Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Vaivai Liaubienei, dalyvaujant ieškovės atstovui adv. Justui Sankaičiui, atsakovo atstovui adv. Edmundui Rusinui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovui A. G. dėl administravimo išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

4. Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Pagal byloje esančius duomenis, taip pat iš viešai prieinamos informacijos (www.kada.lt) matyti, kad minėta įmonė nuo 2017 m. sausio mėnesio pabaigos yra išregistruota iš juridinių asmenų registro.

Taigi, UAB „Tektonas“ bankroto byla buvo iškelta ne įmonės vadovo – šioje byloje atsakovo A. G., bet įmonės kreditoriaus pareiškimo pagrindu.

10.3. Nors ieškovė, teigdama, kad būtent atsakovas, kaip buvęs įmonės vadovas, pavėlavo paduoti pareiškimą dėl įmonei bankroto bylos iškėlimo, neįrodinėja atsakovo pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo konkretaus momento, tačiau iš bylos duomenų akivaizdu, jog ši pareiga atsakovui buvo atsiradusi žymiai anksčiau, nei į teismą su pareiškimu kreipėsi kreditorius - Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, dėl UAB „Tektonas“ bankroto bylos iškėlimo.

Iš byloje esančių duomenų (įmonės balanso ir kt.) matyti, kad UAB „Tektonas“ iš esmės jau buvo nemokus 2015 m.; įmonė jokio turto neturėjo, tik įsipareigojimus; ji iš esmės jau nevykdė jokios veiklos. Šių aplinkybių neginčija ir pats atsakovas. Tad akivaizdu, kad atsakovui, kaip tuometiniam įmonės vadovui, buvo atsiradusi pareiga kreiptis į teismą su pareiškimu dėl įmonei bankroto bylos iškėlimo, tačiau jis laiku to nepadarė.

Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas, prašydamas priteisti žalą, paprastai turi pareigą įrodyti atsakovo pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo konkretų momentą, ypač tai svarbu sprendžiant klausimą dėl žalos, atsiradusios nuo laiku nesikreipimo į teismą, kai vadovui tokia pareiga jau egzistavo, iki įmonei bankroto bylos iškėlimo, atlyginimo. Tačiau šiuo konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl bankroto administratorei – ieškovei, administravimo išlaidų priteisimo, konkretus vadovui (atsakovui) pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo momento nustatymas nėra toks reikšmingas; šiai bylai teisingai išspręsti pakanka byloje nustatytos aplinkybės, kad atsakovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl UAB „Tektonas“ bankroto bylos iškėlimo dar iki kreditoriui - Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos, kreipiantis į teismą su tokiu pareiškimu. Taigi, šis formalus trūkumas negali būti kliūtis teisingai išnagrinėti bylą.

10.4. Apibendrinant šiame punkte išdėstytus argumentus konstatuotina, kad byloje nustatyti neteisėti atsakovo A. G. veiksmai (neveikimas), t.y. laiku nesikreipiant į teismą su pareiškimu dėl įmonei bankroto bylos iškėlimo ir taip pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas.

Ieškovė teigia, kad Vilniaus apygardos teismas 2016-06-09 nutartimi patvirtino 3 050 Eur administravimo išlaidų sąmatą, tad jai papildomai nėra būtina įrodinėti apie realiai šias patirtas išlaidas; jos automatiškai ieškovei turi būti priteisiamos.

Taigi, bankroto administratorius, prašydamas priteisti iš atsakovo administravimo išlaidas, privalo jas pagrįsti, t.y. įrodyti, jog atitinkamos išlaidos iš tiesų yra patirtos, bankroto administratoriaus apmokėtos ir kad jos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti. Aiškinant priešingai, būtų sukuriama situacija, kuri leistų bankroto administratoriui piktnaudžiauti, t.y. gauti išlaidų apmokėjimą, kurių jis realiai net nepatyrė ir pan.; kitaip sakant, nepagrįstai praturtėti.

