdžio civilinėse bylose (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2017-11-22 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A‑2365‑658/2017; Kauno apygardos teismo 2017-05-04 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A‑394-436/2017;Šiaulių apygardos teismo 2017-04-11 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A‑288-267/2017; Šiaulių apygardos teismo 2016-03-04 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A‑264-267/2016; Šiaulių apygardos teismo 2017-12-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A‑933-267/2017).

44. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad administravimo išlaidų realaus panaudojimo ir pagrindimo pareiga tenka įmonės administratorei, kaip civilinėje byloje ieškinį dėl nuostolių atlyginimo pareiškusiai šaliai. Todėl apeliantės nurodyti argumentai, jog negalima kvestionuoti bankroto byloje priimtos teismo nutarties, kuria patvirtinta administravimo išlaidų sąmatą, jog pats faktas, kad ieškovė savo asmenines lėšas išleido įmonės administravimui per se patvirtina šių išlaidų būtinumą, taip pat jog bankroto administratoriui pareiga pagrįsti kiekvienos iš administruojamų įmonių patirtų išlaidų būtinumą yra perteklinė, atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl nepriteistų administravimo išlaidų

45. Apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovė, sudarydama 2016-06-01 sutartį, tuo metu nežinojo darbų administruojant UAB „Tektonas“ apimties, tačiau pagal turimą patirtį vertino, kad dar 2006 m. įsteigtoje įmonėje bus sukaupta pakankamai dokumentų bei bus poreikis atlikti didesnės apimties administravimo veiksmus peržiūrint sandorius ir pan. Todėl ji nusprendė, kad patalpų nuoma yra būtinos išlaidos administruojant įmonę. Tai, kad nuomos sutartis buvo nutraukta, nereiškia, jog jos patirtos išlaidos neturėtų būti atlygintos. Be to, 2016-06-01 sutartimi buvo nuomojamos ne tik patalpos, tačiau ir reikiama kompiuterinė technika, kanceliarinės prekės, interneto ryšys. Kodėl šios ieškovės realiai patirtos išlaidos yra nebūtinos, teismas nemotyvavo. Be to, teismas sprendimą grindė prielaidomis.

46. Kaip nurodyta šios Nutarties 43–44 punktuose – būtent bankroto administratorei tenka pareiga pagrįsti, jog atitinkamos išlaidos (šiuo konkrečiu atveju – patalpų nuoma) buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti. Nagrinėjamu atveju, ieškovė apeliaciniame skunde visiškai nenurodė jokių aplinkybių ir / ar argumentų, pagrindžiančių būtinumą nuomotis patalpas, esančias adresu: (duomenys neskelbtini). Ieškovė apeliaciniame skunde, kaip vienintelį argumentą, patvirtinantį poreikį nuomotis šias patalpas, nurodė tai, kad ji turėjo pagrįstą pagrindą manyti, jog nuo 2006 m. įsteigtoje įmonėje bus sukaupta pakankamai dokumentų bei bus poreikis atlikti didesnės apimties administravimo veiksmus peržiūrint sandorius ir pan. Tačiau tokio pobūdžio argumentai, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo priteisti prašomų administravimo išlaidų. Pažymėtina, jog atsižvelgiant į bankroto administratoriaus profesinę veiklą, bankroto administratoriui keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Nagrinėjamu atveju ieškovei darbo vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2016-06-01 sutartį Nr. 2016/06/01 (e. b. l. 16) buvo perduota nuo 2016-06-01. Kaip teisingai nurodė atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą, praėjus porai savaičių – 2016-06-17 buvo parengtas įmonės balansas, iš kurio matyti, kad įmonė yra maža, nekilnojamojo turto neturi, bei neturi daug kreditorinių įsipareigojimų. Vilniaus apygardos teismo 2016-06-09 nutartimi nutarta, be kita ko, nutarta taikyti UAB „Tektonas“ supaprastintą bankroto procesą (e. b. l. 7–8). Todėl akivaizdu, jog ieškovei susipažinus su įmonės finansiniais dokumentais turėjo būti aišku, jog įmonės administravimas nebus sudėtingas ir nereikės atlikti daug administravimo veiksmų, dėl ko ir nebūtų būtinybės ir toliau, beveik 7 mėn., nuomotis patalpas.

47. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės teiginiu, jog teismas nemotyvavo, kodėl ieškovės realiai patirtos išlaidos – patalpų nuoma, yra nebūtinos, bei kad teismas sprendimą grindė prielaidomis, kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė net penkias priežastis, kodėl laikė, jog ieškovė nepagrindė būtinumo nuomotis ginčo patalpas tinkamam įmonės administravimui užtikrinti. Su nurodytais pirmosios instancijos teismo argumentais teismas sutinka, todėl jų nekartoja. Be to, skundžiamame sprendime yra aiškiai konstatuota, kad „nebuvo būtina ieškovei 2016-06-01 sudaryti darbo vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, nes ieškovė šia darbo vieta galėjo naudotis pagal 2015-03-25 sudarytą darbo vietos nuomos sutartį; ši sutartis, t. y. 2016-06-01, iš esmės buvo sudaryta tik dėl akių, siekiant pateisinti prašomas priteisti išlaidas.“. Pažymėtina, jog apeliantė šios aplinkybės apeliaciniame skunde neginčija.

48. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės prašomos priteisti darbo vietos nuomos išlaidų (1 596 Eur) nepripažino būtinomis tinkamam įmonės administravimui užtikrinti, todėl pagrįstai jų nepriteisė iš atsakovo.

