Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės ir Erinijos Kazlauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. T. (S. T.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. T. ieškinį atsakovei K. T. dėl įpareigojimo teikti ataskaitą, išvada teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Ieškovas savo ieškinį grindė aplinkybėmis, jog pagal teismo sprendimą yra įpareigotas savo nepilnamečiam vaikui D. T. teikti išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nurodo, jog teismo sprendimą ieškovas sąžiningai vykdo bei kas mėnesį teikia išlaikymą savo nepilnamečiam sūnui. Tuo tarpu atsakovė visiškai nevykdo savo įsipareigojimo, t. y. neleidžia ieškovui matytis su sūnumi. Dėl to ieškovui teko kreiptis į antstolį dėl priverstinio sprendimo vykdymo. Nepaisant to, atsakovė ieškovui neleidžia matytis su sūnumi, taip pat neteikia jokių žinių apie ieškovo vaiko išlaikymui skiriamų lėšų panaudojimą. Be to, atvykęs į vaiko lankomą lopšelį-darželį „V.“ ieškovas sužinojo, kad vaikas darželio nelanko jau beveik 2 mėnesius, o darželio direktorė neturi jokių duomenų apie ieškovo sūnų. Ieškovas ne kartą bandė susitikti su atsakove bei susižinoti apie savo sūnų, tačiau atsakovė slepia nuo ieškovo visą informaciją, neteikia duomenų apie sūnaus sveikatą, poreikius ir kt., taip pat ieškovas negali žinoti, ar jo teikiamos lėšos yra tinkamai naudojamos.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovo reikalavimas dėl įpareigojimo teikti ataskaitą, pagrįstumo ir teisėtumo.

10. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. teismo sprendimą atsakovė uzufrukto teise naudoja sūnaus poreikiams patenkinti skirtas lėšas, o ieškovas įpareigotas savo nepilnamečiam vaikui D. T. teikti išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Šalių sūnui D. T. (gim. (duomenys neskelbtini)) 2017 m. gruodžio 4 d. diagnozuotas elgesio ir emocijų sutrikimas, gretutiniai susirgimai ir komplikacijos – kalbos išraiškos sutrikimas (I t., b. l. 19–20). Auklėtoja M. G. teismui pateikė paaiškinimą, kad mama nuoširdžiai bendravo su auklėtojomis, domėdavosi vaiku: jo elgesiu, veikla, bendravimu su kitais vaikais. Tėtis bendravo mažiau, tačiau džiaugdavosi vaiko pasiekimais, nepaisant to, po praleistų savaitgalių su tėčiu, vaikui būdavo sunkiau sugrįžti į dienos režimą, vaikui pasireikšdavo smurto proveržiai prieš save ir prieš kitus vaikus, sutrikdavo miegas (I t., b. l. 21). Iš UAB medicinos centro „P.“ 2016 m. gruodžio 7 d. rašto Nr. 244 nustatyta, kad vaikas gydymo įstaigoje lankosi su mama, mama daug kartų yra skambinusi telefonu pasitarti dėl vaiko sveikatos šiam tik suslogavus. Netinkamo elgesio su vaiku nepastebėta (I t., b. l. 101). 2017 m. lapkričio 16 d. Klaipėdos lopšelio-darželio „V.“ rašte Nr. SI-149 direktorės pavaduotoja ugdymui ir grupės auklėtoja pateikė informaciją, kad vaiką į darželį visada atveda mama, jis prisirišęs prie mamos, labai ją myli. Mama rūpinasi vaiko gerove, jo sveikata, domisi berniuko ugdymu, jo pasiekimais, elgesiu grupėje su bendraamžiais. Visada laiku pasiima iš darželio. Berniukas lanko darželį reguliariai, nelanko tik dėl pateisinamų priežasčių (ligos). Į grupę vaikas atvedamas švarus, tvarkingas. Mama papildomai vaiką veda individualiai pas specialistus (logopedą, psichologą). Su grupės auklėtojomis mama bendrauja pozityviai, konfliktinių situacijų nėra pasitaikę, o su vaiko tėvu nėra tekę bendrauti, nes jis vaiko į darželį niekada neatveda, tačiau yra keletą kartų užėjęs pas direktorę ir skambinęs telefonu, domėjosi sūnaus ugdymu, vaiko priežiūra, kaip mama elgiasi su vaiku (I t., b. l. 114).

