- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-07-21
- Bylos Nr.
- 1-744-1104/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05374-2020-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dmitrij Rancev
- Kaltinamasis
- R. Š.
- Advokatai
- Valdas Kersnauskas
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. R. Š., 2020 m. vasario 5 d., apie 21 val. 07 min., Ukmergėje, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Policijos pareigūnai 22 val. 10 min. Alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARJK-0074 pakartotinio tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,59 promilės etilo alkoholio koncentracija.
2. Kaltinamasis R. Š. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. vasario 5 d., po krepšinio rungtynių, ryte aptarinėjo kaip Žalgiris pralošė ir išgėrinėjo su kaimynu, į pavakarę pamatė, kad nėra cigarečių, sėdo į mašiną, nuvažiavo cigarečių ir šiukšles išmetė. Parūkė, dar išgėrė ir nuėjo miegoti. Paskambino į duris, šuo pradėjo loti, jį prikėlė, atvažiavo policija. Atsakydamas į teisėjo klausimą, kaltinamasis paaiškino, kad viskas vyko 2020 m. vasario 5 d., vairavo (duomenys neskelbtini) automobilį, kuris registruotas uošvio vardu. Tą dieną jo uošvis tikrai nežinojo, kad jis išgėręs sėdo už vairo. Kai atvyko pareigūnai, pasakė, kad nevairavo, nelabai suprato ko jie klausė, nes iš miegų prikeltas buvo. Prieš tai nebuvo trauktas atsakomybėn už vairavimą neblaiviam. Danijoje, jis nežino ką ten surašė, nes nebendravo su policija, jie sėdėjo sunkvežimio kabinoje „baliavojo“, policija buvo privažiavus, ką jie surašė, tikrai nežino, ten mašina buvo užkurta, bet niekur nevažiavo. Šiaip niekada nėra važiavęs išgėręs ir kitiems nepataria, nežino kas jam užėjo. 2020 m. vasario 5 d. jis važiavo cigarečių pirkti į degalinę, važiuodamas atgal išmetė šiukšles, grįžęs parūkė, išgėrė taurelę kitą ir nuėjo miegoti. Prie šiukšlių konteinerių buvo žmogus, jis kažką pašnekėjo, jis (t. y. žmogus) kalbėjo telefonu ir R. Š. kažką sakė, R. Š. nekreipė dėmesio. Savo poelgį vertina labai blogai, labai gailisi, teisės reikalingos, tėvai silpni, į darbą važinėti reikia. Ž. turi vairuotojo pažymėjimą. Atsakydamas į prokuroro klausimą, kaltinamasis paaiškino, kad iš vakaro buvo gerai išgėręs. Ir su draugu ryte konjako 0,5 l. butelį dviese išgėrė. Parėjo namo ir pastebėjo, kad cigarečių neturi. Kas šovė į galvą, nežino. Grįžęs išgėrė dar gal 50 gramų ir nuėjo gulti. Anksčiau buvo baustas administracine tvarka už greitį ir už diržus, baudas yra sumokėjęs. Ne, nebuvo baustas administracine tvarka nuo 2017 metų sausio 14 d. Atsakydamas į gynėjo klausimą, kaltinamasis paaiškino, kad gyvena su Ž. nuo 2008 metų, yra sugyventiniai. Su sūnumis iš pirmos santuokos bendrauja, moka išlaikymą ir mokyklinukui, ir kitam dar duoda. Tėvukui - lėtinė plaučių obstrukcija, buvo infarktas birželio 13 d., reikalinga jo pagalba. Jo mėnesinės pajamos atskaičius alimentus – minimumas. Dar nepilni metai (duomenys neskelbtini). Anksčiau dirbo tolimųjų reisų vairuotoju. Danijoje tikrai nebuvo paimtas jo vairuotojo pažymėjimas, per tą laiką visą laiką dirbo vairuotoju, daug kartų buvo sustabdytas Lietuvoje ir Švedijoje, ir Norvegijoje ir viskas gerai buvo, nebuvo jokių pretenzijų. Jie po reiso trise sėdėjo kabinoje, pauzę darė, buvo butelis atkimštas, po 50 gramų darė. Kieno mašina, tam ir surašė protokolą. Tuo metu mašina nevažiavo. Tachografo pareigūnai netikrino. Žinojo, kad užkurtoje mašinoje sėdėti ir vartoti alkoholį negalima, draudžiama. Jis nelabai suprato, ko atvyko policijos pareigūnai, nes iš miegų buvo pakeltas, jei ne šuniukas, jis būtų ir durų neatidaręs, todėl ir nesusišnekėjo ir pasakė, kad jis nevažiavo. Kitą dieną, atvykęs pas tyrėją, jis prisipažino. Išvados padarytos, čia visam gyvenimui pamoka, gailisi dėl padaryto nusikaltimo, pasižada, kad ateityje tai nepasikartos.