Dėl paskirtos baudos už priesaikos sulaužymą

49. Apeliantė teigia, jog 2017-06-23 teismo posėdžio metu ji nesulaužė priesaikos teksto ir sakė tiesą. Ieškovė V. S. aiškiai ir nedviprasmiškai teismui buvo nurodžiusi, kad BUAB „Tektonas“ administravimo metu ieškovė, nuomodamasi darbo vietą BUAB „Tektonas“ administravimui, buvo kitos bankrutuojančios įmonės poreikiams sudariusi kitą darbo vietos nuomos sutartį. Be to, teisėjo užduoti klausimai buvo neaiškūs ir dviprasmiški, dėl ko ieškovė galėjo ne taip suprasti užduodamus klausimus.

50. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo spręsti, kad apeliantė teikė paaiškinimus ne sąžiningai klysdama (ką iš esmės įrodinėja apeliantė), o sąmoningai klaidindama teismą. Pažymėtina, jog į teismo užduotą klausimą „ar dėl kitų įmonių tuo laikotarpiu buvote sudarę nuomos sutarčių?“ apeliantė atsakė „man atrodo, kad nebuvau sudariusi“ (garso įrašo 33 min. 31 sek. – 33 min. 50 sek.). Į vėliau teisėjo užduotą klausimą „ar administruojant daugiau įmonių ar turit vienu metu daugiau darbo vietos nuomos sutarčių, ar yra tokių atvejų, kad dabar tokių būtų“ apeliantė atsakė „Tokių atvejų dabar nėra. Anksčiau buvo“ (garso įrašo 40 min. 47 sek. – 41 min. 11 sek.). Tačiau į teisėjo vėliau patikslintą klausimą „ar vienu metu administruojant 4–5 įmones buvo, kad būtumėt sudarę nuomos sutartį?“ apeliantė atsakė „nebuvo“ (garso įrašo 42 min. 4 sek. – 42 min. 12 sek.). Šiuo atveju apeliantė apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodė, kad ji teismo posėdžio metu 42 minutėje pasakė „buvo kelios tokios bankrutuojančios įmonės, kada buvo sudarytos darbo vietos nuomos sutartys“, kadangi ši apeliantės nurodyta frazė yra išimta iš konteksto, nes apeliantė iš tikrųjų pasakė „buvo kelios įmonės, per visą mano darbo laikotarpį, su kuriomis buvo sudarytos darbo vietos nuomos sutartys“. Taigi, apeliantė šia fraze patvirtino tai, kad per visą darbo laikotarpį buvo kelios įmonės, su kuriomis buvo sudariusi darbo vietos nuomos sutartį, o ne tai, kad buvo sudarytos darbo vietos nuomos sutartys būtent tuo metu, kai apeliantė administravo BUAB „Tektonas“. Tai, kad, kaip teigia apeliantė, garso įrašo 46 min. į teisėjo pasitikslinimą „esate kreipusis į teismą dėl administravimo išlaidų priteisimo?“ ieškovė atsakė „buvo“; į tolimesnį teisėjo klausimą ar toje byloje „buvo sudaryta darbo vietos nuomos sutartis ?“ ieškovė teismui aiškiai ir nedviprasmiškai atsakė „taip, buvo sudaryta“, nepatvirtina apeliantės nurodomų aplinkybių, jog ji būtent teismo posėdžio metu nurodė, kad administruojant BUAB „Tektonas“ buvo sudariusi ir kitą nuomos sutartį dėl tų pačių patalpų, kadangi apeliantė tokio pobūdžio atsakymus pateikė atsakydama į atsakovo atstovo užduotą klausimą apie tai, ar ieškovė buvo kreipusi į teismą dėl administravimo išlaidų priteisimo, kuriuo taip pat būtų grindusi ieškinį dėl darbo vietos nuomos sutarties.

51. Pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino apelianto pateiktų paaiškinimų pobūdį ir pagrįstai sprendė, kad ieškovė teismo posėdžio metu teigė, jog BUAB „Tektonas“ administravimo metu nebuvo sudariusi jokios kitos administruojamos įmonės darbo vietos nuomos sutarties, išskyrus tik tą, kuri pateikta teismui; niekada nėra buvę, kad vienu metu ji būtų sudariusi kelias darbo vietos nuomos sutartis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 2017-06-23 įvykusio teismo posėdžio metu teisėjo užduoti klausimai buvo aiškūs ir nedviprasmiški.

52. Kadangi ieškovės nurodė melagingas aplinkybes sprendžiant klausimą dėl administravimo išlaidų, patirtų nuomojantis darbo vietą, pripažinimo būtinomis ir reikalingomis tinkamam BUAB „Tektonas“ administravimui užtikrinti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei skyrė baudą už priesaikos sulaužymą.

53. Vadovaudamasis prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

54. Apeliantė teismo prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, tačiau teismui netenkinus apeliantės apeliacinio skundo – nėra jokio teisinio pagrindo priteisti apeliantei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

55. Atsakovas teismo prašė priteisti 363 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Nurodytos išlaidos yra pagrįstos, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinė pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 p.įtvirtinto maksimalaus dydžio, todėl priteistinos atsakovui iš ieškovės (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais,

nutaria:

apeliantės ieškovės V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Palikti Vilniaus miesto apylinės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimą nepakeistą.

Priteisti atsakovui A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 363 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Jelena Šiškina