11.2. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1 050 Eur administratoriaus atlyginimo. Pažymėtina, kad administratorius yra verslu užsiimantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas, todėl jam, kaip verslo subjektui, turi būti mokamas ir atlygis už jo teikiamas paslaugas. Įvertinus tai, jog ieškovė teikė administravimo paslaugas, todėl ji turi teisę gauti už atliktą darbą atlyginimą. Ginčo dėl administratoriaus atlyginimo ir jo dydžio byloje nėra (atsakovas šių išlaidų, jų dydžio iš esmės neginčija). Teismas, įvertinęs ieškovės atlikto darbo apimtis administruojant įmonės bankroto procedūrą, bankroto procedūros sudėtingumą, trukmę, laiko sąnaudas, atsižvelgdamas į LR Vyriausybės 2016-04-27 nutarimu Nr.415 patvirtintas rekomendacijas dėl atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą dydžius, sprendžia, jog ieškovės prašomas priteisti 1050,00 Eur atlyginimas yra pagrįstas, atitinka protingumo, teisingumo bei sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 str. 1 d.).

Ieškovė administruodama įmonę taip pat patyrė 42,28 Eur išlaidų už BUAB „Tektonas“ teisinio statuso registravimą. Šios išlaidos yra realiai patirtos, jos pagrįstos byloje esančiais dokumentais; jos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti. Atsakovas šių išlaidų neginčija. Tad šios išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovo.

Byloje taip pat nustatyta, kad 2016-06-20 dokumentų priėmimo – perdavimo aktu buvo bankroto administratorei – ieškovei V. S., perduoti UAB „Tektonas“ dokumentai, kuriuos sudarė 6 segtuvai. Vėliau šie dokumentai, subjekto teikiančio archyvavimo paslaugas, buvo parengti pagal archyvo taisykles ir perduoti toliau saugoti į savivaldybė archyvą, viso 23 bylos.

Teismas pažymi, kad bankroto administratorė, vykdydama savo veiklą, turėjo teisę sudaryti sutarti dėl įmonės bankroto dokumentų sutvarkymo – suarchyvavimo pagal teisės aktų reikalavimus ir jų perdavimo toliau saugoti savivaldybės archyvui.

Atsižvelgiant į išdėstytą, yra pagrindas minėtas ieškovės patirtas išlaidas (367 Eur) pripažinti būtinomis tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sutinka su atsakovo ir jo atstovo argumentu, kad ieškovė neįrodė, jog minėtos išlaidos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė V. S. nesąžiningai teismui teikė melagingus duomenis, sąmoningai siekdama teismą suklaidinti dėl bylai svarbių aplinkybių.

Visų pirma, kaip matyti iš minėtos 2016-06-01 sutarties Nr. 2016/06/01, ieškovei darbo vieta, esanti adresu Žemaitės g. 21, Vilniuje, buvo perduota nuo 2016-06-01; nuomos mokestis – 228 Eur per kalendorinį mėnesį. 2016-12-29 priedas prie sutarties tvirtina, kad sutartis nutraukta nuo 2016-12-31. Taigi, sudaryta sutartis iš esmės galiojo 7 mėnesius. Iš bylos matyti, kad BUAB „Tektonas“ buvo maža įmonė, tad jos bankroto administravimas nebuvo sudėtingas, nereikėjo atlikti daug administravimo veiksmų. Šią aplinkybę vienareikšmiškai patvirtino ir pati ieškovė V. S. teismo posėdyje, vykusiame 2017-06-23. Dar daugiau, ieškovė net negalėjo konkrečiai nurodyti, kokius ji veiksmus išsinuomotoje darbo vietoje, esančioje adresu Žemaitės g. 21, Vilniuje, atliko administruodama BUAB „Tektonas“, kiek jie užtruko ir pan. Tad kyla pagrįstų abejonių dėl minėtos darbo vietos reikalingumo administruojant minėtą įmonę, dar ją laikant 7 mėnesius.