11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog įpareigojimas teikti ataskaitas apie lėšų panaudojimą nėra savitikslis veiksmas, būtinai taikomas kiekvienu priteisto vaikui išlaikymo iš antrojo tėvo atveju. Tokia pareiga nėra įtvirtinta ir įstatymu. Įpareigojimas – prevencinė prievartos priemonė ir įprastai yra taikoma, kai nevykdoma nustatyta pareiga, šiuo atveju – vaikui skirtą išlaikymą naudoti išimtinai jo interesams. Todėl sprendžiant dėl įpareigojimo teikti ataskaitas apie lėšų panaudojimą nustatymo teismo sprendimu, pirmiausiai būtina analizuoti, ar konkrečioje situacijoje yra prielaidos vertinti, kad išlaikymui skiriamas lėšos gali būti panaudojamos netinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013).

12. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime cituodamas kitas bylas neatsižvelgė į tai, jog jose vyko santuokos nutraukimo procesas, todėl jos nėra analogiškos būtent šiai civilinei bylai, kur santuoka tarp ieškovo ir atsakovės yra seniai nutraukta.

13. Teisėjų kolegija negali sutikti su tokiais apelianto argumentais, kadangi visos ginčijamame pirmosios instancijos teismo sprendime pacituotos bylos, kaip ir nagrinėjama byla, yra kilusios iš šeimos teisinių santykių ir visose yra reiškiamas reikalavimas asmeniui, su kuriuo nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, teikti ataskaitas apie vaiko išlaikymui gaunamų piniginių lėšų panaudojimą. Pažymėtina, kad ginčijamame sprendime paminėta 2015 m. sausio 5 d. Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-38-527/2015 dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo atitinka būtent nagrinėjamos bylos aplinkybę, jog šalių santuoka jau nutraukta. Cituojamoje byloje atsakovė prašė apeliacinės instancijos teismo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl įpareigojimo atsakovę kas tris mėnesius pateikti ieškovui nepilnamečio vaiko išlaidų suvestinę kartu su įrodymais dėl sūnui skirtų daiktų ar paslaugų, kurių kaina didesnė nei 50 Lt, pirkimo ir kt. Aukštesnės instancijos teismas šią atsakovės apeliacinio skundo dalį tenkino – panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl atsakovės įpareigojimo kas tris mėnesius pateikti ieškovui nepilnamečio vaiko išlaidų suvestinę kartu su įrodymais dėl sūnui skirtų daiktų ar paslaugų, kurių kaina viršija 50 Lt, pirkimo ir šį ieškinio reikalavimą atmetė. Apeliacinės instancijos teismas šioje nutarties dalyje pažymėjo, jog ieškovo teikiamas išlaikymas yra naudojamas tik vaiko interesais, ieškovas, teigdamas priešingai, nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų, o savo abejones dėl to, jog vaikui skirtas lėšas atsakovė naudoja savo poreikiams tenkinti, grindė tik jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstomis prielaidomis. Taigi apelianto S. T. argumentas, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime citavo aukštesnės instancijos teismo nutartis, kuriose nustatytos faktinės aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamai bylai, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi teismas iš esmės rėmėsi išaiškinimais, susijusiais su aplinkybės dėl būtinybės teikti ataskaitas apie išlaikymui skirtų lėšų panaudojimą.

14. Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo cituota Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-783-464/2013 taip pat neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kadangi Vilniaus apygardos teismo sprendime buvo pasisakyta, kad ieškovas informaciją apie skiriamų lėšų panaudojimą galėjo sužinoti iš savo nepilnamečio vaiko. Tuo tarpu šioje byloje ieškovui trukdoma matytis su vaiku, o ir vaikas yra mažametis, jis dėl savo amžiaus negalėtų formuluoti savo pažiūrų ir nuomonės apie susidarančias aplinkybes.

15. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi pirmosios instancijos teismas, nurodydamas minėtą 2013 m. balandžio 10 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-783-464/2013, pažymi tai, kad įpareigojimas teikti ataskaitas apie lėšų panaudojimą nėra savitikslis veiksmas, būtinai taikomas kiekvienu priteisto vaikui išlaikymo iš antrojo tėvo atveju. Sprendžiant dėl pareigos teikti ataskaitas nustatymo, pirmiausiai būtina analizuoti, ar konkrečioje situacijoje yra prielaidos vertinti, kad išlaikymui skiriamos lėšos gali būti panaudojamos netinkamai. LR CK 3.186 straipsnio 1 dalis numato, kad tėvai privalo tvarkyti savo nepilnamečių vaikų turtą išimtinai vaikų interesais. LR CK 3.203 straipsnio 1 dalis numato, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams, jo turtiniams ir dvasiniams poreikiams užtikrinti: vaiko maitinimui, aprangai, mokymuisi, ugdymui, sveikatos palaikymui, jam tenkančių komunalinių paslaugų išlaidų dalies apmokėjimui, laisvalaikio ir poilsio organizavimui, kitų vaiko interesų finansavimui. Kai išlaikymui skiriamos lėšos nesunaudojamos kasdieniams poreikiams tenkinti, jos turi būti taupomos būsimiems vaiko poreikiams, sukuriant tam tikrą materialinį pagrindą savarankiško gyvenimo pradžiai ar ateityje atsirasiantiems naujiems jo poreikiams. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, cituodamas šią Vilniaus apygardos teismo nutartį, nė karto nepažymėjo, jog ieškovas informaciją apie skiriamų lėšų panaudojimą galėjo sužinoti iš savo nepilnamečio vaiko, taigi darytina išvada, kad apeliantas netinkamai interpretuoja ginčijamame teismo sprendime nurodytą teismo praktiką. Šios sprendime paminėtos Vilniaus apygardos teismo nutarties esmė ta, jog sprendžiant dėl pareigos teikti ataskaitas nustatymo, pirmiausiai būtina analizuoti, ar konkrečioje situacijoje yra prielaidos vertinti, kad išlaikymui skiriamos lėšos gali būti panaudojamos netinkamai.

16. Atmestinas kaip nepagrįstas ir apelianto argumentas, kad atsakovė slepia vaiko gyvenamąją vietą, šalių sūnų rengia dėvėtais rūbais, neperka jokių žaislų, rūpinasi tik savo gerove. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad atsakovė netinkamai panaudotų pinigines lėšas, skirtas išlaikyti nepilnamečiam vaikui nėra pateikta. Apeliantas, reikšdamas reikalavimą dėl informacijos apie nepilnamečiam vaikui tenkančių piniginių lėšų panaudojimą, įpareigojant atsakovę kas mėnesį teikti rašytines ataskaitas, privalo pagrįsti, kad atsakovė lėšas naudoja ne vaiko interesams tenkinti. Apeliantas nepateikia jokių įrodymų, kad vaikui skirtos išmokos būtų naudojamos ne pagal paskirtį, o tiesiog nurodo, kad negali žinoti, ar jo teikiamos lėšos yra naudojamos tinkamai. Toks apelianto reikalavimas prilyginamas užgaidai siekiant patenkinti savo asmeninius norus, o ne kaip argumentuotas, teisiškai pagrįstas reikalavimas.

