Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vytauto Zeliankos, kolegijos teisėjų Jelenos Šiškinos ir Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. Š. ieškinį atsakovui M. Š. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo esant kito sutuoktinio kaltei, neturtinės žalos priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo, valstybės institucija išvadai duoti - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad ieškiniui neprieštarauja, ieškovės, auginančios dvi mažametes dukras, galimybės dirbti yra ribotos, todėl iš atsakovo mažametėms dukroms turėtų būti priteistas didesnis nei minimalus 400 Lt išlaikymas.

Priteisdamas išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams, teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovės pajamas sudaro 1241 Lt darbo užmokestis neatskaičius mokesčių, o atsakovo - 2600 Lt, atskaičius mokesčius, kad ieškovė su dukromis gyvena pas mamą vieno kambario bute, už kurį moka komunalinius mokesčius, atsakovas gyvena tėvams priklausančiame bute, už kurį taip pat moka komunalinius mokesčius. Atsakovo pajamos maždaug tris kartus didesnės nei ieškovės, todėl jo skirtina vaikams išlaikymo suma turėtų būti 3 kartus didesnė nei ieškovės. Atsižvelgdamas į abiejų tėvų turtinę padėtį, į tai, kad vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su motina, kuriai tenka visokeriopai didesnė našta ir atsakomybė, teismas iš atsakovo priteisė išlaikymą nepilnametėms dukroms po 800 Lt kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės, nurodant, jog visa minimaliam vaikų išlaikymui reikalinga suma priteistina iš tėvo, o papildomas jų išlaikymo išlaidos paliekamos motinai (CK 3.192 str.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nurodytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 d.); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 d.). Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, konstatavo, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007-02-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011-01-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; kt.). Pagrindinės sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010, ir kt.). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 str., privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė, reikalaudama nutraukti šalių santuoką, apelianto kaltę įrodinėjo ne tik savo paaiškinimais dėl atsakovo netinkamo elgesio šeimoje (fizinio smurto naudojimo, psichologinio spaudimo), liudytojų parodymais, bet ir byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, iš kurių matyti, kad ieškovė dėl patirtų sužalojimų ne kartą kreipėsi į policiją ir į medikus. Šias aplinkybes liudija 2008-07-17 Paciento, patyrusio traumą, apžiūros lapas (b. l. 12-14), iš kurio matyti kad ieškovė patyrė piršto lūžį veikiant kitai bukai jėgai, o traumos aplinkybėse nurodyta – sužalojo vyras; 2009-06-15 Specialisto išvada (b. l. 15-16), kad nubrozdinimai ir kraujosruvos padaryti kietais bukais ribotą paviršių turinčiais daiktais galimai įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku (smurtaujant vyrui). Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 6 komisariato 2009-06-19 nutarime atsiakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad M. Š. veiksmuose gali būti nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d., požymių, analogiška išvada padaryta ir to paties policijos komisariato 2010-05-04 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nurodant, kad M. Š. policijos nuovadoje pravestas profilaktinis pokalbis, jį įspėjus dėl atsakomybės pagal BK 145, 140 str. (b. l. 18, 30). Abiejuose nutarimuose nurodyta galimybė kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Atsakovas savo kaltės nebuvimą dėl santuokos iširimo motyvuoja ir tuo, kad jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nėra pripažintas kaltas dėl ieškovės patirtų sužalojimų, tačiau šiuos dokumentus vertinant kartu su kitais byloje surinktais įrodymais (medicininiais dokumentais apie ieškovės sveikatos būklę, jos paaiškinimais, paties atsakovo paaiškinimais pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teismų posėdžių metu) nepaneigia jo galimai netinkamo elgesio šeimoje faktų ir nesuteikia pagrindo netikėti ieškovės nurodoma aplinkybe, kad ji nesikreipė į teismą privataus kaltinimo tvarka bijodama atsakovo tolimesnio smurto ir neturėdama savo ir mažamečių vaikų saugumo garantijų. Apeliantas abiejų šalių kaltę iširus santuokai grindžia ir liudytojų parodymais, kurie pasak apelianto, patvirtino, jog atsakovas prieš ieškovę niekada nebuvo smurtavęs. Tačiau byloje apklaustų liudytojų R. S., G. S. ir N. Š. parodymų analizė neteikia pagrindo tokiai išvadai, kadangi minėti asmenys (S.) parodė tik tiek, kad jie nematė atsakovo smurto prieš ieškove faktų, tačiau paliudijo, kad atsakovas atsiprašinėjo ieškovės, kas vertintina kaip netiesioginis galimo smurto įrodymas. O liudytojo N. Š. parodymai, kad ieškovė viską suvaidino ir jokio smurto niekad nėra buvę, negali būti vertinami kaip įrodymai, paneigiantys ieškovės nurodomas ir įrodinėjamas aplinkybes dėl smurto prieš ją panaudojimo, kadangi šio liudytojo parodymai tik patvirtina, kad pats liudytojas nėra matęs smurto faktų ir tokie faktai jam nėra žinomi, bet niekaip nepaneigia ieškovės pateikiamų įrodymų. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, todėl apelianto reikalavimas santuokos apskaitos įrašą panaikinti dėl abiejų sutuoktinių kaltės atmestinas kaip nepagrįstas.