Antra, ieškovė teismo posėdžio metu (2017-06-23) nurodė, kad administruojant nedideles įmones ji dažniausiai administravimo veiksmus atlieka namuose; tuo metu, kai administravo BUAB „Tektonas“, ji turėjo dar 4 – 5 nedideles įmones, kurių administravimo veiksmus atliko namuose; tuo metu daugiau jokių kitų darbo vietos nuomos sutarčių nebuvo sudariusi; išsinuomotą darbo vietą kitų įmonių administravimui nenaudojo. Taigi, pati ieškovė teigia, kad mažas įmones administruoja iš namų, tačiau neaišku, kodėl būtent taip pat mažai įmonei - BUAB „Tektonas“, administruoti buvo išsinuomota darbo vieta, kodėl ji buvo išskirta iš kitų, kodėl ją nebuvo galima administruoti iš namų. Be to, byloje nustatyta, kad ieškovės Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos deklaruotas faktinis veiklos adresas yra Nadruvos g. 33, Vilnius, tad neaišku, kodėl šiuo adresu negalėjo būti atliekami BUAB „Tektonas“ administravimo veiksmai. Esant tokioms aplinkybėms pagrįstas ir atsakovo teiginys, kad minėtas darbo vietos adresas galėjo būti naudojamas administruojant ir kitas įmones; pagal pateiktus ir viešai prieinamus duomenis ieškovė aktualiu laikotarpiu administravo dar 7 įmones.

Trečia, ieškovė 2016 m. rugpjūčio mėnesį su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo dėl administravimo išlaidų, tame tarpe ir dėl darbo vietos nuomos išlaidų, išieškojimo iš A. G. buvo kreipusis į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kuris 2016-08-08 teismo įsakymu, civilinėje byloje Nr. eL2-35380-861/2016, pareiškimą tenkino; tačiau A. G. pareiškus prieštaravimus dėl priimto teismo įsakymo ir V. S. nustatytu terminu nepareiškus ieškinio, - Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-09-13 nutartimi kreditoriaus pareiškimą laikė nepaduotu ir minėtą teismo įsakymą panaikino. Taigi, V. S. tuo metu dar net nebuvo patyrusi darbo vietos nuomos išlaidų (jas patytė tik 2016-12-29; tai tvirtina 2016-12-29 kasos išlaidų orderis Nr. 12), o jas jau siekė prisiteisti iš A. G.. Toks V. S. elgesys rodo jos nesąžiningumą.

Ketvirta, ieškovė nepateikė teismui duomenų, kad V. S. priklausytų kokios nors patalpos, esančios adresu Žemaitės g. 21, Vilniuje.

Tačiau šie ieškovės teiginiai yra melagingi. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad V. S. 2016 m. lapkričio mėnesį kreipėsi į Klaipėdos rajono apylinkės teismą dėl administravimo išlaidų priteisimo iš buvusio jos administruojamos įmonės – UAB „Kirestė“, vadovo A. K.. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017-05-02 priėmė sprendimą, civilinėje byloje Nr. e2-224-1025/2017, kuriuo V. S. ieškinį tenkino iš dalies. Kaip matyti iš šios elektroninės bylos, joje esančių duomenų, V. S. be kita ko prašė teismo priteisti darbo vietos, esančios adresu Žemaitės g. 21, Vilniuje, nuomos išlaidas. Ieškovė toje byloje pridėjo 2015-03-25 nuomos sutartį Nr. 2016/03/25, sudarytą tarp UAB „Kirestė“ bankroto administratorės V. S. ir V. S., dėl darbo vietos, esančios Žemaitės g. 21, Vilniuje, nuomos; šioje sutartyje nurodyta, kad minėta darbo vieta išnuomojama nuo 2015-03-25, nuomos mokestis – 390 Eur per kalendorinį mėnesį. Taip pat ieškovė minėtoje byloje pateikė 2016-11-02 priedą prie 2015-03-25 nuomos sutarties Nr. 2016/03/25; iš šio priedo matyti, kad šalys susitarė sutartį nutraukti nuo 2016-12-25, įsiskolinimas pilnai apmokėtas.

Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašomos priteisti darbo vietos nuomos išlaidos (1 596 Eur) nepripažįstamos būtinomis tinkamam BUAB „Tektonas“ administravimui užtikrinti, tad jos negali būti ir priteisiamos iš atsakovo.

11.5. Apibendrinant konstatuotina, kad ieškovė iš viso patyrė 1 459,28 Eur (1 050 + 42,28 Eur + 367 Eur) būtinų tinkamam bankrutuojančios įmonės (BUAB „Tektonas“) administravimui užtikrinti.

12. Priežastinis ryšys.

Sprendžiant, ar atsakovas yra atsakingas už tai, kad įmonė negali sumokėti administratoriui administravimo išlaidų, t. y. dėl priežastinio ryšio kaip civilinės atsakomybės sąlygos egzistavimo, pažymėtina, kad, siekiant išvengti situacijos, kai administratorius, įvykdęs administravimo procedūras, negali realizuoti savo teisės į administravimo išlaidas, nes tam neužtenka įmonės turto, ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, jog teismas atsisako kelti bankroto bylą, jeigu pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas daro pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus šio įstatymo 10 dalyje numatytus atvejus. Kitaip sakant, teisminės bankroto procedūros paprastai nepradedamos esant situacijai, kai įmonės turto neužtenka administravimo išlaidoms. Siekiant, kad teismas iškeltų bankroto bylą, nesant įmonės turto ar jo nepakankant teismo administravimo išlaidoms apmokėti, asmuo, pateikęs pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, turėtų įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą pinigų sumą, naudotiną teismo ar administravimo išlaidoms apmokėti (ĮBĮ 10 str. 10 d.). Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalį, ši suma teismine tvarka išieškoma iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokiai nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei.

Taigi, vadovaujantis šiuo teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad įmonės vadovas yra atsakingas, jeigu dėl jo neteisėto neveikimo – nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės turto neužtenka administravimo išlaidoms apmokėti. Jeigu atsakovas būtų kreipęsis į teismą, nelaukdamas, kol įmonėje faktiškai neliks turto, administravimo išlaidos būtų apmokėtos iš lėšų, gautų pardavus įmonės turtą. Jeigu atsakovas būtų kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo esant situacijai, kai įmonės turto neužtenka administravimo išlaidoms apmokėti, jis būtų įpareigotas įmokėti į depozitą pinigų sumą, reikalingą administravimo išlaidoms padengti, ir administravimo išlaidos irgi būtų apmokėtos. Taigi nagrinėjamu atveju tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (neapmokėtų administravimo išlaidų - 1 459,28 Eur) yra priežastinis ryšys, nes būtent atsakovo, kaip įmonės vadovo, pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas sąlygojo situaciją, kai įmonė negali įvykdyti įsipareigojimo sumokėti administratorei jai priklausančio atlyginimo ir jos patirtų būtinų bankroto administravimo išlaidų.

13. Dėl atsakovo kaltės.

Teismas pažymi, kad nustačius, jog įmonės vadovas – šiuo konkrečiu atveju atsakovas A. G., atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Tad ieškovė šiuo atveju neturi įrodinėti, kad atsakovas kaltas, o paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas. Tačiau atsakovas šioje byloje nepaneigė savo kaltės prezumpcijos, tad nėra pagrindo jį atleisti nuo atsakomybės už neteisėtu neveikimu padarytą žalą, kuri reiškiasi neapmokėtų būtinų administravimo išlaidų - 1 459,28 Eur, padengimu.

Tai, kad administravimo išlaidos būtų atsiradusios nepriklausomai nuo to, kas kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, neatleidžia atsakovo nuo žalos atlyginimo, kadangi būdamas įmonės vadovas, atsakovas žinodamas realią įmonės finansinę padėtį, kad įmonė yra nemoki, turėjo įstatyme imperatyviai įtvirtintą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo.

14. Apibendrinant konstatuotina, kad ieškovės ieškinys iš dalies pagrįstas.

Tad ieškovei iš atsakovo iš viso priteistina 1 459,28 Eur žalos atlyginimui.