3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kiti proceso dalyviai.
4. Be kaltinamojo R. Š. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio nustatyta tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.
5. Liudytojas D. D., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. vasario 5 d., 20:59 val., važiuodamas savo automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pastebėjo įtartinai važiuojantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis mėtėsi po visą kelią, sustojo, vėl pradėjo važiuoti. Jis sekdamas iš paskos paskambino 112. (duomenys neskelbtini) automobilis nusuko link (duomenys neskelbtini) ir maždaug už 30 metrų sustojo. Jis privažiavęs gretimais pastebėjo, kad vairuotojas visiškai girtas. Jam bestovint, jis ((duomenys neskelbtini) vairuotojas) išlipo iš automobilio, išlipo ir jis. Nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, sunkiai stovėjo ant kojų. Prašė neskambinti policijai. Bešnekant jis vėl sėdo už savo minėto automobilio vairo ir pradėjo važiuoti, o iš paskos ir jis. Taip privažiavo prie kažkokio gyvenamo namo (gatvės pasakyti negali). Privažiavus namą, (duomenys neskelbtini) vairuotojas išlipo ir iš kart nuėjo į namą, o jis laukė policijos. Atvykus policijos pareigūnams, jis nurodė namą, į kurį įėjo neblaivus vairuotojas. Pareigūnams iš namo išėjus su vyriškiu, jis atpažino, kad tas pats asmuo vairavo (duomenys neskelbtini) automobilį. Pareigūnams tai nurodė ir jie minėtą asmenį sulaikė. Jis girdėjo, kaip vyriškis atsisakė tikrintis blaivumą teigdamas, kad jis automobilio nevairavo. Minėtame name daugiau asmenų nebuvo, minėtu (duomenys neskelbtini) automobiliu jis važiavo vienas. Nors buvo tamsu, bet nuo automobilio šviesų tikrai atpažino, kad tas pats vyriškis, kurį nurodė policijos pareigūnams (b. l. 57-58).