Negalima sutikti ir su apeliaciniame skunde dėstomais argumentais dėl nepagrįstai priteisto neturtinės žalos atlyginimo. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo šiai žalai priteisti, nes jo manymu, byloje neįrodyta, jog ieškovės negalavimai – migrena ir situacinė depresija - įtakoti ir priežastiniu ryšiu susiję su atsakovo neteisėtu veiksmais – jo netinkamu elgesiu šeimoje. Pažymėtina, kad apeliantas nepagrįstai teigia byloje nesant dokumentų, kuriuose būtų įvardyta depresija arba kitas konkretus susirgimas. Iš byloje esančio 2012-01-26 išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kad ieškovei diagnozuoti migrena be auros, vidutinio dažnumo priepuoliai, situacinė depresija, dėl kurios rekomenduota kreiptis į psichiatrą konsultacijos (b. l. 213). Kolegija iš esmės sutinka su apelianto argumentais, kad byloje nėra nustatytas tiesioginis ryšys tarp atsakovo prieš ieškove vartoto smurto ir nurodytų ieškovės sveikatos sutrikimų atsiradimo. Tačiau anksčiau nurodyti teismo nustatyti faktai dėl atsakovo netinkamo elgesio šeimoje sudaro pakankamą pagrindą CK 3.70 str. 2 d., 6.250 str. nuostatų taikymui ir neturtinės žalos priteisimui, nustačius neabejotinus ieškovės ilgalaikius neigiamus išgyvenimus: patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, pažeminimą. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs atsakovo nederamą elgesį patvirtinančius didesnę įrodomąją galią turinčius oficialius rašytinius įrodymus (CPK 197 str. 2 d.), kitas reikšmingas aplinkybes, nustatė pagrįstą ir protingą atlygintinos neturtinės žalos dydį – 1000 Lt.

Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su atsakovo apeliaciniame skunde pateikta argumentacija dėl nepilnametėms dukroms priteisto išlaikymo dydžio mažinimo. Minėta, kad ieškovė prašė priteisti dvejų mažamečių vaikų išlaikymui po 1100 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį, teismas priteisė po 800 Lt, o atsakovas prašo priteisti po 400 Lt. Pasisakydamas dėl kriterijų išlaikymo vaikams dydžiui nustatyti, kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris nepažeistų tėvų turtinės padėties ir nepilnamečių vaikų poreikių, kurie teismų praktikoje apibūdinami ne tik kaip bendrieji, bet ir individualūs, atspindintys konkretaus vaiko raidos ir ugdymo specifiką bei tarnaujantys šiems tikslams, proporcingumo. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010, 2004-04-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004, ir kt.). Dėl tėvų turtinės padėties, kaip vieno iš kriterijų išlaikymo dydžiui nustatyti, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad, vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, reikėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Svarbu nustatyti ir tai, ar toks asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-012-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011).