17. Taip pat pažymėtina, jog išvadą byloje teikiančios institucijos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad vaikas yra tinkamai prižiūrimas, pamaitintas, lavinamas, vedamas pas reikiamus gydytojus ir specialistus, pažymėjo, kad vaikas turi sveikatos problemų, todėl tokiam vaikui turi būti priteistas didesnis nei 200 Eur išlaikymas, paaiškino, kad atsakovė slepia savo gyvenamąją vietą, nes ieškovas trukdo atsakovei gyventi asmeninį gyvenimą. Institucijos nuomone, teikti ataskaitas yra netikslinga. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje yra pateikti duomenys, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus tirdamas ieškovo pareiškimus dėl galimo nepilnamečio vaiko teisių pažeidimo užsiklausė ugdymo įstaigas, kurias lanko vaikas, taip pat gydymo įstaigas prašydamas pateikti duomenis apie vaiką, jo priežiūrą. Iš 2017 m. lapkričio 16 d. Klaipėdos lopšelio-darželio „V.“ rašte Nr. SI-149 pateiktos informacijos taip pat nustatyta, kad atsakovė rūpinasi vaiko gerove, jo sveikata, domisi berniuko ugdymu, jo pasiekimais, elgesiu grupėje su bendraamžiais, visada laiku pasiima iš darželio. Berniukas lanko darželį reguliariai, nelanko tik dėl pateisinamų priežasčių (ligos). Į grupę vaikas atvedamas švarus, tvarkingas. Atsakovė papildomai vaiką veda individualiai pas specialistus (logopedą, psichologą). Atsakovė savo atsiliepime į ieškinį paaiškino, kaip šeimoje yra naudojamos lėšos, gautos vaiko išlaikymui. Byloje nepateikti jokie įrodymai apie tai, jog atsakovė netinkamai įgyvendintų savo kaip motinos pareigas, veiktų ne vaiko interesais, nepateikti ir įrodymai, jog atsakovė vartotų alkoholinius gėrimus, turėtų kokių nors kitų žalingų įpročių ir jiems naudotų vaiko išlaikymo lėšas. Taigi, pirmosios instancijos teismas byloje nenustatęs nė vienos aplinkybės, kuri leistų daryti prielaidą, kad atsakovė vaiko lėšas naudoja netikslingai ar savo poreikiams tenkinti, pagrįstai ieškovo ieškinį atmetė.

18. Įvertinus visas aplinkybes sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įpareigojimas teikti piniginių lėšų ataskaitą su išlaidas patvirtinančiais įrodymais kiekvieną mėnesį ar kas pusę metų nepagrįstai suvaržytų atsakovės teises, užkraunant jai papildomus įpareigojimus, susijusius su išlaidų rengimu bei su kvitų rinkimu. Apeliantas nurodo, kad neturi jokių galimybių sužinoti, kam skiriamos jo mokamos lėšos, taip pat neturi teisinio pagrindo kreiptis į teismą dėl skiriamų lėšų sumos sumažinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, cituodamas aukštesnės instancijos teismo praktiką, teisingai nurodo, kad šiuo metu apelianto mokėtinas išlaikymas yra artimas minimaliam, kai tuo tarpu teismų praktikoje pripažįstama, kad įpareigojimas teikti ataskaitas apie išlaikymui skirtų lėšų panaudojimą gali būti pateisinamas tik esant daug didesnei išlaikymo sumai, skirtai ne būtiniausiems vaiko poreikiams patenkinti. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad toks įpareigojimas būtų neaiškus ir neracionalus, sunkiai įvykdomas, nesąžiningas, neteisingas, neprotingas atsakovės atžvilgiu ir jai būtų didelė našta, taip pat prasilenktų su vaiko interesų tenkinimu, nes atsakovė laiką, kurį galėtų skirti vaiko poreikiams tenkinti, turėtų skirti kasdieniam tokių duomenų rinkimui ir suvestinių darymui.

Dėl bylos procesinės baigties

19. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl to ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

20. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovė pateikė prašymą priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymu. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, todėl pripažintinos protingomis, pagrįstomis ir atmetus ieškovo apeliacinį skundą priteistina atsakovei 500 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo S. T. (S. T.) atsakovei K. T. 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.