6. Liudytojas A. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. vasario 5 d. buvo vakarinė pamaina, dirbo kartu su Vilniaus AVPK Ukmergės r. PK Reagavimo skyriaus vyriausiąja patrule I. Ž.. Vakare, tikslaus laiko nurodyti negali, gavo pranešimą iš budėtojo, kad už prekybos centro (duomenys neskelbtini), į sodus (duomenys neskelbtini), nuvažiavo neblaivus vairuotojas. Gavę pranešimą, jie susisiekė su pranešėju (telefono numeris buvo nurodytas darbo vietoje, kai buvo priskirtas minėtas įvykis). Pranešėjo duomenų šiuo metu tikrai nurodyti negali, neprisimena. Asmens nepažįsta. Vyko jo nurodytu adresu ir kai privažiavo prie jo automobilio, tai buvo trečios klasės juodos spalvos (duomenys neskelbtini), jis tuo metu jų laukė prie sodų bendrijos nurodytu adresu prie šiukšlių konteinerių. Asmuo paaiškino, kad važiuodamas pastebėjo priekyje keistai manevruojantį automobilį ir jis įtaria, kad vairuotojas neblaivus, o paskui pabendravus su (duomenys neskelbtini) vairuotoju jautė nuo jo alkoholio kvapą. Jis važiavo savo automobiliu, o jie važiavo iš paskos. Privažiavę nuosavą gyvenamąjį namą, gatvės ir namo numerio negali nurodyti, neprisimena, taip pat kieme pamatė stovintį (duomenys neskelbtini) automobilį. Atvykus į minėto namo kiemą, pastebėjo, kad iš kiemo pusės matomuose languose šviesa nedegė. Jis paskambino į duris, paskui pabeldė. Po kelių minučių, gal 4, antrame aukšte užsidegė šviesa, tada ir pirmame aukšte. Duris atidarė vyriškis, kaip paskui paaiškėjo, tai buvo R. Š., pasiteiravo kieno yra (duomenys neskelbtini) automobilis, jis atsakė, kad automobilis jo, taip pat pasiteiravo ar namuose yra kitų asmenų, jis atsakė, kad nėra, jis vienas. Bendraujant su asmeniu, nuo jo sklido alkoholio kvapas, jis elgėsi įžūliai, svirdinėjo. Paklausus, ar vairavo nurodytą automobilį, jis atsakė, kad ne, nes buvo pas kaimyną, žiūrėjo krepšinį, bet nenurodė pas kurį. Kolegė palietė automobilio variklio dangtį ir pasakė, kad šiltas. Priėjęs (duomenys neskelbtini) vairuotojas ir pažiūrėjęs į vyriškį patvirtino, kad būtent šis asmuo vairavo (duomenys neskelbtini) automobilį. Iš pradžių R. Š. pasitikrinti girtumą atsisakė, bet atvykus į policijos komisariatą, pakartotinai pasiteiravus, sutiko pasitikrinti girtumą, parodymai buvo virš 2.00 promilių. Taip pat nori papildyti, kad pažymėjo apie atvykimą darbo kompiuteryje kai įvažiavo į nuosavo namo kiemą, kur stovėjo (duomenys neskelbtini) automobilis (b. l. 61-62).
7. Liudytojas S. A. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad R. Š. yra jo dukters Ž. G. sugyventinis, jie kartu gyvena jau 17 metų. Automobilis (duomenys neskelbtini), kurio valstybinis numeris yra (duomenys neskelbtini), yra registruotas jo vardu. Kadangi nusipirko šiek tiek mažesnį automobilį ir gyvena bute, todėl šį automobilį perdavė naudotis R. Jie vis dėl to gyvena nuosavame name ir kieme vietos daugiau, nei prie daugiabučių namų. R prižiūri automobilio techninę būklę, draudžia minėtą automobilį, juo pastoviai naudojasi. Kartais, kai reikia kažką didesnio pervežti, jis jam pagelbėja ir duoda šį automobilį. Planavo nuvažiuoti į Regitrą ir perrašyti minėtą automobilį R vardu, bet vis nesusiderino. Taip ir liko. Jie su žmona ir R. su Ž. gyvena atskirai, todėl kur jis šiuo automobiliu važinėja, ką veikia, jis nesidomi, vis dėl to suaugę žmones. Nutiko kaip nutiko, nieko dabar nepadarysi. Kadangi realus automobilio naudotojas yra R., todėl susigrąžinti automobilio jis nepageidauja (b. l. 67).