Spręsdamas priteistino iš apelianto išlaikymo jo mažamečiams vaikams dydžio nustatymo klausimą, apylinkės teismas analizavo byloje pateiktus įrodymus, patvirtinančius ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, vaikų poreikius, t. y. vadovavosi pirmiau nurodytais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje reikšmingais pripažintais kriterijais. Teismas, įvertinęs šalių gaunamas pajamas, turtinę padėtį, aplinkybę, kad vaikai lieka gyventi su ieškove, dėl ko jai tenka visokeriopai didesnė našta ir atsakomybė, padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas privalo labiau prisidėti materialiai prie vaikų išlaikymo, tačiau netinkamai nustatė, kad atsakovo pajamos maždaug tris kartus didesnės nei ieškovės, todėl ir jo skirtina vaikams išlaikymo suma turėtų būti 3 kartus didesnė. Bylos duomenys rodo, kad ieškovės darbo užmokestis sudaro 1241 Lt neatskaičius mokesčių (b. l. 214), o ieškovo tarnybinis atlyginimas sudaro vidutiniškai apie 3 175 Lt taip pat neatskaičius mokesčių (b. l. 158). Taigi, atsakovo pajamos iš tikrųjų yra didesnės už ieškovės, bet ne 3 kartus, kaip nurodė teismas, o apytiksliai 2,5 kartų. Atitinkamai atsakovo pajamos po mokesčių išskaitymo sudaro apie 2620 Lt, todėl apeliacinio skundo teiginys, kad 2 600 Lt suma pateikta neatskaičius mokesčių, o jo realios pajamos tesudaro 1900 Lt, yra visiškai nepagrįstas. Atsakovo nurodytą aplinkybę, kad nutraukus santuoką, jo kaip Lietuvos kariuomenės pareigūno gaunamos priemokos sumažės per pusę, vertintini kritiškai, kadangi pagal LR Vyriausybės 1998-12-08 nutarimu Nr. 1410 (2011-01-26 nutarimo red.) nustatyti butpinigių dydžiai tarnybiniu butu neaprūpintiems profesinės karo tarnybos kariams - puskarininkiams, vyresniesiems eiliniams ir jūreiviams, turintiems šeimas – 240 Lt, o viengungiams – 170 Lt. Taigi, po santuokos nutraukimo nurodytos priemokos atsakovui gali sumažėti vos 70 Lt, o ne iki 2000-2200 Lt, kaip teigia apeliantas. Todėl apylinkės teismas teisingai sprendė, kad apeliantas privalo prisidėti prie dukrų išlaikymo proporcingai savo gaunamų pajamų daliai.

Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų nustatymo bei paskirstymo pirmosios instancijos teisme. Kadangi ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo vaikams priteisimo, šios išlaidos atlyginamos valstybei iš atsakovo ir sudaro 576 Lt (CPK 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.). Teismas taip pat pagrįstai priteisė iš atsakovo valstybei 30 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo (paskaičiuoto nuo patenkintos šio reikalavimo sumos – 1000 Lt). Atsakovas apeliaciniu skundu ginčijo santuokos nutraukimo pagrindą, neturtinės žalos atlyginimą, šie reikalavimai apmokestinti 169 Lt žyminiu mokesčiu (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 5 p., 85 str. 1 d. 8 p.), teismui jų nepatenkinus, šios bylinėjimosi išlaidos atsakovui nepriteistinos. Tačiau iš dalies patenkinus atsakovo reikalavimus dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, atitinkamai mažinama į valstybės pajamas iš atsakovo priteista suma – nuo 576 Lt iki 468 Lt. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1000 Lt turėtų išlaidų advokatų pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti, pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Apeliantas prašė sumažinti iš jo priteistą išlaikymą 800 Lt, teismas sumažino 300 Lt, todėl laikytina, kad apeliacinis skundas šios dalyje patenkintas 37,5 procentų, proporcingai ieškovei iš atsakovo priteistina 62,5 procentų jos turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, t. y. 625,00 Lt (CPK 98 str. 1 d., Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11. p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 326 str. 1 d. 3 p., 331 str., apeliacinės instancijos teismas

nutarė:

Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimą pakeisti sekančiai.

Priteisti iš atsakovo M. Š. išlaikymą nepilnametėms dukroms E. Š. ir R. Š. po 650 Lt (šešis šimtus penkiasdešimt litų) kiekvienai iš jų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2010-05-27 iki jų pilnametystės priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo M. Š. valstybės naudai 498 Lt (keturis šimtus devyniasdešimt aštuonis litus) žyminio mokesčio.

Kitoje dalyje Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo M. Š. J. Š. naudai 625 Lt šešis šimtus dvidešimt penkis litus) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.