Ieškovei taip pat priteistina 5 proc. dydžio metinės palūkanos (procesinės), skaičiuojant nuo priteistos sumos (1 459,28 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2017-02-07, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Kitoje dalyje ieškinys atmestinas.

15. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 6 dalį šalis, prieš duodama paaiškinimus, prisiekia, t.y. pasižada byloje garbingai ir sąžiningai sakyti tiesą; už priesaikos sulaužymą teismas šaliai turi teisę skirti iki 300 Eur baudą.

Byloje nustatyta, kad ieškovė V. S., būdama prisiekusi ir pasirašiusi priesaikos tekstą, t.y. pasižadėjusi garbingai ir sąžiningai byloje sakyti tiesą, duodama teismui paaiškinimus, teismo posėdžio metu, vykusio 2017-06-23, teikė melagingus duomenis, nurodytus šio sprendimo 11.4 punkte, t.y. ieškovė aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad BUAB „Tektonas“ administravimo metu nebuvo sudariusi jokios kitos administruojamos įmonės darbo vietos nuomos sutarties, išskyrus tik tą, kuri pateikta teismui, t.y. 2016-06-01 sutartį Nr. 2016/06/01 dėl administruojamos BUAB „Tektonas“ darbo vietos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilnius, nuomos; niekada nėra buvę, kad vienu metu ji būtų sudariusi kelias darbo vietos nuomos sutartis. Nors iš tikrųjų ji dar 2015-03-25 buvo sudariusi nuomos sutartį dėl tos pačios darbo vietos, t.y. esančios adresu Žemaitės g. 21, Vilniuje, nuomos, be to, abiejų sutarčių nuomos laikotarpiai persidengia, šias išlaidas siekė prisiteisti kitoje civilinėje byloje (dalį jų prisiteisė). Ši aplinkybė dėl kurios ieškovė teikė teismui melagingus duomenis buvo svarbi sprendžiant klausimą dėl administravimo išlaidų, patirtų nuomojantis darbo vietą, pripažinimo būtinomis ir reikalingomis tinkamam BUAB „Tektonas“ administravimui užtikrinti.

Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovei skirtina 150 Eur bauda už priesaikos sulaužymą.

16. Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos; šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (4 d.).

Ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies. Ieškovė prašė iš atsakovo priteisti 3 050 Eur administravimo išlaidų, tuo tarpu priteista tik 1 459,28 Eur, t.y. šiek tiek mažiau nei 50 proc. prašytos sumos.

Ieškovė iš viso patyrė 250 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai.

Atsakovas iš viso patyrė 242 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai.

Atsižvelgiant į išdėstytą, į teisinį reglamentavimą, į ieškinio tenkinimo apimtį, šalių patirtas būtinas ir pagrįstas bylinėjimosi išlaidas, jų dydį, šalių procesinį elgesį, darytina išvada, kad yra pagrindas šalims vienai iš kitos nepriteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

17. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesy buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (5 d.). Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, apmokėjimą reglamentuoja CPK 92 straipsnis.

Ieškovė kreipdamasi į teismą su ieškiniu buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Kadangi ieškinys tenkintas iš dalies, tai proporcingai žyminio mokesčio dalis turėtų būti priteisiama iš atsakovo į valstybės biudžetą.

Teismas iš viso patyrė 4,29 Eur procesinių dokumentų siuntimo ir įteikimo išlaidų.

Minėta, kad ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 8 p.), tad iš jos bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteisiamos.

Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, atsižvelgęs į atsakovui tenkančią mokėti nežymią bylinėjimosi išlaidų dalį valstybei, į atsakovo tinkamą procesinį elgesį, į bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais, daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas iš atsakovo visai nepriteisti bylinėjimosi išlaidų valstybei (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini) – 260 straipsniais, 270 straipsniu,

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 1 459,28 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt devynis eurus ir 28 ct) žalos atlyginimui; 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (1 459,28 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2017-02-07, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Skirti ieškovei V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) baudą už priesaikos sulaužymą. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank”, AB banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, arba į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Nordea B. F. Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660. Sumokėjus nurodytą sumą, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.