8. Byloje esančiame 2020 m. vasario 5 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad atvykus į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), į gyvenamą namą priekiu matomas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus automobilio saloną, keleivio pusės durelėse yra tuščia skardinė nuo alaus. Daiktinėje rastas automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (supakuoti į Voką Nr. 1). Užvedimo spynelėje rakto nėra. Apžiūrėjus automobilį daugiau jame jokių daiktų, pėdsakų, turinčių reikšmės įvykiui tirti nerasta. Automobilis iš įvykio vietos paimamas ir priverstinai nuvežamas į Ukmergės r. PK automobilių saugojimo aikštelę, esančią Vytauto g. 109, Ukmergė. Padarytos fotonuotraukos (b. l. 11-21).
9. Iš 2020 m. vasario 5 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad patikrinus alkotesteriu R. Š. 2020 m. vasario 5 d. nustatytas 21:48 val. pirmu patikrinimu 2,73 promilės alkoholio, antru patikrinimu 22:10 val. nustatytas 2,59 promilės alkoholio (b. l. 135, 136-138).
10. Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad lengvojo automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas nurodomas S. A. M., gimęs (duomenys neskelbtini) (b. l. 22).
11. Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio (duomenys neskelbtini), variklio darbinis tūris 1753 cm³, variklio galia 66 kW, gamybos laikotarpis 1998 – 2002 m., vertė Lietuvoje be PVM – 851 Eur (b. l. 23).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
12. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad R. Š. padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. R. Š. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo D. D. ir A. M. parodymai, neblaivumo nustatymo akte, tarnybiniuose pranešimuose, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama R. Š. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes R. Š. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
13. Teisiamojo posėdžio metu buvo gautas Ž. G. prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą.
14. Teisiamojo posėdžio metu Ž. G. buvo apklausta kaip galima laiduotoja (kaip liudytoja). Ž. G. apklausos metu parodė, kad jie (t. y. kaltinamasis ir Ž. G.) nuo 2008 m. gyvena kartu, ji tiki šiuo žmogumi, jie sutaria labai gerai. Abu kartu namui paėmė paskolą. Geras santykis su vaikais iš pirmos santuokos ir su jos dukra. Kas įvyko, tas įvyko ir ji norėtų už jį garantuoti, kad būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atsakydama į teisėjo klausimą, Ž. G. paaiškino, kad nebuvo baustas R. už vairavimą esant neblaiviam, jie kartu nuo 2008 m. Ji yra (duomenys neskelbtini). Yra baigusi konservatoriją. Iki 2017 m. dirbo (duomenys neskelbtini). Po to dirbo (duomenys neskelbtini), šiuo metu ir R. padeda (duomenys neskelbtini). Ji baudžiamojon atsakomybėn tikrai nėra traukta. O administracine tvarka yra bausta 2017 metais ir 2018 metais, visuomenės sveikatos biuras rado nusižengimų (duomenys neskelbtini). Ir labai senai yra bausta už kelių eismo taisyklių pažeidimą, už greičio viršijimą, taip jau gyveno su R. Atsakydama į prokuroro klausimą, Ž. G. paaiškino, kad dabar jie kartu važinėja į darbą. Jo pareigos - (duomenys neskelbtini). Automobilis (duomenys neskelbtini) priklauso jos tėčiui, nes jis jau nevairuoja, o jiems pasidarė nebepatogu su vienu automobiliu. Tuo automobiliu jie naudojasi gal 2 metus, neprisimena tiksliai. Tėtis vertina, kad tai jų automobilis, jie jį remontuoja ir prižiūri. 2020 m. vasario 5 d., kad R. padarė didžiausią gyvenimo kvailystę. Nežino kas yra „dažnai“, jis vartoja alkoholį, vartoja kaip visi žmonės. Tą dieną ji nebuvo namuose, buvo Vilniuje, darbe. Po šio įvykio rėkė ant R., barė, jis ir pats labai nervavosi. Jis jai prisiekė visais šventaisiais, kad tai nepasikartos. Normali, žmogiška reakcija. Ir šiaip jis jos klauso. Atsakydama į teisėjo klausimą, Ž. G. paaiškino, kad „žmogiškas elgesys“, tai kad jis labai pergyveno dėl šio įvykio. Atsakydama į gynėjo klausimą, Ž. G. paaiškino, kad tai buvo normalaus žmogaus reakcija ir elgesys. Jis sureagavo kaip žmogus jaučiantis atsakomybę. Š. R. labai atsakingas ir pareigingas, tai žodžio žmogus. Jo požiūris į gyvenimą yra dėmesingas, rūpestingas, atsakingas. R. niekada nekreipė dėmesio, kad teismas buvo nustatęs susitikimą su vaikais, jis visada važiuodamas pro šalį užvažiuodavo ir bendravo su vaikais telefonu. O jos dukrai taip pat labai padėjo ir visada buvo šalia kai jo reikėjo. R. tėtis po infarkto, jam reikia pagalbos, R. priklausomas nuo jos, tėvams net nesakė, nes bijo, kad dar kažkas neatsitiktų. Ji juo tiki, tiki kad jis nebedarys naujų nusikaltimų ir jos įtaka jam yra pakankama. Atsakydama į teisėjo klausimą, Ž. G. paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 5 d. 21:00 val. iki 2020 m. vasario 6 d. ji su R. nebuvo susisiekusi, neskambino, o ryte pradėjo dirbti ir neskambino. Dienos metu jie susiskambino.
15. BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Kasacinio teismo nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje yra išaiškinta, kad „net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-307-689/2019). Taip pat kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (LAT 2010 m. kovo18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010, 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016, 2017 m. sausio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-52-648/2017 ir kt.).
16. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, kaltinamojo ir Ž. G. parodymus, darytina išvada, kad nėra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokią išvadą teismas daro dėl toliau nurodytų priežasčių.
17. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019). Iš byloje esančio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, kad kaltinamasis 2014 m. lapkričio 29 d. Danijos Karalystėje buvo baustas už vairavimą neblaiviam arba apsvaigus nuo narkotinių medžiagų (b. l. 175). Teismo posėdžio metu kaltinamasis paaiškino, kad jie po reiso trise sėdėjo kabinoje, pauzę darė, buvo butelis atkimštas, po 50 gramų darė; kieno mašina, tam ir surašė protokolą; tuo metu mašina nevažiavo; tachografo pareigūnai netikrino. Kartu kaltinamasis paaiškino, kad žinojo, kad užkurtoje mašinoje sėdėti ir vartoti alkoholį negalima, draudžiama (g. į. 26:20 – 26:35). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad kaltinamasis nors ir žinojo, kad atitinkamoje valstybėje draudžiama transporto priemonėje su įjungtu varikliu vartoti alkoholinius gėrimus, tačiau vis tiek vartojo, t. y. vis tiek darė teisės pažeidimą. Toks kaltinamojo elgesys parodo jo nepateisinamą požiūrį į, nors ir kitos valstybės, tačiau galiojančius teisės aktus. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui. Iš byloje esančio Administracinio nusižengimo registro išrašo matyti, kad kaltinamasis 5 kartus buvo baustas už leistino greičio viršijimą administracine tvarka (b. l. 178–181). Šie administraciniai nusižengimai taip pat priskirtini pažeidimams transporto eismo saugumui. Nors šie pažeidimai ir buvo padaryti 2016 – 2015 metais, tačiau vis tiek charakterizuoja kaltinamąjį kaip linkusi nepaisyti Kelių eismo taisyklių ir daryti teisės pažeidimus transporto eismo saugumui.
18. BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011).???
19. Nagrinėjamu atveju laiduotoja pageidauja būti kaltinamojo sugyventinė Ž. G., kuri su kaltinamuoju kartu gyvena nuo 2008 metų. Nors byloje esantys dokumentai Ž. G. iš esmės charakterizuoja teigiamai, tačiau pažymėtina, kad teismo posėdžio metu Ž. G. paaiškino, kad 2017 metais ir 2018 metais visuomenės sveikatos biuras rado nusižengimų (duomenys neskelbtini); ir labai seniai yra bausta už kelių eismo taisyklių pažeidimą, už greičio viršijimą, kai jau gyveno su kaltinamuoju (g. į. 47:20 – 47:48). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Ž. G., nors su kaltinamuoju kartu gyvena nuo 2008 m., tačiau teigiamos įtakos, leidžiančios užkirsti kelią kaltinamojo daromiems administraciniams nusižengimams transporto eismo saugumui ir nusikalstamai veikai transporto eismo saugumui, nedarė, o atvirkščiai, pati gyvendama kartu su kaltinamuoju yra padariusi administracinių nusižengimų transporto eismo saugumui.
20. Svarstant laiduotojo kandidatūra, svarbu paminėti, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, privalu apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų ir pan.) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-52-648/2017, 2K-196-697/2018). Tiek iš paties kaltinamojo parodymų, tiek iš Ž. G. parodymų, tiek iš byloje esančios charakterizuojančios medžiagos matyti, kad kaltinamasis yra subrendusi, susiformavusi, savarankiška asmenybė; kaltinamasis rūpinasi tėvais, savo vaikais iš pirmos santuokos, Ž. G. dukra, padeda sugyventinei darbe (versle). Atsižvelgiant į tai ir į šio nuosprendžio 19 punkte išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo sugyventinė Ž. G. gali daryti jam veiksmingą teigiamą įtaką.
21. Esant šio nuosprendžio 13 – 20 punktuose išdėstytoms aplinkybėms ir motyvams darytina išvada, kad laidavimo instituto taikymas nagrinėjamu atveju negali būti taikomas.
Dėl bausmės skyrimo
22. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
23. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Teismas, skirdamas bausmę R. Š., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, ir 61 straipsnio nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją ir nusikalstama veika padarytą žalą. Nors R. Š. padarė vieną nesunkų užbaigtą nusikaltimą, tačiau nusikaltimas vertintinas kaip pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. R. Š. būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę, kuria jis važiavo į parduotuvę – tokiais savo veiksmais R. Š. kėlė grėsmę ne tik sau, bet ir kitiems asmenims (pėstiesiems, kitiems važiuojantiems transporto priemonėmis). Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad kaltinamajam nustatytas 2,59 promilės girtumas – iš šitų aplinkybių visumos ir atsižvelgiant į tai, kad prieš važiuodamas vartojo alkoholį, jis sėsdamas prie automobilio vairo ir vairuodamas jį, suvokė savo veiksmų pavojingumą, priešingumą teisei, todėl veikė tyčia. Kaltinamasis nėra teistas, yra baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Pažymėtina, kad kaltinamasis administracine tvarka baustas 5 kartus už leistino greičio viršijimą (b. l. 178–181). 2014 m. lapkričio 29 d. Danijos Karalystėje kaltinamasis buvo baustas už vairavimą neblaiviam arba apsvaigus nuo narkotinių medžiagų (b. l. 175). Administracinio nusižengimo procese paskirtas baudas kaltinamasis sumokėjęs. Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamajam skirtina švelniausia sankcijoje nurodyta bausmė – bauda, jos dydį parenkant arčiau minimumo. Įvertinęs šio nuosprendžio 22 ir 23 punktuose nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pagrįsta ir teisinga bausmė kaltinamajam bus 90 MGL dydžio bauda.
24. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla teisme išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam skirtina galutinė bausmė BK 64¹ straipsnio pagrindu mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 60 MGL dydžio bauda.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
25. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.
26. Vadovaudamasis BK 68 straipsniu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pagal suformuotą teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–85/2010, Nr. 2K-593/2011, Nr. 2K-219/2011, Nr. 2K-20/2011, Nr. 2K-252-677/2015, Nr. 2K-362-697/2018, Nr. 2K-262-303/2018 ir kt.). Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo kaltinamajam įvertina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė naudodamasi šia teise, vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 2,59 promilės girtumas, kad tokie kaltinamojo veiksmai, t. y. vairavimas esant neblaiviam, kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams, jis rizikavo ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata ir gyvybe, nors kaltinamojo padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, tačiau jis buvo abejingas bet kokiems gresiantiems padariniams. Nustatant konkretų specialiosios teisės atėmimo terminą teismas pažymi, kad jo padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė. Teismo vertinimu nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamojo asmenį charakterizuojantys duomenys, sudaro pagrindą uždrausti kaltinamajam 3 metus naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo 2020 m. vasario 5 d. (b. l. 159–160).
27. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį turi būti konfiskuojamas turtas, kuris buvo panaudotas darant nusikalstamą veiką kaip įrankis ar priemonė. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Nors vairuotas automobilis nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymas yra neįmanomas. Todėl įvykio metu vairuotas automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje: „ <...> automobilis, vairuojamas neblaivaus asmens, tampa šio nusikaltimo padarymo priemone. Asmuo, kuris, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sėda vairuoti automobilį, suvokia savo veiksmų pavojingumą, priešingumą teisei ir automobilį tiesiogiai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Taip automobilis tampa nusikaltimo padarymo priemone“ (LAT 2018 m. balandžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-136-699/2018). Minėta priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikaltimų darymą, transporto priemonė konfiskuotina. Bylos duomenimis nustatyta, kad minėtas automobilis nuosavybės teise priklauso S. A. M., tačiau jis nepageidauja grąžinti jam automobilio, atvirkščiai, nurodo, kad automobiliu naudojasi kaltinamasis ir jo sugyventinė (b. l. 67), šią aplinkybę patvirtina ir kaltinamasis bei jo sugyventinė. Viešosios įstaigos „Emprekis“ duomenimis automobilio (duomenys neskelbtini), variklio darbinis tūris 1753 cm³, variklio galia 66 kW, gamybos laikotarpis 1998 – 2002 m. m., vertė Lietuvoje be PVM – 851 Eur (b. l. 23). Atsižvelgiant į tai, automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas.
28. Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas (b. l. 159–160), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.
29. 2020 m. kovo 3 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) paliktinas galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo, įvykdymo ( b. l. 42-50).
30. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio raktas su dviem pulteliais, perduoti saugojimui kaltinamajam R. Š., nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti valstybės nuosavybėn kartu su konfiskuota transporto priemone.
31. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – R. Š. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamosios bylos 2 tome, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas VĮ „Regitra“.
32. Proceso išlaidos už priverstinį automobilio nuvežimą 60 eurų kaltinamojo yra atlygintos. Civilinis ieškinys byloje nebuvo pareikštas.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 103, 105, 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 90 MGL (4500 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu R. Š. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam 60 MGL (3000 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės paskyrimo dienos, t. y. nuo 2020 m. vasario 5 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, konfiskuoti Stasiui A. M. priklausantį, tačiau R. Š. realiai naudojamą automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valstybės nuosavybėn.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų paėmimą (b. l. 159–160), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio raktas su dviem pulteliais, perduotus saugojimui kaltinamajam R. Š., nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti valstybės nuosavybėn kartu su konfiskuota transporto priemone.
Daiktą turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – R. Š. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą baudžiamosios bylos 2 tome, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ „Regitra“.
Išaiškinti kaltinamajam, kad teismo nuosprendžiu paskirta bauda (60 MGL (3 000,00 Eur) turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB Citadelė banko Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900; AB SEB banko Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440; AB Šiaulių banko Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800; AB Swedbank Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000;Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas) Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100; Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius) Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400; UAB Medicinos banko Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300; įmokos kodas 6801, mokėjimo paskirtyje nurodyti šio nuosprendžio datą ir bylos numerį. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.